Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2016-04-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2015-04-05 apie 13 val., prekybos centre „IKI EXPRESS“, esančiame Vilniuje, Vokiečių g. 13, paėmė 1 vnt. šaltai rūkytos elnienos dešros, kurios vertė 5,36 Eur, 2 vnt. ikrų dėžučių, kurių 1 vnt. kaina 6,29 Eur (bendra prekių vertė 17,94 Eur), nesusimokėjęs už prekes praėjo pro kasas ir šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

M. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinio bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. Apeliantas pripažįsta padaręs ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuobaudos pakeitimo, t.y. apeliantas prašo paskirtą 15 parų arešto nuobaudą pakeisti į piniginę baudą, nes jis dirba.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Individualizuodamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad M. G. analogišką pažeidimą, t. y. smulkią svetimo turto vagystę, per metus pakartotinai įvykdė 8 kartą (visos vagystės įvykdytos 2016 m. kovo-gegužės mėn.), nagrinėjamą pažeidimą padarė būdamas teistas ir tai yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ATPK 32 str. 1 d. 5, 6 p.). Apylinkės teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio pažeidimus apeliantas daro nuolat, sistemingai, o jam taikytos administracinio poveikio priemonės nėra veiksmingos, todėl už padarytą administracinį teisės pažeidimą M. G. paskyrė ATPK 50 str. sankcijoje numatytą griežčiausią nuobaudos rūšį – areštą, jo dydį nustatęs mažesnį negu sankcijoje numatytas vidutinis, t. y. 15 parų areštą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta nuobauda nėra per griežta, ją keisti pinigine bauda nėra pagrindo. Apylinkės teismas, kaip minėta, nustatė vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, faktą, kad jis per metus analogišką pažeidimą, t. y. smulkią svetimo turto vagystę, pakartotinai įvykdė 8 kartą, apeliantui turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, nes yra pagrindas išvadai, kad pažeidimas nėra atsitiktinis, pažeidėjas nenori laikytis visuotinai privalomų taisyklių ir yra linkęs jas nuolat pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad dirba, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis turėtų lėšų sumokėti baudą, jei ji, tenkinus apeliacinį skundą, būtų paskirta vietoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirto arešto.

Motyvuojamoji dalis

Dėl aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.