Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1882-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2S-1882-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09383-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo
R. P., A. P., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Rimvydas Kairys
Kategorijos
  • 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1882-777/2014

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-09383-2014-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.3; 122.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. P. atstovo advokato Rimvydo Kairio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Santos Selezniovienės prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. P. (išieškotojas), A. P. (skolininkė), Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Santa Selezniovienė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo ir perdavė teismui 2014-08-14 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Prašo išspręsti klausimą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutarties nevykdymo. Nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. Sl-2602 išieškotojas R. P. įpareigotas nurodyti kada / kiek kartų, vykdant 2014-08-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį, buvo kreiptasi į skolininkę, įskaitant, bet neapsiribojant, – vykta pas skolininkę su prašymu sudaryti sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku V. P., ar skolininkė sudarė tokias sąlygas. 2014 m rugpjūčio 13 d. antstolių kontoroje buvo gautas išieškotojo R. P. paaiškinimas dėl susitikimų su vaikais, kuriame nurodoma, kad išieškotojas ne kartą bandė su skolininke susisiekti mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas išjungtas), teismo nutartyje nurodytu bendravimo su vaiku laiku buvo atvykęs A. P. gyvenamosios vietos adresu, tačiau susitikti su vaikais jam nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nevykdo 2014-08-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties Nr. 2-1865-385/2014 reikalavimų ir nesilaiko nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. P. tvarkos, spręstinas klausimas dėl sprendimo nevykdymo. Klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-01 nutartimi antstolės prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkino, priteisė iš R. P. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. P.. Teismas nustatė, kad antstolės 2014-08-14 akte nenurodyta, kada konkrečiai, kokiomis dienomis ir kaip A. P. nevykdė 2014-08-05 nutarties, vykdomojoje byloje nėra antstolės konstatuotų duomenų, kad A. P. savo veiksmais darė įtaką nepilnametei dukrai, kad ši nebendrautų su tėvu, ir (ar) savo veiksmais trukdė dukros ir tėvo bendravimui. Kaip matyti iš 2014-08-14 antstolės akto apie nutarties nevykdymą, aktas surašytas remiantis išieškotojo R. P. rašytiniu paaiškinimu dėl susitikimo su vaiku. Aktas dėl sprendimo nevykdymo surašytas 2014-08-14, o 2014-08-19 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-08-05 nutartis panaikinta. A. P. teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtą dieną buvo išvykusi su vaikais į svečius, nurodė, jog pats vaikas nenorėjo susitikti su tėvu. Tačiau R. P. su V. susitiko rugpjūčio 15 ir 17 dienomis A. P. gyvenamojoje vietoje. Susitikimo metu vaikas aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad R. P. negalėjo bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, jog nedraudžia vaikui bendrauti per „Facebooką“. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad skolininkė piktybiškai būtų atsisakiusi vykdyti teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pats nepilnametis vaikas atsisako bendrauti su tėvu. V. P. yra 14 metų, būdama tokio amžiaus pati gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su dukra, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Priimant nutartį, dėl kurios nevykdymo kreiptasi į teismą, nebuvo vertinimas mergaitės nenoras bendrauti su tėvu, tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys. 2014-08-19 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-08-05 nutartis panaikinta, motyvuojant R. P. netinkamu elgesiu nepilnamečio vaiko atžvilgiu. 2014-08-19 nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad nepilnametė V. P. turi sveikatos sutrikimų. Vykdant tokio pobūdžio teismo nutartį prievarta prieš vaiką negali būti taikoma. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad A. P. darė neigiamą įtaką dukrai, kad ši nebendrautų su tėvu, nuteikinėjo dukrą prieš tėvą, savo veiksmais trukdė bendrauti dukrai su tėvu.

Išieškotojo R. P. atstovas advokatas R. Kairys dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašė nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog duktė V. atsisako bendrauti su tėvu, nes būtent skolininkė piktybiškai nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku, neatsako į telefono skambučius, o nurodytu laiku nebūna gyvenamojoje vietoje, nors apie teismo nutartį ir ja nustatytą bendravimo su vaikais tvarką skolininkei yra žinoma. Teismas nurodydamas, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, rėmėsi tik motinos pasakojimais. Kol šeima gyveno Švedijoje, R. P. rūpinosi dukra Viktorija, Švedijos ugdymo įstaigos nenustatė jokių išieškotojo netinkamo elgesio su vaiku požymių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko nebendravimas su tėvu prieštarauja ir paties vaiko interesams, vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą, sudaromos kliūtys jų bendravimui. Aplinkybė, jog pati dukra nenori bendrauti su tėvu, neatleidžia skolininkės nuo pareigos užtikrinti bei siekti tėvo ir vaiko bendravimo. Skolininkė yra nesuinteresuota vaiko ir tėvo bendravimu, slapstosi nuo jo, išjungia telefoną. Išieškotojas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kurio pareiškimas buvo atmestas. Nors jis ir sutiko su antstolės pareiškimu, tačiau tai nereiškia, kad jo interesas bylos baigtimi yra priešingas nei skolininkės.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens A. P. atstovai advokatai K. Gerbauskas ir H. Mackevičius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o nutartį palikti nepakeistą. Teismas teisingai nurodė, kad niekas negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, t. y. apeliantu. Nėra jokių duomenų, kad A. P. nuteikinėja vaiką prieš R. P.. Pažymėjo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartis, dėl kurios nevykdymo buvo kreiptasi į teismą, panaikinta to paties teismo 2014-08-19 nutartimi. Nuo 2014-08-05 nutarties priėmimo apeliantas su dukra galėjo pasimatyti 2014-08-09 ir 2014-08-12, tačiau 2014-08-09 savo teise nepasinaudojo, o kitą dieną A. P. su dukra buvo išvykusi. Apeliantas savo elgesiu nulėmė tai, kad vaikai su juo nenori bendrauti, tai buvo konstatuota ir kitų teismų sprendimuose. Teismas pagrįstai iš apelianto priteisė bylinėjimo išlaidas, nes būtent jis kreipėsi į antstolę ir turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 str. 2 d.). CPK 771 str. nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 184-280/2014 duomenų nustatyta, jog antstolė vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartį, kuria nustatyta laikina R. P. bendravimo su dukra V. tvarka: R. P. lankantis Lietuvoje, jis kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis nuo 13 val. iki 18 val. pasiimta dukrą V. iš motinos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra pritaikytoje saugioje vietoje, taip pat kasdien po valandą bendrauja su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis programomis „Skype“, „Facebook“ ir telefonu, taip pat uždrausta A. P. išvežti dukrą V. iš Lietuvos. Nutartis nukreipta skubiai vykdyti. R. P. į antstolę kreipėsi jau 2014-08-07, antstolė 2014-08-08 užvedė vykdomąją bylą. Antstolė 2014-08-11 vyko su išieškotoju į skolininkės gyvenamąją vietą, tačiau išieškotojui su vaikais pasimatyti nepavyko, nes skolininkės nebuvo gyvenamojoje vietoje. Antstolė 2014-08-13, įvertinusi ir išieškotojo paaiškinimus, jog jam nepavyksta pasimatyti su dukra Viktorija, surašė aktą dėl sprendimo nevykdymo. Teismas nusprendė, jog nėra duomenų, kad skolininkė piktybiškai nevykdo 2014-08-05 nutarties, teismas įvertino vaiko nenorą bendrauti su tėvu, vaiko sveikatos būklę po susitikimų su tėvu.

Antstolės akte dėl sprendimo nevykdymo nurodoma, kad aktas surašytas pagal išieškotojo nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog vieną kartą 2014-08-11 nuvykus kartu su išieškotoju jam nepavyko pasimatyti su dukra V.. Tačiau byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikas po tėvo bandymų pasimatyti buvo gydomas Vaikų ligoninėje Neurologijos skyriuje, dukra jautri, dažnai pasireiškia nuotaikų kaita, galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo, viso to priežastis – tėvo elgesys ir charakteris, dukrai nustatytas potrauminio streso sutrikimas (b. l. 17). Įvertinęs byloje esančiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vykdomojoje byloje nėra antstolės konstatuotų duomenų, kad skolininkė savo veiksmais darė įtaką apelianto dukrai V., kad ši nebendrautų su tėvu, ir (ar) savo veiksmais trukdė dukters ir tėvo bendravimui. Be to, būtina įvertinti ir vaiko emocinę būklę, savijautą ir raidą, kuri, kaip nurodyta išraše iš ligos istorijos Nr. 14-6941, pasikeitė po tėvo bandymų pasimatyti su dukra. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad jam atvykus pasimatyti su dukra ji išreiškė nenorą susitikti su tėvu (b. l. 21). Atsižvelgtina ir į tai, kad dukrai V. yra beveik 15 metų, ji aiškiai gali formuluoti savo nuomonę ir išreikšti savo norus. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK3.155 str. 2 d., 3.159 str. 3 d.). Todėl nustatyta aplinkybė, jog būtent pats vaikas atsisakydavo pasimatyti su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. piktybiškai nevykdė teismo nutarties. Apelianto reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens (beveik 15 metų vaiko) valia ir nuomone, todėl nei apeliantas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti dukters bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, turi atsižvelgti ir į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti.

Apeliantas taip pat nesutinka, kad iš jo buvo priteistos skolininkės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, ir nurodo, kad byloje jo suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas nei skolininkės, o išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kuris kreipėsi į teismą. Su tokia nuostata teismas nesutinka. Išieškotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: išieškotojas prašė teismo, kad skolininkei būtų skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą (b. l. 22), skolininkė prašė šį prašymą atmesti. Teismo nutartis buvo palanki skolininkei, dėl to ji turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.). Apeliantas nurodė, kad išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kuris kreipiasi į teismą, – iš antstolės. Tačiau antstolė į teismą kreipėsi išieškotojo prašymu po to, kai jis kreipėsi į ją dėl priverstinio nutarties vykdymo. Be to, tai, kad antstolė neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, patvirtina ir jos pareiškimas teismui, kuriame ji nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą skyrimu, ir pagrįstai neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį prielaidų nesudaro, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė