- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1354/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-757-553/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vervipas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Vervipas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 424,56 Lt skolą pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. rangos sutartį, 2 642,24 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėtos 47 871,23 Lt sumos, 6 procentų palūkanas nuo reikalaujamos 23 066,8 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Vervipas“ sudarė rangos sutartį Nr. 31 dėl gyvenamojo namo, esančio Maironio g. 19, Vilniuje, stogo atstatymo darbų, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus, o atsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį atlyginti rangovui 47 871,23 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas nesumokėjo 20 424,56 Lt, todėl turi mokėti 0,03 procento dydžio sutartinius delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutarties kainos, t. y. 2 642,24 Lt, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos bendros 23 066,8 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu nusprendė ieškovo BUAB „Vervipas“ ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškovui BUAB „Vervipas“ 20 424,56 Lt, 1 127,44 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 692 Lt žyminio mokesčio ir 6,70 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ neginčija skolos fakto ir jos dydžio, tačiau tvirtina, kad rangovo UAB „Vervipas“ atlikti darbai su trūkumais, dėl ko atsakovas patirs nuostolius. Teismas pažymėjo, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. PA-MAI19-045 dėl būklės nustatymo, lokalinę sąmatą dėl namo, esančio Maironio g. 19, Vilniuje, remonto bei 2010 m. sausio 11 d., 2010 m. vasario 4 d. stogo konstrukcijos apžiūros aktą, kuriais grindžia ieškovo atliktų darbų trūkumus bei nuostolius.
Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus jais faktiškai naudotis (šios aplinkybės atsakovas neginčija) ir nėra siejama tik su abišaliu darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad užsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ priėmė ieškovo kaip rangovo atliktus darbus 2009 m. lapkričio 24 d., faktiškai jais naudojosi, perdavimo-priėmimo akte pasirašęs, jog atlikti darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudojimui. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui atlikus stogo remonto darbus, o užsakovui juos priėmus, atsakovui kyla pareiga už juos atsiskaityti.
Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, jis neturi pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, nes išaiškėjo atliktų darbų trūkumai, kuriuos, įvertinus tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, turės pašalinti pats atsakovas ir dėl to patirs praktiškai tokio paties dydžio nuostolius. Teismo įsitikinimu, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai nebuvo akivaizdūs ir išryškėjo vėliau (CK 6.662 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamu atveju atliktų rangos darbų trūkumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas buvo pateikęs teismui priešieškinį, tačiau kaip buvo nurodyta 2010 m. gruodžio 22 d. nutartyje, nagrinėjamu atveju priešieškinis, esant iškeltai ieškovui bankroto bylai, negalimas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas rangos darbų trūkumais pradėjo remtis tik ieškovui pateikus teismui ieškinį, t. y. po 2010 m. lapkričio mėnesio, jau esant iškeltai ir įsiteisėjusiai UAB „Vervipas“ bankroto bylai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl atliktų stogo remonto darbų trūkumų, nors jie buvo priimti dar 2009 m., ar atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iki bankroto bylos iškėlimo rangovui, be to, iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismui 2011 m. vasario 25 d. buvo pateiktas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vervipas“ bankroto byloje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad išaiškėję darbų kokybės trūkumai nesudaro įstatyminio pagrindo pripažinti pagrįstu užsakovo atsisakymą sumokėti už atliktus rangos darbus.
Teismas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. ginčo rangos sutarties 23 punkto sąlygos numato penkerių metų atliktų darbų garantijos terminą, todėl atsakovas turi teisę pareikšti rangovui reikalavimą per garantinį laikotarpį dėl darbų, atliktų pagal rangos sutartį, trūkumų ir nuostolių atlyginimo, tačiau kadangi UAB „Vervipas“ yra bankrutuojanti įmonė, tokie reikalavimai gali būti reiškiami tik UAB „Vervipas“ bankroto byloje Nr. 3-3486-431/2011. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog rangovo atlikti darbai turėjo trūkumų, kurių rangovui nepašalinus, savo sąskaita pašalino užsakovas, pagrįstai bus sprendžiamas jo patirtų nuostolių atlyginimo klausimas, nagrinėjamu atveju įtraukiant atsakovą į BUAB „Vervipas“ kreditorių sąrašą, tačiau tai yra bankroto bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
Teismas nurodė, kad bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikoma sutarties nevykdymu, todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. rangos sutarties 20 punkte yra nustatyta, kad jei užsakovas nesilaiko sutarties priede Nr. 2 nustatyto mokėjimo grafiko, pagal kurį atsakovas turėjo atsiskaityti per 6 mėnesių laikotarpį nuo avanso sumokėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 0,03 procento delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, o 4 punkte nurodoma sutarties kaina 47 871,23 Lt, sprendė, kad bendra ieškovo reikalavimo dėl delspinigių suma yra 2 642,24 Lt (47871,23x0,03x184). Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykio šalių, t.y. turi kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamos sutarties vykdymo ir grąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad iš ginčo rangos sutarties turinio bei teismui pareikšto reikalavimo dėl netesybų matyti, kad šalys susitarė dėl delspinigių. Dėl to teismas konstatavo, kad rangos sutarties 20 punkte numatyta nuostata, kad delspinigiai skaičiuojami nuo sutarties kainos, prieštarauja delspinigių esmei bei paskirčiai. Atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias delspinigius ir jų paskaičiavimą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisinga būtų skaičiuoti sutartinius delspinigius nuo nesumokėtos kainos dalies, t.y. nuo 20 424,56 Lt. Teismo teigimu, tokiu atveju bendra delspinigių suma sudaro 1 127,44 Lt (20424,56x0,03x184). Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad minėtos rangos sutarties nuostatos dėl netesybų atitiktų teisės normų reikalavimus ir netesybų esmę, jeigu šalys būtų susitarusios dėl netesybų rūšies baudos, tuo tarpu, esant šalių susitarimui dėl delspinigių, iš atsakovo priteistini sutartiniai 1 127,44 Lt dydžio delspinigiai nuo neįvykdytos prievolės dalies.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atliktų rangos darbų trūkumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo priešieškinį dėl rangos sutarties defektų, atsakovas neteko galimybės ginti savo pažeistas teises. Apeliantas pažymi, kad pareiškus reikalavimą atsakovo bankroto byloje ir paaiškėjus, kad BUAB „Vervipas“ turtiniai įsipareigojimai yra daug didesni nei turimas turtas, UAB „Senamiesčio ūkis“ prarastų realias galimybes įgyvendinti teisę reikalauti iš BUAB „Vervipas“ atlyginti nuostolius dėl defektų pašalinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB Vervipas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, iki ieškovo ieškinio gavimo dienos atsakovas nereiškė pretenzijų dėl atliktų stogo remonto darbų trūkumų, nors jie buvo priimti dar 2009 m., taip pat atsakovas nebandė atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl akivaizdu, kad atsakovas remdamasis nekokybiškai atliktais darbais siekia išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovo įsitikinimu, galimai išaiškėję darbų kokybės trūkumai nesudaro įstatyminio pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo atsisakymą sumokėti už atliktus statybos darbus. Ieškovas pažymi, kad atsakovas turi teisę pareikšti ieškovui reikalavimą per garantinį laikotarpį dėl galimai netinkamai atliktų darbų tik ieškovo bankroto byloje, pareikšdamas atitinkamą finansinį reikalavimą, kuris, jei būtų įtrauktas į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, būtų tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Vervipas“ 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė rangos sutartį Nr. 31, kuria rangovas UAB „Vervipas“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio Maironio g. 19, Vilniuje, stogo atstatymo darbus pagal pasiūlyme pateiktus darbų kiekius ir sąmatinius skaičiavimus ir perduoti užsakovui gautą darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti rangovui 47 871,23 Lt. Namo, esančio Maironio g. 19, Vilniuje, gyventojų atstovas ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus darbuotojas 2009 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu priėmė UAB „Vervipas“ įvykdytus stogo atstatymo darbus, patvirtindami, kad atlikti darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudojimui. UAB „Vervipas“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“, pasirašydami tarpusavio skolų suderinimo aktą patvirtino, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ skola UAB „Vervipas“ 2010 m. balandžio 30 d. buvo 20 424,56 Lt.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005).
Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad šis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atliktų rangos darbų trūkumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, yra nepagrįsta, o atsisakius byloje priimti atsakovo priešieškinį dėl rangos sutarties defektų, atsakovas neteko galimybės ginti savo pažeistas teises. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu minėto apeliacinio skundo argumento.
Bylos duomenys patvirtina, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ skolos ieškovui fakto neginčija, o nesutikimą mokėti už atliktus rangos darbus grindžia atliktų darbų trūkumais su trūkumais, dėl kurių taisymo atsakovas patirs nuostolių. Šiuo pagrindu ieškovas buvo pareiškęs priešieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad UAB „Vervipas“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“, siekdamas ginti savo interesus, turi teisę kreiptis į bankroto administratorių arba teismą su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Pagal CPK nuostatas tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškelta bankroto byla, civilinė byla sustabdoma ir perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šią bylą atnaujina ir prideda prie bankroto bylos (CPK 34 str. 1 d., 163 str. 5 p., 166 str. 2 d.). Šios įstatymų nuostatos patvirtina, kad reikalavimo bankrutuojančiai įmonei pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas šios įmonės bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Tai reiškia, kad atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ turi vykdyti prievolę pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir sumokėti ieškovui UAB „Vervipas“ skolą už atliktus rangos darbus, kurios atsakovas neginčija, o siekdamas nuostolių dėl atliktų darbų defektų atlyginimo, tokį reikalavimą turi reikšti UAB „Vervipas“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog UAB „Vervipas“ bankroto byloje pareiškus kreditorinį reikalavimą, administratorius nesutiko su pareikštu reikalavimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ gali pareikšti reikalavimą bankrutuojančiai įmonei kita negu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas kitų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo klausimą, nenurodė.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažareikšmės, todėl iš apelianto šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.