Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančio per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3108-527/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rodalina plius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pagirių Nesta“.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Tai, kad atsakovui Turtas, išskyrus administracinį pastatą, nebuvo tinkamai perduotas saugoti, yra mažareikšmis sutarties pažeidimas, neeliminuojantis atsakovo atsakomybės dėl netinkamo sutarties vykdymo, nes iš pačios Apsaugos sutarties konstrukcijos, joje nurodytų esminių sąlygų matyti, jog saugoma turėjo būti visa teritorija su visais joje esančiais trečiojo asmens įrengimais. Atsakovas saugojo Apsaugos sutarties objektą – karjerą bei jame esančius įrengimus ir išrašinėjo sąskaitas už šias paslaugas, nepaisant to, kad dalis turto nebuvo jam perduoti priėmimo–perdavimo aktu.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai, t. y. aplaidžiai ir nerūpestingai, vykdė savo įsipareigojimus. Iš tiesų atsakovo darbuotojai vykdė fizinę objekto apsaugą - reguliariai apvažinėjo teritoriją kas dvi valandas, kaip tai ir numato sutartis, besąlygiškai saugojo priduotą apsaugai turtą, o kartu saugojo visą objektą ir ten esantį kitą trečiojo asmens turtą tiek, kiek tai leido galimybės. Nesant įrengtų pakankamų techninių priemonių, vienam asmeniui pilnai sukontroliuoti apie 100 ha teritoriją, kurios tiktai apie 1/3 yra aptverta, yra absoliučiai neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino apsaugos sutarties sąlygas, nustatančias turto perdavimo saugoti sąlygas, be jokio pagrindo teigdamas, kad trečiasis asmuo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų priduoti apsaugai kitus karjere esančius objektus, tuo tikslu įrengti tinkamas apsaugos priemones, kadangi tokie įsipareigojimai nebuvo numatyti nei sutartyje, nei kituose šalių susitarimuose. Sprendime nėra konkrečiai nurodoma, kurie įrodymai patvirtina šią aplinkybę, tuo tarpu teismo vidinis įsitikinimas yra nepakankamas įrodymas. Pažymi, kad trečiajam asmeniui ir buvo reikalinga būtent tokia sutartis, pagal kurią saugotojas fiziškai apeina teritoriją, o ne atvyksta į objektą suveikus signalizacijai.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, kad nesant pakankamų techninių priemonių neįmanoma sukontroliuoti 100 ha teritorijos ir dėl to sutarties sąlygos yra neįgyvendinamos bei eliminuoja atsakovo atsakomybę, kadangi atsakovas sudarė sutartį ir būtent jis privalo pasirūpinti, kad galėtų tinkamai ją įvykdyti. Vietoj to, jis neteikė trečiajam asmeniui informacijos apie tai, kad neturi galimybių saugoti turtą ir vykdyti sutartį, tačiau tai netrukdė jam pateikti sąskaitas apmokėti už viso objekto apsaugą, tokiu būdu klaidinant trečiąjį asmenį apie teikiamų paslaugų apimtį.

Su teismo motyvais, kad neįrodyta, jog atsakovo darbuotojai vagystės dieną objekte nebudėjo, neapvažiavo ir neapžiūrėjo saugomos teritorijos, apeliantas nesutinka nurodydamas, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo medžiagos apklausos protokolas, atsakovo 2011-07-05 raštas ieškovui, paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad niekas konkrečiai iš atsakovo darbuotojų objekto vagystės parą nesaugojo, pats atsakovas nežinojo, kad įvyko vagystė, nors privalėjo žinoti, jeigu būtų tinkamai vykdoma apsaugos sutartis.

Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d., jog sutartinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad dėl apsaugos sutarties nevykdymo nėra jo kaltės bei įrodyti, kad jis tinkamai vykdė sutartį, pateikti dokumentus, kad jo darbuotojai vagystės parą buvo bent jau atvykę į objektą.

Komisijos nesudarymas ir nesikreipimas su pretenzija į atsakovą, kaip tai yra numatyta sutartyje, yra mažareikšmiai, procedūriniai sutarties pažeidimai, neturintys daryti įtakos pačios apsaugos sutarties aiškinimui ir jos esmei.

Nesutikdamas su teismo motyvais, jog jis buvo įvertinęs draudimo riziką būtent tokiems atvejams, kai apdraustas turtas nėra papildomai saugomas kitų asmenų, nurodo, kad ieškovas, drausdamas turtą, pagrįstai tikėjosi, kad turtas bus tinkamai saugomas, nes tokios pareigos turto naudotojui yra numatytos lizingo sutartyje, o turtą praradus bus galimybė susigrąžinti žalą iš už ją atsakingų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują rašytinį įrodymą: darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją, kuriuo įrodinėja, kad įvykio metu, t. y. vasario 22 – 23 d. saugomame objekte budėjo apsaugos darbuotojas J. V. (b. l. 149). Šiuo įrodymu atsakovas atsikerta į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, todėl darytina išvada, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl kolegija sprendžia apie pagrindo apeliacinėje instancijoje priimti naujus įrodymus egzistavimą (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).

Apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tuo pagrindu, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų aiškinimą (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai), tačiau teisėjų kolegija su dėstomais argumentais nesutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės bei procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentais jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-02-27 finansinio lizingo Nr. 2007-020409 (b. l. 24) bei 2008-06-11 finansinio lizingo Nr. 2008-060035 (b. l. 20) sutarčių pagrindu AB „SEB lizingas“ kaip savininkas suteikė valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui UAB „Pagirių Nesta“ gamybinius įrenginius, t. y. rūšiavimo – trupinimo įrenginį, 2007 m., (perdavė 2008-09-01 Priėmimo-perdavimo aktu) (b. l. 25) bei daugiakaušį grandininį ekskavatorių, 2008 m., (perdavė 2009-05-12 Priėmimo perdavimo aktu) (b. l. 26).

2008-02-04 tarp trečiojo asmens (vadinamo Užsakovu) ir atsakovo UAB „Rodalina plius“ (vadinamo Apsauga) sudaryta Fizinės objekto apsaugos sutartis Nr. 261 (toliau – Apsaugos sutartis) (b. l. 41-44), pagal kurią Apsauga įsipareigojo vykdyti Užsakovo objekto – UAB „Pagirių Nesta“ karjero ir ten esančių pastatų, įrengimų, technikos priemonių, esančių Pagirių kaime, Vilniaus rajone, fizinę apsaugą.

2009-12-24 ieškovas apdraudė minėtus gamybinius įrengimus (toliau - Turtas) Įmonių ir organizacijų turto draudimu (draudimo liudijimo serija IT, Nr. 00012145 (b. l. 18)).

2010-02-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d. dėl vagystės, t. y. dėl to, kad nuo 2010-02-22 iki 2010-02-23 Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Melekonių kaime, Pagirių – Kaišialakių karjere, priklausančiame UAB „Pagirių Nesta“ buvo pavogta apie 50 m juodos spalvos kabelio nuo sauso sijojimo įrenginio, išlaužtos skaldos gamybos linijos, operatorinės durys bei pavogti visi jungiamieji laidai, išlaužtos elektros įvadinės spintos durys, išlaužtos daugiakaušio ekskavatoriaus pultinės durys ir kt. (b. l. 27). 2011-06-06 Vilniaus rajono prokuratūros nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-1-00290-10 lapas 78) ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nepavykus nustatyti asmenų, prisidėjusių prie minėto nusikaltimo.

Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir už įvykio metu sugadintą Turtą trečiajam asmeniui (tiesioginiam Turto valdytojui ir naudotojui) sumokėjo 192 389,82 Lt draudimo išmoką, t. y. 2010-03-31 mokėjimo nurodymu Nr. 000674488 – 57 717 Lt (b. l. 38) ir 2010-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. C/IT/3044 – 134 672,82 Lt (b. l. 39). Be to, ieškovas 2010-05-04 papildomai sumokėjo 187,66 Lt UAB „ART statyba“ už minėto įvykio metu padarytos žalos įvertinimą (b. l. 40). 2010-05-03 žalos skaičiavimo išvadoje (b. l. 37) ieškovas nurodė, kad žalos dydis sudaro 198 527,66 Lt, o franšizė – 5 950,18 Lt. Tokiu būdu dėl minėto įvykio ieškovas išmokėjo 192 577,48 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.1015 straipsniu bei 2008-02-04 tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta ir įvykio metu galiojusia Fizinės objekto apsaugos sutartimi Nr. 261, pareikalavo iš atsakovo, kaip netinkamai vykdžiusio minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atlyginti 192 577,48 Lt žalą (b. l. 48-49), kuris atsisakė ją atlyginti (b. l. 50). Dėl nurodytų priežasčių ieškovas pareiškė ieškinį.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Fizinės apsaugos sutarties nuostatas, tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad aiškinant Fizinės objekto apsaugos sutarties, sudarytos tarp atsakovo UAB „Rodalina plius“ ir trečiojo asmens UAB „Pagirių Nesta“, sąlygas, svarbu nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus dėl sutarties sudarymo tikslo bei teikiamų paslaugų apimties bei pobūdžio, kitas reikšmingas aplinkybes (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens objekto – UAB „Pagirių Nesta“ karjero ir ten esančių pastatų, įrengimų, technikos priemonių, esančių Pagirių k., Vilniaus r., fizinę apsaugą (1 p.), o sutarties 5.10 p. – užtikrinti perduotų saugoti materialinių vertybių apsaugą, žodį „perduotų“ aiškindamas kaip materialinių vertybių perdavimą perdavimo – priėmimo aktu, kaip tai numatyta sutarties 6.5 p., padarė teisingą išvadą, jog atsakovas nėra atsakingas už jam neperduoto turto, esančio saugomame objekte, sugadinimą ar dingimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiškai kvalifikuojant sutarties šalis siejančius teisinius santykius, matyti, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, turinti tiek atlygintinų apsaugos paslaugų teikimo sutarties, reglamentuojamos Civilinio kodekso 6.716-6.724 str., tiek pasaugos sutarties, reglamentuojamos Civilinio kodekso 6.830-8.850 str., požymių, kadangi pagrindinis sutarties tikslas buvo teikti visam sutarties objektui, t. y. UAB „Pagirių Nesta“ karjerui ir pastatams, įrengimams, technikos priemonėms, esantiems Pagirių k., Vilniaus r., fizinės apsaugos paslaugą, tačiau tik perdavus materialines vertybes pagal perdavimo – priėmimo aktą, atsakovas įsipareigojo atsakyti materialiai už padarytą žalą (sutarties 9 p.). Į bylą yra pateiktas 2008-02-04 administracinio pastato, esančio saugomame objekte, perdavimo – priėmimo aktas (b.l. 45) kaip priedas prie ginčo sutarties. Šiuo aktu atsakovas priėmė jam trečiojo asmens perduodamą apsaugai konkretų objektą, tačiau byloje nėra duomenų apie kitų saugotinoje teritorijoje esančių statinių, įrengimų ar technikos priemonių perdavimą apsaugai sutartyje nustatyta tvarka, t. y. pagal perdavimo – priėmimo aktą, kartu ir lizinguojamo ginčo turto, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo padaryti kitokios išvados dėl šalių tikrųjų ketinimų bei jas siejusių įsipareigojimų apimties. Juo labiau, kad tik ieškovas, o ne sutarties šalis, šiuo atveju trečiasis asmuo, įrodinėjo sutarties šalių tikruosius ketinimus ar įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad sutarties šalys, aptardamos sutarties vykdymo būdus, susitarė, kad fizinės apsaugos paslauga visam saugomam objektui bus atliekama dviem būdais: t. y. vieno apsaugos darbuotojo visą parą, kas dvi valandas apvažiuojant ir apžiūrint saugomą teritoriją, o taip pat atvykstant suveikus apsauginei signalizacijai (2.1 p.); apsaugos darbuotojai kontroliuoja teritorijoje esančių užsakovo technikos, transporto priemonių ir materialinių vertybių patekimą į teritoriją ir išvykimą (išgabenimą) iš jos pagal užsakovo nustatytą tvarką (2.2 p.), todėl ši sutarties sąlyga taip pat patvirtina, jog atsakovo pagrindinė šia sutartimi teikiama paslauga buvo susijusi ne su turto priėmimu saugojimui, tačiau su stebėjimu bei kontroliavimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, galinčias padėti nustatyti tikruosius šalių ketinimus, jų tikrąją valią, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad komisijos nesudarymas ir nesikreipimas su pretenzija į atsakovą, kaip tai yra numatyta sutartyje, yra mažareikšmiai, procedūriniai sutarties pažeidimai, neturintys daryti įtakos pačios apsaugos sutarties aiškinimui ir jos esmei, kadangi tokie trečiojo asmens veiksmai po įvykusio įvykio leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jis nelaiko atsakovo atsakingu dėl turto, neperduoto apsaugai sutartyje nustatyta tvarka, sugadinimo ir praradimo, kartu pripažindamas ir per laikotarpį nuo apsaugos sutarties sudarymo iki 2010-02-22 susiformavusią faktinę sutarties sąlygų vykdymo tvarką.

Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamo sutarties aiškinimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, reiškiant reikalavimą atlyginti žalą subrogacijos pagrindu

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjusi reikalavimo teisė į atsakingą už nuostolių atsiradimą asmenį, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalis) (subrogacija). Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Atsižvelgiant į tai, kad žalą patyrusį asmenį UAB „Pagirių Nesta“ ir atsakingą už žalos padarymą asmenį, t.y. atsakovą UAB „Rodalina plius“ siejo 2008-02-04 sudaryta ir įvykio metu galiojusi Fizinės objekto apsaugos sutartis dėl turto, kuris buvo sugadintas ir dalis jo pavogta, apsaugos, todėl ieškovui kaip draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniai).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi atsakovas turi įrodyti, kad tinkamai vykdė sutartį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. kai tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą ar jų nevykdymą turi įrodyti ieškovas (Civilinio kodekso 6.246, 6.256 straipsniai).

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad atsakovas turėjo pasirūpinti tinkamu sutarties vykdymu, pvz. pasamdydamas papildomai darbuotojų, pasitelkdamas kitą subjektą paslaugoms teikti, raštu pranešti trečiajam asmeniui apie tai, kad neturi galimybių vykdyti apsaugos sutartį ir jos atsisakyti, su kuriais teisėjų kolegija nesutinka.

Ginčo apsaugos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens laisva valia šalių aptartomis sąlygomis, nėra nustatyta, kad sutartis būtų nenaudinga ar neatitinkanti nors vienos iš jos šalių poreikių ar prieštarautų imperatyvioms teisės normoms (Civilinio kodekso 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai). Sutartyje šalys susitarė, kad saugomą teritoriją kas dvi valandas apvažiuoja ir apžiūri vienas darbuotojas (2.1 p.), kad teikiama paslauga yra atliekama asmeniškai, tik esant būtinybei paslaugos atlikimui pasitelkiami tretieji asmenys (5.1 p.), tokiu būdu apelianto dėstomi argumentai, kad atsakovas turėjo pasirūpinti tinkamu sutarties vykdymu, kai tuo tarpu dėl atitinkamų sąlygų šalys susitarė ir su jomis sutiko, nepagrįsti ir prieštaraujantys sudarytos sutarties nuostatoms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties vykdymo tinkamumo iš atsakovo pusės, visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas vykdė sutartį pagal galimybes, atsižvelgiant į tai, kad vienam asmeniui sukontroliuoti apie 100 ha teritoriją, kuri, kaip patvirtino ir trečiasis asmuo savo rašte ieškovui, nebuvo pilnai aptverta ir užrakinama, aptverta tik apie 1/3 dalį gamybinės teritorijos, užrakinami pastatai ir karjere esamų įrengimų valdymo pultai (b. l. 52). Nesant įrengtų pakankamų techninių priemonių bei nesant perduotų kitų saugomoje teritorijoje esančių pastatų, įrengimų, kito turto, kuo turėjo pasirūpinti trečiasis asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad sutarties vykdymas joje nurodytomis sąlygomis gali būti apsunkintas, taip pat nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai, t. y. aplaidžiai ir nerūpestingai, vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina Civilinio kodekso 6.259 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, numatanti, jog skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, t. y. kad atsakovas atleistinas nuo atsakomybės dėl ieškovo patirtos žalos, nes ir trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes jis negalėjo nurodyti konkretaus savo darbuotojo, budėjusio įvykio metu, ir ar iš viso tuo metu objekte budėjo jo darbuotojas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sutartį vykdė netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo institucijai nurodė, kad gali pateikti duomenis apie apsaugos darbuotojus, tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2010 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją, iš kurios matyti, kad 2010 m. vasario mėn. iš 22 į 23 d., kai buvo užfiksuota įvykusi vagystė, dirbo apsaugos darbuotojas J. V., todėl minėtas argumentas yra nepagrįstas.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad apie įvykusią vagystę bei turto sugadinimus ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešė ne atsakovo, bet trečiojo asmens darbuotojas, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko apsaugos paslaugą pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuolat apvažiuoti bei prižiūrėti saugomą teritoriją. Pažymėtina, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, kad išoriškai įsibrovimo į vagonėlį požymių nebuvo matyti, tuo tarpu nesant įrengtos jame signalizacijos bei vaizdo stebėjimo kamerų, ir fiziškai saugant objektą vienam asmeniui, nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių vienu metu saugoti visą teritoriją, kuri yra apie 100 ha. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo kokiu nors būdu būtų atkreipęs atsakovo dėmesį į tai, kokie saugomojoje teritorijoje esantys ar jau po sutarties sudarymo atsiradę objektai turėtų būti stebimi atidžiau. Pažymėtina, kad nei prie sutarties, nei atskirai byloje nėra pateikta jokių teritorijos planavimo ir pasirinktų saugos priemonių dokumentų, iš kurių turinio būtų galima vertinti, ar atsakovas, vykdydamas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, turėjo realias galimybes saugoti turtą tokiomis sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų turto išsaugojimą.

Nesutikdamas su teismo motyvais, jog ieškovas buvo įvertinęs draudimo riziką būtent tokiems atvejams, kai apdraustas turtas nėra papildomai saugomas kitų asmenų, apeliantas nurodo, kad drausdamas turtą, jis pagrįstai tikėjosi, kad turtas bus tinkamai saugomas, nes tokios pareigos turto naudotojui yra numatytos lizingo sutartyje, o turtą praradus bus galimybė susigrąžinti žalą iš už ją atsakingų asmenų. Šis apeliacinio skundo argumentas, esant aukščiau išdėstytiems motyvams, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, pažymėtina, kad pats ieškovas tiek 2009-12-24 drausdamas turtą, jau esantį trečiojo asmens teritorijoje ir galiojant 2008-02-04 apsaugos sutarties sąlygoms, tiek pripažindamas įvykį draudiminiu ir išmokėdamas draudimo išmoką draudėjui dėl įvykusio įvykio, pats prisiėmė riziką, vertindamas tokiems įvykiams reikšmingas aplinkybes, kaip tai, ar trečiasis asmuo tinkamai įvykdė pareigą užtikrinti drausto turto faktinę apsaugą, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pasisakyti dėl to plačiau nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas iš apelianto priteisti atsakovui šio turėtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 150). Teisėjų kolegija priteisia iš apelianto atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, kadangi jų dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytiems kriterijams, taip pat atitinka Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

Apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n utaria:

atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančio per filialą Lietuvoje, prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančio per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302279548, uždarajai akcinei bendrovei „Rodalina plius“, juridinio asmens kodas 300625318, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.