Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (individuali veikla – grafikos dizaineris), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 199 straipsnio 4 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. H. R. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti bei nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 11 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, iš kito asmens, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, savo kompiuteriu per Tor Browser naršyklę prisijungęs prie savo paskyros tamsiojo interneto internetinėje parduotuvėje, pavadinimu „Darkode“, įgijo psichotropinę medžiagą 0,4322 g amfetamino (bazės formoje), t. y. ją užsisakė ir sumokėjo internetu 5,12 Eur atitikmenį virtualia valiuta BTC, bei šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėsi iš Nyderlandų į Lietuvą savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, gabeno (siuntėsi) psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kai ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis 2021 m. rugpjūčio 21 d. atlikto patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų,

Tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, negavęs 2021 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų sulaikytos jam adresuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) su joje buvusia psichotropine medžiaga – amfetaminu, 2021 m. rugsėjo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 25 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, savo kompiuteriu per Tor Browser naršyklę prisijungęs prie savo paskyros tamsiojo interneto internetinėje parduotuvėje, pavadinimu „Darkode“, iš to paties asmens, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, kaip kompensaciją už negautą ankstesnę psichotropinių medžiagų siuntą, inicijavo psichotropinės medžiagos siuntimą, kurią, supakuotą į pašto siuntą, per kurjerių paštą, atsisiuntė tėvų gyvenamuoju adresu Lenkijoje, kur laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 metų spalio mėnesio vidurio svečiuodamasis taip neatlygintinai įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, po ko, 2021 metų spalio mėnesį tiksliai nenustatytu metu šią psichotropinę medžiagą neteisėtai iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. Kalvarijos-Budzisko pasienio punktą, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, autobusu su savimi gabeno bei ją laikė iki 2021 m. lapkričio 30 d. apie 9.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kratos metu pats savanoriškai pateikė šią psichotropinę medžiagą – 0,0861 g amfetamino (bazės formoje). Taip R. H. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

Be to, R. H. R., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti bei nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 11 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš kito asmens, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, savo kompiuteriu per „Tor Browser“ naršyklę prisijungęs prie savo paskyros tamsiojo interneto internetinėje parduotuvėje, pavadinimu „Darkode“, įgijo 1,2291 g psichotropinės medžiagos – MDMA (grynoji medžiaga), t. y. ją užsisakė ir sumokėjo internetu 20,50 Eur atitikmenį virtualia valiuta BTC, bei šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėsi iš Nyderlandų į Lietuvą savo gyvenamosios vietos adresu, tokiu būdu neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kai ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis 2021 m. rugpjūčio 21 d. atlikto patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Taip R. H. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis R. H. R. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamų veikų aplinkybes, įvykiai vyko kaltinime nurodytomis datomis. Po karantino nelabai gerai jautėsi psichologiškai, lankėsi pas psichologą, turėjo terapiją, kad galėtų dirbti, nes buvo nesunkioje, tačiau depresinėje būsenoje. Jis yra užsienietis, vienas Lietuvoje, turi keletą draugų, tačiau neturi šeimos. Medžiagos buvo kaip pagalbinė priemonė, kad jis galėtų funkcionuoti, bet ne nuolatiniam vartojimui. Psichotropines medžiagas įsigijo internetu: įsijungus internetą, sudaro paskyrą portale ir reikia peržiūrėti pasiūlymus bei išsirinkti. Anksčiau turėjo paskyrą bitkoinuose. Užsisakė amfetaminą, kad pažadintų, ir MDMA – atsipalaidavimui. Pirmą kartą, kai užsisakė medžiagą, prekės negavo, bet kreipėsi į siuntėją ir jam išsiuntė antrą kartą į Lenkiją. Prekę gavo būdamas Lenkijoje. Nuolat autobusu važinėja į ir iš Lenkijos, todėl supakavo į bagažą. 2021 m. lapkričio 30 d. atliktos kratos metu rastos psichotropinės medžiagos buvo atsivežtos iš Lenkijos. Žinojo, kad Lietuvoje yra draudžiama įsigyti bei siųstis psichotropines medžiagas. Apgailestauja dėl tokio elgesio ir pyksta ant savęs, Lietuvoje jaučiasi kaip svečias, tačiau neteisina savęs. Jis šiuo metu nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Su psichologu turėjo „online“ terapiją, kalbėjo per „Skype“ ir vieną ar du kartus buvo pas psichiatrą Vilniuje. Pas psichiatrą lankėsi privačiai. Jo darbo pobūdis toks, kad „online“ užsiima klientų paieška, neturi nuolatinės darbovietės, darbui verslo liudijimas nėra reikalingas (2 t., b. l. 195).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį bei įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus – paskelbus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus ir byloje esančius dokumentus bei supažindinus su kitais įrodymais – gali būti nutrauktas, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį R. H. R., jam pripažinus savo kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei paskelbus šioje byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl nuspręsta taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Su tuo sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėja.

Ikiteisminio tyrimo metu R. H. R. savo kaltę pripažino, parodė, kad Lietuvoje gyvena apie penkis-šešis metus, du paskutinius metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bute nuomoja vieną kambarį, kitame gyvena jo pažįstama I. S.. Pinigus už kambario nuomą jis perduoda jai, o ji po to atsiskaito su buto šeimininke. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Yra grafikos dizaineris, dirba savo bute, visas paslaugas teikia virtualiai kompiuterio pagalba. Nėra gydytas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat nėra lankęsis pas psichiatrą ar psichologą. Psichotropines medžiagas vartoja apie tris metus. Savo nešiojamame kompiuteryje „Apple“ jau seniai yra įdiegęs „Tor Browser“ naršyklę. Ją įdiegė, kad būtų saugesnis naršymas internete, norėjo būti anonimiškas, nes dirba su žmonėmis iš viso pasaulio. Lietuvoje pirkti iš nepažįstamų asmenų narkotines medžiagas jam buvo brangu, todėl pasidomėjęs tamsiajame internete kaip galima įsigyti ir užsisakyti narkotines ir psichotropines medžiagas, nusprendė pabandyti. 2021 metų pavasarį tamsiojo interneto svetainėje pavadinimu „Darkode“ jis sukūrė savo paskyrą su privačiu slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ bei viešuoju slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ ir pabandė užsisakyti psichotropinę medžiagą, dabar tiksliai neprisimena kokią. Kiek atsimena, pirma ar antra siunta atėjo, paskui kelis kartus negavo užsakytų medžiagų. Psichotropines ir narkotines medžiagas siuntė arba gyvenamuoju adresu Lietuvoje, t. y. (duomenys neskelbtini), arba gyvenamuoju adresu į Lenkiją, kur būna kas tris mėnesius. Psichotropinių medžiagų siuntėjui nurodydavo savo vardą. 2021 m. rugpjūčio 11 d. per tą pačią internetinę parduotuvę iš nepažįstamų asmenų užsisakė psichotropines medžiagas: 2 g MDMA ir 5 g amfetamino. Už psichotropines medžiagas mokėjo virtualia valiuta – bitcoin (BTC). Už 2 g MDMA sumokėjo 20,50 Eur, o už 5 g amfetamino – 5,12 Eur. Internetinėje svetainėje eurai buvo konvertuoti į virtualia valiutą. BTC konvertavo pervedęs eurus iš savo sąskaitos TransferWise internetiniame banke. Kada tiksliai tai buvo, pasakyti negali. Psichotropinę medžiagą MDMA užsisakė ir nusipirko iš siuntėjo, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, o amfetaminą – iš asmens, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“. Siuntų laukė apie mėnesį, bet taip ir nesulaukė. Tada internetu susisiekė su asmeniu, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, ir parašė, kad taip ir negavo siuntos. Jis atrašė, kad dabar pasaulyje tokia situacija dėl „Corona“ viruso, kad siuntos gali vėluoti. Po kurio laiko jis vėl jam parašė ir nurodė, kad siuntos taip ir negavo. Tas asmuo jam atrašė, kad gali pakartoti psichotropinių medžiagų siuntimą. Tada jis nurodė savo (tėvų) gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu kaip tik ruošėsi važiuoti į Lenkiją aplankyti mamos. Lenkijoje buvo maždaug nuo rugsėjo 25 dienos iki spalio vidurio. Po paskutinio susirašinėjimo su „(duomenys neskelbtini)“, po maždaug 7-8 dienų, gavo siuntą su minėtu amfetaminu Lenkijoje, kuri nebuvo registruota. Šią medžiagą jis savanoriškai 2021 m. lapkričio 30 d. kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Turi „TransferWise“, „Revolut“ ir Lenkijos banko korteles. Lietuvoje pagrinde atsiskaito „TransferWise“ banko kortele. Tiksliai datos dabar neprisimena, bet kelis kartus teko ta kortele atsiskaityti Lietuvos pašto paštomate už siųstas siuntas, pirko internetu drabužius ir parfumeriją. Dar nori pasakyti, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. iš smalsumo iš minėtos internetinės parduotuvės taip pat buvo užsakęs narkotinę medžiagą – apie 1 g hašišo, iš siuntėjo, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, bet jos taip ir negavo. Apie tai, kad siųsti narkotines ir psichotropines medžiagas yra draudžiama, žinojo, bet šitas medžiagas užsakinėjo ir siuntė asmeniniam vartojimui. Dėl padarytų veikų labai gailisi (2 t., b. l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu R. H. R. kaltę pripažino, papildomai parodė, kad 2021 metais rugsėjo – spalio mėnesį buvo išvykęs į Lenkiją, važiavo ir grįžo autobusu keliu Marijampolė-Suvalkai. Į Lenkiją visą laiką važiuoja vietiniu autobusu iš Vilniaus autobusų stoties. Dėl įtarime paminėtos narkotinės medžiagos – kanapių, yra labai nustebęs, nes buvo įsitikinęs, kad tai nėra narkotinė medžiaga. Įsigijo ją 2021 m. gegužės 5 d. iš internetinės parduotuvės www.allegro.pl, kur turi sukūręs savo paskyrą. Allegro tinklalapyje galima nusipirkti įvairių prekių, tokių kaip baldai, kosmetika, mašinos, knygos, rūbai ir pan., t. y. kaip „Aliexspress“ tinklalapyje. Mokėjo už medžiagą 45 zlotų (apie 10 Eur). Internetiniame tinklalapyje buvo parašyta, kad THC neviršija 0,2 %, šią medžiagą pirko kaip raminančią, mažinančią stresą medžiagą. Tą medžiagą „Lemon HAZE“ jam atsiuntė paštu į gyvenamąją vietą Lenkijoje, kurią jis po to, tikslios datos dabar neprisimena, atvežė į Vilnių. Vėliau galės prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikti patvirtinimą, kad medžiagą įsigijo galvodamas, kad ji yra ne narkotinė medžiaga, ir kad THC koncentracija neviršija leistinos normos. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi (2 t., b. l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo metu R. H. R. parodė, kad pasilieka prie anksčiau 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. vasario 4 d. apklausų metu duotų parodymų. Dėl padarytų veikų labai gailisi (2 t., b. l. 124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste vyresniuoju inspektoriumi. Pagal savo darbo funkcijas atlieka inspektoriaus-kinologo darbą su tarnybiniu šunimi vardu „K.“. Į jo pareigas įeina keleivių, bagažų, siuntų, krovinių ir asmenų patikra. Susipažinęs su jam pateiktu 2021 m. rugpjūčio 21 d., 16.28 val., jo surašytu prekių sulaikymo protokolu (toliau – PSP) Nr. 1VMB100739, gali parodyti, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką buvo paskirtas dirbti Vilniaus teritorinės muitinės Pašto skirstymo logistikos centre, smulkių siuntų korespondencijos importo skyriuje. Atlikdamas siuntų iš rizikingų šalių muitinį tikrinimą apie 16.28 val. atrinko neregistruotą siuntą iš Nyderlandų Karalystės, kurią nusprendė patikrinti. Atplėšęs baltos spalvos siuntos voką su nurodytu siuntėjo ir gavėjo duomenimis, jo viduje rado A4 formato perlenktus lapus, o tarp jų įklijuotą peršviečiamą hermetiškai uždarytą paketėlį su pilkos spalvos kristaliniais milteliais viduje. Neregistruotą minėtą siuntą iš Nyderlandų Karalystės nunešė Pašto posto darbuotojui, kuris siuntai suteikė numerį Nr. (duomenys neskelbtini), užklijavo ant voko lipduką su suteiktu numeriu ir įvedė siuntą į apskaitos sistemą. Siuntą su turiniu sulaikė vadovaudamasis Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, bei Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 nuostatomis. Surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 1VMB100739. Sulaikytą siuntą su turiniu, kaip įprasta, perdavė Vilniaus teritorinei muitinei tolimesniam tyrimui. Dėl minėtos siuntos į jį niekas nesikreipė ir niekam informacijos apie tai, kad siunta buvo sulaikyta, neteikė (1 t., b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje (toliau – VTM) Mobiliųjų grupių poste vyresniąja inspektore. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kinologo funkcijas. Į jos pareigas įeina keleivių, bagažų, siuntų, krovinių ir asmenų patikra. Dirba pamainomis su tarnybiniu šunimi vardu „B.“. Susipažinusi su jai pateiktu 2021 m. rugpjūčio 21 d., 05.03 val., jos surašytu prekių sulaikymo protokolu (toliau – PSP) Nr. 1VMB100736 gali parodyti, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką buvo paskirta dirbti Vilniaus logistikos centre smulkių siuntų importo skyriuje, adresu Metalo g. 5, Vilniuje. Tikrindama siuntas atrinko siuntą iš Nyderlandų Karalystės su nurodytais siuntėjo ir gavėjo duomenimis. Atidariusi baltos spalvos voką, viduje rado užlydytą folinį įpakavimą, kurį atplėšusi rado sandariai užlydytą plastikinį įpakavimą, kurio viduje matėsi įdėti baltos spalvos milteliai. Įtardama, kad baltos spalvos milteliai gali būti sintetiniai kanabinoidai, pašto siuntą su turiniu nusprendė sulaikyti. Neregistruotą siuntą iš Nyderlandų Karalystės nunešė Pašto posto darbuotojui, kuris jai suteikė numerį Nr. (duomenys neskelbtini), užklijavo ant voko lipduką su suteiktu numeriu ir įvedė siuntą į apskaitos sistemą. Siuntą sulaikė vadovaudamasi Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2000 m. sausio 6 d. Nr. 5. Surašė PSP Nr. 1VMB100736. Sulaikytą siuntą su turiniu, kaip įprasta, perdavė Vilniaus teritorinei muitinei tolimesniam tyrimui. Dėl minėtos siuntos į ją niekas nesikreipė, informacijos apie tai neteikė (1 t., b. l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad nuo 2014 metų pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 metų balandžio mėnesį, dabar tiksliai datos neprisimena, jos draugė pasakė jai, kad atsilaisvino kambarys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos buvęs vaikinas R. H. R.. Tuo metu kaip tik ieškojo buto (duomenys neskelbtini), tenkino variantas, kad butą dalintųsi su kitais nuomininkais, kad būtų pigesnė nuoma. Į minėtą butą įsikėlė 2020 metų gegužės pabaigoje. Butas yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena ji, o kitame – R.. Už buto nuomą ir už komunalines paslaugas moka perpus. R. pusę pinigų perveda jai, o ji po to visą buto nuomos sumą perveda buto savininkei D. B., kuri, kaip girdėjo, gyvena Amerikoje. Per tą laiką su R. susidraugavo, nueina į bendrus vakarėlius. Kad R. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ji niekada nematė, nepastebėjo ir neįtarė. Pati narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Pašto dėžutė, kuri priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), yra nerakinama. Korespondenciją paima arba R., arba ji, kai eina pasivaikščioti su šunimi. Dažniausiai tenka išimti reklamą arba laiškus, skirtus buto šeimininkei. Jeigu mato, kad laiškai yra svarbūs, tuos laiškus perduoda tarpininkei, kuri atsakinga už buto nuomą. Jai neteko matyti laiškų iš užsienio, skirtų R.. Nepamena, ar R. yra klausęs jos dėl jam atėjusių laiškų. Nėra susidūrusi, kad paštininkė tiesiai į namus atneštų kokią nors korespondenciją ar registruotą laišką (1 t., b. l. 75-76).

2021 m. rugpjūčio 21 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 1VMB100736, kuriame nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste buvo sulaikyta neregistruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas: J. V. E. B. (duomenys neskelbtini). Gavėjas: R. R. (duomenys neskelbtini)), kuria iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką buvo atsiųsta įtariama psichotropinė medžiaga (1 t., b. l. 33).

2021 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1991 (21), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Milteliuose, kurių masė – 4,0024 g, yra 0,4322 g gryno amfetamino (bazės formoje). Amfetaminas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (1 t., b. l. 36-37).

2021 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios duomenys patvirtina, kad minėta siunta su joje buvusiu turiniu kirto Lietuvos Respublikos sieną (1 t., b. l. 40-47).

2021 m. rugpjūčio 21 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 1VMB100739, kuriame nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste buvo sulaikyta neregistruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gavėjas: R. R. (duomenys neskelbtini)), kuria iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką buvo atsiųsta įtariama psichotropinė medžiaga (1 t., b. l. 49).

2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1993 (21), kurioje nurodyta, kad milteliuose yra psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino). Šiuose milteliuose, kurių masė – 2,0053 g, yra 1,2291 g gryno MDMA. MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetaminas) yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (1 t., b. l. 52-53).

2021 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios duomenys patvirtina, kad minėta siunta su joje buvusiu turiniu kirto Lietuvos Respublikos sieną (1 t., b. l. 56-65).

2021 m. spalio 7 d. AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys apie siuntas, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 5 d., siųstas R. R. vardu arba adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 79-84).

2021 m. spalio 13 d. AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys apie atsiskaitymą 2021 m. kovo 8 d. siuntų terminale, adresu (duomenys neskelbtini), atliktą atsiskaitymą, pervedant pinigus į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir gavėjo (galimai – R. R., nurodytas kontaktinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiimtą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-89).

2021 m. spalio 18 d. AB „Swedbank“ pateikti duomenys apie asmenį, kuriam priklauso „Mastercard“ Contactless Mastercard App. Label Debit MasterCard mokėjimo kortelė, nurodant, kad pilnas nurodytos mokėjimo kortelės numeris yra (duomenys neskelbtini), ir ši mokėjimo kortelė, pagal BIN kodą (duomenys neskelbtini), priklauso finansinei institucijai TransfereWise, United Kingdom (1 t., b. l. 101).

2022 m. kovo 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 14 d. nutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. kontroliuojant nenustatyto asmens telefoninių pokalbių, perduodamų telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), bei mobiliojo ryšio įrenginiais, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektroniniu ryšiu telekomunikacijų tinklais, darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant buvo nustatyta, kad minėtu abonentu naudojasi asmuo, vardu R., kuris gyvena bute, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaip vėliau nustatyta – R. R., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111-117, 125-137).

2021 m. lapkričio 30 d. atliktos kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, R. H. R. savanoriškai pateikė permatomą užsukamą dangteliu dėžutę su baltos spalvos milteliais viduje. Kratos metu R. H. R. gyvenamajame kambaryje taip pat buvo rasta ir paimta permatoma plastmasinė dėžutė užsukama dangteliu, su užrašu „4ease Lemon haze“ ir augalinės kilmės medžiaga viduje, taip pat permatoma plastmasinė dėžutė su užsukamu dangteliu su užrašu „Marocco cbd 18% hashish 2 g, bei TransferWise mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. R. vardu (2 t., b. l. 11-13, 15-24).

2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta informacija iš elektroninio pašto, kuri buvo 2021 m. lapkričio 30 d. atsiųsta iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto į (duomenys neskelbtini) elektroninį paštą, t. y. nuoroda (duomenys neskelbtini), kurios aktyvavimo metu atsidarė langas su dokumentais/nuotraukomis, pavadinimu „Screenshot 2021-11-30“ (18 vnt.), kuriose užfiksuota informacija užsienio (anglų) kalba apie kompiuteryje įdiegtą Tor Browser naršyklę, prisijungimą prie tamsiojo interneto parduotuvės pavadinimu „Darkode“ paskyros privačiu slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ ir viešuoju slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, virtualios valiutos Bitcoin piniginę, narkotinių ir psichotropinių medžiagų užsakymą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., apie 2021 m. rugpjūčio 11 d. užsakytas psichotropines medžiagas – 2 g MDMA ir 5 g amfetamino, bei pageidavimų sąrašą „My Wishlist“. Atliktas tyrimu reikšmingų duomenų, t. y. dėl 5 g amfetamino ir 2 g MDMA įsigijimo aplinkybių, vertimas į lietuvių kalbą (2 t., b. l. 26-53).

2021 m. gruodžio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2770 (21), kurioje, be kita ko nurodyta, kad indelyje su užsukamu baltos spalvos dangteliu tirti pateiktuose baltos spalvos milteliuose yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Milteliuose, kurių masė – 1,4125 g, yra 0,0861 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės formoje). Amfetaminas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (2 t., b. l. 61-63).

2021 m. lapkričio 30 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 128, kuriame patvirtinta, kad R. H. R. nurodė 2021 m. lapkričio 29 d. vartojęs CBD aliejų, o prieš 10 dienų – 0,05 g amfetamino, prieš 2 savaites vartojo MDMA. Objektyvaus tyrimo metu biologinės terpės bandinyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta (2 t., b. l. 84).

2022 m. vasario 4 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis R. H. R. pateikė dokumentų patvirtintas kopijas, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui – internetinės svetainės www.allegro.pl išrašus, patvirtinančius medžiagos „Lemon Haze“ įsigijimą 2021 m. gegužės 5 d., apie kurios pirkimą R. H. R. nurodė 2020 m. vasario 4 d. apklausos metu (2 t., b. l. 106-113).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

R. H. R. kaltinamas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu dėl to, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą (pirma nusikalstama veika), taip pat R. H. R. kaltinamas dėl to, jog neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA (antra nusikalstama veika).

Be to, kaip jau buvo nurodyta, R. H. R. yra kaltinamas ir tuo, kad įsigijęs psichotropinę medžiagą – amfetaminą – siuntėsi savo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), negavęs siuntos, pakartotinai inicijavo šios medžiagos siuntimą jo tėvų gyvenamosios vietos Lenkijoje adresu, iš kur pasiėmęs psichotropinę medžiagą, neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. Kalvarijos-Budzisko pasienio punktą, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, autobusu su savimi gabeno psichotropinę medžiagą. Be to, savo gyvenamosios vietos adresu siuntėsi psichotropinę medžiagą – MDMA. Dėl šių veiksmų R. H. R. yra kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dvi veikos).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties požymių konstatavimas konkrečioje asmens veikoje. Pripažįstant asmenį kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikalstama, visuma.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais, t. y. narkotines ar psichotropines medžiagas: 1) gaminant; 2) perdirbant; 3) įgyjant; 4) laikant; 5) gabenant; 6) siunčiant. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, vadinasi, tam, kad būtų įgyvendinta aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė bei nusikaltimas būtų laikomas baigtu, o asmeniui būtų galima inkriminuoti BK 259 straipsnio 1 dalį, pakanka atlikti ir nustatyti vieną iš aptariamo baudžiamojo įstatymo straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų veiksmų. Pabrėžtina, kad naujo alternatyvaus veiksmo padarymas nereiškia naujo nusikaltimo padarymo.

Teismas įvertinęs anksčiau šiame procesiniame sprendime aptartus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą baudžiamojoje byloje.

Išklausius teisme kaltinamojo R. H. R. parodymus, įvertinus kitus rašytinius bylos duomenis, t. y. prekių sulaikymo protokolus, specialistų išvadas, apžiūrų ir kratos protokolus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytomis datomis ir laiku, nurodytomis aplinkybėmis būtent kaltinamasis R. H. R. atliko nusikaltimus veiksmus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 199 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos). Kaltinamasis R. H. R. visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti kaltinamojo parodymais, kadangi jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų pagrindžia ir objektyvūs bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

Kaip jau buvo nurodyta, R. H. R. kaltinamas tuo, kad jis: 1) 2021 m. rugpjūčio 11 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą; tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, negavęs siuntos su šia psichotropine medžiaga, 2021 m. rugsėjo mėnesį (ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 25 d.), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai pakartotinai inicijavo psichotropinės medžiagos siuntimą, t. y. šią medžiagą įgijo, ją gabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir šią medžiagą laikė iki 2021 m. lapkričio 30 d.; 2) taip pat 2021 m. rugpjūčio 11 d. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės), laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. 11-1991 (21) konstatuota, kad milteliuose, kurių masė – 4,0024 g, yra 0,4322 g gryno amfetamino (bazės formoje). Ši medžiaga priskiriama psichotropinėms medžiagoms ir yra įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašas) (1 t., b. l. 36-37). Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadą Nr. 11-2770 (21) tirti pateiktuose baltos spalvos milteliuose, kurių masė – 1,4125 g, yra 0,0861 g gryno amfetamino (bazės formoje), kuri priskiriama psichotropinėms medžiagoms ir yra įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašas) (2 t., b. l. 61-63). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1993 (21) konstatuota, kad milteliuose, kurių masė – 2,0053 g, yra 1,2291 g gryno MDMA. MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetaminas) yra psichotropinė medžiaga, kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas) (1 t., b. l. 52-53). Kaltinamasis R. H. R. įgijo 0,4322 g psichotropinės medžiagos – amfetamino (bazės formoje), po to tos pačios psichotropinės medžiagos pakartotinai įgijo, gabeno ir laikė (kratos metu pateikė 0,0861 g amfetamino (bazės formoje)), be to, įgijo ir siuntėsi (gabeno) 1,2291 g (grynosios medžiagos) psichotropinės medžiagos – MDMA. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ nagrinėjamu atveju aktualūs psichotropinių medžiagų – amfetamino ir MDMA – grynieji kiekiai, skaičiuojant atskirai, viršija nedidelius kiekius (0,2 g), bet nesiekia didelių kiekių (20 g). Pažymėtina, kad vertindamas byloje surinktus duomenis ir spręsdamas jų pripažinimo įrodymais klausimą teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą nesivadovauti aptartomis specialistų išvadomis. Vadinasi, pagal nustatytus psichotropinių medžiagų kiekius veikų dalykas atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nuamtytąjį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus. Nagrinėjamu atveju R. H. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad per „Tor Browser“ naršyklę tamsiajame internete, svetainėje „Darcode“, per susikurtą paskyrą (privatus slapyvardis „(duomenys neskelbtini)“, viešasis slapyvardis „(duomenys neskelbtini)“) 2021 m. rugpjūčio 11 d. užsisakė psichotropinių medžiagų – 2 g MDMA (už 20,50 Eur) ir 5 g amfetamino (5,12 Eur), svetainėje eurai buvo konvertuoti į virtualią valiutą (2 t., b. l. 99-100). Aplinkybes, kad internetu užsisakė psichotropinių medžiagų, kaltinamasis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 195). Aptartas nusikalstamų veikų aplinkybes pagrindžia ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir jo parodymai, tačiau ir objektyvūs įrodomieji bylos duomenys. 2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. lapkričio 30 d., 09.55 val., iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame pateikta nuoroda, atidaranti nuotraukas, iš kurių matyti, kaip per „Tor Browser“ naršyklę, svetainėje „Darcode“ su privačiu slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ ir viešu slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ prisijungiama prie „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, kurioje matoma virtualios piniginės informacija ir atliktų užsakymų sąrašas (2 t., b. l. 32-39). Šių aplinkybių visuma neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis R. H. R. internetu įsigijo psichotropinių medžiagų, o tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai atitinka atlygintino įgijimo sąvoką BK 259 straipsnio 1 dalies kontekste.

Dėl tęsiamos nusikalstamos veikos neteisėtai įsigyjant psichotropines medžiagas pažymėtina, kad kaltinamasis R. H. R. pripažino, jog, nesulaukęs 2021 m. rugpjūčio 11 d. užsakytos siuntos, susisiekė su asmeniu, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio buvo užsisakęs amfetaminą, ir pranešė apie siuntos negavimą, po kurio laiko minėtu slapyvardžiu besivadinantis asmuo pakartojo psichotropinės medžiagos siuntimą, kaltinamojo prašymu, jo tėvų gyvenamosios vietos adresu Lenkijoje. Vadinasi, šiuo atveju kaltinamasis R. H. R. neatlygintinai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

Minėtąsias medžiagas kaltinamasis 2021 m. spalio mėnesį neteisėtai gabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir šias medžiagas laikė bute iki 2021 m. lapkričio 30 d., apie 09.30 val., kol 0,0861 g amfetamino (bazės formoje) kratos metu savanoriškai pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, 2K-353/2007 ir kt.). Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir panašiai, o siunčiamos – dažniausiai paštu, bagažu ir panašiai. Siuntimas nuo gabenimo skiriasi tuo, kad, skirtingai nei gabenimo atveju, siuntėjas medžiagų perkėlimo procese nedalyvauja. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje R. H. R. nurodė, kad pakartotinai įgydamas psichotropinę medžiagą siuntėjui nurodė savo tėvų, gyvenančių Lenkijoje, adresą (2 t., 99-100, 104-105, 195). Būtent iš Lenkijos Respublikos kaltinamasis pats autobusu parsivežė įgytą psichotropinę medžiagą, t. y. pakeitė šių medžiagų buvimo vietą, vadinasi, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvaus požymio psichotropinių medžiagų „gabenimo“ sąvoką.

Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis yra kaltinamas ir tuo, kad iš Lenkijos parsigabentą psichotropinę medžiagą laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė ir psichotropinės medžiagos laikymu, kaip alternatyviu požymiu, pagrindžia ne tik paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau ir 2021 m. lapkričio 30 d. atliktos kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. H. R. savanoriškai pateikė laikomą galimai psichotropinę medžiagą – amfetaminą (baltos spalvos milteliai) (2 t., b. l. 15-24).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagal šią normą taip pat būtina nustatyti, kad kaltininkas bendrais bruožais suvokia įgyjamų ir laikomų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei jų kiekius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2007). Pažymėtina, kad apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino, kad žinojo, jog Lietuvoje yra draudžiama įsigyti bei siųstis psichotropines medžiagas (2 t., b. l. 195). Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, pačių nusikalstamų veikų pobūdis ir kaltinamojo parodymai, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis R. H. R. suvokė, jog įsigyja būtent psichotropines medžiagas, pats kaltinamasis parodė, kad amfetaminą užsisakinėjo, jog jį pažadintų, o MDMA – atsipalaidavimui (2 t., b. l. 195). Be to, šias medžiagas jis užsisakinėjo tamsiajame internete per „Tor Browser“ naršyklę, kurią, kaip pats nurodė ikiteisminio tyrimo metu, buvo kompiuteryje įsidiegęs, nes norėjo būti anonimiškas (2 t., b. l. 99-100). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad kaltinamasis suvokė šių medžiagų įsigijimo nelegalumą. Šių aplinkybių visuma rodo ir aptarti duomenys patvirtina tai, kad kaltinamasis R. H. R. suvokė, jog tokie jo veiksmai nėra teisėti, tačiau norėjo taip veikti. Atitinkamai pripažintina, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi veikos) kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Pažymėtina tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamų veikų sudėtis neapima neteisėto psichotropinių medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl tokiais atvejais kaltininko veiksmai papildomai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Kaip jau buvo pagrįsta įrodomaisiais bylos duomenimis, kaltinamasis abiem atvejais įgijo būtent psichotropines medžiagas, taigi nagrinėjamoje byloje kontrabandos dalyku laikomos psichotropinės medžiagos, atitinkami – amfetaminas ir MDMA. BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtu gabenimu, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba neteisėtu gabenimu, kitaip išvengiant šios kontrolės. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus.

Byloje esantys prekių sulaikymo protokolai patvirtina, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo sulaikytos siunčiamos galimai psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 33, 49). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. H. R. siuntėsi psichotropines medžiagas ir, nors pats tiesiogiai nedalyvavo tokių medžiagų gabenime (išskyrus epizodą, kuriame pats parsigabeno psichotropines medžiagas iš Lenkijos Respublikos), tačiau psichotropinių medžiagų gabenimas tokiu būdu taip pat atitinka kontrabandos objektyviosios pusės požymius. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis gabenamų psichotropinių medžiagų nepateikė muitinės kontrolei ir neturėjo leidimo gabenti tokias medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną, o tokie veiksmai atitinka BK 199 straipsnio 4 dalies objektyviosios pusės požymius.

BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, įsigydamas psichotropines medžiagas tamsiojo interneto internetinėje parduotuvėje, suvokė, kad šios medžiagos turės būti pergabentos per Lietuvos Respublikos sieną, o kadangi kaltinamasis išvengė muitinės kontrolės ir neturėjo leidimo tokių medžiagų gabenimui, jis suvokė, jog psichotropines medžiagas siunčiasi ir per Lietuvos Respublikos sieną gabena neteisėtai. Be to, pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad psichotropines medžiagas užsisakinėjo ne pirmą kartą, vadinasi, kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog psichotropinės medžiagos yra siunčiamos iš užsienio šalies. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, ant Muitinės kriminalinės tarnybos sulaikytos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voko matyti, jog prie siuntėjo duomenų nurodyta „Nyderlandai“ (angl. – „Netherlands“) (1 t., b. l. 40-47). Be kita ko, tęsdamas nusikalstamas veikas ir inicijuodamas pakartotinį psichotropinės medžiagos – amfetamino – siuntimą vietoje savo gyvenamosios vietos adreso nurodė Lenkijoje gyvenančių tėvų adresą ir būdamas Lenkijos Respublikoje iš jos psichotropinę medžiagą – amfetaminą – autobusu parsivežė į Lietuvos Respubliką. Vadinasi, kaltinamasis R. H. R. suvokė, kad važiuodamas per valstybės sieną vežamos psichotropinės medžiagos nepateikia muitinės kontrolei ir neturi leidimo vežti tokią medžiagą, tačiau norėjo taip veikti, kadangi norėjo įsigytą psichotropinę medžiagą – amfetaminą – parsigabenti su savimi. Šios aplinkybės pagrindžia tiesioginės tyčios turinį kaltinamojo veiksmuose tiek nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinės medžiagos – amfetamino – siuntimu (gabenimu), tiek ir nusikalstamos veikos dėl psichotropinės medžiagos – MDMA – siuntimo (gabenimo) atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad bylos duomenys, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog kaltinamasis R. H. R. neteisėtai įgijo, neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, taip pat įgijo ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabeno psichotropinę medžiagą – MDMA. Kadangi kaltinamoje veikoje nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir kontrabandos sudėčių požymiai, R. H. R. pripažintinas kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 199 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos) numatytas nusikalstamas veikas.

IV. Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Dėl skirtinų bausmių

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

Taikydamas bausmių skyrimo taisykles konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. H. R. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai, pagal sankcijų dydžius du nusikaltimai priskirtini nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis), o kiti du – sunkių (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Nagrinėjamoje byloje pripažintina egzistuojant kaltinamojo atsakomybę lengvinanti atsakomybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju R. H. R. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, apklausiamas įtariamuoju, visiškai pripažino kaltę pagal jam pareikštą pranešimą apie įtarimą ir nurodė, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 99-100, 104-105, 124). Viso proceso metu laikėsi tokios pozicijos, davė išsamius parodymus, pateikdamas papildomus dokumentus/nuotraukas prisidėjo prie operatyvesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino bei davė parodymus ir teisiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 195). Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą tvirtinti, kad kaltinamasis prisipažino savo kaltę, nuosekliai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, padėjo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamų veikų, taigi yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis kaltinamasis yra neteistas (2 t., b. l. 74-75), o iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad pagal kaltinamojo duomenis nerasta išrašų dėl asmens baustumo ir galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 76). Asmuo užsiima dizainerio veikla, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. R. H. R. iki nusikalstamų veikų padarymo psichiatrinėje bei narkologinėje įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 79-81).

Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

Kaltinamasis R. H. R. padarė du BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo (dvi veikos) padarymą skiriamas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas kaltinamojo R. H. R. padarytų nusikalstų veikų aplinkybes ir paties kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, vadovaujantis aptarta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, teismo vertinimu, bausmės tikslų pasiekimui ir bausmių, skirtinų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirties užtikrinimui pakankamos yra švelniausios veikų sankcijose numatytos bausmės. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (dvi nusikalstamos veikos) kaltinamajam R. H. R. skirtinos bausmės – bauda. Kaip jau buvo minėta, šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl skirtinos baudos dydis gali būti nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta sunkinančių, už nusikalstama veikas skiria minimalaus dydžio ir artimą minimaliam dydžiui baudas.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be kita ko, nusikalstamas veikas daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, nes kaltinamasis savanoriškai nepranešė apie nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo R. H. R. asmenybę, svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad tiek paties kaltinamojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Viso proceso metu R. H. R. nuosekliai teigė, kad psichotropines medžiagas įsigijo dėl prastos psichologinės būklės. Kaltinamasis teismui pateikė medicinos dokumentų išrašus, pagal kuriuos matyti, kad R. H. R. yra lankęsis psichiatro konsultacijose, o po nusikaltimų padarymo savo iniciatyva dalyvavo psichoterapijoje – turėjo 20 individualių susitikimų su psichologu (3 t., b. l. 2-4). Kaltinamasis yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatuotos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Asmuo užsiima dizainerio veikla, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o pats kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nes kaltinamojo veikos, kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, neatitinka rūšinio šio nusikaltimo pavojingumo. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų iš esmės tik kaltinamojo nubaudimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi nusikalstamos veikos) skirtinos laisvės apribojimo bausmės.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis R. H. R. padarė du nesunkius ir du sunkius nusikaltimus, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, be to, šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtinoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl bausmės paskirtos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį bendrintinos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos kaltinamajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu ir R. H. R. skirtina 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis) ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, subendrinta bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdalius ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas įpareigoja R. H. R. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Pažymėtina, kad pagal BK 48 straipsnio 6 dalį teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigoja kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaudamasis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu teismas uždraudžia R. H. R. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas R. H. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 30 d., 10.37 val., iki 2021 m. lapkričio 30 d., 14.34 val., prilygintas vienai dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu R. H. R. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 135-139). Iš R. H. R. nutarta paimti Lenkijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lenkijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. H. R., a. k. (duomenys neskelbtini). R. H. R. įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos – pasas (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinos R. H. R..

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį, be kita ko, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas taip:

siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas ir siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (1 t., b. l. 63-67);

milteliai su psichotropine medžiaga amfetaminu – 3,8041 g (0,4108 g gryno amfetamino), milteliai su psichotropine medžiaga MDMA – 1,8562 g (1,1119 g gryno MDMA), 1,0759 g miltelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – 0,0656 g gryno amfetamino, aliejinis skystis, ruda medžiaga ir pakuotė, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (1 t., b. l. 63-67; 2 t., b. l. 64-68);

CD laikmena (voke) su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių įrašais, saugoma su baudžiamosios bylos medžiaga, paliktina saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (1 t., b. l. 124-125);

CD laikmena (voke) su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniais duomenimis, saugoma su baudžiamosios bylos medžiaga, paliktina saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (1 t., b. l. 165-170).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. H. R. (R. H. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje (dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (dėl siuntos dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje (dėl siuntos dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, įpareigoti R. H. R. (R. H. R.) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti R. H. R. (R. H. R.) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. H. R. (R. H. R.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 30 d., 10.37 val., iki 2021 m. lapkričio 30 d., 14.34 val., prilygintą vienai dienai.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. H. R. (R. H. R.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voką ir siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voką, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikinti kaip menkaverčius (1 t., b. l. 63-67);

miltelius su psichotropine medžiaga amfetaminu – 3,8041 g (0,4108 g gryno amfetamino), miltelius su psichotropine medžiaga MDMA – 1,8562 g (1,1119 g gryno MDMA), 1,0759 g miltelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – 0,0656 g gryno amfetamino, aliejinį skystį, rudą medžiagą ir pakuotę, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikinti kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta (1 t., b. l. 63-67; 2 t., b. l. 64-68);

Dvi CD laikmenas (dviejuose vokuose) su telekomunikaciniais duomenimis, saugomas su baudžiamosios bylos medžiaga, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą byloje (1 t., b. l. 124-125, 165-170)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.