- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1-62-1050/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38326-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – nebaigtas aukštesnysis, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis S. K. 2024-09-30, apie 15.25 val. Molėtų r., kelio Molėtai – Kaltanėnai – Ignalina 12 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje surinkti įrodymai.
2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad dvi dienas vartojo alkoholį. Įvykio dieną 2024-09-30 iš ryto nuo 12.00 val. vartojo degtinę, nes gavo patvirtinimą, kad jį parveš į Vilnių, tačiau brolienę iškvietė į darbą ir kaltinamajam teko pačiam vairuoti. Sustabdė policija apie 15.00 val. Patvirtino, kad automobiliu važiavo ne vienas, vežė nepilnametę U. Ž., kuriai pasakė, kad jis yra išgėręs, tačiau ji atsakė, kad nebijo ir važiavo kartu. Kaltinamasis paaiškino, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja tik tuomet, kai būna šventės. Jei turėtų problemų su alkoholiu, negalėtų dirbti. Sustabdžius pareigūnams, susiskambino su sūnumi, tačiau neprisimena, apie ką jie šnekėjo. Paaiškino, kad su sūnumi sutaria puikiai, gyvena kartu, sūnui buvo sunku, kai mamos neliko. Brolis galėjo laiduoti, tačiau su juo susitinka tik porą kartų per metus, todėl jis negali daryti jokios įtakos. Su sūnumi eina į sporto renginius, festivalius, koncertus. Kai baigsis egzaminai, su sūnumi sutarė, kad jis laikysis teises. Teigiama įtaka pasireikštų per bendravimą. Neteko lankyti kursų dėl alkoholio vartojimo daromos žalos, sūnus taip pat nesiūlė tokių kursų lankyti. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini).
3. Liudytojas U. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie pietus, paskambino tėčiui, paklausė, kada jis grįš į namus. Pastarasis atsakė, kad važiuoja. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tėtis kalbėjo ne visai rišliai, įtarimų, kad tėtis yra pavartojęs alkoholio, kilo, tačiau tuo metu nieko nesakė, nes negalvojo, kad taip gali būti, niekada nebūdavo tokių atvejų, kad tėtis vairuotų pavartojęs alkoholinių gėrimų. Nebuvo įsitikinęs, kad jis vairuoja, galvojo, kad galbūt kažkas kitas jį vežė. Tėtis vartoja alkoholį tik išskirtiniais atvejais. Po kelių valandų, link vakaro, dar kartą paskambino tėčiui ir išgirdo, kad kelyje sustabdė policija. Sužinojo, kad jis už vairo buvo neblaivus. Tėtis grįžo kitą dieną – pirmadienį, tuomet jo paklausė, kodėl taip įvyko. Pasakė, kad galėjo žūti žmogus, įvykti didžiulė nelaimė, kad toks elgesys yra neatsakingas. Bandė išsiaiškinti, kodėl tas alkoholis buvo, nes alkoholis nėra vartojamas mūsų šeimoje. Įspėjo, kad daugiau tai nepasikartotų. Pasiūlė lankyti anoniminių alkoholikų klubą. Paaiškino, kad yra prieš tokius dalykus, pats niekada nevartojo alkoholio ir stengiasi, kad jo aplinkoje to nebūtų. Darys viską, kad tai nepasikartotų. Teigiamos įtakos darymas tėčiui pasireikštų per bendravimą, kalbėjimąsi – jei iškyla problemų ar kyla noras pavartoti alkoholį reikia kalbėtis, kodėl toks noras kyla. Mano, kad tėtis tikrai laikysis taisyklių, nes šis įvykis buvo sukrečiantis ir liks gera gyvenimo pamoka, kad daugiau tai nepasikartos. Mano, kad jis yra artimiausias žmogus ir darytų didžiausią teigiamą įtaką tėvui. Parodė, kad neturi teisių, tačiau vasarą jas planuoja išsilaikyti. Kai pats išlaikys teises, turės ir tėčiui ką pasakyti, pamokyti. Gali priminti taisykles, kad per šitą įvykį galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. U. K. paaiškino, kad neturi žalingų įpročių, labai mėgsta pasivaikščioti, nes prie jų namų yra (duomenys neskelbtini). Stengiasi su tėčiu eiti prasiblaškyti, kad nekiltų negatyvių minčių. Pasistengs su tėčiu kuo daugiau laiko praleisti kartu, eiti į renginius.
4. Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
5. Liudytoja U. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad paskambinus S. K., sutarė laiką, kada jie važiuos į Vilnių. Apie 14.00 val. ją mama atvežė prie tetos V. K. namų, kur buvo S. K.. Įsėdusi į S. K. automobilį ji nepastebėjo, kad jis būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Kai važiavo, pastebėjo, kad S. K. važiuoja keliu nelygiai, keletą kartų S. K. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir kelkraštį. Tuomet jai kilo įtarimų, kad S. yra pavartojęs alkoholinių gėrimų. Tuomet S. paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus tą pačią dieną, kai jie važiavo į Vilnių. Tuo metu, kai važiavo, S. K. nevartojo alkoholinių gėrimų. Kai sustabdė policijos pareigūnai, jis prie visų gėrė degtinę (b. l. 42-45).
6. Liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-09-30 jam dirbant Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų r. PK kartu su kolega V. V. 15.06 val. gavo pranešimą apie tai, kad Molėtų r., keliu Molėtai - Kaltanėnai – Ignalina, Molėtų kryptimi važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Reaguodami į įvykį, išvažiavo iš Molėtų ir važiuodami paminėtu keliu prasilenkė su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Molėtų kryptimi, lėtai, arčiau kelio vidurio juostos. Už vairo sėdėjo vyras. Apsisukę ir prisiviję automobilį, naudodami šviesos ir garso signalus, kelio Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina 12 km jį sustabdė. Pastebėjo, kad vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta - S. K., yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Automobilio gale sėdėjo paauglė. Vairuotojas iš karto pripažino, kad yra vartojęs alkoholio, prieš kiek laiko jį vartojo – neprisiminė. 15.28 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0153 vairuotojui buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu, 15.46 val., jam buvo nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. 16.08 val. buvo apžiūrima bei fotografuojama įvykio vieta, automobilis. Pastarojo vidus buvo tvarkingas, jame nebuvo jokios taros nuo alkoholio. Automobilio bagažinėje buvo kelioninis krepšys ir „Maxima“ maišelis. Akivaizdžiai matėsi, kad ten yra asmeniniai daiktai - drabužiai, batai. S. K. iš automobilio buvo leista pasiimti asmeninius daiktus. Šis buvo informuotas, kad automobilis bus priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Utenos r. S. K. pasiėmus iš automobilio asmeninius daiktus po kiek laiko pastebėjo, kad jis iš butelio kažką atsigėrė, butelį padėjo ant automobilio stogo. Tuomet pamatė, kad tai buvo degtinės butelis (konkrečiai koks butelis įvardinti negalėjo). Dėl tokio S. K. netinkamo elgesio šis buvo patalpintas į policijos automobilio sulaikymo patalpą. Alkoholio S. K. gurkštelėjo po to, kai jis jau 2 kartus buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Pastarasis įvykio vietoje elgėsi nemandagiai, įžūliai, agresyviai (b. l. 31-35).
7. 2024-09-30 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias parodė liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-2).
8. 2024-09-30 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad šią dieną S. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu kaltinamajam 15.28 val. buvo nustatyta 2,84 promilės neblaivumas, o 15.46 val. – 2,80 promilės neblaivumas (b. l. 20). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 21-22). S. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 20).
9. Patikros sertifikatas Nr. 2069380 patvirtina, kad alkoholio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0153, kuriuo buvo tikrinamas S. K. neblaivumas, patikra galioja iki 2024-11-05 (b. l. 23).
10. 2024-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Molėtų r. kelyje Nr. 114, Molėtai - Kaltanėnai – Ignalina, 12 km dešiniajame kelkraštyje stovi motorinė transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekine dalimi Molėtų link. Apžiūros metu automobilio variklis išjungtas, įjungta automobilio šviesų avarinė signalizacija, automobilio durys yra atrakintos. Apžiūrint automobilio išorę matyti, jog ant automobilio kėbulo dešinės pusės galo yra įlenkimas, daugiau išorinių automobilio defektų nėra. Automobilio salonas, bagažinė tvarkingi. Atlikus automobilio apžiūrą paimta: automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-13).
11. Iš 2024-09-30 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į R. K. IĮ, M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Vyžuonėlių sen., Utenos r. (b. l. 24).
12. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra S. K. (b. l. 27).
13. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 5 956,00 Eur (b. l. 29).
14. Iš 2024-11-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du 2024-09-30 vaizdo ir garso įrašai, daryti Utenos aps. VPK Molėtų r. PK pareigūnų tarnybinėmis kameromis, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir vairuotojo S. K., liudytojos U. Ž.. Pokalbių metu S. K. pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 15 minučių, kad buvo labai negera po draugo gimtadienio; užfiksuoti S. K. alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (b. l. 16-19).
2. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.
1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
2. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
3. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.
4. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina S. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu S. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad S. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusios liudytojos U. Ž., taip pat liudytojo V. S., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. S. K. neblaivumo faktą įrodo 2024-09-30 Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, S. K. šią dieną 15.46 val. nustatytas 2,80 promilės neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2024-11-05).
5. Apibendrinant, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
3. Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
1. Ikiteisminio tyrimo metu U. K. pateikė prašymą atleisti jo tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 39). Nurodė, kad tėvas vienas augino jį keturis metus, kadangi jo motina yra mirusi. Tėvas nusikalto pirmą kartą, dėl nusikalstamos veikos skausmingai pergyvena. Jis yra įsitikinęs, kad tėvas nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir bendro gyvenimo normų, todėl prašo perduoti tėvą jo atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato. U. K. administracinių nuobaudų neturi, neteistas.
2. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sūnaus U. K. atsakomybėn vienerių metų terminui be užstato (b. l. 101).
3. Teisiamojo posėdžio metu U. K. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo sūnus, teigiamos įtakos darymas tėčiui pasireikštų per bendravimą, kalbėjimąsi. Mano, kad tėvas tikrai laikysis taisyklių, nes šis įvykis bus gera gyvenimo pamoka. Galimas laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka, alkoholio nevartoja.
4. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
5. Nagrinėjamu atveju S. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 68). S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
6. Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
7. S. K. neteistas (b. l. 68), jis dirba (b. l. 73-74), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. S. K. anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius administracinius nusižengimus (pasišalinimas iš įvykio vietos po padaryto eismo įvykio, kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai), turi galiojančias keturias nuobaudas (leistino greičio viršijimai, transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas, sustojimas neleistinoje vietoje) (b. l. 69-71). Įvertinus paminėtas aplinkybes, nors S. K. ankstesni administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, vis dėlto negalima daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamojo šioje byloje padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, o jis yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Juo labiau, šioje byloje S. K. savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, nes neblaiviam kaltinamajam vairuojant automobilį, juo taip pat važiavo kitas asmuo – nepilnametė U. Ž.. Tai rodo, kad kaltinamasis neatsakingai elgėsi tiek dėl savęs, tiek dėl kitų asmenų, įskaitant ir kartu su juo važiavusią nepilnametę. Visa tai turi įtakos vertinant tiek S. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir paties kaltinamojo požiūrį darant nusikalstamą veiką.
8. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje S. K. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia dėl galimo laiduotojo tinkamumo.
4. Bausmės skyrimo motyvai.
1. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
2. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
3. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
4. S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
5. Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. neteistas (b. l. 68), baustas administracine tvarka, turi keturias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 69-71), dirba (b. l. 73-74). Duomenų apie S. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra (b. l. 78).
6. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500,00 Eur) iki 2 000 MGL (100 000,00 Eur) dydžio.
7. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
8. S. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra našlys ir šiuo metu vis dar išlaiko (duomenys neskelbtini) besimokantį sūnų U. K., teismas vertina, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
5. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
1. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti S. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, skaičiuojant nuo 2024-10-03 (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volkswagen Golf konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
2. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
3. S. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo S. K. vairuojamame automobilyje taip pat važiavo kitas nepilnametis asmuo. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
4. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, S. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad jis šiuo metu nėra teistas, anksčiau nėra baustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.
5. Taigi S. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024-10-03.
6. Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
7. S. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, S. K. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 5 956,00 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
8. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – S. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
6. Kiti klausimai.
1. S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 92-93). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
2. Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
3. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – CD diskas, 1 vnt., esantis byloje (b. l. 106) paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024-10-03. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti S. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, S. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti VĮ „Regitroje“.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną, palikti prie baudžiamosios bylos kaip bylos tyrimo medžiagą.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB;
2. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
3. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
4. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas;
5. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;
6. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos skyrius.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;
6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus Molėtuose.