Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1586-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
2S-1586-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14654-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
R. J.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1586-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14654-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;106.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. AS2-21296-861/2013.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. A., D. M., D. T., J. N., A. N., J. V., A. J., UAB „Vordana“, UAB „Naujoji Rosma“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareikštas ieškinys neatitiko jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo įpareigota per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Pirmos instancijos teismas nurodė ieškovei patikslinti ieškinį; detalizuoti, ar reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia ji viena, ar abu buto savininkai, t.y. ir V. J.. Taip pat ieškovė buvo įpareigota pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei – R. J. ir V. J.. Be to, ieškovė turėjo aiškiai nurodyti, kieno vardu ir kokiomis dalimis įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė prašydama natūra atidalinti pastogės patalpas privalo pateikti licencijuoto ir įgalinimus turinčio asmens parengtą planą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo patalpų duomenis, iš kurio būtų galima spręsti, ar ginčo turtą (pastogę) galima padalinti į atskiras patalpas jos prašomu būdu. Trečiu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo pripažinti buto savininkų teisę į žemės sklypo dalį. Teismas pažymėjo, kad reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą ieškovė privalo nurodyti, ar šis sklypas yra suformuotas, kam ir kokiomis dalimis jis priklauso, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, taip pat žemės sklypo savininkams tenkančių dalių paskaičiavimus, jeigu dalys nėra nustatytos, ir licencijuoto matininko parengtą planą, pagal kurį prašoma nustatyti butui tenkančią žemės sklypo dalį ieškovės prašomoje vietoje. Tuo atveju, jeigu būtų palaikomi visi ieškinio reikalavimai, ieškovė buvo įpareigota primokėti 89,62 Lt žyminio mokesčio ir pateikti jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nėra galimybės pateikti licencijuoto matininko parengto žemės sklypo plano, nes jis dar nėra baigtas rengti. Tam, kad planas būtų užbaigtas rengti ir žemės sklypas būtų įregistruotas, turi būti gauti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininkų sutikimai ir atliktos teisės aktuose nustatytos trukmės viešumą užtikrinančios procedūros, kurios, licencijuoto asmens teigimu, užtruks dar dvi – tris savaites, todėl ieškovė prašė teismo nustatyti ilgesnį terminą šiam trūkumui pašalinti. Ieškovė taip pat patikslino trečią ieškinio reikalavimą, tačiau neįvykdė kito teismo įpareigojimo – nurodyti, ar sklypas, į kurio 77,925 kv.m. dalį prašo pripažinti buto savininkų teisę, suformuotas, kam šis sklypas priklauso ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Nekilnojamojo turto registro išrašą).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė ieškovės R. J. ieškinį ir jo patikslinimą dalyje dėl teisės į žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį pripažinimo ir atidalinimo laikyti nepaduotu, o kitoje dalyje ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovams G. A., D. M., D. T., J. N., A. N., J. V., A. J., UAB „Vordana“, UAB „Naujoji Rosma“, trečiasis asmuo V. J., priimti.

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria nutarta jos ieškinį ir jo patikslinimą dėl teisės į žemės sklypo, esančio Užupio g. 13, Vilniuje, dalį pripažinimo ir atidalinimo laikyti nepaduotu, pakeisti ir nustatyti pakankamą terminą šiam ieškinio trūkumui ištaisyti ir leisti pateikti įrodymus iki parengiamojo posėdžio ar jo metu.

Nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas nusprendė grąžinti ieškovei jos ieškinį ir jo patikslinimą dalyje dėl teisės į žemės sklypo, esančio Užupio g.13, Vilniuje, dalį pripažinimo ir atidalinimo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisme gavus ieškinį teismas nustato, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pirmiausia patikrinama ar nėra pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.). Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmos instancijos teismas, ieškovei tinkamai nepašalinus ieškinio trūkumų, dalį ieškinio laikė nepaduotu, o kitoje dalyje ieškinį priėmė. Kaip jau ir buvo minėta, procesiškai tokia situacija negalima, nes dalies ieškinio trūkumų pašalinimas taip pat pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu.

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmos instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kurią nuspręsta grąžinti ieškovei jos ieškinį ir jo patikslinimą dalyje dėl teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį pripažinimo ir atidalinimo, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič