- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-514-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G. ir akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) (duomenys neskelbtini) kreipėsi su skundu į antstolę I. G., prašydama panaikinti ginčijamą 2019 m. gruodžio 4 d. Patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkės turtas – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 9 768 vnt. vardinės akcijos – įkainotos 3 260 000 Eur; nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų nutraukta, skirti naują skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę ir atlikti kitus procesinius veiksmus, tinkamai informuojant skolininkę.
2. Nurodo, jog antstolis V. M. priimdamas vykdomąjį dokumentą, kuris nepriklauso jo veiklos teritorijoje, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 straipsnio nuostatas, todėl vykdomoji byla antstolio V. M. kontoroje užvesta neteisėtai ir visi vėliau priimti sprendimai savaime tampa neteisėtais, o vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Teigė, kad skolininkė nebuvo informuota apie vykdymo veiksmų pradėjimą ir vykdymą skolininkės atžvilgiu. Apie skolininkės atžvilgiu iškeltą vykdomąją bylą ir atliktus procesinius veiksmus skolininkė sužinojo tik 2019 m. gruodžio 4 d., kai jos atstovas nuvyko į antstolio V. M. kontorą, todėl esant šiems pažeidimams, atlikti skolininkės turto areštai, turto vertės nustatymo ekspertizė siekiant priverstine tvarka parduoti skolininkės turtą yra neteisėti. Kadangi skolininkės turtas negali būti įkainotas neteisėtai atliktos ekspertizės pagrindu, todėl skolininkė reikalauja iš naujo atlikti ekspertizę ir turto įkainojimo procedūras, prieš tai tinkamai atlikus kitus procesinius veiksmus.
3. Antstolė I. G. 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti ir jį CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
5. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (duomenys neskelbtini) pradėjo antstolis V. M., kurio veiklos teritorija yra Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų veiklos teritorija. Skolininkės (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra Farerų salos, o vienintelis Lietuvoje esantis turtas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, abi šios bendrovės yra registruotos ir vykdo savo veiklą Plungėje, todėl sutiko su pareiškėjos teiginiu, kad antstolio V. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla buvo pažeidžiant antstolių veiklos teritorijos principą, nes vykdomojo dokumento vykdymas yra antstolės I. G. veiklos teritorijoje.
6. Teismas pabrėžė, kad pažeidimas priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti galėtų būti pagrindas naikinti antstolio priimtus procesinius sprendimus, tačiau ne nutraukti vykdomąją bylą. Pažymėjo, jog vertinant vykdomosios bylos nutraukimo teisinį reglamentavimą, sutiktina su išieškotojos nuomone, kad tenkinus skolininkės prašymą, susidarytų situacija, kad išieškotojui būtų užkertamas kelias išieškoti skolą, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nutraukimo atmetamas.
7. Teismas nurodė, jog iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad antstolio V. M. siųsti procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti ir skolininkė žinojo apie pradėtą vykdymo procesą.
8. Teismas konstatavo, kad skolininkė žinojo apie jai iškeltą vykdomąją bylą bei atliekamus procesinius veiksmus, nėra pagrindo skolininkės nurodytomis aplinkybėmis naikinti antstolių priimtų procesinių sprendimų dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo bei areštuoto turto įkainojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo skolininkės (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti, t. y. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Jei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų nutraukta, panaikinti procesinius sprendimu ir įpareigoti antstolę I. G. iš naujo atlikti vykdomuosius veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nutartyje patvirtino, kad antstolis V. M. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris nepriklauso jo veiklos teritorijai. Teismas konstatavęs imperatyvų vykdymo proceso normų pažeidimą, atsisakė taikyti šio pažeidimo nulemiamas teisines pasekmes. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė imperatyvias CPK 590 straipsnio 2 dalies ir 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.
9.2. Skolininkės buveinė yra Fareruose, o turimas turtas – Plungėje, antstolis V. M. ignoravo šias aplinkybes, kurios pagal CPK 651 straipsnio 1, 2 dalis yra kliūtys pradėti vykdymo procesą, ir neteisėtai priėmė vykdyti kreditoriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą. Jokių teismų sprendimų, kuriais antstoliui V. M. būtų buvę leista vykdyti bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o ne Plungėje pagal turto buvimo vietą ir CPK 590 straipsnio 2 dalies taisykles, nėra. Kadangi antstolis V. M. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui priėmė neteisėtai, pažeisdamas imperatyvias vykdymo vietos taisykles, atitinkamai visus procesinius veiksmus atliko taip pat neteisėtai.
9.3. Antstolė I. G., kuriai vykdomoji byla perduota, privalėjo visus vykdomuosius veiksmus atlikti iš naujo dėl to, kad antstolis V. M. neturėjo teisės pradėti vykdomosios bylos, o juos atlikus – tokie veiksmai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
9.4. Skolininkė CPK nustatyta tvarka nebuvo informuota apie vykdymo veiksmų pradėjimą ir vykdymą jai. Įrodymų apie tai, kad skolininkei nors vienas antstolio V. M. vykdomosios bylos dokumentas buvo įteiktas, byloje nėra. Skundžiamoje nutartyje nurodytos išvados, jog vykdomosios bylos procesinių dokumentų įteikimas skolininkei buvo tinkamas, yra nepagrįstos nei bylos faktiniais duomenimis, nei įstatymo normomis, kurios leistų tinkamu įteikimu laikyti įteikimą juridiniam asmeniui per kitą juridinį asmenį, su kuriuo jokių tiesioginių ryšių skolininkė neturi.
9.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų apie Patvarkymo dėl Turto įkainojimo nepagrįstumą. Skolininkei registruotu paštu buveinės adresu Fareruose buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, patvarkymas dėl turto arešto ir ekspertizės skyrimo, kurie nebuvo įteikti.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini) prašo atskirojo skundo netenkinti; priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teisės aktuose, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir teismų praktikoje yra numatyta, jog nustačius, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio teritorijoje, 1) vykdomoji byla nėra nutraukiama, bet yra užbaigiama ir vykdomasis dokumentas yra persiunčiamas kitam antstoliui, 2) pritaikytos priemonės (įskaitant turto areštą) lieka galioti.
10.2. Šiuo atveju vykdomosios bylos pradėjimas ne pagal antstolio veiklos teritorijos taisykles nelėmė ir negalėjo lemti pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėja nėra Plungėje ar kitame Lietuvos mieste veikianti įmonė, dėl ko turėtų pagrįstą interesą, kad vykdymo veiksmus jai atliktų antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra jos buveinė. Taip pat pareiškėja neturi Lietuvoje jokio materialaus turto, pvz., nekilnojamojo turto, kurio fizinė turto buvimo vieta yra aiški ir dėl ko pareiškėja galėtų turėti interesą, kad vykdymo veiksmus dėl tokio turto atliktų antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra šio turto fizinė buvimo vieta. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu būtų tenkinamas pareiškėjos prašymas ir būtų nutraukta vykdomoji byla, tai reikštų, kad kreditoriui būtų užkertamas kelias išieškoti skolą pagal Arbitražo sprendimą iš skolininkės Lietuvoje turimo turto.
Šalies argumentai
10.3. Pareiškėja teigdama, kad apie vykdomąją bylą sužinojo tik 2019 m. gruodžio 4 d., klaidina teismą, šie pareiškėjos tvirtinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą, nei pareiškėja tvirtina, aplinkybę – 2018 m. spalio mėnesį pareiškėja sužinojo dviem skirtingais būdais apie jai iškeltą vykdomąją bylą ir kitus vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus. Pareiškėjai raginimas ir kiti vykdomosios bylos dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl pareiškėja galėjo įgyvendinti savo, kaip skolininkės, teises vykdomojoje byloje.
10.4. Teismas pagrįstai atsisakė skirti naują skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę ir iš naujo atlikti kitus procesinius veiksmus. Be prašymo nutraukti vykdomąją bylą, pareiškėja pateikė alternatyvų prašymą panaikinti antstolio 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo ekspertizės. Taigi tik šis antstolio patvarkymas yra atskirojo skundo dėl antstolio veiksmų objektas ir tik šio antstolio patvarkymo teisėtumas sudaro apeliacijos objektą (Atskirojo skundo ribas).
10.5. Antstolio V. M. 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 21 d., remiantis CPK 604 straipsniu, šis patvarkymas laikomas įteiktu 2018 m. lapkričio 26 d., t. y., praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo. Praleidus terminą skundui dėl antstolio 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymo paduoti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 10 d. pateikto skundo.
10.6. Perdavus vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal teritoriją kitam antstoliui (kaip šiuo atveju), antstolio pritaikytos priemonės, tokios kaip turto areštas, toliau išlieka galioti, todėl galioti lieka ir patvarkymas, kuriuo pavesta ekspertui nustatyti areštuoto turto vertę.
Atsiliepimas
11. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16. Iš civilinės bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje 2018 m. rugsėjo 4 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 140 348,01 Eur skolos, 13 035,68 Eur kompensacijos ir 4 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės (duomenys neskelbtini) išieškotojos AB (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolis V. M. gavęs išieškotojo prašymą persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdymui I. G., 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomąją bylą užbaigė, o vykdomąjį raštą bei kitus bylos procesinius dokumentus persiuntė antstolei I. G. pagal turto buvimo vietą. Antstolės I. G. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. antstolis V. M. vykdydamas skolos išieškojimą ir nustatęs, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Siekiant nustatyti realią areštuoto turto vertę, 2018 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skyrė ekspertizę UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertei nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti ekspertui M. K., kuris ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) 9 768 vnt. vardinių paprastųjų akcijų rinkos vertė 2019 m. rugsėjo 1 d. yra 3 260 000 Eur. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) didžiąją turto dalį sudaro įmonės UAB „P. Š.“ 100 proc. akcijų paketas.
18. Pareiškėja (skolininkė) kreipėsi su skundu į antstolę I. G., prašydama panaikinti ginčijamą 2019 m. gruodžio 4 d. Patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkės turtas – uždarosios UAB (duomenys neskelbtini) 97 68 vnt. vardinės akcijos – įkainotos 3 260 000 Eur; nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų nutraukta, skirti naują skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę ir atlikti kitus procesinius veiksmus, tinkamai informuojant skolininkę. Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolis V. M. priimdamas vykdomąjį dokumentą, kuris nepriklauso jo veiklos teritorijoje, pažeidė CPK 590 straipsnio nuostatas, todėl vykdomoji byla antstolio V. M. kontoroje užvesta neteisėtai ir visi vėliau priimti sprendimai savaime tampa neteisėtais, o vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Antstolė 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti ir jį CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nutartyje patvirtino, kad antstolis V. M. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris nepriklauso jo veiklos teritorijai. Teismas konstatavęs imperatyvų vykdymo proceso normų pažeidimą, atsisakė taikyti šio pažeidimo nulemiamas teisines pasekmes. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė imperatyvias CPK 590 straipsnio 2 dalies ir 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkės buveinės adresas yra Farerų salos, o vienintelis Lietuvoje esantis turtas – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, abi šios bendrovės yra registruotos ir vykdo savo veiklą Plungėje, todėl padarė išvadą, kad antstolio V. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla pažeidė antstolių veiklos teritorijos principą, nes vykdomojo dokumento vykdymas yra antstolės I. G. veiklos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl bylos nutraukimo atmetė. Pažymėjo, jog tenkinus skolininko prašymą, susidarytų situacija, kad išieškotojui būtų užkertamas kelias išieškoti skolą, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
22. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, atkreipia dėmesį, jog skolininkė skundą dėl antstolės I. G. veiksmų grindžia tuo, jog antstolis V. M. priimdamas vykdomąjį dokumentą, kuris nepriklauso jo veiklos teritorijoje, pažeidė CPK 590 straipsnio nuostatas, todėl vykdomoji byla antstolio V. M. kontoroje užvesta neteisėtai ir visi vėliau priimti sprendimai savaime tampa neteisėtais, o vykdomoji byla turi būti nutraukiama, taip pat teigia, kad skolininkas nebuvo informuotas apie vykdymo veiksmų pradėjimą ir vykdymą skolininko atžvilgiu.
23. Pagal CPK 510 straipsnį antstolio veiksmai gali būti skundžiami. Byloje duomenų, jog antstolio V. M. veiksmai apskųsti ir pripažinti neteisėtais, nėra. Minėta, kad antstolis V. M. gavęs išieškotojos prašymą persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdymui I. G., 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomąją bylą užbaigė, o vykdomąjį raštą bei kitus bylos procesinius dokumentus persiuntė antstolei I. G. pagal turto buvimo vietą. Šio patvarkymo skolininkė taip pat neskundė, nors apie tai buvo tinkamai informuota. Taigi skolininkės anksčiau nurodyti argumentai galėtų būti pareikšti antstoliui V. M., sprendžiant klausimą dėl jo atliktų veiksmų teisėtumo, bet ne skundžiant antstolės I. G. veiksmus. Atsižvelgiant į tai, anksčiau aptarti skundo argumentai atmestini.
24. Apeliantė teigia, kad antstolė I. G., kuriai vykdomoji byla perduota, privalėjo visus vykdomuosius veiksmus atlikti iš naujo dėl to, kad antstolis V. M. neturėjo teisės pradėti vykdomosios bylos, o juos atlikus – tokie veiksmai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
25. Antstolė I. G. 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3–4), nurodė, išieškotojui atsiėmus vykdomąjį dokumentą, o antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus, skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl to pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas ar labai apsunkintas. Vadovaujantis šiais pagrindais antstolė I. G. 2019 m. gruodžio 4 d. priėmusi patvarkymą dėl antstolio V. M. areštuoto skolininkei priklausančio turto įkainojimo, tęsia antstolio V. M. veiksmus, kartu siekiant įgyvendinti ekonomiškumo principą, neatliekant tų pačių veiksmų iš naujo. Taip pat nurodė, jog antstolio V. M. veiksmai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nėra pripažinti negaliojančiais bei panaikinti.
26. CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. Antstolis, baigdamas vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias (CPK 632 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis, persiųsdamas vykdomąjį dokumentą, gali nenaikinti priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Tokį veiksmą gali atlikti persiųstą vykdomąją bylą gavęs antstolis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte įtvirtinta, jog turtą areštavęs antstolis, persiųsdamas vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, kartu pateikia patvarkymą, kuriame nurodo, kokios priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos, ir pateikia galiojančių turto arešto aktų ir patvarkymų, kuriais buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, patvirtintas kopijas. Vykdomojo dokumento vykdymą tęsiantis antstolis naujo turto arešto akto turtui, kuriam galioja vykdomąjį dokumentą persiuntusio antstolio uždėtas areštas, nesurašo ir turi teisę šį turtą realizuoti šios Instrukcijos 11 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, anksčiau aptartas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų apie patvarkymo dėl turto įkainojimo nepagrįstumą. Skolininkei registruotu paštu buveinės adresu Fareruose buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, patvarkymas dėl turto arešto ir ekspertizės skyrimo nebuvo įteikti.
28. CPK 655 straipsnio 3 dalis numato, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu ir vėl pateiktas vykdyti. Savo patvarkyme antstolė I. G. nurodė, jog vadovaujantis minėta norma, neturėjo pagrindo skolininkei siųsti raginimą įvykdyti sprendimą dar kartą, kadangi iš antstolio V. M. pateiktų duomenų nustatė, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas 2018 spalio 11 d.
29. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Pažymėtina, kad nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą – užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų.
30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolio V. M. registruota pašto siunta siųstas 2018 m. rugsėjo 4 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (su vertimu į anglų kalbą) skolininkės (duomenys neskelbtini) buveinės adresu į Farerų salas, tačiau siųstas laiškas grįžo neįteiktas. Kadangi procesinių dokumentų įteikti nepavyko, o skolininkės (duomenys neskelbtini) vadovas yra ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovas – J. M. H., todėl procesiniai dokumentai buvo išsiųsti UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), adresuotus vadovui J. M. H.. Iš Lietuvos pašto kvito matyti, jog dokumentai 2018 m. spalio 11 d. įteikti įmonių atstovei E. S., todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, laikytina, kad dokumentai įteikti tinkamai. Kad skolininkas turėjo žinoti apie vykdomosios bylos iškėlimą ir atliekamus procesinius veiksmus skolininkui, patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovės pateiktas atsakymas į išieškotojos 2018 m. rugsėjo 9 d. pretenziją. Minėtame atsakyme nurodyta, jog „pranešame, kad advokatų kontoros kartu su pretenzija pateiktų dokumentų kopijas UAB (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad antstolio V. M. siųsti procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti ir skolininkė žinojo apie pradėtą vykdymo procesą.
31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
32. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog antstolė I. G. 2019 m. gruodžio 4 d. priimdama Patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkės turto įkainojimą atliko vadovaudamasi atliktu byloje ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
33. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
34. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog turto vertės nustatymas, paskiriant turto vertintoją areštuoto vertei nustatyti, yra neatsiejamas nuo paties turto arešto. Būtent areštuoto turto vertės nustatymas užtikrina, kad skolininko turto būtų areštuota tiek, kad užtektų išieškojimui įvykdyti. Kadangi įstatymas numato, kad perdavus vykdomąjį raštą pagal veiklos teritoriją kitam antstoliui, antstolio pritaikytas areštas ir toliau lieka galioti, neatsiejamai toliau lieka galioti ir su turto areštu susijęs antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog duomenų byloje, kad atliktos ekspertizės išvadoje nustatyta skolininko turto rinkos vertė yra neteisinga, nėra, kitų duomenų, kad antstolės atliktas skolininko turto įvertintas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepateikė, todėl pirmiau nurodytų motyvų pagrindu skolininkės prašymai dėl areštuoto turto įkainojimo patvarkymo naikinimo ir naujos ekspertizės skyrimo netenkinami.
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Netenkinus atskirojo skundo, atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiai šaliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 1 405,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
40. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 punktas). Suinteresuotas asmuo AB (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas sumokėjo 2020 m. kovo 18 d. 1 405,60 Eur, todėl pagal Rekomendacijas yra taikomas 2019 m. III ketvirtis (Rekomendacijų 7 punktas). Suinteresuoto asmens AB (duomenys neskelbtini) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuotą maksimalų priteistiną dydį (t. y. 527,04 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijų 2 dalyje nurodytus kriterijus, suinteresuoto asmens AB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkina iš dalies. Iš apeliantės (duomenys neskelbtini) priteistina 527,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) 527,04 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus, 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).