Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas E. V. nuosavybės teise priklausanti nusikalstamos veikos darymo priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš transporto priemonių registro išregistruota nusikalstamos veikos darymo priemonė – automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti E. B., E. V., E. V., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. ir E. B., E. V., E. V. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie 2019 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 1 498 pakelius cigarečių „Minsk city MS“, 4 500 pakelių cigarečių „Minsk capital MS“ ir 25 999 pakelius cigarečių „Fest“ ir jas gabeno automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. vairuojant, o E. V. vykstant kartu keleivio vietoje, akcizines prekes D. B. bei E. V. lydint lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairuojant E. V., o D. B. vykstant kartu priekinėje keleivio vietoje, jiems stebint aplinką, siekiant įspėti bendrininkus E. V. ir E. B. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, tuo palengvindami nusikalstamos veikos padarymą, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorija, keliu (duomenys neskelbtini), iki šio kelio ribose esančio (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 18.30 val., E. V., aukščiau paminėtas transporto priemones ir neteisėtai gabentas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, o E. B., E. V. ir D. B. iš nusikalstamos veikos darymo vietos pasišalino, tokiu būdu šie asmenys neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, ir kurių vertė yra 105 325,8 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės pakeisti ir paskirti naują bausmę – 180 MGL dydžio baudą, ją sumažinant vienu trečdaliu.

2.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad „Jis (D. B.) važiavo automobilyje „VW Passat“, kurį vairavo E. V.. Šiuo automobiliu važiavo priekyje ir stebėjo, ar kelyje nėra pareigūnų. Pamatęs turėjo pranešti mikroautobusu, kiek atsilikus, iš paskos važiuojantiems E. B. ir E. V..“. Negana to, konfiskuodamas automobilius teismas taip pat pažymėjo, kad „BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimo įrankiai ir priemonės yra laikytinos konfiskuotinu turtu, todėl automobilis, kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, ir automobilis, kuriuo buvo šios prekės lydimos, užtikrinant apsaugą ir tokiu būdu palengvinant nusikalstamos veikos darymą, turi būti konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonės.“.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bendrininkavimo ir tyčios darant nusikalstamą veiką

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, duomenis, jų visumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nusikalstamos veikos padaryme D. B. dalyvavo kaip padėjėjas, o ne vykdytojas, todėl nuteistojo skundas šioje dalyje atmestinas.

6. Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Vadinasi, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 199² straipsnio dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 199² straipsnio atitinkamą dalį, atsižvelgiant į prekių vertę. Todėl teismas byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Minėto nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo šių veiksmų atlikimo momento. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-653/2010, Nr. 2K-520/2012). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

7. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

8. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis neatliko jokių nusikalstamos veikos vykdytojui būtinų objektyvių veiksmų, t. y. nekrovė cigarečių į mikroautobusą, neapžiūrėjo mikroautobuso, nežinojo koks kiekis cigarečių bus gabenamas, nevairavo transporto priemonės, kuria buvo gabenamos cigaretės, nesėdėjo minėtoje transporto priemonėje, nenešė cigarečių, tai tvirtindamas nurodo nuteistojo E. V. parodymus ir akcentuoja, kad šie duomenys nepatvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, sprendžiant nuteistojo ne tik kaltės klausimą, bet ir jo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme, buvo vertinami ne tik paties D. B. parodymai, tačiau ir kitų nuteistųjų E. V., E. V. ir E. B. parodymai tiek atskirai, tiek juos sujungiant į vientisą loginę grandinę, taip pat ir visa eilė kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų.

9. Apeliantui inkriminuoti ir pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodytais nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje du objektyvieji požymiai: akcizais apmokestinamų prekių įgijimas ir gabenimas. D. B. skunde iš esmės analizuoja duomenis, susijusius su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, teigdamas, kad kontrabandinės cigaretės buvo gabenamos mikroautobusu, o jis važiavo kitu automobiliu priekyje mikroautobusu, stebėdamas ar kelyje nėra pareigūnų ir anot apelianto tai yra nustatyta skundžiamo nuosprendžio motyvuose bei sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo.

10.4. Nuteistasis E. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis norėjo užsidirbti, todėl sutiko su brolio E. pasiūlymu pargabenti kontrabandines cigaretes. Kartu su pusbroliais D. B. ir E. B. automobiliu „VW Passsat“ nuvyko iki degalinės užsipilti kuro, o po to į (duomenys neskelbtini) rajoną prie šaltinio „(duomenys neskelbtini)“. Ten susitikus su nepažįstamu asmeniu, E. V. paėmė mikroautobuso raktus, juo padavė sakydamas, kad reikės parvairuoti iki namų. Už mikroautobuso vairo sėdo E. B., o jis sėdėjo keleivio vietoje. Brolis E. V. su D. B. automobiliu „VW Passat“ turėjo palydėti E. V. ir E. B., kad jie saugiai grįžtų ir jų vaidmuo buvo žvalgytis, pranešti (t. 3, b. l. 22-23).

11. Iš nuteistųjų parodymų nustatyta, kad jie visi keturi vyko automobiliu „VW Passsat“ pargabenti kontrabandinių cigarečių mikroautobusu „VW Transporter“. Šios faktinės aplinkybės neginčija ir apeliantas, kuris pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad apie kontrabandinių cigarečių pargabenimą sužinojo jau važiuojant automobiliu „VW Passsat“ link „(duomenys neskelbtini)“. Nors apeliantas skunde nurodo, kad apie nusikalstamos veikos darymo iš anksto nežinojo, į nusikalstamos veikos darymo vietą vyko nežinodamas kur vyksta ir apie tai sužinojo tuomet, kai buvo iš esmės nutolta nuo D. B. gyvenamosios vietos, be to ir nuteistasis E. V. patvirtinęs, kad D. B. pasitelktas kontrabandinių cigarečių gabenimo palydėjimui (padėjimui) pažadant už tai atlygį, tačiau šiuos apelianto argumentus dėl jo vaidmens darant nusikalstamą veiką paneigia kiti byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei tinkamai įvertinti faktiniai duomenys.

11.1. Nuteistasis D. B. teigė tik važiuojant automobiliu „VW Passat“ link „(duomenys neskelbtini)“, jau prisipylus kuro, sužinojo, kad reikės padėti gabenti kontrabandines cigaretes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji nuvyko į degalinę, ten užsipylė kuro, tuomet nuvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, jų teigimu, ten susitiko su nepažįstamu asmeniu, kuris nulydėjo į kaimą, pasiimti mikroautobusą su kontrabandinėmis cigaretėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje nuteistieji prisipylė degalų į plastikinį kanistrą (t. 1, b .l. 48-54). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „VW Passsat“ bagažinėje rastuose plastikiniuose kanistruose degalų nebuvo (t. 1, b. l. 13-25), todėl skundžiamu nuosprendžiu padaryta išvada, kad degalai buvo reikalingi kitam automobiliui, tai yra „VW Transporter“, kuriuo ir buvo gabenamos cigaretės, teisinga ir visiškai paneigia nuteistojo D. B. parodymus, kad jis nežinojo apie daromą nusikaltimą, kadangi jis buvo degalinėje ir neabejotinai suprato, kad degalai pilami ne tik į „VW Passat“ automobilio baką, bet ir į iš anksto paruoštus automobilio bagažinėje buvusius kanistrus ir šie degalai reikalingi kontrabandinių cigarečių gabenimui mikroautobusu „VW Transporter“.

11.2. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad sulaikytuose automobiliuose „VW Passsat“ ir „VW Transporter“ buvo rastos septynios pirštinės, ant šių pirštinių porų rasti E. B., D. B. bei E. V. DNR profiliai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad automobilio „VW Passsat“ priekinės keleivio sėdynės daiktadėžėje rasta pora baltų medžiaginių pirštinių su mėlynos spalvos apvadais (t. 1, b. l. 13-25) ir atlikus DNR tyrimą, ant baltos pirštinės gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, sutampantis su D. B. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui (1 t., b. l. 101-117). Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu automobilio „VW Passat“ bagažinėje rasti trys savadarbiai naščiai, pagaminti iš automobilių saugos diržų su jų galuose pritvirtintais karabinais (užsegimais), kaip nurodoma, skirti dėžėms su cigaretėmis nešti, bei radijo ryšio stotelės (t. 1, b. l. 13-25). Nustačius, kad rastos pirštinės buvo naudojamos trijų skirtingų asmenų, t. y. nuteistųjų, bei įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vasaros metas, pirmosios instancijos teismas rastų pirštinių panaudojimą pagrįstai siejo su nuteistųjų vykimo tikslu, t. y. kontrabandinių cigarečių krovimu. Tai netiesiogiai patvirtina ir ilgas laiko tarpas nuo nusikalstamos veikos pradėjimo iki nuteistųjų sulaikymo: automobilis „VW Passat“ degalinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2019 m. rugpjūčio 8 d. 13:45:09 (t. 1, b. l. 47); transporto priemonės „VW Passat“ ir VW „Transporter“ sustabdytos VSAT pareigūnų 2019 m. rugpjūčio 8 d.18.30 val. , t. y. po beveik 5 valandų, kai atstumas nuo degalinės iki „(duomenys neskelbtini)“ apie 50 km (pagal www.zemelapiai.lt). Be kita ko įgijimo aplinkybes iš esmės patvirtina ir nuteistasis E. V., kuris, teigdamas, kad kontrabandines cigaretes įgijo vienasmeniškai, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme teigė, kad : < Tas asmuo, iš kurio pirkom, davė radijo ryšio stoteles, vieną padaviau D. B., kitą nešiau, įdėjau į mašinos bagažinę. Asmuo, iš kurio pirkom cigaretes, sakė, kad mus palydės iki galo> (t. 3, b. l . 20). Šie parodymai, juos vertinant su aukščiau minėtais faktiniais duomenimis, patvirtina, kad kontrabandines cigaretes įgijo ne vienas asmuo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nuteistasis E. V. pirmosios instancijos teisme tik bandė prisiimti kaltę už visus bendrininkus.

11.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priemonių (pirštinių, naščių, kanistrų) rinkinys, jų panaudojimas, rodo, kad neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių įgijimui, pergabenimui buvo bendrininkų ruoštasi iš anksto. Kaip jau minėta, pirštinės, ant kurių rastas apelianto DNR profilis ir kitos pirštinės ant kurių rasti nuteistųjų E. V., E. B. DNR profiliai( t. 1, b. l. 102-117), kitų priemonių, pritaikytų cigaretėms nešti „VW Passsat“ automobilyje radimas, bendras nuteistųjų vykimas prie „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su nepažįstamu asmeniu, po to bendras vykimas iki nenurodomo kaimo paimti mikroautobuso „VW Transporter“, patvirtina apelianto susitarimą veikti bendrai su kitais nuteistaisiais, taip pat D. B. ir kitų bendrininkų vieningus veiksmus ir bendrą tyčią įgyjant kontrabandines cigaretes, bei tolimesnį jų pasidalinimą vaidmenimis gabenant jau įgytas akcizais apmokestinamas prekes. Kadangi apeliantas savo veika tiesiogiai įgyvendino nusikaltimo dalį objektyviųjų požymių, įgijo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. atliko vykdytojo veiksmus, tolimesnis D. B. vaidmuo įgyvendinant kitą nusikalstamos veikos objektyvų požymį – gabenimą, įtakos apelianto bendrininkavimo rūšies nustatymui neturi.

12. D. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis galėjęs daryti tik prielaidą apie akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kiekį mikroautobuse, kadangi objektyviai to nežinojo. Šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Nustačius, kad D. B. buvo vykdytojas nusikalstamos veikos padaryme, t. y. jis kartu su bendrininkais įgijo ir gabeno žinomą cigarečių, sukrautų mikroautobuse, kiekį, kuris akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad jų bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (t. 1, b. l. 21), pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad apeliantas suprato nusikalstamos veikos pavojingumą, jos apimtį ir taip norėjo veikti.

13. Byloje nustatyti faktiniai duomenys, leidžia daryti išvadą, kad D. B. kartu su kitais nuteistaisiais veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad, veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai įgyja ir gabena akcizais apmokestinamas prekes pažeidžiant nustatytą tvarką. Nuteistojo tyčinės kaltės intelektualinis ir valinis momentai pilnai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčios turinį. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistojo veikoje nustatė visus neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, teisingai nustatė gabentų kontrabandinių cigarečių kiekį ir jų vertę, todėl pagrįstai pripažino D. B. kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, perskaitė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nuosprendį, nepažeidė BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatų.

Dėl paskirtos bausmės

15. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu už padarytą veiką paskirta bausme, teigdamas, kad paskirta per griežta 6 (šešių) mėnesių galutinė laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas mano, kad jam turėjo būti paskirta bausmė 180 MGL dydžio bauda ir sumažinta 1/3, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padaryme buvo padėjėjas, o ne vykdytojas, nepagrįstai nurodė, kad jis įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jau buvo nuteistas, neišsamiai įvertino D. B. asmenybę, todėl paskyrė per griežtą bausmę.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, D. B. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę devyniems (9) mėnesiams, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą bausmę sumažinęs 1/3 ir, nustatęs galutinę laisvės atėmimo bausmę šešiems (6) mėnesiams, teisės taikymo klaidų nepadarė, proporcingumo principo nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę.

17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-447/2011).

18. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

19. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam D. B. už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę.

20.1. Pirmosios instancijos teismas skirdamas D. B. bausmę atsižvelgė, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, konkrečiai nuteistojo atliktus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. B. charakterizuojamas teigiamai: vedęs, augina mažametį sūnų (t. 2, b. l. 34- 35), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 16-17), rūpinasi beglobiais gyvūnais, nurodoma, kad jis yra kultūringas, ramaus būdo asmuo. Taip pat tinkamai įvertinta tai, kad jis baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 57-61), pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

20.2. Nors skunde D. B. teigė, kad nusikalstamos veikos padaryme jo vaidmuo buvo padėjėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai atmetus šiuos nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, pripažintina, kad skundžiamu nuosprendžiu tinkamai įvertintas D. B. vaidmuo darant nagrinėjamą nusikalstamą veiką, t. y. jis buvo vykdytojas. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad D. B. įvykdė naują nusikalstamą veiką praėjus penkiems mėnesiams po analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, nes abi veikos padarytos neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. 2, b. l. 50-52). Pripažinus, kad anksčiau paskirta bausmė bauda jokios teigiamos įtakos D. B. neturėjo, pagrįstai paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis tinkamai buvo sumažinta 1/3. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, kolegijos nuomone, atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybę.

21. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, D. B. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir švelninti nėra jokio pagrindo, nes taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas bei pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

22. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.