Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje –valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (e. bylos t. 1, b. l. 5, 28, 29-30). Jos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). (e. bylos t. 1, b. l. 7). Pirmas mirė pareiškėjos tėvas I. B., o vėliau – (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos motina S. B. (e. bylos t. 1, b. l. 28, 31).

8. S. B. mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės į jį, S. B. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruotos, tačiau apie jos nuosavybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma „Dėl duomenų pateikimo“ (e. bylos t. 1, b. l. 32, 34). Žemė po namu neišpirkta, todėl namas su ūkiniais pastatais yra ant valstybinės žemės.

9. Pareiškėja, kaip mirusiosios dukra, yra paveldimo turto pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinė, kuri įstatymu nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

10. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

11. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).

12. (Duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje „Dėl gyvenamosios vietos“ nurodyta, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nepertraukiamai gyvena motinos name, adresu (duomenys neskelbtini), o savo gyvenamąją vietą ten deklaruoja nuo (duomenys neskelbtini). (e. bylos t. 1, b. l. 35-36).

13. Pareiškėjos su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai (senosios atsiskaitymo knygelės lapas už namo elektros energiją, ESO laiškas, kvitai už elektros energijos apmokėjimą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai, rinkliavos apmokėjimo kvitai (e. bylos t. 1, b. l. 18-26, 38-51) patvirtina, kad pareiškėja moka už namo elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Pareiškimo padavimo dieną nėra jokių skolų už komunalines paslaugas, kadangi pareiškėja nuolat ir reguliariai jas apmoka.

14. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) užsakė pas matininkus ir apmokėjo savo lėšomis motinai priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie reikalingi turto įregistravimui viešajame registre.

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėja po motinos S. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjos nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po S. B. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Testamentų registre nėra įregistruotų S. B. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. bylos t. 1, b. l. 8).

16. Taigi, mirusiosios S. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais D. B. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja D. B. po motinos S. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. B. mirties, paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos D. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.