- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- eAS-298-502/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00100-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjai), veikdami ir kaip (duomenys neskelbtini) įstatyminiai atstovai, kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti jų atžvilgiu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) priimtus sprendimus bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies.
2022 m. kovo 24 d. per teismų informacinės sistemos Liteko elektroninį paslaugų portalą (EPP) buvo pateiktas pareiškėjų apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teikiant apeliacinį skundą buvo prašoma atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodant, kad pareiškėjų atstovas advokatas R. S. nuo pat sprendimo paskelbimo dienos buvo išvykęs į užsienį, todėl neturėjo galimybės susipažinti su per EPP paskelbtu teismo sprendimu, informuoti pareiškėjų ir pateikti apeliacinio skundo. Pareiškėjai yra prieglobsčio prašytojai ir teismas jų neinformavo apie priimtą sprendimą. Vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Tokia galimybė jiems nebuvo suteikta. Pareiškėjai turi teisę apskųsti priimtą pirmos instancijos teismo sprendimą prieglobsčio byloje. Tokia teisė jiems taip pat nebuvo suteikta.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė ir paskelbė 2022 m. kovo 1 d., jo apskundimo terminas, kuris pagal Įstatymą yra 14 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo, pasibaigė 2022 m. kovo 15 d. Pareiškėjų vardu atstovas apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo pateikė 2022 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai su Advokatų profesine bendrija SPECTRUM LEGIS, atstovaujama advokato/partnerio R. S., sudarė atstovavimo sutartį. Pareiškėjų atstovui 2022 m. kovo 2 d. 11.45 val. per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo nuorašas, kurio rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teismas vertino, kad pareiškėjų atstovas, būdamas savo srities specialistas ir išmanydamas įstatymus, turėjo būti aktyvus ir neatidėliodamas pasirūpinti dėl teismo priimto sprendimo apskundimo per įstatymo nustatytą terminą ir kitų būtinų veiksmų, apeliaciniam skundui paduoti atlikimu, laiku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atstovo atlikti veiksmai, pavėluotai padavus apeliacinį skundą, turi būti laikomi pareiškėjų veiksmais, todėl nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, nepriklausiančiomis nuo pareiškėjų (jų atstovo) valios. Aplinkybė, kad pareiškėjų atstovas išvyko į užsienį ir negalėjo susipažinti su teismo sprendimu bei jo apskųsti, nepripažįstama svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Iš 2021 m. gruodžio 2 d. atstovavimo sutarties turinio teismas nustatė, kad atstovavimo sutartis sudaryta su Advokatų profesine bendrija SPECTRUM LEGIS, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog pavedimo vykdymas galėjo būti užtikrinamas ir kitų profesinės bendrijos advokatų. Negalint vykdyti pavedimo dėl nurodomų priežasčių, atstovas turėjo galimybę imtis neatidėliotinų veiksmų dėl pareiškėjų tinkamo atstovavimo, tame tarpe pavedant atlikti procesinius veiksmus kitam advokatui.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad atsisako valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovo paslaugų, teigė, kad byla bus vedama per advokatą R. S., o prireikus, per kitus įsipareigojimų vykdymui atstovo pasitelktus advokatus. Todėl nei teismui, nei Departamentui nekilo pareiga spręsti klausimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams.
Teismas akcentavo, kad prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindžiamas išvyka į užsienį, to patvirtinimui pateikiamas ne lietuvių kalba surašytas dokumentas, kurio vertimas neteikiamas. Teismas ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies kontekste nurodė, kad net nevertinant dokumento turinio, akivaizdu, kad pats prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nėra pagrindžiamas leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais.
Teismas nenustatė jokių objektyvių ir nuo pareiškėjų (jų atstovo) valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jiems (jų atstovui) laiku paduoti apeliacinį skundą teismui, sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjų (jų atstovo) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jų subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodoma, kad advokatas R. S. atstovavo pareiškėjus pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai – prieglobsčio prašytojai. Jie turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau ši teisė jiems nebuvo užtikrinta. Apie priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo informuoti. Grįžęs iš kelionės advokatas R. S. EPP sistemoje rado informaciją apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir susisiekė su pareiškėjais bei išsiaiškino, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas nepateikė apeliacinio skundo. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir įpareigojo pateikti apeliacinį skundą, su kuriuo advokatas kreipėsi, prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Atimant teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų pažeista prieglobsčio prašytojų teisė į teisingą prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Priešingai, nei nurodo teismas, pareiškėjai neatsisakė ir negalėjo atsisakyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos į priekį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismai skundus nagrinėja ABTĮ ir šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Kadangi teismo sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo, momentas, kada asmuo gavo teismo sprendimą ir su juo susipažino, neturi teisinės reikšmės.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio 2022 m. vasario 22 d. informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, o sprendimo priėmimą bei paskelbimą nuspręsta atidėti 2022 m. kovo 1 d., dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas R. S. Šio atstovo įgaliojimus atstovauti pareiškėjus pirmosios instancijos teisme patvirtina Advokatų profesinės bendrijos SPECTRUM LEGIS su pareiškėjais 2021 m. gruodžio 2 d. sudarytos atstovavimo sutartis, kuriuose numatyta ir minėto advokato teisė apskųsti teismo sprendimą apeliaciniu skundu. Teismo sprendimo paskelbime pareiškėjai ir jų atstovas nedalyvavo. Pareiškėjų atstovui 2022 m. kovo 2 d. per EPP buvo išsiųstas teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo nuorašas, kurio rezoliucinėje dalyje buvo išdėstyta jo apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimo paduotas praleidus 14 dienų apskundimo nuo šio teismo sprendimo paskelbimo apskundimo terminą: pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2022 m. kovo 1 d., apeliacinis skundas paduotas 2022 m. kovo 24 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ABTĮ nėra numatytas. Paprastai teismų praktikoje yra laikoma, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjų atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys savaime negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai ne visada gali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimą.
Asmens teisė apskųsti institucijos ir žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Nepriėmus apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nepagrįstai apribota prieglobsčio prašytojų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčių prašytojai prieglobsčio prašo, atstovaudami ir savo mažamečio vaiko (2020 m. lapkričio 2 d. gimimo) interesus. Šiuo aspektu akcentuotina, kad prieglobsčio bylos, kurių procese dalyvauja vaikas, turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, į įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos išimtinę specifinę situaciją, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad užkertant kelią prieglobsčio prašytojams skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą vien formaliu pagrindu, būtų pažeista prieglobsčio prašytojų teisė į teisingą prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį tikslinga panaikinti, o pareiškėjų apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.