Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Vervipas“ ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo bankrutuojančios UAB „Vervipas“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009-09-24 UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Vervipas“ sudarė Rangos sutartį Nr. 31, kuria rangovas UAB „Vervipas“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio Maironio g. 19, Vilniuje, stogo atstatymo darbus pagal pasiūlyme pateiktus darbų kiekius ir sąmatinius skaičiavimus ir perduoti užsakovui gautą darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį atlyginti rangovui 47 871,23 Lt (b.l. 4-6). 2009-11-24 UAB „Vervipas“ atliktus darbus perdavė UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui (b.l. 8). 2010-04-30 šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ skola UAB „Vervipas“ sudaro 20 424,56 Lt (b.l. 9). 2010-09-15 bankrutuojanti UAB „Vervipas“ ragino atsakovą sumokėti susidariusį 20 424,56 Lt dydžio įsiskolinimą (b.l.12).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ neginčija skolos fakto ir jos dydžio, tačiau tvirtina, kad rangovo UAB „Vervipas“ atlikti darbai su trūkumais, dėl ko atsakovas patirs nuostolius. UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. PA-MAI19-045 dėl būklės nustatymo, lokalinę sąmatą dėl namo Maironio g. 19, Vilnius, remonto bei 2010-01-11, 2010-02-04 Stogo konstrukcijos apžiūros aktą, kuriais grindžia ieškovo atliktų darbų trūkumus bei nuostolius.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Pagal statybos rangos sutartį užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą ( CK 6.681 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus jais faktiškai naudotis (šios aplinkybės atsakovas neginčija) ir nėra siejama tik su abišaliu darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-484/2007). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad užsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ priėmė ieškovo kaip rangovo atliktus darbus 2009-11-24, faktiškai jais naudojosi, perdavimo-priėmimo akte pasirašęs, jog atlikti darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudojimui (b.l. 8). Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui atlikus stogo remonto darbus, o užsakovui juos priėmus, atsakovui kyla pareiga už juos atsiskaityti (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.63 str., 6 .664 str., 6. 681 str.).

CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse dispozityvia forma suformuluota užsakovo teisinė elgsena atliekant pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai aptartos užsakovo elgsenos teisinės pasekmės. Atsakovas tvirtina, kad jis neturi pareigos atsikaityti už atliktus darbus, nes išaiškėjo atliktų darbų trūkumai, kuriuos, įvertinus tai, kad ieškovu iškelta bankroto byla, turės pašalinti pats atsakovas ir dėl to patirs praktiškai tokio paties dydžio nuostolius. Be abejo, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai nebuvo akivaizdūs ir išryškėjo vėliau (CK 6.662 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju atliktų rangos darbų trūkumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors atsakovas buvo pateikęs teismui priešieškinį, tačiau kaip buvo nurodyta 2010-12-22 nutartyje (b.l. 25-26), nagrinėjamu atveju priešieškinis, esant iškeltai ieškovui bankroto bylai, negalimas. Vilniaus apygardos teismo 2010-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-3486-431/2011 UAB „Vervipas“ iškelta bankroto byla, todėl visi bankrutuojančiai įmonei reiškiami turtiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, priešpriešiniu reikalavimu įskaityti pradinio nėra galimybės. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas rangos darbų trūkumais pradėjo remtis tik ieškovui pateikus teismui ieškinį, t.y. po 2010 m. lapkričio mėn., jau esant iškeltai ir įsiteisėjusiai UAB „Vervipas“ bankroto bylai. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl atliktų stogo remonto darbų trūkumų, nors jie buvo priimti dar 2009 m., ar atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iki bankroto bylos iškėlimo rangovui. Be to, iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismui 2011-02-25 buvo pateiktas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Vervipas“ bankroto byloje. Esant šioms aplinkybėms, išaiškėję darbų kokybės trūkumai nesudaro įstatyminio pagrindo pripažinti pagrįstu užsakovo atsisakymą sumokėti už atliktus rangos darbus ( CK 6.294 str. 1 d. 4 p.).

2009-09-24 ginčo Rangos sutarties 23 p. sąlygos numato penkerių metų atliktų darbų garantijos terminą (b.l. 5). Garantijos terminas – tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas arba suteikta paslauga atitinka sutartyje bei daiktų arba paslaugų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus bei galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (CK 6.664, 6.697, 6.698 straipsniai). Lietuvos Respublikos CK 6.664 str. 3 d. nustatyta, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 1 d.). Taigi CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje – kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, Teismų praktika 23, p. 95-102). Todėl atsakovas turi teisę pareikšti rangovui reikalavimą per garantinį laikotarpį dėl darbų, atliktų pagal rangos sutartį, trūkumų ir nuostolių atlyginimo, tačiau kadangi UAB „Vervipas“ yra bankrutuojanti įmonė, tokie reikalavimai gali būti reiškiami tik UAB „Vervipas“ bankroto byloje Nr. 3-3486-431/2011. Konstatavus, kad rangovo atlikti darbai turėjo trūkumų, kurių rangovui nepašalinus, savo sąskaita pašalino užsakovas, pagrįstai bus sprendžiamas jo patirtų nuostolių atlyginimo klausimas, nagrinėjamu atveju įtraukiant atsakovą į bankrutuojančios UAB „Vervipas“ kreditorių sąrašą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalis 3 punktas), tačiau tai yra bankroto bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikoma sutarties nevykdymu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai (CK 6.71 str.). 2009-09-24 Rangos sutarties Nr. 31 20 p. yra nustatyta, kad jei užsakovas nesilaiko sutarties priede Nr. 2 nustatyto mokėjimo grafiko, pagal kurį atsakovas turėjo atsiskaityti per 6 mėnesių laikotarpį nuo avanso sumokėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 0,03 procentus delspinigių nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. 2009-09-24 Rangos sutarties Nr. 31 4 p. nurodoma sutarties kaina 47 871,23 Lt (b.l. 4-5). Tokiu būdu bendra ieškovo reikalavimo dėl delspinigių suma sudaro 2642,24 Lt ( 47871,23 Lt x 0,03*184). Pažymėtina, kad delspinigiai- viena iš netesybų rūšių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis. CK 6.71 str. 1 d. yra nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Iš šių teisės normų analizės matyti, kad netesybų pagrindas yra prievolė neįvykdymas, tačiau jų paskaičiavimui svarbu yra nustatyti netesybų rūšį. Pagal teismų praktiką delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykio šalių, t.y. turi kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamos sutarties vykdymo ir grąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Delspinigiai atlieka kompensacinę funkciją ir skaičiuojami nuo prievolės, t.y. nuo nesumokėtos sumos, o ne nuo visos sutarties kainos, nes atsakovas sumokėjęs dalį kainos turi prievolę sumokėti likusią nesumokėtą sutarties kainą. Taigi delspinigiai kaip netesybų rūšis atlieka ne baudine, o kompensacinę funkciją ir skaičiuojami nuo neįvykdytos prievolės ar jos dalies. Tuo tarpu bauda gali būti iš anksto sutartimi ar įstatymų nustatoma konkreti suma arba tam tikra procentinė išraiška, nuo pažeistos prievolės sumos. Iš ginčo rangos sutarties turinio bei teismui pareikšto reikalavimo dėl netesybų matyti, kad šalys susitarė dėl delspinigių. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad rangos sutarties 20 p. numatyta nuostata, kad delspinigiai skaičiuojami nuo sutarties kainos prieštarauja delspinigių esmei bei paskirčiai. Atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias delspinigius ir jų paskaičiavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga būtų skaičiuoti sutartinius delspinigius nuo nesumokėtos kainos dalies, t.y. nuo 20 424,56 Lt. Tokiu atveju bendra delspinigių suma sudaro 1127,44 Lt (20 424,56 x 0,03*184). Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad minėtoje rangos sutarties nuostatos dėl netesybų atitiktų teisės normų reikalavimus ir netesybų esmę, jeigu šalys būtų susitariusios dėl netesybų rūšies- baudos. Tuo tarpu, esant šalių susitarimui dėl delspinigių, iš atsakovo priteistini sutartiniai 1127,44 Lt dydžio delspinigiai nuo neįvykdytos prievolės dalies.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.210 str.).

Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,7 Lt, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 692 Lt.

Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintinai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 692 Lt žyminio mokesčio ir 6,7 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprend ė:

Ieškovo bankrutuojančios UAB „Vervipas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo bankrutuojančios UAB „Vervipas“, juridinio asmens kodas 300147665, Subačiaus g. 17-25, Vilnius, naudai iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 121452134, Vilniaus g. 25, Vilnius, 20 424,56 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt keturis litus 56 centus), 1127,44 Lt (tūkstantį šimtą dvidešimt septynis litus 44 centus) delspinigių bei 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 121452134, Vilniaus g. 25, Vilnius, 692 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 6,70 Lt (šešis litus 70 centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.