Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į užsienį (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (CPK 130 straipsnis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis skolos susidarymo laikotarpiu asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui R. B. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotojais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Ieškovo teigimu, įsipareigojimai atsiskaityti už patiektą šilumos energiją nebuvo vykdomi tinkamai, todėl susidarė 517,24 Eur skola už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-02-29. Byloje nėra duomenų, kad su ieškovu už minėtam butui pateiktą šilumos energiją būtų atsiskaityta (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai neatsiskaitė už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 517,24 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-02-29 yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovas, vadovaudamasis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovui už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 15,28 Eur. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,28 Eur delspinigių tenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (532,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 1,71 Eur už Gyventojų registro bei Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš viso – 16,71 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 517,24 Eur (penki šimtai septyniolika eurų, 24 ct) skolos, 15,28 Eur (penkiolika eurų, 28 ct) delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 532,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolika eurų, 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580).

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.