- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-1211-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- UAB ,,Opulens“
- Atsakovas
- UAB ,,Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Opulens langai“
Teisėja R. Veniulytė-Jankūnienė Proc. sprendimo kategorijos: 99.1.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Opulens“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Opulens“ ieškinį atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, tretysis asmuo UAB ,,Opulens langai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Opulens“ su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2009-07-21 UAB ,,Swedbank lizingas“ vienašališką sutarčių Nr. LT075513, LT055170, LT055171 ir papildomos finanasavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008-06-16 su atsakovu buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT075513 dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje įsigijimo. 2008-06-26 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT055170 dėl 4,9 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys nneskelbtini) kaime, Panevėžio rajone įsigijimo. 2008-06-26 sudaryta išperkamosios nuomos sutartis LT055171 dėl 3,53 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. 2008-06-26 buvo sudaryta papildomo finansavimo sutartis kaip priedas prie sutarčių Nr. LT055170 ir LT 055171. Su atsakovu UAB ,,Opulens langai“ 2008-06-16 sudarė laidavimo sutartį Nr. 075513/L, kurioje laiduotojas UAB ,,Opulens langai“ įsiapreigojo vykdyti ieškovo neįvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį Nr. LT075513. Paaiškėjus, kad tinkamai įvykdyti sudarytų sutarčių ieškovas nepajėgs, jis 2009 metų sausio mėnesį remdamasis Civilinio kodekso 6.204 straipsniu, žodžiu kreipėsi į atsakovą prašydamas peržiūrėti sudarytas sutartis ir numatyti kitus prievolės įvykdymo terminus. Ieškovas įsipareigojo vykdyti prievoles. Atsakovo darbuotojai nurodė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad šalys išspręstu visus rūpimus klausimus ir peržiūrės bei pasiūlys abiems šalims priimtinas sutarčių sąlygas. Atsakovas iki 2009-07-21 nepateikė ieškovui jokių pasiūlymų, o 2009-07-21 atsiuntė pranešimą apie vienašališką sutarčių nutraukimą. Gavęs nurodytą pranešimą, ieškovas kreipėsi į atsakovą bei nurodė, kad atsakovas vengia bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant prievolę ir nesiekia spręsti susidariusios situacijos. Kadangi atsakovas sutartis nutraukė neteisėtai ir dėl to buvo sutrikdyta normali įmonės veikla kas galėjo sąlygoti ir ieškovo bankrotą, prašė teismo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovas kelia reikalavimus pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu, t.y. kelia ginčą dėl sandorių. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti lizingo sutarčių bei papildomo finansavimo sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismo vertinimu nutraukus lizingo sutartis, atsakovas įgijo teisę iš ieškovo reikalauti grąžinti lizingo sutarčių pagrindu jam perduotą turtą. Ieškovas ginčijo atsakovo vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, t. y. ginčijo atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą. Teismas konstatavo, kad atmetus ieškinį, ieškovui liktų pareiga grąžinti turtą, t. y. liktų turtinė pareiga. Ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti perduoti turtą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl ieškovas buvo įpareigotas patikslinti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,Opulens“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes ginčas dėl sandorių yra laikomas turtiniu ir už į mokamas prporcinis žyminis mokestis tada, kai teismo sprendimu yra taikoma restitucija, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti reikalavimo kainą. Ieškovo nuomone nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas nėra turtinio pobūdžio, nes jis reiškia reikalavimą dėl pripažinimo, o reikalavimas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu nėra tiesiogiai susiję su turtu. Ieškovas nereiškia reikalavimo taikyti restituciją, nes turtas nėra grąžintas atsakovui ir yra valdomas ieškovo. Kadangi reikalavimas taikyti restituciją nekeliamas pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimus turtiniais teismas neturėjo pagrindo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio (priešieškinio) sumos.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį siekdamas atkurti kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ 2009-07-21 vienašališkai nutrauktas 2008-06-16 sudarytą lizingo sutartį Nr. LT075513, 2008-06-26 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT055170, 2008-06-26 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį LT055171. 2008-06-26 sudarytą papildomo finansavimo sutartį kaip priedą prie sutarčių Nr. LT055170 ir LT 055171 bei su atsakovu UAB ,,Opulens langai“ 2008-06-16 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 075513/L, kurioje laiduotojas UAB ,,Opulens langai“ įsipareigojo vykdyti ieškovo neįvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį Nr. LT075513.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio reikalavimas pripažinti vienašališką lizingo sutarčių bei laidavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu yra turtinio pobūdžio reikalavimas.
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009, 2009 m. lapkričio 12 d Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1364/2009). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovo reikalavimas nėra turtinio pobūdžio. Ieškovas ginčija vienašališką lizingo sutarčių Nr. LT075513, LT055170, LT055171 nutraukimą t.y ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo lizingo sutarties pagrindu perduotą turtą, nes atmetus ieškinį, ieškovui liktų pareiga grąžinti turtą, t. y. liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti perduoti turtą ir būtų toliau vykdoma lizingo sutartis bei išsaugotos ieškovo įmokėtos už lizinguojamą turtą įmokos, darytina išvada, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra turtinio pobūdžio.
Ieškovas taip pat ginčija vienašališką papildomo finansavimo sutarties kaip priedo prie sutarčių Nr. LT055170 ir LT 055171 sudarytos su laiduotoju UAB ,,Opulens langai“ nutraukimą, pagal lizingo sutartį Nr. LT075513. Laidavimo sutarties nutraukimas teismų praktikoje taip pat pripažįstamas turtinio pobūdžio reikalavimu, nes laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Taigi, pripažinus, kad laidavimo sutarties nutraukimas taip pat yra turtinio pobūdžio reikalavimsas, ieškovui atsiranda procesinė pareiga remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu sumokėti žyminį mokestį.
Pažymėtina, kad ieškovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-07-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009, kurioje buvo sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas ir reikalavimas taikyti restituciją buvo pripažintas turtiniu, nagrinėjamu atveju, šios nutarties nuostatos netaikytinos, kadangi iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės ir restitucijos taikymo klausimas šioje byloje aplamai nėra keliamas. Be to, nagrin4toje byloje taip pat buvo konstatuota, jog ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, t.y. įpareigoti pateikti ieškinį, nurodant ieškinio sumą, apskaičiuotą pagal ieškovo įmokėtų lizingo įmokų sumą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ieškinio reikalavimų pobūdžio klausimą, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Nurodytais argumentais ieškovo UAB ,,Opulens“ atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo UAB ,,Opulens“ valstybės naudai priteistinos 2,80 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11422-640/2010, o ieškovo UAB ,,Opulens“ atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Opulens“ į.k. 148443412 valstybės naudai 2,80 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.