Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys R. K., G. J., notarė B. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nors O. K. sudarytas testamentas atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus, o tiksli testamento surašymo data buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Su šia skundo nuostata galima sutikti.CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis per vienerius metus po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui tvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teismas patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Šioje byloje pateiktu pareiškimu pareiškėjas teismo prašė patvirtinti (duomenys neskelbtini) mirusios O. K. surašytą asmeninį testamentą, todėl nagrinėdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus. Iš teismui pateikto testamento matyti, jog šis dokumentas yra surašytas ranka, jame nurodoma, kad testamentą pasirašė O. K., šalia jos pavardės yra testatorės parašas. Nors bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. išreiškė abejones dėl to, jog testamentas galėjo būti surašytas ne O. K. ranka, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, rašysenos ekspertizės skirti neprašė (CPK 178 straipsnis). Be to, suinteresuoti asmenys apeliacine tvarka neginčija skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos teismo išvados, jog testamentas buvo surašytas O. K. ranka. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, jog testamentą savo ranka surašė ne testatorė, o kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad testamente yra nurodytas testatorės vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, paso numeris. Nors testamente yra netiksliai nurodyta jo sudarymo data, tai yra 2017 m. 28 diena, tačiau pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalies nuostatas testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad testamentas buvo surašytas 2017-03-28 11:27 val. Klaipėdoje, testatorės namuose, todėl vien netikslus testamento datos nurodymas, taip pat nenurodyta jo sudarymo vieta, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nelemia testamento negaliojimo, nes šie duomenys buvo nustatyti iš kitų byloje surinktų įrodymų. Sprendžiant dėl testatorės valios išraiškos atsižvelgtina į tai, kad testamente O. K. nurodė, jog šiuo testamentu savo mirties atveju testatorė patvarkė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), palikti lygiomis dalimis sūnui R. K. ir vaikaičiui S. K. Taigi iš testamento turinio yra aiški testatorės valia jai nuosavybės teise priklausantį butą ir keturis žemės sklypus lygiomis dalimis palikti sūnui R. K. ir vaikaičiui S. K., taip pat yra aišku, jog šis patvarkymas yra duodamas testatorės mirties atveju. Testamento turinys ir jame nurodyti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, jog jame yra aiškiai išreikšta O. K. valia dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktas tvirtinti O. K. asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šį testamentą patvirtinti.Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai šioje byloje aiškino testamento turinį, jo surašymo motyvus ir testatorės valią dėl jos palikimo, nors šios aplinkybės neturėjo būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl testamento patvirtinimo. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat galima sutikti.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 5.30 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu dėl testatoriaus valios išraiškos svarbu tai, jog iš testamento turinio būtų aiški testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo po jo mirties. Nagrinėjamu atveju O. K. testamento turinys neabejotinai patvirtina testatorės valią, tai yra kam, kokiomis dalimis ir koks turtas turi atitekti testamente nurodytiems įpėdiniams po testatorės mirties. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktas testamentas neišreiškia tikrosios testatorės valios, todėl negali būti tvirtinamas. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad ši teismo išvada buvo padaryta įvertinus testamento sudarymo aplinkybes, testatorės elgesį prieš testamento sudarymą ir po jo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai sutapatino asmeninio testamento patvirtinimo procedūrą pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalies nuostatas su teismo patvirtinto asmeninio testamento nuginčijimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgyja teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi asmenio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra. Dėl to pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl tikrosios testatorės valios neatitikimo testamente išreikštai jos valiai galėtų būti reikšmingos tuo atveju, jeigu ginčo teisenos tvarka būtų ginčijamas O. K. sudarytas asmeninis testamentas dėl jame išreikštos testatorės valios ydingumo, tačiau šioje byloje šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir nėra pakankamu pagrindu atsisakyti patvirtinti asmeninį testamentą CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes buvo pažeisti įstatyme numatyti bylos išnagrinėjimo terminai, nepagrįstai fiksuojama teismo posėdžio eiga. Be to, teismas nepagrįstai priėmė suinteresuoto asmens R. K. atsiliepimą į pareiškimą, kuris buvo pateiktas pažeidžiant proceso teisės normas. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškimai dėl asmeninio testamento patvirtinimo yra nagrinėjami supaprastino proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas. CPK 582 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismui buvo pateiktas 2017-08-01, o skundžiama teismo nutartis priimta 2017-11-02. Taigi sutiktina su apelianto argumentais, jog nagrinėjant byla nebuvo tinkamai laikomasi CPK 582 straipsnio 2 dalyje nustatyto bylos išnagrinėjimo termino. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ilgesnę proceso trukmę šiuo atveju lėmė objektyvios aplinkybės, tai yra bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, kurio prašė pats pareiškėjas. Be to, į bylą buvo įtraukti suinteresuoti asmenys, todėl buvo būtina suteikti galimybę šiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškimą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais ir tuo aspektu, jog šios bylos teismo posėdžių fiksavimas garso įrašymo priemonėmis nebuvo būtinas, nes pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjant bylą ir buvo padaryta procesinių pažeidimų, tačiau pažymėtina, jog šie pažeidimai nėra esminiai ir nagrinėjamo ginčo atveju materialiųjų, bet ne proceso teisės normų pažeidimas lėmė nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą.Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šių apelianto argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti asmeninį testamentą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo S. K. pareiškimą ir patvirtinti 2017 m. kovo 28 d. surašytą O. K. asmeninį testamentą.