Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-09-30 · Civilinė byla Nr. 2-2548-800/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
2-2548-800/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-03066-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. P., G. Ė., E. A.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2548-800/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-03066-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 99.7; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovei V. B., atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams G. Ė., A. P., E. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 375,00 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškinyje nurodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-286-564/2011 atsakovus pripažino kaltais, įvykdžius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 180 str. 1 d., ieškovės (nukentėjusiosios) atžvilgiu. Dėl ieškovės atžvilgiu atsakovų įvykdytų nusikalstamų veiksmų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri ieškovei nebuvo atlyginta. Turtinę žalą sudaro prarasto ir sugadinto turto vertė: suplėšyta striukė ir kiti rūbai – 100,00 Lt, pavogtas telefonas, vietoj kurio ieškovė buvo priversta įsigyti naują telefoną – 180,00 Lt, pinigai – 80,00 Lt, pavogti raktai, ko pasekmėje teko keisti naują spyną – 15,00 Lt. Iš viso ieškovė patyrė 375,00 Lt dydžio turtinę žalą. Dėl atsakovų padarytų nusikaltimų ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, didelį skausmą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, baimę, išgąstį. Jaučia nepasitikėjimą vyrais, nesaugumą aplinkoje, tapo uždara. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 50000,00 Lt padarytos neturtinės žalos kompensavimui.

Kauno apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovui A. P. 2013-03-27 pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Kauno apylinkės teismas 2013-05-20 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad baudžiamoje byloje nereiškė ieškinio, nes nebuvo informuota apie tokią teisę. Apie šią teisę sužinojo kai pradėjo bendrauti su Lietuvos Caritas. Po įvykio savaitę laiko gydėsi depresiją Kaune, Marių ligoninėje. Jau 2 metus lankosi pas psichologes, Carito socialines darbuotojas. Namuose gydosi raminančiais vaistais, kuriuos naudoja nuolat, jiems išleidžia apie 150,00 Lt per mėnesį. Kitų susirgimų be depresijos neturi. Po įvykio pradėjo bijoti žmonių, tamsiu paros metu išvis nevaikšto, eidama gatve jaučia baimę, kad kažkas seka. Po įvykio pradėjo vartoti alkoholį, bet tai nebuvo išeitis, šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja. Šiuo metu gyvena su draugu, turi dvi dukras - 17 metų ir 2 metų, dirba. Šeimoje viskas tvarkoje, sulaukia jų palaikymo. Prašo atlyginti 50000,00 Lt neturtinę žalą, kadangi tiek kainavo jos sveikata, šiuo metu apie 150,00 Lt per mėnesį išlaidžia vaistams nuo depresijos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo manymu, ieškinio suma yra per didelė, sutinka su 20000,00 Lt suma. Kiti atsakovai nesutinka su ieškiniu. Dėl 375,00 Lt turtinės žalos ginčo nėra. Ieškovės nurodytų daiktų – striukės, telefono, raktų, iš viso nėra matę. Mokosi suaugusiųjų vakarinėje mokykloje, stipendijos negauna, jį išlaiko mama. Nežino kokios yra atliekančių bausmę atsakovų pajamos. Vienam iš jų dar likę kalėti 1 m. 8 mėn.

Atsakovai G. Ė., E. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymai dėl jų etapavimo į posėdį negauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-286-564/2011 (b.l. 4-21) nustatyta, jog atsakovai G. Ė., A. P., E. A. nuteisti už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 180 str. 1 d. padarymą ieškovės V. B. atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovai padarė nusikaltimus prieš asmenį, pasikėsino į moters seksualinio apsisprendimo laisvę, sveikatą ir turtą. Kauno apygardos teismo 2012-01-27 nutartimi nuteistojo G. Ė. skundas atmestas, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose paliktas nepakeistu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti 375,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 1.138 str. 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.).

Susipažinus su byloje esančiais įrodymais bei baudžiamojoje byloje Nr. N1-286-564/2011 esančiais duomenimis nustatyta, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nusikalstamų veikų metu iš ieškovės V. B. buvo atimta striukė 90,00 Lt vertės, kurioje buvo 81,00 Lt, bei mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6820“ 90,00 Lt vertės, beverčių keturių raktų ryšulys, du beverčiai žiebtuvėliai (b.l. 9), viso – 261,00 Lt. Ieškovė nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji patyrė jos nurodyto dydžio turtinę žalą – 375,00 Lt.

Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 str.); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.

Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, aplinkybę, jog ji patyrė 375,00 Lt dydžio turtinę žalą, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, solidariai iš atsakovų priteisiant 261,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovei.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti 50000,00 Lt neturtinės žalos.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis – ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ir psichinėje sferoje. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Iš Lietuvos Caritas psichologinio įvertinimo išvadų (b.l. 22-23, 24) nustatyta, jog traumuojantis įvykis stipriai paveikė ieškovės psichinę ir socialinę būklę. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, aplinkybes, jog ji po įvykio savaitę laiko gydėsi depresiją ligoninėje, jau 2 metus lankosi pas psichologes, namuose gydosi raminančiais vaistais, kuriuos naudoja nuolat, tačiau visoms šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

Teismas pažymi, kad ieškovė V. B. teismui nepateikė išsamių įrodymų apie ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl gydymosi nuo depresijos, pablogėjusios savo sveikatos, dėl savo fizinės, psichinės, emocinės sveikatos būklės, baimių. Ieškinys grindžiamas bendrais teiginiais dėl sudėtingos emocinės būsenos, išgyvenimų. Dėl to teismas gali vertinti ieškovės nurodomus faktus, aplinkybes ir motyvus dėl neturtinės žalos atsiradimo tik vadovaudamasis bendraisiais įrodymų vertinimo principais, vertinant nurodomus faktus ir aplinkybes taip kad, atsižvelgiant į atsakovų padarytų nusikaltimų ieškovės atžvilgiu pobūdį, yra didesnė tikimybė, jog ieškovės teiginiai apie jos sudėtingą psichologinę būklę, yra teisingi.

Vadovaujantis išdėstytu teismas laiko įrodytu, kad atsakovai tyčiniais neteisėtais veiksmais (smurtu) sukėlė V. B. stiprius neigiamus tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, tokiu būdu pažeidė jos teisę į sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, t.y. pažeidė asmenines neturtines teises ir vertybes.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifiką, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, priteisiant neturtinę žalą, ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant ieškovei, solidariai iš atsakovų 25000,00 Lt dydžio neturtinę žalą.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 80, 83, 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš G. Ė., a.k. (duomenys neskelbtini) A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 261,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą 00 ct) turtinės žalos, 25 000,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos, V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš G. Ė., a.k. (duomenys neskelbtini) A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 252,61 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus 61 ct) žyminio mokesčio ir 11,43 Lt (vienuolika litų 43 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. (žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė