- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- I-607-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02929-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Liutenas“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau patikslinto (b. l. 18–19), prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ar atsakovė) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-6867 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja nurodo, kad siekdama mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis, 2018 m. liepos 2 d. VMI pateikė motyvuotą prašymą ir papildomus įrodymus dėl galimybės dalimis mokėti susidariusį įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja su VMI Sprendimu nesutinka, nes mano, kad jis priimtas neatsižvelgiant į bendruosius teisės principus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pažeidžiant pareiškėjos teises, todėl jis turi būti panaikintas.
Atkreipia dėmesį, kad UAB „Liutenas“ teikdama prašymą nurodė objektyvias ir neginčijamas priežastis, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka. Akivaizdu, jog nedelsiant sumokėjus mokesčius, įmonės finansinė būklė taptų kritiška, turėtų dar didesnių sunkumų ir tai taptų nebepakeliama našta.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, mokestinės nepriemokos išdėstymas dalimis įmonei būtų kaip reabilitacija. Prioritetiškai turėtų būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 29–32) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad 2018 m. gegužės 18 d. VMI gavo UAB „Liutenas“ prašymą išdėstyti 32 441,67 Eur mokesčių nepriemokos mokėjimą iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. VMI 2018 m. gegužės 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl galės būti nagrinėjamas pašalinus trūkumus, t. y. pateikus papildomus dokumentus ir / ar informaciją.
2018 m. liepos 2 d. VMI gavo pareiškėjos patikslintą prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0000440, Nr. 0000441 ir atliktų darbų aktus, sutartį su UAB „Stamela“, technikos nuomos sutartį su UAB „Bomana“, I ketvirčio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą, ilgalaikio turto sąrašą, I ketvirčio debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų sąrašą, banko sąskaitų išrašus.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir kitus dokumentus bei įvertinusi UAB „Liutenas“ finansinę būklę, nustatė, kad: pagal Antstolių duomenų bazę UAB „Liutenas“ atžvilgiu yra vykdoma 19 bylų dėl išieškojimo iš turto, išieškoma suma 147 707,14 Eur, taip pat užvesta 1 byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; UAB „Liutenas“ nekilnojamas turtas yra areštuotas antstolių kontorų, teismų, VMI, jam taikoma hipoteka; UAB „Liutenas“ transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, yra areštuotos; pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus UAB „Liutenas“ per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. birželio 29 d. įplaukų, išmokų neturėjo. Pinigų likutis bankų sąskaitose 2018 m. birželio 29 d. buvo 3,24 Eur; UAB „Liutenas“ nepateikė 1 banko sąskaitos išrašo, todėl pilnai įvertinti įplaukų, išmokų per bankų sąskaitas VMI negali; pareiškėja nepateikė kasos knygos, nurodydama, kad informacija, susijusi su grynųjų pinigų srautais, tiek kompiuterių kietuosiuose diskuose saugoma, tiek popieriniame variante, yra paimta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) kaip tiriamoji medžiaga, todėl jos pateikti neturi šiai dienai galimybės. Informacijos už kokį laikotarpį paimti kasos knygos duomenys, pareiškėja nenurodė. VMI be kita ko, nustatė, kad UAB „Liutenas“ pateiktame 2018 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše nurodoma, kad įsipareigojimai tiekėjams sudaro 110 332,96 Eur, iš kurių 840 28,31 Eur yra pradelsti, be to, kai kurie kreditoriniai įsipareigojimai vėluojami apmokėti 821 dieną, t. y. vėluojama apmokėti daugiau kaip 2 metus; 2018 m. kovo 31 d. debitoriniai įsipareigojimai sudarė 794 42,44 Eur, iš kurių vėluota apmokėti 794 42,44 Eur. 2018 m. kovo 31 d. debitoriniai įsipareigojimai mažesni už pradelstus tos pačios dienos pareiškėjos kreditorinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu argumentu, kad VMI tinkamai nevertino pareiškėjos įrodymo, jog UAB „Liutenas“ šiai dienai turi parengusi keletą naujų projektų, kurie turėtų pagerinti jos finansinę situaciją, kadangi pareiškėjos pateikta su UAB „Stamela“ pasirašyta 2018 m. gegužės 5 d. rangos sutartis, pasirašyta tik vienos šalies – UAB „Stamela“, sutartyje nenurodoma numatoma gauti pajamų suma, konkretūs darbų terminai, todėl esant šioms aplinkybėms sutartis nepatvirtina mokestinės nepriemokos sumokėjimo galimybių.
Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentas, jog antstolių kontorų išieškojimų vykdymas nieko nereiškia, nes įmonė gali būti sudariusi taikos sutartis su kreditoriais ar geranoriškus tarpusavio susitarimus dėl mokėjimo atidėjimo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, kadangi pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, t. y. sudarytų taikos sutarčių ir kt.
Atsakovė pabrėžia, kad išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir kartu pateiktus dokumentus bei VMI turimus duomenis, todėl priėmė pagrįstą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-6867 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Liutenas“ 2018 m. gegužės 18 d. VMI pateikė prašymą išdėstyti 32 441,67 Eur mokesčių nepriemokos mokėjimą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 33–38). Kartu su prašymu pateikė: UAB „Liutenas“ bankų sąskaitų išrašus (b. l. 39–49), PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus (b. l. 50–56), rangos ir technikos nuomos sutartis (b. l. 57–69), neapmokėtų skolų suvestinę (b. l. 70), UAB „Liutenas“ 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 71–72), ilgalaikio turto duomenis (b. l. 73–74) bei neapmokėtų skolų suvestinę (b. l. 75–93).
VMI 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-15851 (b. l. 137–138) informavo pareiškėją, kad prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl galės būti nagrinėjamas pašalinus trūkumus, t. y. pateikus papildomus dokumentus ir / ar informaciją.
Pareiškėja 2018 m. liepos 2 d. VMI pateikė patikslintą prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (b. l. 94–99). Pareiškėja, be jau minėtų dokumentų, pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2018 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 100–101), bankų sąskaitų išrašus (b. l. 102–112), apyvartos žiniaraštį (b. l. 123), mokėtinų ir gautinų skolų suvestines (b. l. 125–136).
Taigi, mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).
Aptariamus teisinius santykius reglamentuoja ne tik MAĮ, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, tuo pačiu ir Taisyklės. Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis taps kritine, taip pat yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti, bet sumokėti ne iš karto, o tą įsitikinimą pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai).
LVAT 2014 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-220/2014 yra išaiškinęs, jog įrodinėjimas ne teismo administraciniame procese priklauso nuo ginčo santykių pobūdžio, nuo teisinio minėto santykio reglamentavimo. Tokiais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčo dėl VMI nustatytų aplinkybių nėra, pareiškėja nesutinka su jos pateiktų įrodymų vertinimu.
Iš byloje esančio UAB „Liutenas“ 2018 m. liepos 2 d. patikslinto prašymo matyti, kad pareiškėja į VMI kreipėsi dėl 25 319,67 Eur mokestinės nepriemokos, susidedančios iš 1471,79 Eur pelno mokesčio, 436 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 147 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 23 264,88 Eur PVM, mokėjimo išdėstymo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kas mėnesį mokant po 1054,99 Eur (b. l. 94–95). Patikslintame prašyme pareiškėja paaiškina, kad jos veiklą (kartu su bendradarbiaujančiomis įmonėmis) įtakoja vyraujantis sezoniškumas ir darbų pridavimo terminai bei sąlygos; kiekvienais metais žiemos sezonu įmonės veikla atliekamų darbų atžvilgiu yra dalinai stabdoma, todėl pasitaiko atvejų, kuomet pareiškėjai tampa sudėtinga laiku sumokėti einamuosius privalomus mokesčius (b. l. 3–6, 96–99). Patikslintame prašyme taip pat nurodė, jog šiai dienai pareiškėja yra pilnai atlikusi darbus, kurių bendra sąmatos suma pagal UAB „Liutenas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras siekia 49 642,26 Eur, kurios šiai dienai nėra apmokėtos.
Iš byloje esančios 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LI Nr. 0000440 matyti, kad pareiškėja UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ išrašė 19 837,50 Eur sąskaitą už atliktus darbus (b. l. 50, 120). Iš byloje esančios 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LI Nr. 0000441 matyti, kad pareiškėja UAB „Sacom“ išrašė 29 804,76 Eur sąskaitą už atliktus darbus (b. l. 53, 118). Atkreiptinas dėmesys, kad šiose PVM sąskaitose faktūrose nenurodoma iki kada įmonės turi sumokėti už atliktus darbus, tačiau pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, kad pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija LI Nr. 0000440 planuojama apmokėjimo data yra 2018 m. liepos 15 d., o pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija LI Nr. 0000441 planuojama apmokėjimo data yra 2018 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, pareiškėjos teigimu, planuojamos įplaukos, pagerinančios jos finansinę padėtį ateityje, pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, iš viso sudaro 49 642,26 Eur (19 837,50 Eur + 29 804,76 Eur). Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtos Išvados matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu yra vykdoma 19 bylų dėl išieškojimo iš turto, bendra išieškoma suma 147 707, 14 Eur, taip pat užvesta byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visas pareiškėjos nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės yra areštuotos. Taigi, pareiškėjos atžvilgiu išieškoma suma yra beveik 3 kartus didesnė už planuojamas gauti pinigines lėšas.
Pareiškėjos teigimu, tai, kad antstolių kontoros vykdo išieškojimą nieko nereiškia, nes įmonė gali būti sudariusi taikos sutartis su kreditoriais ar geranoriškus tarpusavio susitarimus dėl mokėjimo atidėjimo tam tikru laikotarpiu. Teismo nuomone, šis pareiškėjos argumentas vertintinas kaip nepagrįsta gynybinė pozicija, nes pareiškėja nei VMI, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, sudarytų taikos sutarčių ar kitokių susitarimų, pagrindžiančių pareiškėjos argumentą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI pagrįstai Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjos planuojamos gauti piniginės lėšos, pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, neįrodo mokestinės nepriemokos sumokėjimo galimybių.
Pareiškėjos teigimu, VMI tinkamai nevertino įrodymo, kad pareiškėja šiai dienai turi parengusi keletą naujų projektų, kurie turėtų padėti pagerinti įmonės finansinę situaciją, ir vienas iš jų - rangos sutartis su UAB „Stamela“.
Iš byloje esančios 2018 m. gegužės 5 d. rangos sutarties Nr. LIU0505/18 (b. l. 57–61, 113–117) matyti, kad pareiškėja su UAB „Stamela“ pasirašė minėtą sutartį, kuria numatyti metiniai darbai, apimantys iki 10 km gręžinių ilgio, tačiau ji pasirašyta tik vienos šalies – UAB „Stamela“, o UAB „Liutenas“ atstovo parašo nėra. Be to, šioje rangos sutartyje nenurodoma numatoma gauti piniginių lėšų suma, konkretūs darbų terminai.
Pažymėtina, kad iš byloje esančios Išvados turinio matyti, kad atsakovė įvertino pareiškėjos pateiktą rangos sutartį, o pati pareiškėja skunde nenurodo, kas jos nuomone yra tinkamas vertinimas, kodėl atsakovė netinkamai įvertino rangos sutartį, todėl minėtas UAB „Liutenas“ argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų aplinkybių visumą ir į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI pagrįstai Išvadoje konstatavo, kad minėta rangos sutartis nepatvirtina mokestinės nepriemokos sumokėjimo galimybių.
Iš byloje esančios 2017 m. rugpjūčio 10 d. technikos nuomos sutarties Nr. LIU8/10-17 (b. l. 62–69) matyti, kad pareiškėja įsipareigojo UAB „Bomana“ suteikti teisę valdyti ir naudoti pareiškėjos techniką. Technikos nuomos sutartyje nurodoma, kad mėnesinis nuomos įkainis, pagal kurį skaičiuojamas mokamas nuomininko (UAB „Bomana“) nuomos mokestis yra 10 Eur + PVM už vieną tiesinį kryptinio žemės gręžimo metrą. Į šį įkainį įskaičiuotos visos technikos ir gręžimo operatoriaus sąnaudos. Pažymėtina, kad iš šios technikos nuomos sutarties nėra galimybių nustatyti pareiškėjos kas mėnesį gautinų piniginių lėšų sumos, be to, pati pareiškėja nei pateiktame prašyme VMI, nei patikslintame prašyme VMI, nei skunde teismui nenurodo, kaip ši sutartis padės stabilizuoti pareiškėjos finansinę padėtį ir sumokėti mokestinę nepriemoką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių minėtų pareiškėjos bankų sąskaitų išrašų ir mokėtinų bei gautinų skolų suvestinių nematyti, kokią sumą kas mėnesį perveda UAB „Bomana“ pareiškėjai pagal technikos nuomos sutartį. Be to, iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėja VMI nepateikė visų jos bankuose turimų sąskaitų išrašų (b. l. 145), o ir iš pateiktų matyti, kad pareiškėja per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. birželio 29 d. įplaukų, išmokų negavo, pinigų likutis bankų sąskaitose 2018 m. birželio 26 d. buvo 2,59 Eur. Teismo nuomone, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pateikta technikos nuomos sutartis nepatvirtina mokestinės nepriemokos sumokėjimo galimybių.
Pareiškėja VMI nepateikė kitų dokumentų, informacijos, patvirtinančios mokestinės nepriemokos sumokėjimo galimybes tuo atveju, jei mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų išdėstytas.
Pažymėtina, kad iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti (b. l. 147–148), kad 2018 m. spalio 9 d. UAB „Liutenas“ mokestinę nepriemoką sudaro 165 078,17 Eur, iš jų 436,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir 12,22 Eur šio mokesčio delspinigiai, 103 796,35 Eur GPM, 10 163,00 Eur GPM bauda ir 23 650,34 Eur šio mokesčio delspinigiai, 147 Eur nekilnojamo turto mokestis ir 3,76 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1471,79 Eur pelno mokestis, 359 Eur šio mokesčio bauda ir 788,85 Eur šio mokesčio delspinigiai, 23 264,87 Eur PVM ir 984,99 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesąžiningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taip yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas; LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011; LVAT 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220-14; LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015).
Teismo nuomone, viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti viešąjį interesą mokesčių surinkimo srityje, tinkamai atliko savo funkcijas. Mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo) principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus ir paties mokesčių administratoriaus surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos VMI pateikti duomenys nepatvirtina, kad jos mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas stabilizuotų UAB „Liutenas“ finansinę būklę ir mokestinė nepriemoka būtų sumokėta dalimis per išdėstymo laikotarpį, t. y. netenkinama privaloma mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo sąlyga, nurodyta MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, įvertinęs atsakovės skundžiamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, priimant šį sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros.
Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas VMI 2018 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-6867 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Kadangi sprendime nenustatyta aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.