- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-175/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- R. G., I. G.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. ir I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-357-253/2009 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams R. G. ir I. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovui V. G. dėl pripažinimo, kad paskolos sutartys yra įvykdytos ir pasibaigusios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą dėl 424500 Lt skolos, susitartų 1200 Lt ir 1440 Lt mėnesinių palūkanų, 78288 Lt metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš atsakovų R. G. ir I. G.. Savo reikalavimus ieškovas grindė skolos rašteliais. Nurodė, kad 2000-2004 metais jis atsakovui paskolino viso pagal 13 paskolos raštelių – 424500 Lt, kurių atsakovai iki šiol negrąžino. Už laiku nesugrąžintą skolą ieškovas priskaičiavo palūkanas.
Atsakovas R. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti, kad prievolės pagal ieškovo pateiktus skolos raštelius yra atsakovo pilnai įvykdytos ir ieškinį atmesti. Priešieškinį atsakovas grindė tuo, kad paskolos buvo trumpalaikės ir būdavo sugrąžintos. Šalis siejo verslo reikalai ir jie vieni kitiems skolino pinigus. Taip pat nurodė, kad ieškovas nedeklaravo, kad skolino pinigus atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovų 424500 Lt skolą, 78288 Lt palūkanų ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kilus tarp šalių ginčui dėl paskolos grąžinimo fakto, atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jie skolą grąžino ieškovui.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovų argumentai dėl šalių gerų verslo santykių ir šeimų draugystės, bei tai, kad ieškovas nedeklaravo paskolos, neįrodo skolos grąžinimo. Skolininkams neįvykdžius prievolės yra pagrindas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad reikalavimui priteisti sutartas 1200 Lt ir 1440 Lt mėnesines palūkanas praleistas ieškinio senaties terminas, dėl to šioje dalyje ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 159 str., 176 str., 179 str., 181 str., 183 str., 184 str., 185 str.).
2. Teismas neįsitikino vienų ar kitų faktų egzistavimu, įrodymus vertino su išankstine nuostata, tyrė tik ieškovui naudingus įrodymus, o atsakovų teikiamus vertino atmestinai.
3. Netyrė aplinkybės, jog šalys turėjo ilgą laiką verslo santykius, neišsiaiškino, kodėl ieškovas taip ilgai nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.
4. Nepasisakė dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių, neįvertino tai, kad prieš kurį laiką šalių santykiai tapo konfliktiški ir tarp jų yra kilęs ne vienas ginčas teisme. Šis ginčas yra konfliktinės situacijos pasekmė.
Taip pat nurodo, kad teismo padarytos išvados nėra pagrįstos įrodymais. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Vienkartinio gyventojų deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., CK 6.65 str.) ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą. Teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje sprendžiamas skolos pagal 13 skolos raštelių grąžinimo klausimas.
Kaip buvo minėta, ieškovas V. G. savo reikalavimą dėl skolos bei palūkanų priteisimo grindžia paskolos rašteliais (viso 13 raštelių) (t. 1, b. l. 8-20). Visuose skolos rašteliuose yra nurodyta, kad pinigus R. G. gavo ir jie yra atsakovo pasirašyti. Jokių atžymų apie skolos grąžinimą minėtuose skolos rašteliuose nėra.
Atsakovo teigimu, jis skolą ieškovui sugrąžino, tačiau tai pagrindžiančių tiesioginių įrodymų neturi.
Apeliacinį skundą atsakovai iš esmės grindžia bendromis frazėmis, t. y., kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Tačiau nenurodo kokius konkrečius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, bei ką konkrečiai netinkamai aiškino.
CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį, civilinėse bylose kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo pareiga, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto pagal skolos raštelius. Taigi, tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai (CK 6.870 str.). Paskolos sutartis yra realinė. Ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Ieškovas paskolos suteikimą atsakovui įrodinėja skolos rašteliais, kuriuose yra nurodyta, kad atsakovas pinigus gavo. Atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jie paskolos rašteliuose nurodytas sumas grąžino ieškovui.
Skolos raštelio buvimas pas ieškovą patvirtina apie prievolės neįvykdymą, kol nėra įrodyta priešingai. Pagal CK 6.65 str. prievolės įvykdymas patvirtinamas kreditoriaus duodamu skolininkui pakvitavimu, skolos dokumento grąžinimu skolininkui ar įrašu apie prievolės įvykdymą. Atsakovai tokių įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą ieškovui, nepateikė. Kaip matyti iš pateiktos į bylą medžiagos, atsakovai skolos grąžinimą ieškovui grindžia ilgalaikiais šalių verslo santykiais, kad ieškovas ir atsakovas turėjo bendrą verslą, ilgu ieškovo nesikreipimu į teismą dėl skolos išieškojimo, tarp šalių susiklosčiusia paskolų grąžinimo įforminimo praktika.
Taip pat kaip įrodymus, kad skola grąžinta ieškovui nurodo šios aplinkybės:
1. atsakovas neišsaugojo pas jį buvusių skolos raštelių su atžymomis, kad skolos grąžintos, nes ieškovui sunaikinus savo egzempliorius, neliko prasmės atsakovui saugoti savo egzempliorius;
2. pats ieškovas buvo pasiskolinęs 500000 Lt buto pirkimui, pinigus ieškovas skolinosi ir iš atsakovo brolio žemės pirkimui;
3. ieškovo pajamos buvo mažos ir jis negalėjo tokių sumų paskolinti atsakovui. Tik grąžinus vieną paskolą buvo suteikiama kita iš tų pačių grąžintų pinigų;
4. paskolos buvo trumpalaikės ir jos buvo greitai grąžintos;
5. paskolos nebuvo deklaruotos;
6. šalys užsiimdamos bendru verslu disponavo žymiai didesnėmis pinigų sumomis ir neturėjo jokių neįvykdytų prievolių;
7. šalių santykiai tapo konfliktiški ir dėl to kilo ne tik šis ginčas, bet ir daugiau ginčų teisme.
Visi šie atsakovų nurodyti argumentai neįrodo skolos grąžinimo fakto. Be to, jie yra prieštaringi, t. y. atsakovai nurodo, kad vykdant verslo santykius šalys disponavo žymiai didesnėmis piniginėmis sumomis ir visi įsipareigojimai buvo įvykdyti. Taip pat nurodo, kad ieškovas dirbo vadybininku ir jo pajamos nebuvo tokios, kad jis būtų galėjęs skolinti atsakovui dideles pinigų sumas. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovai nurodinėjo prieštaringas aplinkybes. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, jog nesutinka, kad buvo pasirašyti paskolos rašteliai (t. 1, b. l. 83).
Atlikus ekspertizę ir nenustačius skolos raštelių klastojimo fakto, atsakovas teigė, kad skola yra grąžinta. Kai tuo tarpu teikdamas ieškovui komercinį pasiūlymą atsakovas nurodo, kad jo skola asmeniškai paskolinta iš V. G. sudaro 361 000 Lt (t. 1, b. l. 93).
Esant prieštaringiems atsakovų argumentams dėl skolos buvimo ir jos grąžinimo ir nesant konkrečių skolos gražinimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad skolą pagal į bylą pateiktus 13 skolos raštelių atsakovai sugrąžino ieškovui.
Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstai atsakove į bylą įtraukta I. G. atsakovo R. G. sutuoktinė, nes paskolos rašteliai buvo verslo santykių dalis ir atsakovo sutuoktinė neturi atsakyti už sutuoktinio prievoles, kilusias iš jo ir jo brolio įmonės verslo santykių su ieškovu.
Su tokiu apeliantų argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. CK 3.92 str. 3 d. nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ginčijamiems sandoriams nebuvo reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, todėl laikytina, kad toks sutikimas yra, kol jis nenuginčytinas. Be to iš pateiktų skolos raštelių nėra pagrindo daryti išvados, kad pagal juos suteiktos pinigų sumos verslui vytyti ar pan. Netgi, jeigu ir būtų nustatyta, kad minėtos paskolos susijusios su verslo santykiais, nebūtų pagrindo daryti išvados, kad I. G. nėra atsakinga kartu su sutuoktiniu už paimtas paskolas pagal ginčo skolos raštelius, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovo verslas yra atskirtas nuo šeimos pajamų ir kad jis tik vienas atsakingas už vykdomą verslą. Verslu atsakovas pradėjo verstis būdamas santuokoje su atsakove, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abu sutuoktiniai turėjo bendrą verslą ir bendrai naudojosi iš jo gaunamomis pajamomis (t. 1, b. l. 113-116, t. 2, b. l. 16-24). Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad kilusi pagal ginčo skolos raštelius prievolė yra asmeninė atsakovo R. G., taikytina solidari abiejų atsakovų atsakomybė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. G. ir I. G. į valstybės biudžetą po 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.