- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-1057-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06332-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. D., R. D. ir R. P. D. solidariai 25 486,56 Eur skolą, 9 348,07 Eur nuostolius, 17 502,6 Eur baudą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. D., R. D. ir R. P. D. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, kaip teismingą Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieškinio suma - 52 337,23 Eur, priimti atsisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. su tuo pačiu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau 2016 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3923-577/2016 Vilniaus apygardos teismas šį ieškinį priimti atsisakė CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog ieškinys sudarytas iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 43 500 Eur, ir pareikšti savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Apeliantas atskirajame skunde kelia ginčo teismingumo klausimą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai jį išsprendė.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t. y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 str., galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27 str. - 28 str. Rūšiniam teismingumui teisiškai reikšmingas yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), ginčo suma ir ginčo šalys. CPK 27 str. 1 p. apygardų teismų kompetencijai priskirti ginčai, kurių ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus nurodytas išimtis.
Apeliantas skunde nurodė, kad su tuo pačiu ieškiniu anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau šis teismas jį priimti atsisakė, nurodydamas, kad jis nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal CPK 4 str., vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl šią bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3923-577/2016, neprivalo. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas kreipėsi į teismą dėl trijų skirtingų sumų – skolos, nuostolių ir baudos - priteisimo/atlyginimo. Skolą sudaro ieškovo atsakovams A. D. ir R. P. D. už perkamą-parduodamą butą sumokėti pinigai. Nuostolius sudaro ieškovo perkamo ir atsakovų A. D. ir R. D. parduodamo buto įrengimo išlaidos. Bauda ieškovo iš visų atsakovų reikalaujama preliminarios sutarties pagrindu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys pareikštas solidariems atsakovams, o solidariosios prievolės atveju procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomojo bendrininkavimo atveju (CPK 1 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismas ieškovui paaiškina, kad nei ši, nei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3923-577/2016 jam neužkerta kelio dar kartą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su tuo pačiu ieškiniu (CPK 137 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.