Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad įvykis įvyko 5 val. ryto namuose, (duomenys neskelbtini) g., vonioje. Viskas įvyko greitai, spontaniškai. Konfliktas truko 2–3 minutes. Konflikto metu pastumdė V.. Galėjo būti suduoti smūgiai į galvos sritį, o kur dar galėjo suduoti, nepamena. V. paslydo ir nukrito ant tualeto bakelio, bakelis lūžo. Susižalojimas galėjo būti nuo bakelio. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11), kaltinamasis R. V. parodė, kad sudavė ne kumščiu, o plaštaka. Jeigu būtų sudavęs kumščiu, tai žmogus gulėtų ligoninėje. Kaip surašyta kaltinamajame akte, taip ir buvo, pripažįsta, kad sudavė. Iki šio įvykio kartu su nukentėjusiąja gyveno 4 metus, turi bendrą vaiką – (duomenys neskelbtini) metų mergaitę. Ateityje planuoja kurti šeimą, auginti bendrą vaiką. Jo santykiai su vaiku puikiausi, labai stiprus ryšys. Dėl šitos situacijos V. prarado darbą, nes nespėdavo paimti vaiko. Dabar jų santykiai geri, atsiprašė nukentėjusios, kai išėjo iš areštinės. Pasakė jai, kad daugiau tai nepasikartos. Pasak kaltinamojo, reikia mokėti nusileisti, naudoti agresiją – ne išeitis. Jam nemalonu prisiminti, pasielgė negerai, yra kaltas, labai gailisi.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su R. V. nėra oficialiai susituokę, tačiau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 4 metus. 2022 m. vasario 11 d. apie 5.40 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ruošėsi į darbą, džiovino plaukus vonios kambaryje, vaikas miegojo savo kambaryje. R. V. netikėtai atidarė vonios kambario duris ir pradėjo jai žodžiais priekaištauti, kad neva ji kalba su savimi. Nesutikus su jo žodžiais, jis pradėjo kelti ant jos balsą ir rėkti „tu nemeluok“. Dar kartą paaiškinus R. V., kad jam nieko nesakė, jis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, ji atsakė jam, kad tokia nėra. R. V., supykęs užėjo į vonios kambarį, uždarė duris rankos kumščiu, kurios rankos, neatsimena, trenkė jai vieną kartą į jos rankos peties sritį, vėliau tuo pačiu kumščiu trenkė jai vieną kartą į galvos sritį, po to vėl tuo pačiu kumščiu trenkė kartą į jos rankos peties sritį ir vėliau rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės šonkaulių sritį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Po visų smūgių iš skausmo ji tupėjo, sugyventinis R. V. liepė jai atsistoti. Atsisakė tai daryti, pasakė R. V., kad jo bijo, ir paprašė išeiti. R. V. nurodė į klozetą ir pasakė, kad ji sugadino jį, pakėlė ją savo rankomis ir pastūmė į dušo kabinos pusę, o pats, atsisėdęs ant klozeto, aiškino jai, kad jis čia yra autoritetas ir privalo jo klausyti. Po šių žodžių atsakė jam, kad vienintelis autoritetas jai yra tėvai. R. V. dėl to supyko ir vėl rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į galvos sritį ir į dešinės pusės šonkaulius. Nukentėjusios teigimu, prašė sustoti ją mušti, pasakė, kad jai sunku kvėpuoti, bet R. V. pasakęs „ir gerai su..., žinosi, zaj... tu mane“ išėjo. Jam išėjus iš vonios kambario, ji greitai susiruošė, suruošė vaiką ir kartu su dukra išvažiavo link darželio, o sugyventinis R. V. liko namuose. Pasak nukentėjusios, šiuo metu jaučia skausmą šonkaulių srityje, sunkiau įkvėpti ir iškvėpti, juto galvos skausmą, galvos srityje yra atsiradęs guzas, ant peties – mėlynė. Nuvežusi vaiką į darželį, nuvyko į policijos komisariatą, pas medicinos darbuotojus kol kas nesikreipė. Kadangi jai buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo pripažinti ją nukentėjusiąją ir dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Sutinka kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pas specialistus. Jos santykiai su sugyventiniu R. V. yra įtempti, nuolat vyksta tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas iš jo pusės, anksčiau dėl konflikto ir R. V. smurto į policiją nesikreipė (b. l. 31–33).

Nukentėjusioji V. K., apklausiama papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. V. su ja ir dukra negyvena, kur jis gyvena, nepasakojo. 2022 m. vasario 11 d. nusprendė nelikti namuose (duomenys neskelbtini), ir vakare išvyko pas savo seserį. R. V. žinojo, kad jos nebus namie, todėl 2022 m. vasario 13 d. išėjęs iš areštinės grįžo namo ir pasiėmė daiktus, išsikėlė gyventi kitu adresu. Tiksliai nepamena, bet, atrodo, 2022 m. vasario 21 d. grįžusi į (duomenys neskelbtini) informavo R. V.. Su R. V. bendrauja ir palaiko ryšį, nes turi bendrą vaiką, jis paima dukrą iš darželio ir parveža namo. Jie abu susitaikė, R. V. jos atsiprašė ir ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 35–37).

Vyresniosios tyrėjos A. S. 2022 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą kreipėsi V. K., kuri nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 5.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. V. sukėlė jai fizinį skausmą: trenkė kumščiu į galvos sritį apie 2 kartus, apie 2 kartus trenkė kumščiu į rankos dešinės pusės petį ir apie 2 kartus trenkė kumščiu į šonkaulių sritį (b. l. 4–5).

2022 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Pastatas yra 3 aukštų, pilkos spalvos, fasadas apklijuotas akmens masės plokštėmis. Atidarius namo ėjimo duris, patenkama į namo vidų, matomi laiptai, patalpų vidus yra remontuojamas, pilnai neįrengtas. Užlipus laiptais į 3 namo aukštą, matomos rudos spalvos medinės durys. Atidarius jas, patenkama į koridoriaus patalpą, kur matomos remontuojamos patalpos, iki galo neįrengtos. Pasukus į dešinę ir pažvelgus tiesiai yra svetainės patalpa, pasukus dešiniau – įėjimo į vonios kambarį baltos medinės durys. Atidarius jas, patenkama į vonios kambario patalpą, kur tiesiai yra ant sienos kabantis veidrodis, iš dešinės pusės stovi skalbimo mašina, iš kairės pusės – klozetas ir dušas. Išėjus iš vonios kambario ir pasukus į dešinę, patenkama į svetainę, kur tiesiai stovi stalas ir kėdės, prie sienų sudėti įvairus daiktai, iš dešinės pusės stovi sofa–lova, ant sienos pakabintas televizorius. Visos patalpos yra remontuojamos ir iki galo neįrengtos. Patalpose daiktai yra tvarkingai sudėti savo vietose, bendra tvarka nepažeista. Prie minėto pastato ir pastato viduje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 9–19).

Vyresniosios tyrėjos A. S. 2022 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, registruojant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04867-22 dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąja buvo pripažinta V. K., kuri nurodė, kad ant jos kūno yra matomi sužalojimai, t. y. ant dešinės rankos peties mėlynė, ant galvos guzas. Sužalojimai buvo nufotografuoti, nuotraukos pridedamos prie tarnybinio pranešimo (b. l. 22–26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 459/2022 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 459/2022 (01)) užfiksuota, kad, remiantis V. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis:

1) jai nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, nugaroje, krūtinės ląstoje ir dešinio IX-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais;

2) V. K. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Antakalnio polikliniką 2022 m. vasario 11 d. 17.40 val.;

3) V. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais;

4) sužalojimai, nustatyti V. K., visumoje dėl IX-o šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;

4.1) atskirai dešinės pusės IX-o šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;

4.2) atskirai poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, nugaroje, krūtinės ląstoje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5) V. K. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 45–46).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, nugaroje, krūtinės ląstoje ir dešinio IX-o šonkaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 459/2022 (01) (b. l. 45–46). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu, juolab specialisto išvadoje konstatuota, kad V. K. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Antakalnio polikliniką 2022 m. vasario 11 d. 17.40 val. ir galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais.

Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent R. V.. To neneigė pats kaltinamasis R. V., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu pastumdė V.. Galėjo būti suduoti smūgiai į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. R. V. davė minėtus parodymus savo laisva valia.

Tai, kad R. V. panaudojo fizinį smurtą prieš V. K., patvirtino pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38–39, 43), kuri ganėtinai nuosekliai nurodė aptariamo įvykio aplinkybes, suduotų smūgių lokalizaciją ir skaičių. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių V. K. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina vyresniosios tyrėjos A. S. 2022 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą kreipėsi V. K., kuri nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 5.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. V. sukėlė jai fizinį skausmą: trenkė kumščiu į galvos sritį apie 2 kartus, apie 2 kartus trenkė kumščiu į rankos dešinės pusės petį ir apie 2 kartus trenkė kumščiu į šonkaulių sritį (b. l. 4–5). Be to, surašydama tą pačią dieną kitą tarnybinį pranešimą, vyresnioji tyrėja A. S. nurodė, kad, registruojant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04867-22 dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąja buvo pripažinta V. K., kuri nurodė, kad ant jos kūno yra matomi sužalojimai, t. y. ant dešinės rankos peties mėlynė, ant galvos guzas. Sužalojimai buvo nufotografuoti, nuotraukos pridedamos prie tarnybinio pranešimo (b. l. 22–26).

Įvertinus specialisto išvadą Nr. G 459/2022 (01), kaltinamojo, nukentėjusios parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad R. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

Nevienkartinis R. V. smūgių sudavimas V. K., suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajai (kumščiu), sudavimų vieta (galvos, peties, šonkaulių sritys) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajai kumščiu į ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus į dešinio peties ir dešinės pusės šonkaulių sritį, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Be to, byloje nustatyta, kad R. V. ir V. K. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio prasme.

Todėl byloje įrodyta, kad R. V. 2022 m. vasario 11 d. apie 5.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine V. K. metu sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus į dešinio peties ir dešinės pusės šonkaulių sritį, taip nukentėjusiajai V. K. padarė poodines kraujosruvas pakaušyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, nugaroje, krūtinės ląstoje ir dešinės pusės IX-o šonkaulio lūžį, šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo sugyventinės nukentėjusiosios V. K. sveikatą.

R. V. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. K..

R. V. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) savo noru atlygino padarytą žalą (atlygino civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nenustatė R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. nors anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų (turtinio, kelių eismo saugumui) padarymą, tačiau šioje byloje įrodyto nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, jo teistumas išnykęs (b. l. 116–122). Per paskutinius 1 metus jis administracine tvarka nebaustas (b. l. 115), paskutinius kartus baustas 2018 ir 2019 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pažymos apie procesų dalyvių asmens duomenų l. 8). R. V. turi sugyventinę ir mažametę dukrą, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai 9 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti R. V. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamasis nebuvo teistas, dėl jo nėra pradėta ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. R. V. dirba, atsiprašė nukentėjusios ir atlygino civilinei ieškovei padarytą žalą. Tai rodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. V. su nukentėjusiąja turi mažametį vaiką. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie itin neigiamai apibūdintų kaltinamojo asmenybę. R. V. teistumas išnykęs, jis paskutiniu metu netrauktas administracinėn atsakomybėn. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti R. V. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. V. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

R. V. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – kartu gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią V. K.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti R. V. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į R. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, mano, kad kaltinamajam tikslinga paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 71 straipsnyje – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (minimalus tokios įmokos dydis yra 10 MGL, o maksimalus – 250 MGL). Nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos minėto dydžio įmokai sumokėti.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur išlaidų priteisimo už V. K. gydymą (b. l. 53), kuris yra atlygintas ir kurio civilinė ieškovė atsisakė (b. l. 63). Nukentėjusioji V. K. civilinio ieškinio nepareiškė.

Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 94–95), kurios terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi pratęstas 2 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. birželio 13 d. (b. l. 172–174). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. V. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 11 d. 12.40 val. iki 2022 m. vasario 13 d. 11.24 val. (dvi dienos) (b. l. 72–73, 75). Jei R. V. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. V. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Jei R. V. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 11 d. 12.40 val. iki 2022 m. vasario 13 d. 11.24 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti R. V., kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.