Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo A. M. ieškinio atsakovams A. D., R. D., R. P. D. dėl skolos, nuostolių atlyginimo bei baudos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D., R. D., R. P. D. dėl skolos, nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai priteisti 25 486,56 Eur skolos, 9 348,07 Eur nuostolių ( lėšų panaudotų buto įrengimui), 17 502,60 Eur baudos už sutarties nevykdymą, procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Visas civilines bylas pirma instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui teismingos bylos tik atskirais, įstatyme nurodomais atvejais – pvz. civilinės bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 EUR (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali pripažinti, jog šiuos reikalavimus galima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 1-2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu nėra nustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, įstatyme esant galimybei ieškovui pasinaudoti procesine teise sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje, o bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401/2012). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismingumo taisyklės, diferencijuojančios bylas pagal pareikšto turtinio reikalavimo apimtį, skirtos atriboti bylų nagrinėjimą pagal jų rūšinį teismingumą, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklės išimtis grindžiama prezumpcija, kad ginčas, kurio objektas yra turtinis interesas, savo verte neviršijantis 43 500 Eur, yra sudėtingesnis, jo baigtis siejama su reikšmingesnėmis teisinėmis pasekmėmis bylos šalims. Neprivalomo bendrininkavimo atveju šie kriterijai taikytini kiekvienam savarankiškam ginčui.

Iš teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad visa šiuo ieškiniu iš atsakovų reikalaujama priteisti suma sudaro 52 337,23 Eur, tačiau pastebėtina, jog net ir pats ieškovas nurodo, jog šią sumą sudaro 3 skirtingos sumos, t.y. 25 486,56 Eur skola, 9 348,07 Eur nuostoliai (lėšos panaudotos buto įrengimui), 17 502,60 Eur bauda už sutarties nevykdymą. Taigi akivaizdu, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, sujungdamas kelis reikalavimus, kurie faktiškai kyla skirtingais pagrindais; pagal kiekvieną reiškiamą reikalavimą atskirai ieškinio suma nesiekia 43 500 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog net įvertinus faktą, kad reikalavimų dėl skolos ir baudos, kurių bendra suma yra 42 989,16 Eur, pagrindas sietinas su preliminariąja sutartimi (iš esmės vienodas), ji vis tiek neviršija ginčo, kuris priskirtinas pagal rūšinį teismingumą nagrinėti apygardos teismui, sumos (CPK 27 str.1 d.).

Ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 43 500 Eur (150 196,8 Lt), teismas atsisako tokius reikalavimus priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareikštieji savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini apylinkės teisme pagal atsakovų gyvenamąją vietą – Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. D., R. D., R. P. D. dėl skolos, nuostolių atlyginimo bei baudos priteisimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.