Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-25-3-00011-2014-0

2015 m. kovo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, tuo metu įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,

pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį tą laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iš A. S. G. priteista N. G. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie 2.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, jis, buvęs sutuoktinis, būdamas neblaivus, keikė N. G. necenzūriniais ir žeminančiais jos garbę ir orumą žodžiais: „blede, kurva, patvorinė, skersmižė, sausmižė“, tampė ją už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, 2014 m. gegužės 11 d., apie 13 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, buvęs sutuoktinis A. S. G. vėl N. G. keikė necenzūriniais ir žeminančiais garbę ir orumą žodžiais „blede, kurva, patvorinė, skersmižė, sausmižė“, tuo užgauliai ją pažemino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilio ieškinio dydžio (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 412¹ straipsnio 1 dalis).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. G. parodė, kad, kai A. S. G. geria, savęs nevaldo. 2014-05-11 buvo atvykęs sūnus A. su marčia, visi miegojo. A. S. G. buvo neblaivus, atėjęs prie durų pradėjo šaukti. Pabandžius nuraminti, jis pagriebė N. G. už plaukų, atsikrenkštė, bet nespjovė. Keikė bjauriais žodžiais, taip pat rusiškais necenzūriniais žodžiais. Kaip ji buvo tąsoma už plaukų, matė sūnus A. ir marti. A. S. G. viena ranka N. G. buvo paėmęs už pakaušio. Sūnus A. su marčia iškvietė policiją. Kai atvyko policija, A. S. G. iš namų pabėgo. Iš ryto, nuvykę į policiją, parašė pareiškimus. Kai į namus sugrįžo apie 13 val., A. S. G. buvo neblaivus, N. G. iškeikė, todėl ji vėl iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, A. S. G. šlapinosi ant laiptų, keikėsi. A. S. G. buvo išvežtas į policiją. N. G. po įvykio kreipėsi į gydytojus, nes po įvykio negalėjo miegoti, atsirado baimė. N. G. nurodė, kad blogai jaučiasi dėl smurto šeimoje. Gydytojas išrašė vaistų nuo depresijos. Vaistus vartojo du mėnesius, vartoja ir dabar (b. l. 34–35).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. G. parodė analogiškai. Kadangi A. S. G. tampė ją tik už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmą, kitų sužalojimų nepadarė, ji į teismo medicinos ekspertus nesikreipė (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 3–4).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad įvykio naktį jis pabudo nuo triukšmo, motina rėkė, tėvas buvo motiną paėmęs už plaukų ar už sprando, nes motinos galva buvo pakreipta. Prieš atbėgdamas girdėjo, kad tėvas motinai sakė „kurva“, „škėma“. A. G., būdamas įpykęs, norėjo tėvą nuo motinos atplėšti. Motina tėvo vytis neleido. Po įvykio motina jautėsi blogai, buvo prislėgta. Iki to įvykio tėvas taip pat smurtaudavo. Konflikto priežastis – alkoholis (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. dėl įvykio aplinkybių parodė analogiškai. A. G. matė, kaip jo tėvas tampė motiną už plaukų, jai prie veido buvo prikišęs kumštį. A. G. žmona įvykio nematė, nes į virtuvę atėjo vėliau ir kartu su motina laikė A. G., kad šis nesivytų tėvo. Tėvas buvo neblaivus (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 11–12).

Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nukentėjusiosios N. G. ir liudytojo A. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu namuose svečiavosi ir A. G. žmona, tačiau A. G. parodė, kad ji to momento, kai N. G. buvo tampoma už plaukų, nematė ir dėl to neliudijo. N. G. parodė, kad A. S. G. ne tik ją iškeikė, tampė už plaukų, bet ir norėjo ją apspjauti, tačiau ji netvirtino, kad A. S. G. ją ir apspjovė. Nustatytos bylos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas A. G. apkalbėti nuteistojo nesiekė, kitų liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti jų parodymus, neieškojo, o parodė tik tai, ką tikrai matė ir girdėjo. Nuteistojo sūnus matė konfliktą ir pats iškvietė policiją, norėjo pasivyti bėgantį tėvą, bet motina ir žmona to daryti neleido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. A. G. parodė, kad tą naktį pas juos svečiavosi sūnus. Dėl ko tarp jo ir buvusios sutuoktinės kilo konfliktas, S. A. G. neprisiminė. Taip pat neprisiminė, kad būtų tampęs N. G. už plaukų ir iškeikęs ją necenzūriniais žodžiais ar bandęs apspjauti, tačiau neneigė, kad taip padaryti galėjo, visų aplinkybių neprisiminė dėl girtumo. Buvo užtikrintas, kad smūgių nukentėjusiajai tikrai nesudavė (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 29–30).

Kad įvykio metu buvo neblaivus, nuteistasis iš esmės nepaneigė ir teisiamajame posėdyje. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusioji ir liudytojas A. G., bet ir asmens blaivumo testo duomenys, iš kurių matyti, kad A. S. G. buvo nustatytas 1,35 promilės girtumas (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 15). Nuteistojo girtumas nusikalstamų veikų padarymui turėjo neabejotiną įtaką, todėl nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad dėl neblaivumo A. S. G. visų aplinkybių galėjo neprisiminti.

Esant aptartiems duomenims, netikėti tuo, kad 2014-05-11, apie 2.30 val., A. S. G., būdamas neblaivus, keikė N. G. necenzūriniais ir žeminančiais garbę bei orumą žodžiais, tampė ją už plaukų ir taip sukėlė fizinį skausmą, taip pat ir 2014-05-11, apie 13 val., vėl N. G. keikė necenzūriniais ir žeminančiais jos garbę ir orumą žodžiais, nėra jokio pagrindo. A. S. G. sūnaus akivaizdoje išsakyti žodžiai: „blede, kurva, patvorinė, skersmižė, sausmižė“ yra akivaizdžiai įžeidžiantys, žeminantys žmogaus garbę ir orumą žodžiai, todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį nuteisė pagrįstai ir teisėtai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. G. reiškia nusistebėjimą, kodėl jam buvo paskirta 40 valandų nemokamų darbų arba kodėl jam reikia būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nes jis viešosios tvarkos nepažeidė, jokios žalos visuomenei, taip pat nukentėjusiajai nepadarė, todėl mano, kad jam galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti (BK 55 straipsnis).

Skirdamas bausmę apeliantui, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. S. G. anksčiau neteistas, padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. A. S. G. yra pensininkas, gauna nedidelę pensiją, todėl teismas, atsižvelgęs ir šias aplinkybes, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį bausmės rūšį – laisvės apribojimą – parinko tinkamai. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra artimos BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės minimumui.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad A. S. G., gyvendamas visuomenėje, ne visada sugeba laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, todėl apylinkės teismas jį pagrįstai įpareigojo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

BK 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, o Bausmių vykdymo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį nuo šios bausmės atleisti, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuteistasis A. S. G., bausmės vykdymo metu nesutikdamas neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, vadovaudamasis BK 70 straipsnio 2 dalies nuostata, turi teisę kreiptis į laisvės apribojimo bausmę vykdančią instituciją, kad ji kreiptųsi į teismą dėl to, kad šis įpareigojimas nuteistajam būtų panaikintas ar pakeistas kitu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į šią pažeistą vertybę. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas atlygintiną neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Apylinkės teismas nukentėjusiajai N. G. priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas tokio dydžio neturtinę žalą nustatė nepagrįstai. Su tokiu argumentu iš dalies tenka sutikti, nes apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. G. dydžio klausimą, iš esmės jokių motyvų dėl priteistinos sumos dydžio nenurodė.

N. G. neturtinė žala padaryta dėl fizinio skausmo jai sukėlimo ir jos užgaulaus pažeminimo žodžiais artimoje aplinkoje. A. S. G. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo, įžeidimo išreikšta tyčiniais veiksmais, todėl nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą sūnaus akivaizdoje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad dėl A. S. G. veiksmų N. G. patyrė kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusioji fizines, neigiamas psichologines pasekmes jaučia iki šiol.

Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, duoda pagrindą manyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas iš kaltininko priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, ne visiškai tinkamai įvertino aplinkybes, lemiančias neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tuo klausimu formuojamą praktiką. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose 2K-92/2014, 2K-270/2014), esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (tiesioginei tyčiai), panašaus pavojingumo veikoms, tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (fizinio skausmo sukėlimas), nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti galėtų siekti 2000 litų arba 579,24 Eur, todėl apylinkės teismo iš A. S. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 579,24 Eur (tai atitinka 2000 Lt).

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Apylinkės teismas nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis pripažino ir jas iš nuteistojo A. S. G. nukentėjusiajai priteisė pagrįstai, nes už nukentėjusiosios atstovavimą apylinkės teisme, dokumentų surašymą ir kitokią teisinę pagalbą, kurios kainą patvirtina teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 32), priteista 600 litų suma yra proporcinga advokato R. Lupeikos nukentėjusiajai suteiktų paslaugų kainai, todėl nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo pakeisti.

Priteisto iš A. S. G. nukentėjusiajai N. G. neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 579,24 Eur (tai atitinka 2000 Lt).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.