Kauno apygardos teismo sprendimas

procesiniu sprendimu kategorijos: 44.2.1; 44.2.3; 44.2.4.1;44.5.1; 113.1; 116.1.

2011 m. lapkricio 28 d.

Kauno apygardos teismo teiseja Jolita Ciruliene, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dainiui Ciceliui, atsakoves atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, treciojo asmens atstovui advokatui Algimantui Medeliui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškini atsakovei UAB „Rodalina plius“ del žalos atlyginimo (treciasis asmuo – UAB „Pagiriu Nesta“) ir

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškovas ieškiniu (b. l. 4-11) prašo priteisti ieškovui iš atsakoves 192.577,48 Lt žalos atlyginima; 6 pro. metines palukanas nuo 192.577,48 Lt nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 4.852 Lt žymini mokesti bei bylinejimosi išlaidas.

CK 6.1015 str. 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teise, perejusi draudikui, igyvendinama laikantis taisykliu, nustatanciu draudejo (naudos gavejo) ir už žala atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teises normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievole, siejancia nukentejusi ir žala padariusi asmenis. Taigi draudikas (ieškovas) igijo teise reikalauti žalos atlyginimo iš asmenu, atsakingu už jos atsiradima. Nagrinejamu atveju naudos gaveja (treciaji asmeni) ir atsakinga už žala asmeni (atsakove) siejo 2008-02-04 sudaryta ir ivykio metu galiojusi Fizines objekto apsaugos sutartis Nr. 261. Šiuo atveju draudikas (ieškovas), kuriam perejo naudos gavejo UAB „Pagiriu Nesta“ teise reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padaryta žala asmens (atsakoves), istojo vietoje savo naudos gavejo i sutartine prievole. Pagal CK 6.1015 str. 2 dalies nuostatas ieškovo teisine padetis yra tokia pati, kokia pagal Apsaugos sutarti butu nukentejusio asmens (treciojo asmens), jeigu šis nebutu sudares turto draudimo sutarties. Taigi nagrinejamu atveju yra ieškovo ir atsakoves sutartinis gincas del sutartines civilines atsakomybes pagal Apsaugos sutarti. Kadangi ieškovas jam priklausancia subrogacijos teise turi igyvendinti pagal nurodyta Apsaugos sutarti, tikslinga išsamiai išanalizuoti minetos sutarties salygas, atsakoves isipareigojimus, atsakomybe už ju nevykdyma, o taip pat faktinius atsakoves veiksmus, vykdant Apsaugos sutartyje nurodytus isipareigojimus. Apsaugos sutarties 1 punktas nurodo, kad šia sutartimi atsakove isipareigoja vykdyti užsakovo (treciojo asmens) objekto – UAB „Pagiriu Nesta“ karjero ir ten esanciu pastatu, irengimu, technikos priemoniu, esanciu Pagiriu k., Vilniaus r., fizine apsauga. Apsauga atsakove isipareigojo vykdyti visoje objekto teritorijoje. Taip pat šiame sutarties punkte nurodoma, kad atsakove organizuoja savo darbuotoju budejima su tikslu vykdyti teritorijoje užsakovui (treciajam asmeniui) priklausancio ir su atsakove suderinta turto apsauga, o užsakovas (treciasis asmuo) isipareigojo sutartyje nustatyta tvarka už suteikta paslauga sumoketi. Apsaugos sutarties 2 punktas detalizuoja, kokiu budu atsakove saugo teritorija ir joje esanti turta. Matyti, jog apsauga turejo buti vykdoma dviem budais: - vienas atsakoves darbuotojas saugo teritorija visa para, kas dvi valandas apvažiuojant ir apžiurint saugoma teritorija, o taip pat atvyksta, suveikus apsauginei signalizacijai; - atsakoves darbuotojai kontroliuoja teritorijoje esanciu užsakovo technikos, transporto priemoniu ir materialiniu vertybiu patekima i teritorija ir išgabenima iš jos pagal užsakovo nustatyta tvarka. Taigi esminis momentas, kaip turejo buti saugomas objektas, yra tai, kad saugoma turejo buti visa laika, nenutrukstamai, kas dvi valandas patikrinant saugoma teritorija. Be to, Apsaugos sutartyje nurodyta, jog iškilus pavojui objekte, atsakove nedelsiant (bet kuriuo paros metu) privalo pranešti apie tai užsakovui (treciajam asmeniui), o vagystes atveju – ir policijai.Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00290-10 nustatyta, kad apie ivykusia vagyste bei turto sugadinimus ikiteisminio tyrimo istaigoms (Vilniau r. policijos komisariatui) praneše ne atsakove (jos darbuotojas, saugojes (?) teritorija), bet treciojo asmens darbuotojas –pamainos meistras A. M., 2010-02-23 ryte atvykes i karjera. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus atsakoves direktoriu A. G., šis nurode (b. l. 72), kad „saugoma teritorija yra apie 100 ha ploto, tvora yra vietomis, sargas arba dispeceris dirba visa para, kas 4 diena. Yra 9 vaizdo kameros, teritorijos kraštai nestebimi, nors ten yra ekskavatorius. Ar vagystes diena buvo apšvietimas – nežino. Yra sargo budele. Apeiti teritorija per perimetra truktu apie puse dienos“. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas konkretus atsakoves darbuotojas, kuris vagystes diena budejo saugomame objekte. Ieškovui 2011-06-27 paprašius nurodyti konkretu savo darbuotoja, budejusi objekte, atsakove šia informacija 2011-07-05 raštu atsisake pateikti, tik nurode, jog toks darbuotojas tikrai buvo. Taciau net paciame rašte atsakove nurodo, jog ji nežino netgi kuria tiksliai diena ivyko vagyste. Analizuojant šia situacija loginiu metodu, darytina išvada, jog atsakove nežino, kada ivyko draudiminis ivykis, todel ir negali ir nurodyti, ar tuo metu objekte budejo jos darbuotojas. Jei atsakove butu tinkamai vykdžiusi savo isipareigojimus ir nuolat kontroliavusi saugoma teritorija, ji žinotu ir tikslu vagystes laika, ir savo darbuotoja, ejusi pareigas tuo metu. Apsaugos sutarties 5.3 punkte nurodoma, kad atsakove privalejo pastebejus trukumus objekto apsaugos atžvilgiu nedelsiant žodžiu, o po to raštu informuoti užsakovo paskirta atsakinga asmeni objekte ir teikti savo pasiulymus, rekomendacijas del objekto apsaugos gerinimo, tobulinimo. Nors atsakove savo 2011-02-02 rašte ir nurodo, jog yra minejusi užsakovui apie tai, jog, norint užtikrinti kokybiška viso objekto apsauga, reikia irengti papildomas kameras, turimi irodymai bei dokumentai sako ka kita. Antai 2011-06-14 rašte Nr. 01-50 užsakovas (treciasis asmuo) nurodo, kad jokiu rašytiniu siulymu, rekomendaciju apie nepakankama ir/ar neimanoma turto daliu apsauga iš atsakoves nebuvo gauta. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta ir atsakove to neneige, jog ne visa objekto teritorija buvo stebima videokameromis. Taciau jau pats fizines apsaugos sutarties pavadinimas bei joje numatytos salygos suponuoja, kad turtas turejo buti saugomas ne kaip kitaip, o butent fizines apsaugos budu, t. y. konkreciam atsakoves darbuotojui nuolatos, kas 2 valandas apžiurint saugoma teritorija bei atitinkamai reaguojant i nustatytus pažeidimus. Apsaugos sutartyje niekur nera numatyta, jog užsakovas isipareigoja irengti toki kieki videokameru, kuris užtikrintu visos teritorijos stebejima. Butent del šios priežasties užsakovas ir pasirinko tokia paslaugu teikimo forma kaip fizines apsaugos paslaugos. Kitu atveju, jei atsakove tik prižiuretu teritorija remdamasi treciojo asmens irengtomis videokameromis, tai jau nebutu fizines apsaugos sutartis. Iš pasakyto seka, jog atsakove nesilaike Apsaugos sutarties esminiu isipareigojimu, sutarti vykde aplaidžiai, nerupestingai, todel neužtikrino saugomo turto tinkamos apsaugos bei neužkirto kelio neigiamu pasekmiu atsiradimui. Oponuojant atsakoves 2011-02-02 rašte nurodytam teiginiui, jog Turtas nebuvo jai tinkamai perduotas saugoti ir del to atsakove esa neatsako už jo dingima ar sugadinima, ieškovas laiko, kad tai yra mažareikšmis sutarties pažeidimas, neeliminuojantis atsakoves atsakomybes del netinkamo sutarties vykdymo. Nera ginco del aplinkybes, jog tik administracinis pastatas buvo perduotas saugoti priemimo–perdavimo aktu, o kiekviena darbo diena, pasibaigus darbo valandoms, buvo ijungiama apsaugine signalizacija. Taciau tiek iš pacios Apsaugos sutarties konstrukcijos, joje nurodytu esminiu salygu matyti, jog saugoma turejo buti visa teritorija su visais joje esanciais treciojo asmens irengimais. Faktas, jog šie irengimai nebuvo perduodami saugoti aktais, dar nereiškia, jog atsakove ju galejo nesaugoti. Tarp šaliu susikloste santykiai Apsaugos sutarties vykdymo eigoje patvirtina, jog atsakove turejo saugoti ir saugojo tiek administracini pastata, tiek ir visus teritorijoje esancius irengimus. Pvz. 2010-05-30 atsakove už saugojimo paslaugas pati išraše ir pateike treciajam asmeniui PVM saskaita faktura RODP Nr. 006922, kurioje nurode, jog saskaita yra pateikiama už saugos paslaugas, bei nurode saugos objekta: karjeras, esantis Pagiriu k., Vilniaus r. ir ten esantys pastatai, irengimai, technika. Taigi atsakove saugojo Apsaugos sutarties objekta – karjera bei jame esancius irengimus ir išrašinejo saskaitas už šias paslaugas, nepaisant to, kad dalis turto nebuvo jai perduoti priemimo–perdavimo aktu. Mineta, jog reikalavimo teise, perejusi draudikui, igyvendinama laikantis taisykliu, kurios nustato draudejo (naudos gavejo) ir už žala atsakingo asmens santykius. Atsižvelgianti tai, kad treciaji asmeni bei atsakove siejo pasaugos teisiniai santykiai, kile iš Apsaugos sutarties, nevykdant šios sutarties ar ja vykdant netinkamai atsiranda prielaidos sutartinei civilinei atsakomybei taikyti. Byloje del žalos atlyginimo turi buti irodytos tokios teisines aplinkybes: žala (nuostoliai), neteiseti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisetu veiksmu bei kalte, jeigu žala atlyginama kaltes pagrindu. Byloje del žalos atlyginimo ieškovas turi irodyti žalos fakta ir dydi, neteisetus veiksmus bei priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos (LAT 2009-09-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-304/2009). Civilines atsakomybes pagrindine funkcija yra kompensuoti patirta žala, todel, sprendžiant klausima, ar yra kalte, civilineje teiseje vadovaujamasi protingumo, rupestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žala padariusio asmens elgesys. Nagrinejamu atveju negincytina yra aplinkybe, kad 2010-02-22-23 ivyko draudiminis ivykis (vagyste bei turto sugadinimas). Del šio ivykio yra pradetas iki šiol nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu budu, ivykus vagystei, ieškovas pripažino ši ivyki draudiminiu ivykiu bei išmokejo 192.577,48 Lt draudimo išmoka bei tuo patyre atitinkamo dydžio žala (nuostolius). Kalbant apie neteisetus veiksmus, ieškovas ieškinyje išsamiai išdeste, kaip turejo buti vykdoma Apsaugos sutartis ir kaip ji realiai buvo vykdoma. CK 6.246 str. nurodo, jog civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje numatytos pareigos, arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai. Ieškovo manymu, tiek prie ieškinio pridedami irodymai, tiek duomenys ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00290-10 vienareikšmiai patvirtina, kad atsakove netinkamai vykde savo pareigas, numatytas Apsaugos sutartyje, elgesi nerupestingai ir net aplaidžiai. Vertinant priežastini ryši tarp atsakoves neteisetu veiksmu ir žalos, svarbu yra nustatyti, kokia itaka atsakoves neteiseti veiksmai turejo tam, jog atsirado žala (nuostoliai) ir ji buvo patirta butent tokio dydžio. Ieškovas laiko, kad atsakove, netinkamai vykdydama Apsaugos sutarti, neivykde savo esminio isipareigojimo, numatyto Apsaugos sutartyje, t. y. neužtikrino jos žinioje esancio turto apsaugos. Šis isipareigojimo nevykdymas leme, jog nenustatyti asmenys netrukdomai, be jokiu kliuciu, vykde nusikalstamas veikas, atsakove jiems nesutrukde, nenutrauke minetu nusikalstamu veiku, neužkarde nusikaltimo. Pagaliau, jei atsakove (jo darbuotojas) butu tinkamai vykdžiusi savo pareigas, butu buve nusikaltusius asmenis lengviau surasti bei sumažinti ju padaryta žala. Del šios priežasties nusikaltima ivykde asmenys pavoge ir sugadino turto, už kurio praradima ieškovas treciajam asmeniui sumokejo 192.389,82 Lt draudimo išmoka, bei papildomai 187,66 Lt UAB „ART statyba“ už mineto ivykio metu padarytos žalos ivertinima. Tokiu budu del mineto ivykio ieškovas išmokejo 192.577,48 Lt draudimo išmoka, šia išmoka laiko žala, patirta del to, jog atsakove netinkamai vykde Apsaugos sutarti. Nors remiantis CK 6.248 str. skolininko kalte yra preziumuojama, ieškovas pabrežia, jog neteisetais veiksmais, del kuriu atsiranda civiline atsakomybe, gali buti ne tik tiesiogiai istatyme ar sutartyje nustatytu pareigu nevykdymas ar draudžiamu veiksmu atlikimas, bet ir bendro pobudžio pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant i prievoles esme jis nebuvo tiek rupestingas, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina (CK 6.248 str. 3 dalis) (LAT 2009-09-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-304/2009). Atsižvelgiant i jau minetas faktines aplinkybes, susijusias su Apsaugos sutarties vykdymu, ieškovas laiko, jog atsakoves kalte del padarytos žalos yra akivaizdi. Konstatuotina, jog atsakoves neteiseti veiksmai pasireiške netinkamu, aplaidžiu Apsaugos sutarties vykdymu, nepakankamu rupestingumu vykdant sutarti, ko rezultatas buvo nusikalstami nenustatytu asmenu veiksmai bei iš to kilusi materialine žala. Nerupestingai vykdydamas Apsaugos sutarti atsakove neužtikrino turto apsaugos, padarytos žalos pasekmiu sumažinimo galimybiu, tuo sukele ieškovui didelius nuostolius, todel ieškovas laiko, jog yra visos CK nurodytos salygos civilinei atsakomybei atsakoves atžvilgiu taikyti ir prašo priteisti žala.

Atsakove atsiliepimu i ieškini (b. l. 86-88) prašo ieškini atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas.

Atsakove negincija fakto, kad 2010-02-22 – 23 treciojo asmens karjero teritorijoje buvo išpleštas vagonelis, del ko treciasis asmuo (draudejas) patyre ieškinyje nurodyto dydžio žala, kuria nukentejusiajam atlygino ieškovas (draudikas), taciau nesutinka su ieškovo teiginiu, kad šia žala subrogacijos tvarka draudikui turetu atlyginti atsakove, kuria su treciuoju asmeniu žalos atsiradimo metu siejo sutartiniai pasaugos santykiai. Visiškai teisingas yra ieškovo teiginys, jog jo reikalavimo teise turi buti igyvendinama laikantis taisykliu, nustatanciu draudejo ir už žala atsakingo asmens santykius. Tas taisykles apibrežia 2008-02-04 Apsaugos sutartis. Ieškovas akivaizdžiai išima iš sutarties konteksto ir akcentuoja tiktai tas nuostatas, kurios yra jam palankios, taciau ignoruoja kitas, kurios kaip tiktai šalina atsakoves atsakomybe šiuo konkreciu atveju. Ieškovas savo reikalavimus grindžia 2008-02-04 Apsaugos sutarties, sudarytos tarp treciojo asmens ir atsakoves, 1 p., 5.10 p., bei 8 ir 9 p. itvirtintomis nuostatomis, kurios numato apsaugos turtine atsakomybe už žala, padaryta užsakovui sutarties netinkamu vykdymu. Taciau ieškovas nepateike teismui jokiu konkreciu irodymu, kad atsakove mineta sutarti netinkamai vykde, ir del to treciasis asmuo patyre minetus nuostolius, o atsakove privaletu tuos nuostolius atlyginti. Sutarties 5.10 punktas ipareigoja apsauga užtikrinti perduotu saugoti materialiniu vertybiu apsauga. Žodis „perduotu“ reiškia ne ka kita kaip materialiniu vertybiu perdavima apsaugai priemimo–perdavimo aktu, kaip tai yra numatyta Sutarties 6.5 punkte, ir tai yra užsakovo pareiga. Analogiška nuostata yra numatyta ir Sutarties 9 punkte. Iš visu Objekte, t. y. Pagiriu karjero teritorijoje esanciu pastatu, statiniu ir irengimu apsaugai pagal perdavimo–priemimo akta buvo perduotas tiktai administracinis pastatas, kuriame buvo irengta tinkama signalizacija ir video stebejimo kameros. Nežiurint i tai, kad saugomas buvo visas objektas, vadovaujantis sutarties 9 punkto nuostatomis, atsakove prisieme materialine atsakomybe tiktai už objekte esanti perduota apsaugai turta - už administracini pastata. Sutarties 2.1 punktas numato, kad apsauga yra vykdoma vieno apsaugos darbuotojo visa para, kas dvi valandas apvažiuojant ir apžiurint saugoma teritorija o taip pat atvykstant suveikus apsauginei signalizacijai. Apvogtasis vagonelis, kaip ir daugelis kitu objektu, esanciu karjero teritorijoje, apsaugai nebuvo perduotas. Nesant minetame vagonelyje irengtos nei jokios signalizacijos, nei video stebejimo kameros, apsaugai buvo neimanoma sureaguoti i jo išplešima. Apvažiuojant (apeinant) teritorija ivykio metu apsaugos darbuotojas išoriniu vagonelio išplešimo požymiu nemate, o signalizacijos ir video stebejimo kameru, kaip mineta, ten nebuvo, todel apsauga niekaip negalejo sureaguoti i to vagonelio perimetro pažeidima. Treciasis asmuo (užsakovas) nesieme iniciatyvos igyvendinti apsaugos sutarti visa apimtimi, ivykdyti visus savo sutartinius isipareigojimus - priduoti apsaugai kitus karjere esancius objektus, tuo tikslu irengti tinkamas apsaugos technines priemones. Nors atsakove ne karta yra minejusi treciojo asmens administracijos vadovams, kad reiketu gerinti viso objekto apsaugos technini lygi, irengti papildomas video stebejimo kameras, signalizacijos priemones, taciau del lešu stygiaus tai padaryta nebuvo. Taigi visas objektas nebuvo priduotas apsaugai ne del atsakoves kaltes. Apsaugos sutarties 11 ir 12 punktai numato, kad apsauga atlygina užsakovui nuostolius pagal užsakovo raštiška pagrista ir motyvuota reikalavima, kuri užsakovas turi pateikti per 7 k. d. nuo užsakovo nuostoliu atsiradimo dienos. Prieš tai žalos dydžio nustatymui per 24 valandas nuo žalos atsiradimo fakto paaiškejimo turi buti sudaroma komisija iš užsakovo ir apsaugos atstovu. Nieko panašaus iš užsakovo (treciojo asmens) puses minetuoju atveju nebuvo padaryta, ir tai yra visiškai suprantama, nes vagonelis apsaugai nebuvo priduotas. Manytina, kad užsakovas del to ir nereiške pretenziju apsaugai. Tos pacios sutartines nuostatos galioja ir draudikui po žalos atlyginimo, t. y. ieškovui, nes CK 6.1015 str. 2 d. numato, kad „reikalavimo teise, perejusi draudikui, igyvendinama laikantis taisykliu, kurios nustato draudejo (naudos gavejo) ir už žala atsakingo asmens santykius“. Taciau ieškovas minetu sutartyje nustatytu butinu veiksmu irgi neatliko. Ieškovas kaip esmini apsaugos sutarties momenta nurodo, kad visas objektas turejo buti saugomas visa laika nenutrukstamai, ir kartu pabrežia, kad atsakoves darbuotojai net nežinojo, kada ivyko vagyste. Taip pat pabrežia, jog treciasis asmuo apsaugos sutartimi neisipareigojo irengti pakankama kieki videokameru. Iš viso padare išvada, kad atsakove aplaidžiai ir nerupestingai vykde savo sutartinius isipareigojimus. Manytina, kad šie išvedžiojimai yra ne kas kita, kaip bandymas palikti nuošalyje dali ieškovui nepatogiu sutarties nuostatu ir faktiniu aplinkybiu, o dali interpretuoti kaip esmines ir pagrindines, ir išskirtinai tiktai savo naudai. Ieškovas nepateikia jokiu irodymu, kad atsakove netinkamai, t. y. aplaidžiai ir nerupestingai, vykde savo isipareigojimus. Iš tiesu atsakoves darbuotojai vykde fizine objekto apsauga - reguliariai apvažinejo teritorija kas dvi valandas, kaip tai ir numato sutartis, besalygiškai saugojo priduota apsaugai turta, o kartu saugojo visa objekta ir ten esanti kita treciojo asmens turta tiek, kiek tai leido galimybes. Nesant irengtu pakankamu techniniu priemoniu, vienam asmeniui pilnai sukontroliuoti apie 100 ha teritorija, kurios tiktai apie 1/3 yra aptverta, yra absoliuciai neimanoma. Atsakove visiškai sutinka su ieškinio nuostatomis, kad sprendžiant, ar yra kalte, civilineje teiseje vadovaujamasi protingumo, rupestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žala padariusio asmens elgesys. Atsakove niekada nebutu priemusi apsaugai pagal perdavimo–priemimo akta ir prisiemusi materialine atsakomybe už ta turta (objekta), kuris tam nera paruoštas ir kurio reali apsauga negali buti užtikrinama turimomis priemonemis. Ta žinojo ir treciasis asmuo, kurio pareiga buvo irengti reikiamas technines priemones ir perduoti turta apsaugai, taciau jis to nepadare. Dabar gi, istojes i byla su treciojo asmens teisemis ir pareigomis, nustatytomis sutartimi, ieškovas akcentuoja tiktai teises, taciau ignoruoja pareigas, kuriu neatlikima vadina mažareikšmiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarti atsakove isipareigojo vykdyti objekto (karjero) ir ten esanciu pastatu, irengimu, technikos priemoniu apsauga, o užsakovas (treciasis asmuo) savo ruožtu irgi prisieme tam tikrus tiesiogiai su tuo susijusius isipareigojimus, salygojancius apsaugos isipareigojimu vykdyma, tame tarpe - perduoti materialines vertybes apsaugai priemimo-perdavimo aktu, kas savaime reiškia atitinkama visos teritorijos ir atskiru joje esanciu objektu technini paruošima. Dalies savo isipareigojimu užsakovas neivykde, o konkreciai - neperdave apsaugai kai kuriu teritorijoje esanciu objektu, tame tarpe ir išpleštojo vagonelio. Objektui nesant priduotam apsaugai, atsakove vis tiek ji saugojo, taciau jai negali atsirasti materialine atsakomybe už to objekto pažeidima. Del to, atsiradus nuostoliams ir sprendžiant civilines atsakomybes klausima, yra taikytinos CK 6.259 str. nuostatos. Ieškovas be pagrindo sureikšmino ta fakta, kad atsakoves išrašomose PVM saskaitose fakturose už suteiktas saugos paslaugas pagal sutarti buvo ivardinamas visas saugomas objektas. Paslaugos pavadinimo suformulavimas mokejimo dokumente atitinka pagrindines sutarties nuostatas, taciau jis negali ir neturi buti išpletotas ir detalizuotas iki visu faktiniu aplinkybiu išvardinimo. Treciajam asmeniui buvo gerai žinomos visos sutarties vykdymo aplinkybes, ir jokiu klausimu ar pretenziju atsiskaitant už paslaugas niekada nekilo.

Treciasis asmuo UAB „Pagiriu Nesta“ atsiliepimu i ieškini (b. l. 73-82) su ieškiniu sutinka ir prašo priteisti bylinejimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2009-12-24 ieškovas imoniu ir organizaciju turto draudimu (draudimo liudijimo serija IT, Nr. 00012145 (b. l. 18)) apdraude gamybinius irengimus (toliau- Turtas), kurio savininkas ir draudejas - AB „SEB lizingas“ (b. l. 19), o valdytojas bei naudotojas – treciasis asmuo. Minetas Turtas treciojo asmens naudojamas 2008-06-06 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-060035 (b. l. 20) bei 2007-02-27 finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020409 (b. l. 14) pagrindu. Ieškovo ir treciojo asmens teigimu, 2010-02-22 ir 23 dienomis Turtas buvo sugadintas, dalis jo pavogta, o del šio ivykio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 2 d. del vagystes (b. l. 27). 2011-06-06 Vilniaus r. prokuraturos nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-1-00290-10 lapas78) šis ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nepavykus nustatyti asmenu, prisidejusiu prie mineto nusikaltimo. Ieškovas, ši ivyki pripažines draudžiamuoju, už ivykio metu sugadinta Turta treciajam asmeniui (tiesioginiam Turto valdytojui ir naudotojui) sumokejo 192.389,82 Lt draudimo išmoka, t. y. 2010-03-31 mokejimo nurodymu Nr. 000674488 - 57.717 Lt (b. l. 38) ir 2010-05-04 mokejimo nurodymu Nr. C/IT/3044 - 134.672,82 Lt (b. l. 39). Be to, ieškovas 2010-05-04 papildomai sumokejo 187,66 Lt UAB „ART statyba“ už mineto ivykio metu padarytos žalos ivertinima (b. l. 40). 2010-05-03 žalos skaiciavimo išvadoje (b. l. 37) ieškovas nurode, kad žalos dydis sudaro 198.527,66 Lt, o franšize – 5.950,18 Lt. Tokiu budu del mineto ivykio ieškovas išmokejo 192.577,48 Lt draudimo išmoka, kuria ieškovas, vadovaudamasis CK 6.1015 str. bei 2008-02-04 tarp treciojo asmens ir atsakoves sudaryta ir ivykio metu galiojusia Fizines objekto apsaugos sutartimi Nr. 261 (toliau – Apsaugos sutartis) (b. l. 41-44) praše priteisti iš atsakoves, ieškovo nuomone, netinkamai vykdžiusios sutartimi prisiimtus isipareigojimus, kas leme draudimini ivyki. 2011-01-28 raštu Nr. RG-C/IT/3044 (b. l. 48-49) ieškovas iš atsakoves pareikalavo atlyginti 192.577,48 Lt žala, taciau 2011-02-02 atsiliepimu (b. l. 50-51) atsakove atlyginti žala atsisake motyvuodama tuo, kad išpleštas vagonelis, nesilaikant Sutarties 6.5 p., jos apsaugai nebuvo perduotas, jame nebuvo irengta nei signalizacija, nei stebejimo kameros, be to, pažeidžiant Sutarties 11 ir 12 p., žalos dydžiui nustatyti per 24 val. nebuvo sudaryta komisija iš užsakovo ir Apsaugos atstovu.

Teismas, pritardamas atsakoves argumentams, nesutinka su ieškovo teiginiu, kad šia treciajam asmeniui padaryta žala subrogacijos tvarka ieškovui (draudikui, išmokejusiam draudimo išmoka) turetu atlyginti atsakove. Nors atsakove su treciuoju asmeniu žalos atsiradimo metu siejo sutartiniai pasaugos santykiai, taciau pažymetina, jog ieškovo reikalavimo teise turi buti igyvendinama laikantis taisykliu, nustatanciu draudejo ir už žala atsakingo asmens santykius, t. y. taisykliu, kurias apibrežia mineta 2008-02-04 Apsaugos sutartis (b. l. 41-44), kurios nuostatas butina aiškinti sistemiškai. Nors Sutarties 1 p. atsakove isipareigojo vykdyti užsakovo objekto – UAB ,,Pagiriu Nesta“ karjero ir ten esanciu pastatu, irengimu, technikos priemoniu fizine apsauga, taciau, kaip matyti iš Sutarties 5.10 p., atsakove isipareigojo užtikrinti perduotu saugoti materialiniu vertybiu apsauga. Žodis „perduotu“, teismo nuomone, reiškia ne ka kita, kaip materialiniu vertybiu perdavima apsaugai priemimo–perdavimo aktu, kaip tai yra numatyta Sutarties 6.5 punkte. Pažymetina, jog Sutarties 6.5 p. užsakovas isipareigojo ,,užtikrinti materialiniu vertybiu perdavima Apsaugai priemimo-perdavimo aktu, kad Apsaugos budejimo metu materialines vertybes butu tinkamai saugomos“. Kadangi tai yra užsakovo pareiga, laikytina, kad dingusiu ir sugadintu materialiniu vertybiu perdavima Apsaugai šioje byloje irodyti privalejo ieškove kartu su treciuoju asmeniu. Šiuo atveju, teismo nuomone, itin svarbi yra ir Sutarties 9 punkto nuostata, esanti specialiame skyriuje ,,Šaliu atsakomybe“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ,,Apsauga materialiai atsako už žala, padaryta užsakovui arba tretiesiems asmenims, kuriu turtas yra saugomas objekte ir buvo priduotas apsaugai (...)“. Be to, pagal ta pati Sutarties 9 p., Apsauga materialiai atsako už žala tik tokiu atveju, ,,(...), kai Apsauga netinkamai vykde isipareigojimus, nurodytus šioje sutartyje (...). Taciau ieškovas nepateike teismui jokiu konkreciu irodymu, kad atsakove mineta sutarti netinkamai vykde. Sutarties 2 p. numatyta, jog ,,Apsaugos darbuotoju budejimas vykdomas objekte užsakovo teritorijoje: 2.1. vieno apsaugos darbuotojo visa para, kas dvi valandas apvažiuojant ir apžiurint saugoma teritorija, o taip pat atvykstant suveikus apsauginei signalizacijai.“ Pažymetina, jog ieškove neirode, nei kad Apsaugos darbuotojai ivykio metu iš viso nebudejo, nei kad kas dvi valandas neapvažiavo ir neapžiurejo saugomos teritorijos, nei kad neatvyko suveikus apsauginei signalizacijai (kurios, kaip nustatyta, ant apiplešto vagonelio net nebuvo).

Bylos medžiaga patvirtina, jog iš visu Objekte, t. y. Pagiriu karjero teritorijoje, esanciu pastatu, statiniu ir irengimu apsaugai pagal 2008-02-04 perdavimo–priemimo akta (b. l. 45) buvo perduotas tiktai administracinis pastatas, kuriame buvo irengta tinkama signalizacija ir video stebejimo kameros. Atsakoves teigimu, nežiurint i tai, kad jai buvo perduotas tik administracinis pastatas, ji saugojo visa objekta, taciau, vadovaujantis Sutarties 9 punkto nuostatomis, materialine atsakomybe atsakove prisieme tiktai už objekte esanti perduota apsaugai turta - už administracini pastata. Apvogtasis vagonelis, kaip ir daugelis kitu objektu, esanciu karjero teritorijoje, apsaugai nebuvo perduotas. Nesant minetame vagonelyje irengtos nei jokios signalizacijos, nei video stebejimo kameros, teismo nuomone, apsaugai nebuvo realiu galimybiu operatyviai sureaguoti i jo išplešima, tuo labiau, kad byloje nera jokiu duomenu ir apie tai, jog apsaugos darbuotojams kas dvi valandos apvažiuojant ir apžiurint teritorija tamsiu paros metu išoriniai vagonelio išplešimo požymiai turejo buti matomi. Bylos medžiaga patvirtina, jog treciasis asmuo (užsakovas) neigyvendino apsaugos sutarties visa apimtimi ir neivykde visu savo sutartiniu isipareigojimu - priduoti apsaugai kitus karjere esancius objektus, tuo tikslu irengti tinkamas apsaugos technines priemones (papildomas video stebejimo kameras, signalizacijos priemones). Akivaizdu, kad visas objektas nebuvo priduotas apsaugai ne del atsakoves kaltes.

Be to, pažymetina, jog pagal Apsaugos sutarties 11 ir 12 punktus, Apsauga atlygina užsakovui nuostolius pagal užsakovo raštiška pagrista ir motyvuota reikalavima, kuri užsakovas turi pateikti per 7 k. d. nuo užsakovo nuostoliu atsiradimo dienos. Prieš tai žalos dydžio nustatymui per 24 valandas nuo žalos atsiradimo fakto paaiškejimo turi buti sudaroma komisija iš užsakovo ir apsaugos atstovu. Bylos medžiaga patvirtina, jog per 24 valandas nuo žalos atsiradimo fakto paaiškejimo jokia komisija iš užsakovo ir apsaugos atstovu žalos dydžio nustatymui nebuvo sudaryta. Nors ivykus vagyste pirmas pastebejo treciojo asmens darbuotojas pamainos meistras A. M., 2010-02-23 ryte atvykes i karjera, pranešes ikiteisminio tyrimo istaigai (Vilniaus r. policijos komisariatui), taciau visiškai nesuprantama, del kokiu priežasciu apie ivyki nebuvo informuota atsakove ir jos atstovas nebuvo pakviestas žalos dydžiui nustatyti. Be to, pažymetina, jog byloje nera jokiu duomenu ir apie tai, jog UAB ,,Pagiriu Nesta“ per 7 k. d. nuo nuostoliu atsiradimo dienos atsakovei butu pateikusi raštiška pagrista ir motyvuota reikalavima. Toks treciojo asmens neveikimas, teismo nuomone, vertintinas kaip paties treciojo asmens pripažinimas, kad atsakoves atsakomybe už turto (šiuo atveju – vagonelio ir jame buvusiu materialiniu vertybiu) sugadinima ar praradima, kuris nebuvo priduotas apsaugai, nera taikoma. Manytina, kad užsakovas del to ir nereiške atsakovei pretenziju. Tos pacios sutartines nuostatos galioja ir draudikui po žalos atlyginimo, t. y. ieškovui, nes CK 6.1015 str. 2 d. numato, kad „reikalavimo teise, perejusi draudikui, igyvendinama laikantis taisykliu, kurios nustato draudejo (naudos gavejo) ir už žala atsakingo asmens santykius“. Taciau pažymetina, jog ieškovas minetu sutartyje nustatytu butinu veiksmu irgi neatliko.

Ieškovas kaip esmini Sutarties momenta nurodo, kad visas objektas turejo buti saugomas visa laika nenutrukstamai, ir kartu pabrežia, kad atsakoves darbuotojai net nežinojo, kada ivyko vagyste; taip pat pabrežia, jog treciasis asmuo Sutartimi neisipareigojo irengti pakankama kieki videokameru, ir iš to daro išvada, kad atsakove aplaidžiai ir nerupestingai vykde savo sutartinius isipareigojimus. Teismas tokius ieškovo argumentus vertina kaip ieškovo sieki, visiškai ignoruojant ir nevertinant dalies ieškovui nepatogiu Sutarties nuostatu ir faktiniu aplinkybiu, tam tikrus Sutarties punktus interpretuoti kaip esminius ir išskirtinai tiktai savo naudai. Teismo nuomone, ieškovas neirode, kad atsakove netinkamai, t. y. aplaidžiai ir nerupestingai, vykde savo isipareigojimus. Objektyviais bylos duomenimis nepaneigti atsakoves teiginiai, jog objektas buvo saugomas tiek, kiek tai leido galimybes. Teismas sutinka su atsakoves argumentais, jog, nesant irengtu pakankamu techniniu priemoniu, vienam asmeniui pilnai sukontroliuoti apie 100 ha teritorija, kurios tiktai apie 1/3 yra aptverta, ir buti atsakingam už visa toje teritorijoje esanti turta yra neimanoma. Sprendžiant, ar yra kalte, civilineje teiseje vadovaujamasi protingumo, rupestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žala padariusio asmens elgesys. Atsakoves teigimu, ji niekada nebutu priemusi apsaugai pagal perdavimo–priemimo akta ir prisiemusi materialine atsakomybe už ta turta (objekta), kuris tam nera paruoštas ir kurio reali apsauga negali buti užtikrinama turimomis priemonemis. Kad tai žinojo ir to nepadares treciasis asmuo, butent kurio pareiga buvo irengti reikiamas technines priemones ir perduoti turta apsaugai, patvirtina treciojo asmens elgesys iš karto po ivykio. Ieškovas, istojes i byla su perimtomis treciojo asmens teisemis ir pareigomis, nustatytomis sutartimi, akcentuoja tiktai teises, taciau ignoruoja pareigas, kuriu neatlikima vadina mažareikšmiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarti atsakove isipareigojo vykdyti objekto (karjero) ir ten esanciu pastatu, irengimu, technikos priemoniu apsauga, o užsakovas (treciasis asmuo) savo ruožtu irgi prisieme tam tikrus tiesiogiai su tuo susijusius isipareigojimus, salygojancius apsaugos isipareigojimu vykdyma, tame tarpe - perduoti materialines vertybes apsaugai priemimo-perdavimo aktu, kas savaime reiškia atitinkama visos teritorijos ir atskiru joje esanciu objektu technini paruošima. Dalies savo isipareigojimu užsakovas neivykde, o konkreciai - neperdave apsaugai kai kuriu teritorijoje esanciu objektu, tame tarpe ir išpleštojo vagonelio. Objektui nesant priduotam apsaugai priemimo-perdavimo aktu, nors atsakove ji ir butu faktiškai saugojusi, atsakovei negali atsirasti materialine atsakomybe už to objekto pažeidima. Del to, atsiradus nuostoliams ir sprendžiant civilines atsakomybes klausima šiuo atveju teismas taiko CK 6.259 str., pagal kuri skolininko atsakomybe atitinkamai gali buti sumažinta arba jis gali buti visiškai atleistas nuo atsakomybes, jeigu prievole neivykdyta arba netinkamai ivykdyta del abieju šaliu kaltes. Tai, kad atsakoves išrašomose PVM saskaitose fakturose už suteiktas saugos paslaugas pagal sutarti buvo ivardinamas visas saugomas objektas (t. y. karjeras ir ten esantys pastatai, irengimai, technika) (b. l. 46), teismo nuomone, nereiškia sutartiniu nuostatu pakeitimo ir atsakoves papildomu isipareigojimu prisiemimo prieš treciaji asmeni, tuo labiau, kad ieškoves pateiktoje PVM saskaitoje fakturoje paskaiciuota 2010 m. gegužes menesio men. apsaugos kaina sudaro tik 9.680 Lt, kai tuo tarpu pagal i byla pateiktos Sutarties 14 p. užsakovas buvo isipareigojes už paslaugas, numatytas Sutartyje, (t. y. kai objektas perduotas priemimo-perdavimo aktu) moketi 14.500 Lt. Kadangi atsakove teige faktiškai saugojusi visa karjera (tame tarpe ir jame esancius priemimo-pardavimo aktais apsaugai neperduotus objektus), taciau neprisiimdama už jai nustatyta tvarka neperduotus objektus atsakomybes, teismo nuomone, yra visiškai logiška, kad tokiu atveju paslaugos kaina yra mažesne už Sutartyje numatyta. Be to, teismo nuomone, nera paneigta, jog administraciniame pastate, kuris buvo perduotas atsakovei perdavimo-priemimo aktu, kuriame buvo itaisytos vaizdo kameros ir signalizacija, taip pat yra ivairiausiu irengimu ir technikos, už kuria atsakove Sutarties pagrindu yra materialiai atsakinga, todel vien pagal paslaugos pavadinimo, atitinkancio pagrindines sutarties nuostatas, suformulavima mokejimo dokumente negalima spresti apie atsakoves isipareigojimu (atsakomybes) prieš treciaji asmeni apimti.

Be to, teismas atkreipia demesi ir i ta aplinkybe (kuria teismo posedyje pripažino ieškovo atstovas), jog ieškovas, 2009-12-24 imoniu ir organizaciju turto draudimu (draudimo liudijimo serija IT, Nr. 00012145 (b. l. 18)) apdrausdamas AB „SEB lizingas“ Turta, kurio valdytojas bei naudotojas buvo treciasis asmuo, nereikalavo, kad apdraustas Turtas dar papildomai butu saugomas pagal Fizines objekto apsaugos sutarti. Vadinasi, ieškovas, atitinkamai pasiskaiciuodamas draudimo imokas, jau buvo ivertines draudimo rizika butent tokiems atvejams, kai apdraustas turtas nera papildomai saugomas kitu asmenu. O tai reiškia, jog ieškovas, sudarydamas sutarti, negalejo tureti ir pagristu lukesciu, kad jis išmoketa draudimo išmoka gales susigražinti iš atsakoves, saugojusios Turta pagal Fizines objekto apsaugos sutarti.

Vadovaujantis CPK 12 str., kiekviena šalis privalo irodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu. Kadangi ieškovas neirode, jog nurodyto dydžio žala jam padaryta del neteisetu atsakoves (jos darbuotoju) veiksmu ir kad butent atsakove yra kalta ir atsakinga už jai neperduoto priemimo-pardavimo aktu turto praradima ir sužalojima, teismas šioje byloje pareikšta ieškini del žalos atlyginimo ir procesiniu palukanu priteisimo atmeta kaip nepagrista ir neirodyta bei priteisia iš ieškovo valstybei teismo turetas bylinejimosi išlaidas ir atsakovei jos turetas advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas, neviršijancias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytu maksimaliu dydžiu už atsiliepimo i ieškini surašyma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168) valstybei 12 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (mokama i saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000, lešu gaveja Valstybine mokesciu inspekcija prie LR FM, imones kodas 188659752, imokos kodas 5660) bei atsakovei UAB „Rodalina plius“ (i. k. 300625318) 1.000 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidu.

Sprendimui isiteisejus panaikinti Kauno apygardos teismo 2011-08-23 nutartimi pritaikytas laikinasias apsaugos priemones atsakoves UAB „Rodalina plius“ atžvilgiu.

Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.