- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2072-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14654-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. A., D. M., D. T., J. N., A. N., J. V., A. J., UAB „Vordana“, UAB „Naujoji Rosma“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys atsakovams G. A., D. M., D. T., J. N., A. N., J. V., A. J., UAB „Vordana“, UAB „Naujoji Rosma“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliktas nenagrinėtas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. ieškiniu prašė „1. Buto savininkams priklausančias LR CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio Namo pastogės patalpų 18-1, 18-2, 19-1, 18-3 dalis (t.y. 750/10 000 dalis nuo 197,9 kv. m. (22.68 kv. m. + 158.90 kv. m. + 6,95 kv. m. + 9,37 kv. m.) = 14.844 kv. m.) nustatyti natūra Namo pastogės patalpose 19-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,95 kv. m.) ir 18-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,37 kv. m.); 2. atidalinti Buto savininkams visą Namo pastogės patalpą 18-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,37 kv. m.) ir visą Namo pastogės patalpą 19-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,95 kv. m.), Buto savininkus įpareigojant sumokėti G. A. 2346 Lt kompensaciją už 1,5 kv. m. Namo pastogės plotą (Namo pastogės patalpos 19-1 plotas (6,95 kv. m.) + Namo pastogės patalpos 18-3 (9,37 kv. m.) plotas = 16,32 kv. m., t.y. Butui pagal LR CK 4.82 straipsnio 5 dalį priklausantis Namo pastogės patalpų 18-1, 18-2, 19-1, 18-3 plotas yra 14.844 kv. m. + 1,476 kv. m. - 16,32 kv. m.); 3. pripažinti Buto savininkų teisę į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kurio plotas 1039 kv. m.) dalį, t. y. 77,925 kv. m (pagal LR CK 4.82 str. 5 d. 750/10 000 dalis nuo 1039 kv. m = 77,925 kv. m) ir nustatyti Buto savininkų dalį (išskyrus plotą, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privaloma nustatyti kitur) prie Buto išorinės sienos, žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 26 ir 13, statmenos žemės sklypo ribai, žemės sklypo plane pažymėtai skaičiais 1-11; 4. priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 5. sujungti šio ieškinio ir Civilinės bylos reikalavimus į vieną bylą“ (kalba neredaguota, b.l. 1-7).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovė R. J. buvo įpareigota per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Šalindama trūkumus ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės ieškinys dalyje dėl teisės į žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį pripažinimo ir atidalinimo (trečias reikalavimas), pripažintas nepaduotu, kitoje dalyje ieškinys priimtas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1586-577/2013 ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį, taip pat 2014 m. sausio 20 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškinio trūkumų ištaisymo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju teismas turėtų spręsti, ar ieškovė, be kita ko, papildydama ieškinį nauju reikalavimu ir naujomis aplinkybėmis, pašalino teismo nurodytus trūkumus, o jeigu ne, taikyti trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalindama trūkumus ieškovė pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (I t., b.l. 216) bei prašymą dėl trūkumų šalinimo (I t., b.l. 138-142), kuriame nurodė, jog ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas nustatyta tvarka ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, jog žemės sklypo suformavimui būtina parengti žemės sklypo planą, o tam būtina gauti pastato (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų sutikimus. Kadangi nepavyko gauti pastato bendraturčių sutikimų žemės sklypo plano rengimui, ieškinį papildo nauju reikalavimu – priteisti kitų bendraturčių (išskyrus UAB „Vordana“) sutikimus licencijuoto matininko žemės sklypo plano rengimui (I t., b.l. 217-218). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad šios prašyme dėl trūkumų šalinimo ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas nėra suformuotas ir daiktinės teisės į ginčo sklypą nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, yra esminis ieškinio trūkumas dėl kurio ieškovės reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės, kadangi nėra nustatyta tvarka suformuoto ir įregistruoto paties daikto (žemės sklypo).
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovė pateikė jos iniciatyva baigiamą rengti žemės sklypo planą, o kartu ir reikalavimą dėl bendraturčių sutikimų šiam žemės sklypo planui gauti. Anot apeliantės, tik nepagrįsti bendraturčių nesutikimai dėl žemės sklypo plano šiuo atveju nesudaro prielaidos teismui nustatyti ieškinio trūkumus.
Atsiliepimas
Atsakovas G. A. atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė papildė ieškinį nauju reikalavimu dėl kitų bendraturčių sutikimų priteisimo licencijuoto matininko žemės sklypo plano rengimui, tačiau neatsisakydamas reikalavimo dėl teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo ir dalie atidalinimo privalėjo pašalinti nurodytus trūkumus, susijusius su šiuo reikalavimu, t.y. pateikti licencijuoto matininko jau parengtą, o ne rengiamą žemės sklypo planą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
Ieškinio reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš CK numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas pareiškimą ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.). Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, jog ginčo žemės sklypas nėra suformuotas ir daiktinės teisės į ginčo sklypą nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, yra esminis ieškinio trūkumas dėl kurio ieškovės reikalavimo dėl teisės į tam tikrą žemės sklypo dalį pripažinimo ir šios dalies nustatymo ieškovės nurodytoje vietoje (pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą) negalima išnagrinėti iš esmės. Ieškovei papildžius ieškinio reikalavimus prašymu priteisti kitų bendraturčių (išskyrus UAB „Vordana“) sutikimus licencijuoto matininko žemės sklypo plano rengimui, susidaro situacija, kad tik patenkinus vieną ieškovės reikalavimą, t.y. reikalavimą dėl sutikimų žemės sklypo planui rengti, ir jį įvykdžius, atsirastų sąlyga kito ieškovės reikalavimo nagrinėjimui.
Nors atskirajame skunde ir nurodoma, kad tik bendraturčių nesutikimai su žemės sklypo planu yra kliūtis ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Kaip minėta, tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformuluotais ieškinio reikalavimais prašė „pripažinti Buto savininkų teisę į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kurio plotas 1039 kv. m) dalį, t. y. 77,925 kv. m (pagal LR CK 4.82 str. 5 d. 750/10 000 dalis nuo 1039 kv. m. = 77,925 kv. m.) ir nustatyti Buto savininkų dalį (išskyrus plotą, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privaloma nustatyti kitur) prie Buto išorinės sienos, žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 26 ir 13, statmenos žemės sklypo ribai, žemės sklypo plane pažymėtai skaičiais 1-11“. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad žemės sklypas, kuriuo naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovė nėra suformuotas ir įregistruotas. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas dėl teisės į žemės sklypą pripažinimo ir šios dalies nustatymo yra teisiškai neapibrėžtas (žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas), tai pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad šią bylą galima būtų pradėti nagrinėti, tarp šalių pirmiausia turi būti išspręstas ginčas dėl žemės sklypo plano gavimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą turėjo 605 Lt išlaidų. Teismas daro išvadą, kad ieškovės atskirąjį skundą atmetus, atsakovas turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, kaip numato Civilinio proceso kodekso 98 str., tačiau mano, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme naujų aplinkybių pateikta nebuvo, o byla nėra sudėtinga, specialių žinių nereikalaujanti, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti maksimalų atlyginimą, todėl atsakovo išlaidų dydis mažinamas iki 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt (tris šimtus litų) (86,95 EUR) bylinėjimosi išlaidų.