Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.5; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4

2018 m. lapkričio 22 d.

kaltinamiesiems J. K., A. L., V. V., jų advokatams Virginijai Bradulskienei, Česlovui Bakasėnui, Valdui Kersnauskui,

civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (buvęs – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) atstovei Rasai Karčiauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 271 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje,

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų areštu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje,

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 200 MGL dydžio bauda; 2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 180 MGL dydžio bauda, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinus bausmes, – 210 MGL dydžio bauda; 3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 134 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L. neteisėtais veiksmais suniokojo valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklypuose: Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, ir kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdamas medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 punktą, pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 192 įvairių rūšių medžius, tuo padarydamas 39 229,03 eurų žalą aplinkai ir tokiais savo neteisėtais veiksmais suniokojo valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija.

jis, laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, iš valstybei priklausančios teritorijos, esančios tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas), tai yra iš sklypų Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, neteisėtai iškirtęs 192 įvairių rūšių medžius, dalį jų iš teritorijų išgabeno ir tokiu būdu pagrobė svetimą, Ukmergės miestui priklausantį turtą – 60 kietmetrių (m³) malkinės medienos, kurios 1 kietmetrio kaina 27,72 Eur (95,70 Lt), viso 1663,20 Eur (5742,00 Lt) vertės, padarydamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 1663,20 Eur turtinę žalą.

Kaltinamieji J. K., A. L. ir V. V. buvo kaltinami pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jie neteisėtais veiksmais suniokojo valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, o būtent:

veikdami visi kartu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 12 d., Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir hipodromo bei Žiedo g. įsikūrusios Verslo technologijų mokyklos teritorijoje, (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-7 priedas) sklype Nr. 6, kurio koordinatės 546781, 6121813-546865, 6121947, kuris yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų, pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 234 įvairių rūšių medžius, tuo padarydami 55 547,16 eurų žalą aplinkai;

tęsdami nusikalstamą veiką, jie, veikdami visi kartu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d., Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklypuose: Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, ir kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 192 įvairių rūšių medžius, tuo padarydami 39 229,03 eurų žalą aplinkai.

Kaltinamieji J. K., A. L. ir V. V. buvo kaltinami pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad jie pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdami visi kartu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d., Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklype Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, ir sklypuose: Nr.1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, sklype Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdami medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 p., pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirtę 192 įvairių rūšių medžių, ir iškirtus medžius išvežę iš kirtaviečių sandėliavo iki, kol bus galima parduoti, tokiais savo veiksmais pagrobė Ukmergės miestui priklausantį 83480,36 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. L. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini), 2014 metų pradžioje dėl malkų kreipėsi į sodo kaimyną J. Č., kuris yra Ukmergės gamtos apsaugos (duomenys neskelbtini). Pasiteiravo ar nėra galimybės Ukmergės mieste pasirinkti šakų malkoms. Pastarasis paskambino J. K.. Po šio pokalbio, jam J. Č. pasakė, kad gali ir nurodė kur važiuoti pasirinkti šakų. Kitą dieną, jis nuvažiavo į Ukmergės paupį, netoli Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos bei netoli nuotekų valymo įrenginių. Paupyje dirbo žmonės, kurie atlikinėjo viešuosius darbus, pastarieji kirto šakas. Jis, J. K. leidimu, dirbdamas kartu su šiais žmonėmis, dalį šakų rinkosi sau ir dėjosi į atskiras krūvas. J. Č. jam leido dalį šakų pasiimti už tai, kad jis padės dirbti darbininkams. Jo darbas buvo toks, kad medieną krovė į vienas krūvas, šakas į kitas, tampė rąstus. Jis vienas į krūvas krovėsi sau šakas. Gerai neprisimena ar niekas jam nepadėjo. Medžių ar šakų nepjovė, jas tik rinko. Jei šakos nepakeldavo, paprašydavo viešuosius darbus dirbančių asmenų ją patrumpinti. Su V. V. ir J. K. jokių tarpusavio santykių nepalaiko. Į paupį važinėjo su rudos spalvos automobiliu „Audi“. Pjūklo neturėjo, jokių žmonių darbams nesamdė. Neprisimena ar buvo kokie konfliktai dėl malkų rinkimo paupyje. Niekam šakų nesiūlė. Neprisimena ar buvo kam pardavęs medienos. Patikslina, kad iš D. buvo gavęs pinigų už medieną. Sakė D., kad pastarasis gali nuvažiuoti į paupį ir pasirinkti šakų bei už tai jam D. sumokėjo. Kiek sumokėjo, neprisimena. Pastarajam malkų į namus nevežė, kartu paupyje nebuvo. Daugiau niekam malkų nesiūlė. Paupyje matydavo V. V., ką jis ten veikė nežino. Rinkdamas malkas telefonu su V. V. nekalbėjo. J. K. skambino dėl to, kad paklausti kada dirbs viešuosius darbus atliekantys asmenys. Malkas į namus jam parvežė kaimynas M. su transporto priemone „Fiskaras“. Jis K. V. nepažįsta. Neprisimena ar turėjo juodos spalvos automobilį „VW Golf“. Prie paupio jokių žmonių nevežė. V. S. pažįsta, kartu su juo prie paupio nevažiavo, kartu nedirbo, malkų jam nesiūlė. D, pravarde R., paupyje nematė. Jis turėjo raštišką savivaldybės leidimą malkų tvarkymui, pjovimui, kurį jam davė arba K., arba Č. Kas tiksliai leidime buvo parašyta neprisimena, tačiau apie tai, kad leidžiama tvarkyti paupį, pjauti menkaverčius medžius, krūmus, šį leidimą rodė kaimynui G. M., kuris parvežė iš paupio medieną. Su miško pjovimu jokių veiklų niekada nevykdė. Viskas vyko legaliai, matydavo, kad atvažiuoja gamtos apsaugos bei policijos pareigūnai. Neprisimena ar po pirminės apklausos buvo pas D. ir ar kalbėjo apie parodymus policijoje, tačiau galėjo būti toks pokalbis. A. M. jis nepažįsta, nežino ar galėjo būti, kad kažkam jis pasakė, jog mediena yra jo. Mano, kad jį gali apkalbėti Z. Č. dėl asmeninių santykių. Daugiau nežino jokių asmenų, kurie turėtų pagrindą jį neteisingai apkalbėti. A. Č. nepažįsta, pastarasis jokių priežasčių jį apkalbėti neturėtų. Jokio konflikto paupyje dėl malkų, tai yra, kad malkos yra jo, neprisimena. Matydavo, kad malkas su priekabom veždavosi ir kiti žmonės. Lyg tai, J. K. jam sakė prižiūrėti, jog būtų gražiau tvarkoma, darbininkams jis nevadovavo. Su V. V. jokių susitarimų neturėjo, kartais jį matydavo paupį. Susitikę niekur daugiau nebuvo. Jokios materialinės naudos neturėjo. Jokių medžių nei kartu su K., nei kartu su V., nei vienas nepjovė. Jokių tarpusavio susitarimų tarp jų dėl medžių pjovimo nebuvo, jokių bendrų interesų neturėjo, lėšų negavo ir tuo labiau jų nesidalino. Vieną kartą matė pravažiuojantį V. V., kuris jo turimomis žiniomis, tvarkė paupį bei dar vieną kartą matė su sunkvežimiu „Gaz“ vežantį šakas, kad vežtų rąstus nematė.

Iš kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad po pokalbio su kaimynu J. Č. dėl galimybės pasirinkti šakų malkoms, jis vienas nuvyko į namus, kur gyvena J. K., tikslaus adreso neprisimena. J. prisistatė seniūnaičiu ir lyg vėliau sužinojo, kad jis bendruomenės seniūnas. J. pokalbio metu rodė leidimus ir aiškino, kad jis atveš žmones už pašalpas turinčius atlikti viešuosius darbus į paupį netoli valymo įrenginių ir jam minėtus asmenis reikės pakontroliuoti (parodyti, kur jiems dirbti), ir kaip atlygį gaus malkų. Pats pamena, kad jam iš viso ten teko dirbti su pertraukomis apie pora savaičių. Ten dirbdavo nuo 9 val. iki 13 val. Minėtus asmenis į darbo vietą atveždavo su savo autobusu J. K.. Minėto autobusiuko valstybinio numerio ir modelio neprisimena. Transporto priemonė buvo lyg tai pilkos spalvos su ant šono užklijuotu dideliu užrašu. Jis po kurio laiko užėjo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)" (medienos perdirbimo įmonė) administracines patalpas ir pabendravus su vienu iš savininkų, kurio pavardė B., atsitiktinai parodė leidimus, kuriuos buvo davęs J. K.. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" savininkui minėti leidimai sukėlė abejonių dėl teisėtumo. Po to, J. pasakė, kad minėti leidimai kelia abejonių dėl teisėtumo. J. vis tiek jį bandė įtikinti, kad viskas teisėta ir neturėtų abejoti. Paklausus jei į tą vietą, kas atvyktų patikrinti, K. nurodė tiems asmenims pasakyti, kad dirba su jo žinia. Tada jis su pažįstamu G. M. tarėsi, kad jis nuvyks savo miškovežiu ir kur dirbo darbininkai parveš į sodą malkas, kur dabar gyvena. Ten nuvykęs G. M. paskambino ir pasakė, kad malkas pjauna V. žmonės. Jis tada tenai nuvažiavo pats ir asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo V. V., pasakė, kad ,,R.“ ir ,,D.“ žinojo, kad minėtos malkos yra jo, nes toje vietoje tvarkė aplinką. Atsimena, kad sunkvežimis ,,Gaz“, kurį vairavo V. V. buvo beveik pilnas prikrautas supjautų kaladėmis malkų, kurios bevertės, t.y. iš krūmų atrinktos malkos. Tada G. M. pasakė, kad likusias malkas jis atvežtų į tą vietą, kur yra sodų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kas ten toliau vyko, nes ten nesilankė. Vėliau iš pažįstamų sužinojo, kad į tą vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Prasidėjo ikiteisminis tyrimas (5 t., b. l. 106-107).

Kaltinamasis V. V. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas. J. K. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini), bendruomenės pirmininką bei seniūnaitį. Tuo metu turėjo automobilį „Gaz“. Susitikus J. K., pastarasis jo paprašė kaip bendruomenės nario prisidėti prie Ukmergės paupio tvarkymo. Abu kalbėjo, kad tam reikalingas kuras pjūklui bei žmonės. J. K. pasakė, kad gali pasiųsti žmonės dirbti viešuosius darbus. Jis turėjo draugą R. D., kuriam buvo reikalingos malkos ir kuris yra pjovėjas. Visi trys atvažiavo prie paupio, prie Vilniaus gatvės tilto. J. K. jiems parodė, kad reikia tvarkyti krūmus. Krūmai buvo ploni, savaiminio užaugimo. Jis matė 2009 m. išduotą Ukmergės miesto tarybos leidimą paupiui tvarkyti trims ar penkiems metams su daug parašų. Susipažino su šiuo dokumentu, suprato, kad jis yra juridiškai teisiškas. Paprašė J. K. kopijos ir ją visuomet turėjo. Su R. D. niekada vieni atvykę nebuvo, dirbo nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Buvo pjaunami krūmai. Kiekvieną dieną atvykdavo 5 ar 7 asmenys, kurie atlikdavo viešuosius darbus, tai yra kraudavo šakas ir žabas į krūvas, storesnius žilvičius nupjaudavo ir sudėdavo į kitas krūvas. Darbininkus prižiūrėdavo J. K., jis atveždavo su autobusu žmones iš viešųjų darbų. Matydavo, kad lankosi asmenys iš savivaldybės, iš aplinkos apsaugos, aplinkos apsaugos direktorius J. Č. taip pat lankėsi labai dažnai. Niekam nekilo abejonių, kad yra leistas tvarkymas. A. L. jis nepažinojo iki konfliktinės dienos, kai jie susitiko prie valymo įrenginių. Tada iš vakaro paskambino J. K. ir pasakė, kad priekyje jų dirba žmonės. Nuvažiavo su J. K. į tą vietą, esančią 2-3 kilometrų atstumu už hipodromo link sodų ir pamatė prikrautą stambių, apie 35 cm storio, rastų „štabelį“. Pagrinde buvo blindė, žilvitis, gal dar – liepa. Ten buvo apie 100 kubų medienos. J. K. pasakė, kad reikia jas nuvežti į aikštelę iki išsiaiškins kas savininkas. Kitos dienos ryte susitiko, atvežė J. K. 4 ar 5 žmones ir jie pjovė ir krovė į mašiną minėtas malkas. Bepjaunant atvažiavo automobilis „Fiskaras“. „Fiskaro“ vairuotojas paklausė: „ką darot“ bei pasakė, kad malkos yra L. Tuo metu su automobiliu „Audi“ atvyko A. L.. Prasidėjo konfliktas tarp R. D. ir A. L. dėl malkų priklausomybės. Tuomet jis paskambino J. K., pastarasis pasakė, kad reikia viską palikti ir grįžti į savo darbų vietą. Tuo metu dar girdėjo kaip A. L. paskambino J. K. ir jie kalbėjosi telefonu dėl šios medienos. Vykdamas atgal, matė, kad iš A. L. automobilio išlipo Č. A. L. gąsdino, kad turės problemų su vidaus reikalų skyrium. Tuomet jie grįžo į savo darbų vietą, tai yra į vietą nuo tilto iki hipodromo, ir toliau tęsė darbus. Viešai laikraščiuose bei internete buvo skelbiama, kad už darbą galima pasiimti malkas. Būdavo, kad viešuosius darbus dirbantys asmenys sukrauna šakas į krūveles ir kitą dieną jų neranda, nes atvyksta žmonės ir jas pasiima. Brandžių medžių ten nebuvo, buvo žilvičiai. Vieną medį pjovė vertingą, tuomet buvo atvykęs aplinkos apsaugos direktorius Č., viskas vyko legaliai. Su J. K. pykdavosi dėl to, kad priekyje, tai yra nuo hipodromo iki valymo įrenginių, kažkas pjauna geresnius medžius. Ten girdėdavo pjūklus, klausdavo J. K. kas dirba, pastarasis atsakydavo, kad dirba vyrai, o jų atkarpa yra tik iki hipodromo. Kas ten dirbo ir kieno nurodymu, nežino. Vieną kartą sugalvojo nuvažiuoti pažiūrėti ir surado minėtą medienos „štabelį“. Jis neatlygintinai dirbo dėl visuomenės, kadangi džiaugdavosi gražia aplinka, švariu paupiu. Kartu buvo diplomuotas miškininkas V., kuris pasakydavo kuriuos medžius galima pjauti, kurių ne. Dar ir dėl to jautėsi visiškai saugus, kad nieko neteisėto nedaro. Kalbėdavosi su J. K. labai daug telefonu, pokalbį minimas J. yra Č. Vieno pokalbio metu kalbėjo su J. K., kad gal reikia sustoti, nes nežinojo ar bus leidimai tolimesniems darbams. Niekam nepardavė malkų. Storesnius pagalius vežė į (duomenys neskelbtini). Ten vežė sau kūrenimui. Automobilį „Gaz“ turėjo tik jis, daugiau niekas neturėjo. Kartais matydavo, kad pravažiuoja ir kitas automobilis „Gaz“. Nuo nuotekų valymo įrenginių iki hipodromo bei nuo nuotekų valymo įrenginių iki Šventosios upės sodų niekuomet nėra dirbęs. Visus darbus atliko tik nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Su J. K. ir A. L. niekuomet jokio susitarimo dėl medžių pjovimo teritorijose, esančiose už hipodromo, nėra turėjęs. Šios teritorijos, kaip nusikalstamų veikų padarymo vieta, jam yra inkriminuotos kaltinime, tačiau jose, niekuomet nėra dirbęs. Iš šių teritorijų jokios medienos nėra išvežęs. Viso dirbo apie du mėnesius su intervalais, bendras paupio tvarkymas vyko apie 3 metus, maždaug nuo 2009 metų. Teritorijoje, kurioje jis dirbo, lygtai nematė A. L.. Tiksliai negali tvirtinti, kad jis ten buvo. Darbai, kuriuose jis dalyvavo, baigėsi ties dideliais šaltalankių krūmais, esančiais prie hipodromo.

Iš kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam žinoma, jog prie Šventosios upės, teritorijoje prie Ukmergės miesto valymo įrengimų ir iki hipodromo perpumpavimo stoties medžius pjovė A. L. su trimis pjovėjais. Medžius pjovė V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), G. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir K. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems vadovavo A. L., kurio pravardė „A.“ ir „P.“. Pjovimus jie vykdė prie perpumpavimo stoties gruodžio mėnesį, o prie nuotekų valymo įrenginių laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 7 d. 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val. ryto A. L. vykdė medienos išvežimą. 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val., kartu su seniūnijos duotais viešųjų darbų žmonėmis jis ir D. buvo nuvykę į tą vietą. Buvo mediena sukrauta aikštelėje prie valymo įrenginių. Medienos iš viso jo manymu buvo maždaug apie 100 kubinių metrų. Jiems būnant prie tos medienos, atvažiavo A. L., vienas „fiskaras“ ir vienas automobilis su puspriekabe. Atėjęs A. L. pradėjo jiems grasinti, atseit ką jie daro prie neva jo medienos, nes yra sudėjęs daug pinigų ir todėl ši mediena yra jo. Tuomet pats paskambino seniūnaičiui J. K. ir paklausė, ką jiems daryti, nes jo paliepimu atvyko prie to ,,štabelio“. J. K. pasakė, kad jie vyktų iš tos vietos į kitą vietą, prie tilto, kur ir prieš tai atliko darbus. J. K. pasakė, kad visus reikalus pats su L. išspręs. „Fiskaro“ vairuotojas vardu G. Jį pažinojo iš matymo ir su juo pasisveikino. G. pasakė A. L., kad kur jis – tai ten ir problemos. Penktadienį vakare, apie 21 val. 30 min., gavo SMS žinutę ir R. D. su prašymu jam paskambinti. Perskambinus R. D. išsigandusiu balsu sakė, kad pas jį buvo tik ką atvykęs A. L. ir sakė, kad jeigu duos parodymus prieš jį su V., tai bus blogos pasekmės ir įsiteisės tie grasinimai, kurie buvo sakyti 2014 m. vasario 10 d. prie malkų ,,štabelio“ t. y., kad plauks upe. Tuo metu grasino, juos sušaudyti, paleisti plaukti upe. Jis minėjo, kad jo draugė ar tai gyvenimo draugė šiuo metu dirba VRM sistemoje ir kad visus čia greitai sutvarkys. Kas ta moteris, jam neįvardino. Z. Č. jis žino kaip policijos pareigūnę. Tai ta pati moteris, kuri buvo kartu su A. L. atvykusi prie valymo įrenginių, išvežinėjant medieną. Tai matė R. D. ir dar keturi viešųjų darbų priskirti asmenys (2 t., b. l. 155, 157).

Šiuos savo parodymus kaltinamasis V. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietas prie Šventosios upės, kuriose jis kartu su R. D. tvarkė upės pakrantę, tai yra teritoriją prie griovio, esančio koordinatėse 55.2457392794186, 24.764410558097488; teritoriją, esančią nuo perlaidos, esančios koordinatėse 55.2449424413925, 24.760373578129528 iki UAB „Ukmergės vandenys“ pastato pradžios bei teritoriją prie Ukmergės hipodromo, prie keliuko vedančio nuo prekybos centro „Senukai“ link upės. Be to, parodė teritorijos pradžią, esančią prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos stadiono tvoros, koordinatėse 55.23999519273675, 24.748621990619217, nuo kurios krūmynus ir menkaverčius medžius pradėjo pjauti A. L. pjovėjai. Taip pat parodė vietą prie nuotekų valymo įrenginių, asfaltuotoje aikštelėje, kurioje 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val. jo pjovėjas R. D., J. K. paliepimu, ruošėsi pradėti pjauti iš „štapelio“ ir krauti į automobilio priekabą medžių rastus (3 t., b. l. 160-164).

Kaltinamasis J. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad nors kaltinamąjį aktą yra gavęs, tačiau nesupranta kuo yra kaltinamas. Ukmergėje tekančios Šventosios upės paupys buvo labai netvarkingas, todėl jis ėmėsi iniciatyvos jį sutvarkyti, kad gyventojai galėtų prieiti prie upės. Apie 15 metų jau tvarko šį paupį. Kiekvienais metais organizuoja talkas, kurių metu pjaunami krūmai, valomas paupys. Šiose talkose dalyvaudavo miestelėnai, tarp kurių būdavo ir „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos nariai, ir net vaikai iš vaikų darželio. Be to, pakviesdavo iš seniūnijos žmones, kuriems buvo paskirti viešieji darbai. Lėšas kurui susirinkdavo iš įvairių organizacijų. Trimerius nusipirko iš projektinių lėšų. Bendruomenės žmonėms dirbant, kai reikėdavo nupjauti vieną, kitą medį, kreipdavosi leidimų ir juos turėdavo. V. V. neatlygintinai padėdavo nupjauti tokius medžius. Pradžioje leidimai būdavo išrašomi metams, 2009 metais gavo leidimą tvarkyti paupį abiejuose upės pusėse. Šis leidimas buvo neterminuotas. Priežiūra darbų buvo nuolat vykdoma. Kiekvieną dieną atvykdavo atstovai iš Ukmergės rajono savivaldybės arba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros, net buvo atvykusi Seimo pirmininkė. Darbus pradėjo nuo Vilniaus gatvės tilto. Visus tuos metus buvo tvarkoma Šventosios pakrantė: nupjaudavo išvirtusius žilvičius, išpjaudavo žolę, išpjaudavo ir surinkdavo sausuolius. Tokius medžius pjaudavo, dėdavo į krūvas. Paskelbė laikraščiuose bei interneto puslapiuose, kad miestelėnai gali prisidėti prie paupio tvarkymo ir už tai pasiimti sau medienos. Taip pat medienos leisdavo pasiimti žmonėms, kurie tvarkydami paupį atliko viešuosius darbus. Iki 2014 m. vasario 12 d. pakrantę tvarkė nuo Vilniaus gatvės tilto iki pirmos pakilimo stoties, esančios prieš hipodromą, šioje vietoje darbams vadovavo V. V.. Ši teritorija buvo tvarkoma 8 metus. Nuo pakėlimo pirmos stoties ir toliau iki hipodromo bei toliau už hipodromo iki vandens valymo įrenginių darbams vadovavo A. L.. Ši teritorija buvo tvarkoma nuo 2013 metų vasaros ar rudens iki šalčių. Kas vėliau ten dirbo, nežino. Jie toliau nebedirbo toje vietoje. A. L. dirbo atlikdamas viešuosius darbus. A. L. benzopjūklas išduotas nebuvo. Kas pjovė medžius toje teritorijoje, nežino. Jis (J. K.) kiekvieną dieną atveždavo 5 ar 7 žmones atlikti viešiesiems darbams, tai yra rinkti šakas. Negali pasakyti ar matė A. L. dirbantį su benzopjūklu. Kiti darbininkai, kuriuos jis atveždavo, benzopjūklų neturėjo, dirbo su „mačetėmis“. 2014 m. sausio mėnesį pamatė prie hipodromo išpjautų medžių, pavažiavęs toliau matė išpjautus medžius sudėtus į didelę krūvą („štabelį“) bei padarytą šiukšlyną. Medžių krūva buvo tokio dydžio kaip maždaug pusė teismo posėdžių salės. Matė, kad medžių yra didelis kiekis, nežinojo kas juos išpjovė. Krūvoje buvo virš 20 cm pločio medienos. Iš paupio V. V. ir A. L. vežė tik tą medieną, kurią reikėjo tempti iš vandens, jau nuvirtusią. Dėl šios medienos jam sekančią dieną skambino V. V., klausė kieno yra bei pasakė, kad nori ją paimti A. L.. Jis leido pasiimti tam, kieno mediena yra. Neprisimena ar jam skambino A. L.. Jam žinoma, kad buvo rasta virš 200 medžių, kurie priskiriami saugotiniems, tačiau šie medžiai buvo nuvirtę ir darbininkų ištraukti iš upės bei šalimais esančių balų. Nei jis, nei kiti darbininkai šių medžių nepjovė. Jis pjovė tik medžius nuo tilto iki hipodromo, kas pjovė medžius nuo hipodromo iki valymo įrenginių nežino, to nematė. Su V. V. yra senas pažįstamas. A. L. parekomendavo J. Č., paklausė ar nereikia darbininko. Tuomet A. L. pamatė pirmą kartą. Jis susitiko su A. L. ir susitarė, kad dirbtų nuo pakėlimo stoties ir toliau link valymo įrenginių. Tiek V. V., tiek A. L. turėjo savų žmonių ir toje nurodytoje teritorijoje tvarkė paupį. Aptarė, kad A. L. turi išvalyti krūmynus, išvalyti iš upės sugriuvusius medžius. Medžių kamienus galėdavo pasiimti, o šakas ištempti ant kelio, kad galėtų privažiuoti technika ir susmulkinti. Kalbėdamas su V. V. telefonu 2014 m. vasario 26 d., 18 val. 38 min., kalbėjo apie leidimą, kad galbūt tinkamo leidimo nėra ir, kad reikia „pristoti“. Šiame pokalbyje turėjo omenį valdininkus, kad jie puola, nes jis tvarko surastą sąvartyną, tai yra įvairias šiukšles. Kaltinime inkriminuotose teritorijose nei 234 įvairių rūšių medžių, nei 192 įvairių rūšių medžių nėra nupjovęs bei nėra jų pasisavinęs. Nei su V. V., nei su A. L. jokių susitarimų dėl medienos vagystės iš Šventosios paupio niekuomet nebuvo.

Iš kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog pakrantę tvarkė iki 2014 vasario 26 d. Tiek jis, tiek jam paskirti žmonės tvarkė aplinką Šventosios upės slėnyje nuo vandenvietės iki hipodromo, nuo 2013 m. pavasario iki šių dienų. Visą laiką dirbo, nebuvo nustoję valyti Šventosios upės slėnio. Eilę metų jie tvarko aplinką nuo tilto eidami pakraščiu link hipodromo. Išvalė šaltinių 4 upeliukus, kūdrą esančią netoli tilto nuo pridvėsusių šunų ir kačių, iššienavo žilvičius, žilvičių ūglius, iškapojo viksvas, pasėjo dobiliukus, surinko begalę žabų. 2013 m. lapkričio mėnesį, kadangi trūko žmonių medkirčių. J. Č., kuris yra gamtos apsaugos agentūros viršininkas, jam davė A. L. telefono numerį, kurį buvo nurodęs kaip medkirtį. Jis prisiskambino ir sutarė, kad jis su savo žmonėmis valytų pakrantę ties antrąja spaudymine stotimi su sąlyga, kad išvalo nuvirtusius medžius, menkaverčius medžius, kuriuos pasiima, bet su sąlyga, kad turi išvalyti ir krūmus aplinkui. Kitaip sakant tai buvo darbas už tą menkavertę medieną. A. L. sutiko ir darbus pradėjo 2013 lapkričio mėnesį. Apie 2013 m. gruodžio mėnesį kadangi nebuvo šalčių jie negalėjo privažiuoti, todėl jis A. L. paprašė išvalyti krūmus prie nuotekų valymo įrenginių. A. L. su keliais savo žmonėmis, kurių jis nežino dirbo tik porą dienų ir paskui jie dingo. A. L. išsiveždavo medieną, su kokia mašina neatkreipė dėmesio. V. V., kuriam reikia atidirbti viešuosius darbus taip pat valė nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki šiol iki pat hipodromo. Pastarasis pjaudavo medžius su benzininiu pjūklu, kadangi turėjo medkirčio leidimą. Matė, kad turėjo vieną pjūklą. V. V. išsiveždavo medieną su vadinama ,,gazelka“. V. pats dirbdavo ir pats vairuodavo. Su V. V. dirbo kažkoks vyras, kurio jis nepažįsta. Seniūnijos žmonės šakas rinkdavo rankomis, tempdavo į krūmus. Buvo jis davęs žmonėms darbams tokį savadarbį kardą šakoms ,,žabams“ kapoti. Dar yra davęs darbams vieną savo rankinį pjūklą medžio šakoms pjauti. Jis kiekvieną dieną prie jų nestovėdavo ir nežiūrėdavo kaip jie dirba. Jis žmonėms atėjusiems valyti pakrantės ir V. V. bei A. L. sakė, kaip valyti ir ką daryti ir pan. Aiškino kokių negalima medžių kirsti, kaip pavyzdžiui, jei medis nepasviręs daugiau nei 45 laipsnių kampu, negalima jo kristi ir visus tiesius medžius palikti ir jų nekristi. Gerų medžių niekada niekam neleido kirsti, net kalbos apie tai nebuvo. Nei jis nei jam priskirti iš seniūnijos žmonės teritorijoje nuo Ukmergės miesto nuotekų valymo įrenginių iki hipodromo neturint leidimo neiškirto medžių: blindžių, liepų, gluosnių, ąžuolų, baltalksnių, drebulių, juodalksnių, tuopų, guobų, beržų, kadangi nei jis nei žmonės iš seniūnijos toje atkarpoje nedirbo. Tik matė, kad dvi dienas A. L. su žmonėmis valė krūmus prie nuotekų valymo įrenginių. Apie neteisėtą medžių iškirtimą jis nieko nežino, nes nematė ir nieko negali apie tai pasakyti. 2014 m. vasario mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, pats buvo nuvažiavęs ir matė, kad yra iškirsti medžiai nuo nuotekų valymo įrenginių Šventosios upės pakrantėje, kur yra senoji upės vaga (3 t., b. l. 8).

Iš kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, kad šiuo metu tiksliai negali pasakyti, ar tai jis skambino A. L., ar jam skambino A. L., tačiau jie kažkaip su juo susikontaktavo. Tai buvo maždaug 2013 spalio mėnesį. Lyg tai paupyje jie susitiko. Jis parodė A. L. leidimą, kad gali tvarkyti paupį. A. pasakė, kad reikia palikti geresnius medžius, berželius, uosius, o nupjautus medžius, t. y. žilvitį, blindę, išvirtusius medžius gali pasiimti su sąlyga, kad jie išvalys visus krūmynus toje teritorijoje, kurioje pjaus medžius. A. L. sutiko su tokiomis sąlygomis. A. L. pradėjo savo darbus nuo spausdintinės kanalizacijos įrenginių, nuo namelio, kuris stovi toje vietoje. Jie paupiu ėjo link hipodromo. Viskas buvo tvarkoje, kaip ir minėjo jie pjovė menkaverčius medžius. A. L. turėjo du ar tai tris medžių pjovėjus, kurių jis nepažįsta ir nežino, kas jie tokie yra. A. L. su žmonėmis dirbo maždaug 300-400 m ruože. Toje vietoje yra išlikusi dauba. Kadangi nebebuvo įšalo, jie negalėjo privežioti medžių, todėl darbus sustabdė. Po to, gal 2014 m. sausio mėnesio pradžioje jis susitiko su A. L. ir jam nurodė iš kitos pusės nuo valymo įrenginių, kur jis ten gali tvarkyti „šabakštynus“ ir paimti menkavertę medieną. Buvo tokios pat sąlygos, kaip ir anksčiau. A. L. su žmonėmis padirbo galbūt dvi ar tris dienas. Jie po to iš ten dingo. Kaip jie ten pjaudavo jis nematė, nes jo ten visą laiką nebūdavo (3 t., b. l. 12).

Iš kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2013 m. gruodžio mėnesį, datos neprisimena, buvo pradėti Šventosios upės pakrantės valymo darbai. Šventosios pakrantės nuo Ukmergės miesto valymo įrenginių iki hipodromo jie netvarkė ir medžių nepjovė. Tik nuo valymo įrenginių kamputį tvarkė. Medžius pjovė A. L. brigada. Jie ten dirbo dvi ar tris dienas. A. L. brigadoje atrodo dirbo du pjovėjai. Jis jiems paaiškino, kad reikia pjauti krūmus, virtuolius, 45 laipsniais pasvirusius medžius. Apie tai, kad reikia pjauti stačius medžius nebuvo kalbos, jiems buvo liepta palikti tokius medžius. Jis vieną dieną atsitiktinai pravažiuodamas pamatė, kad išpjauti medžiai. A. L. brigada dingo. Vėliau jis dar kartą pravažiavo Šventosios upe ir tolyn už valomųjų įrenginių. Jis pamatė, kad ten yra dar pripjautų medžių, bet kas juos išpjovė nežino. Vėliau susitiko su A. L. ir tada šio paklausė, ką jie daro. A. L. nei paneigė, nei patvirtino, kad tai jo darbininkų darbas. Jis pats nematė, kas tuos medžius pjovė (3 t., b. l. 29).

Šiuos savo parodymus kaltinamasis J. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietas prie Šventosios upės, kuriose buvo tvarkomas paupys, tai yra koordinatėse 55.2457392794186, 24.764410558097488 nurodydamas vietas, kuriose tvarkė paupį miestelėnai. Po to, parodė, griovį ir teritoriją iki koordinačių 55.2449424413925, 24.760373578129528, kurioje tvarkė paupį V. V. bei teritorijas koordinatėse nuo 55.23999519273675, 24.748621990619217 iki 55.23648215958547, 24.749637357242303 ir nuo 55.2301353021754, 24.735227667993378 iki 55.2457392794186, 24.764410558097488, kuriose menkaverčius medžius ir krūmynus tvarkė A. L. pjovėjai (3 t., b. l. 12-16).

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinai eina vedėjo pareigas. Visus kaltinamuosius pažįsta iš matymo, jokių tarpusavio santykių nepalaiko. 2014 metais buvo gauta informacija apie galimai neteisėtai kertamus medžius Ukmergės mieste, teritorijoje prie Šventosios upės, tame tarpe ir draustinio teritorijoje. 2014 m. vasario 12 d. tikrinant šią informaciją, nuvyko kartu su Ukmergės agentūros vyresniuoju specialistu A. P. ir miesto seniūnijos specialistu S. L. prie Ukmergės miesto nuotekų valyklos. Atvykus į vietą buvo pastebėta, kad yra nukirsta daugelis sveikų medžių, kurie yra priskiriami saugotiniems želdiniams. Jie atliko patikrinimą, suskaičiavo nukirstus kelmus bei padarytą žalą. Teritorija buvo didelė, todėl 2014 m. vasario 20 d. atliko tuos pačius veiksmus. Nepaisant to, nors teritorija aplinkos apsaugos agentūros buvo stebima, vėl buvo atliekami neteisėti kirtimai. Dėl to, 2014 m. liepos 9 d. nuvyko į įvykio vietą ir vėl užfiksavo neteisėtus kirtimus. Šią medžiagą perdavė Ukmergės rajono policijos komisariatui ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2014 m. vasario 12 d. vykdant neteisėtų kirtimų teritorijų apžiūras ir fiksuojant pažeidimus, važiuodami keliuku palei upę, teritorijoje, esančioje tarp hipodromo ir prekybos centro „Senukai“, kurios koordinatės 6122883 547470, žemėlapyje pažymėtoje Nr. 8, pastebėjo neteisėtus kirtimus atliekančius asmenis. Šie asmenys dirbo dienos metu, nieko nebijodami. Paklausus pastarųjų ką jie veikia, atsakė, kad dirba darbus Ukmergės miesto seniūnijoje ir, kad J. K. nurodymu kerta netaisyklingus medžius. Paklausus pastarųjų kas yra netaisyklingi, atsakė, kad visi medžiai, kurie yra pasvirę, netiesūs, negražūs ir pan. Dalis nukirstos medienos buvo sukrauta prie upės. Tuo metu privažiavo automobilis „Gaz 53“, kurį vairavo V. V.. Pastarasis išlipo ir paaiškino, kad važiavo pro šalį ir netyčia sustojo, atvažiavo ne dėl medienos. Kirtavietėje sutiko šiuos asmenis: R. D., A. M., E. R., A. B., E. G., S. K.. Važiuojant keliu pastebėjo, kad kirtimai vykdomi ir toliau. Apžiūrų metu tiksliai nustatė, kad buvo kertami medžiai. Visi nukirsti medžiai buvo pamatuoti ir užfiksuoti kelmų matavimo protokole. Visų medžių būklė buvo gera, visų skersmuo buvo didesnis nei 20 cm. Minėta Nr. 8 teritorija nėra saugoma, tačiau yra saugomi joje augantys želdiniai, tai yra miesto teritorijoje augantys medžiai, kurių skersmuo yra didesnis nei 20 cm. Dalis kitų neteisėtų kirtimų teritorijų yra draustinio teritorijos bei Šventosios upės apsaugos juostoje, kita dalis kitų teritorijų draustinio teritorijai ar Šventosios upės apsaugos juostai nepriklauso. Nepaisant to, visi užfiksuoti medžiai buvo saugotini, nes jų skersmuo viršijo 20 cm. Buvo iškirsta ir daugiau medžių, tačiau jų nefiksavo, nes skersmuo neviršijo 20 cm. Kamienus matavo jis pats, A. P. pildė protokolus, o S. L. dalyvavo patikrinime. 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo metu taip pat jis matavo kelmus, o A. P. pildė protokolus. Prie kelmų medžių nebuvo, jų būklę nustatė pagal kelmus. Medis pradeda pūti nuo apačios, todėl gali nustatyti jo būklę pagal kelmą. Užfiksavo būkles, ne visi medžiai buvo geros būklės, žala paskaičiuota pagal medžių būkles. Pasviręs ar su nulaužta viršūne medis taip pat yra saugomas, jį savavališkai kirsti yra draudžiama. Asmenis kertančius medžius 2014 m. vasario 12 d. aptiko tik teritorijoje, plane pažymėtoje Nr. 8. Kitose teritorijose aptiko tik kirtimų padarinius. Be to, aikštelėje esančioje prie nuotekų valymo įrenginių, tarp Nr. 1 ir Nr. 4 teritorijos, aptiko sukrautą medieną, tačiau ji vėliau dingo. Sutikus teritorijoje Nr. 8 žmones, jiems neuždavė klausimo ar jie dirba tik šioje, ar ir kitose teritorijose. Šioje teritorijoje buvo nukirsti septyni medžiai. Čia dar buvo sukrauta dalis nupjautos medienos, kuri buvo sukrauta prie sunkvežimio, tačiau vėliau kartu su sunkvežimiu dingo ir mediena. Jis liepė darbininkams skirstytis ir pats taip pat išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžęs, pastebėjo, kad medienos nėra. Tiriant šį įvykį, kartu su policijos pareigūnais labai panašią medieną surado V. V. įmonėje. Ji buvo sukrauta į konteinerius ir parduodama gyventojams. Ar buvo nustatyta šios medienos priklausomybė, jam nėra žinoma. Buvo į konteinerius sukrauta žilvičio, baltalksnio, drebulės mediena. Liepų nerado. V. V. jokių šios medienos dokumentų neturėjo. Savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo kirsti protokoluose užfiksuotus medžius. Tai, ką jis pamatė ir fiksavo niekaip negali būti vertinama kaip valymo darbai. Šiuo atveju vyko normalių medžių kirtimas, o šakos buvo paliekamos netvarkingai.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad jis surašė 2014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktus bei teismui pateikė internetinio puslapio geoportal.lt planus ir patikrinimo aktus patikslinančią lentelę, kuriuose įvardino koordinates bei sklypų numerius tų teritorijų, kuriose buvo iškirsti medžiai. Šiuose planuose bei patikrinimo aktuose nurodomi sklypų numeriai ir koordinatės nevisiškai sutampa su kaltinamajame akte kaltinamiesiems inkriminuotų teritorijų koordinatėmis bei sklypų numeriais. Taip yra dėl to, jog jo nurodomos koordinatės yra vienas taškas visoje teritorijoje. Jis šią vieno taško koordinatę sklype parinko maždaug sklypo viduryje. Vienas taškas yra x ir y. Mano, kad prokuroro kaltinamajame akte nurodytos koordinatės taip pat yra vieno taško koordinatės, todėl nors jos nesutampa su jo nurodytomis koordinatėmis, tačiau tikriausiai taip pat yra koordinatės tuose pačiuose inkriminuotuose sklypuose. Sklypai kaltintajame akte inkriminuoti tie patys kaip ir jo nurodyti patikrinimo aktuose bei juos patikslinančioje lentelėje. Prokuroro kaltinamame akte inkriminuotas sklypas Nr. 1 atitinka jo planuose bei lentelėje nurodomą sklypą Nr. 1; prokuroro kaltinamajame akte inkriminuotas sklypas Nr. 3 atitinka jo planuose bei lentelėse nurodomą sklypą Nr. 2; prokuroro inkriminuotas sklypas Nr. 2 atitinka – Nr. 3; prokuroro inkriminuotas sklypas Nr. 4 atitinka – Nr. 9; prokuroro inkriminuotas sklypas Nr. 6 atitinka – Nr. 4. Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašte ir pridedamuose planuose nurodomas sklypas Nr. 5 atitinka jo planuose bei lentelėse nurodomą sklypą Nr. 5. Iš jo teismui pateiktos patikrinimo aktus patikslinančios lentelės matyti, jog vienose teritorijose buvo iškirsti saugotini želdiniai, o kitose – iškirsti saugotini želdiniai saugomoje teritorijoje – draustinyje. Visa 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akte nurodyta teritorija patenka į draustinio teritoriją. 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte nurodytos teritorijos tik dalis patenka į draustinio teritoriją. Šiuo metu yra neįmanoma nustatyti kurie medžiai buvo iškirsti iš draustinio teritorijos, o kurie iš miesto teritorijos. Tik sklype Nr. 8 (pagal jo pateiktus planus bei patikrinimo aktus patikslinančią lentelę) rasti kelmai buvo paskaičiuoti atskirai. Kelmai surasti sklypuose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 buvo pamatuoti kartu, išskirti kurie kelmai iš kurio sklypo neįmanoma. Skaičiuojant gamtai padarytą žalą buvo vadovaujamasi atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Pagal metodiką neprivaloma skaičiuoti stataus medžio kainos. Tik miško žemėje galima skaičiuoti medžio kubatūrą. Šiuo atveju buvo iškirsti miesto saugotini želdiniai, todėl buvo skaičiuojama žala pagal minėtus atkuriamosios vertės įkainius. Žalos skaičiavimui neturi reikšmės ar saugotinas želdinys auga miesto teritorijoje ar draustinyje. Kiekvieno kelmo būklė buvo įvertinta atskirai, skaičiavimo įkainis atitinka kelmo būklę. Atlikdamas 2014 m. vasario 12 d. patikrinimą, sklype Nr. 8 (pagal jo pateiktus planus bei patikrinimo aktus patikslinančią lentelę) matė asmenis kertančius želdinius. Ši teritorija yra važiuojant nuo prekybos centro „Senukai“ link Šventosios upės, žemiau Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos. 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo metu jokių asmenų nematė. Į valstybės saugomų gamtinių teritorijų sąvoką nepatenka želdiniai, kurie yra saugotini želdiniai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206. Visi kaltinime inkriminuoti sklypai yra už hipodromo teritorijos, žiūrint nuo Ukmergės miesto pusės.

Iš liudytojo D. B. teismo posėdžio metu pateiktų patikrinimo aktus patikslinančių planų ir lentelių matyti, kad sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 teisiniai rėžiami yra draustiniai, Šventosios upės apsaugos juosta, saugotini želdiniai; sklypo Nr. 9 teisinis rėžimas yra draustinis, Šventosios upės apsaugos juosta; sklypų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10 teisinis rėžimas yra saugotini želdiniai (7 t., b. l. 33-39).

Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius pažįsta, juos žino iš ankstesnėje darbovietėje vykdomos tarnybos. Buvo gauta informacija, tikslios datos kada neprisimena, kad Ukmergės mieste galimai neteisėtai kertami želdiniai. Nustačius neteisėtus kirtimus, jis pasikvietė Ukmergės rajono savivaldybės atstovus, o Ukmergės rajono savivaldybės atstovai pasikvietė J. K.. Visi susirinko į įvykio vietą, tai yra vietą nuo Vilniaus gatvės iki vandenvietės. Tikslios vietos žemėlapyje nurodyti negali. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog 2014 m. pradžioje, žiemos metu, laiko tikslesnio pasakyti negali, į agentūrą atėjo J. K., kuris jam parodė akto projektą, kuriame prašė suderinti, kad jam būtų leista kirsti medžius prie Šventosios upės, nuo tilto iki vandenvietės. Jis labai į tą akto projektą nesigilino, kadangi tokiam kirtimui reikia turėti projektą. J. K. prašė suderinti ne pavienių medžių kirtimą, o tiesiog medžių tvarkymą dideliame plote. Atsisakė pasirašyti ir J. K. paaiškino, kad tokius darbus, t. y. kirtimus gali atlikti tik įmonės, organizacijos turinčios atestatą želdinių tvarkymui. J. K. paklausė, kur tokį atestatą galima būtų gauti. Jam pasakė, kad viena iš organizacijų, kuri gali išduoti tokį atestatą yra „Žaliuojanti Vilnija“. Kiek atsimena, tuo jų pokalbis baigėsi. Šiuo metu jis laiko pasakyti negali, tačiau po kurio laiko, vėl J. K. atėjo į agentūrą, kur jis parodė želdynų tvarkymo atestatą. Iš agentūros darbuotojų niekas akto projekto želdinių tvarkymui nepasirašė, nes J. K. to neprašė. 2014 m. vasario ar tai kovo mėnesį agentūroje buvo gautas skundas dėl galimai neteisėtai kertamų medžių Šventosios upės pakrantėje. To skundo tyrimui, jis susisiekė su savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja V. G. ir pasiteiravo, ar yra leidimas. Kalbėjosi, kad reikėtų apžiūrėti įvykio vietą, ir tuomet nustatys, ar buvo išduotas leidimas, ar ne. Po kelių dienų skundui tirti atvyko departamento pareigūnas A. M.. Prie Šventosios upės buvo susitikę A. M., A. P., jis, V. G.. V. G. telefonu išsikvietė J. K.. Ta vieta buvo nuo tilto iki vandenvietės pradžios. J. K. su V. G. kalbėjo, kad tas aktas bus pasirašytas, bet jiems dar kažko trūko, todėl vietoje medžių skersmenų nematavo. Kadangi leidimo ir kitų dokumentų J. K. nepateikė, todėl jie nutarė pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtai iškirstų medžių. Maždaug tuo laiku į agentūrą buvo atėjęs A. L., kuris yra jo sodo kaimynas per du sklypus, pastarasis pasiteiravo apie medžių kirtimą prie Šventosios upės. Jis sakė, kad matė, kaip kerta medžius prie upės ir jis minėjo, kad ir jam reikia ar tai malkų, ar tai medienos. Kadangi tą pačią dieną arba iš vakaro jam buvo skambinęs J. K. ir sakęs, kad nori sutvarkyti pakrantę, kad yra tam trukdoma nepasirašant akto projekto, be to trūksta žmonių, yra dirbama visuomeniniais pagrindais, todėl jis J. K. telefono numerį davė A. L. ir pasakė, kad pastarieji toliau tartųsi bei bendrautų. Kalbėdamas su J. K. akcentavo, kad kol nėra leidimo ir kol nėra padarytas projektas želdinių tvarkymui, jokie darbai negali būti vykdomi. Į tai J. K. atsakydavo, kad projektas yra daromas ir kad nebus jokių problemų. Po skundo tyrimo dėl neteisėtų kirtimų, J. K. kartas nuo karto užeidavo į agentūrą ir kalbėdavo, kad jam projektą vilkina, nors jis darbus jau pradėjo. J. K. neaiškino, kas jam daro projektą bei kas dirba prie Šventosios upės. J. K. jis paaiškino, kad be leidimo ir projekto želdinių tvarkymui atlikti kažkokių tai darbų prie Šventosios upės negalima. Tuomet matydami, kad J. K. neturi nei leidimo, nei projekto želdinių tvarkymui nutarė patikrinti teritoriją prie Šventosios upės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai buvo nukirsta įvairių rūšių medžių, ne tik toje vietoje nuo tilto iki vandenvietės pradžios, bet ir tarp hipodromo ir nuotekų siurblinės, tarp hipodromo ir upės, dviejose vietose prie valymo įrenginių. Atlikus pirminius neteisėtai nukirstų medžių matavimus, jie buvo išmatuoti bei pažymėti dažais. Buvo siekta nustatyti asmenis, kurie neteisėtai kirto medžius, buvo dar kartą nuvykta į anksčiau matuotą teritoriją ir vėl buvo nustatyti nauji neteisėti kirtimai. Su J. K. jokių tarpusavio santykių nepalaiko. Pastarasis ateidavo į agentūrą arba paskambindavo. Jis sakė žodžiu J. K., kad sustabdytų darbus prie Šventosios upės kol neturi leidimo. Tai sakė būtent J. K. todėl, kad pastarasis pats ateidavo į agentūrą dėl šių medžių, rodydavo kažkokius aktus, be to savivaldybės atstovai jį pakvietė į patikrinimą dėl neteisėtų kirtimų. Neprisimena ar tai sakė telefonu, ar kalbant agentūroje. Dalyvavo kai kuriuose patikrinimuose, kiekvieną kartą rasdavo vis naujų iškirstų sveikų medžių, kuriems kirsti reikalingi savivaldybės išduoti leidimai. Leidimų nereikia tik vėjovartom, išdžiūvusiems medžiams. Buvo iškirsti liepos, žilvičiai, uosiai bei kiti medžiai. Teritorijoje nuo Vilniaus gatvės iki hipodromo ir toliau buvo atlikti savavališki kirtimai, tokie darbai negali būti vertinami kaip pakrantės tvarkymas. Jis matė, kad buvo iškirsti sveiki medžiai, o palikti menkaverčiai krūmai. Sveiki medžiai buvo iškirsti teritorijoje nuo miesto vandenvietės pradžios, esančios prieš hipodromą, žiūrint link Ukmergės miesto pusės, iki valymo įrenginių pabaigos. Jokių teisėtų leidimų nėra matęs, kažkokį dokumentą J. K. rodė, tačiau jis nebuvo tinkamas. Šie kirtimai buvo atlikti apytiksliai laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gegužės mėnesio. Be A. L. į agentūrą buvo atėję dar trys ar keturi asmenys, kurie pageidavo medienos už darbą paupyje. Šie asmenys buvo siųsti J. K.. Jis tai suprato kaip provokaciją. Nupjautos medienos nėra matęs, transporto priemonių nėra matęs, V. V. kirtavietėse taip pat nėra matęs. Pastebėjęs savavališkus kirtimus, iniciavo patikrinimus, kurių metu buvo užfiksuoti neteisėti kirtimai bei medžiaga perduota ikiteisminiam tyrimui atlikti. Galbūt ir buvo tvarkoma (valomi krūmynai) Šventosios upės pakrantė iki 2014 metų, tačiau neteisėti kirtimai buvo fiksuoti 2014 metais.

Liudytoja Z. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio praėjo daug laiko, todėl nei įvykio aplinkybių, nei savo parodymų šiuo metu neprisimena. Prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodo, jog A. L. jai pasakojo, kad 2013 metų rudenį kreipėsi pas J. Č., nes girdėjo, kad yra tvarkomas paupys ir, kad J. Č. suvedė jį su J. K.. Kokiu būdu tai įvyko, ji nežino, kadangi smulkiau nepasakojo. A. L. jai aiškino, kad paupį tvarkė jis ir S. Š. „švogeris“, kurio pavardės ir vardo ji nežino, nes A. L. neminėjo. Taip pat iš A. L. žodžių žino, kad nukirsti liepas, pats asmeniškai atvykęs, davė nurodymą J. K., Š. „švogeriui“. Žino, kad ar tai nukirtus liepas, ar tai paties kirtimo metu, S. Š. „švogeris“, konfliktavo su aplinkiniais. Pagal A. L. žodžius, nupjautos liepos yra pas S. Š. „švogerį“ namuose, esančiuose netoli A. L. brolio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Visus medžius nukirstus vežė žmogus iš Šaukavos, kuris yra A. L. vaikystės draugas. A. L. neminėjo nei vardo, nei pavardės. Kiek ji suprato iš A. L. žodžių, visus nupjautus medžius, jis išvežė nuo Šventosios upės. Kiek ji žino iš A. L. pasakojimų, dalis medžių buvo parduodama malkoms. Pastarasis skelbimų neduodavo, o klientų ieškodavo per pažįstamus. Malkas vežė A. L. geras pažįstamas, su kuriuo A. L. susiskambindavo. Kiek suprato, už malkas pinigus žmonės mokėdavo vairuotojui, o šis atiduodavo A. L., o pastarasis pinigus nuveždavo J. K.. Tai, kad važiuodavo pas J. K., ji suprato iš to, kad A. L. pasakodavo kaip jis gyvena. Taip pat, kiek iš A. L. kalbų suprato, V. V. buvo tik pradžioje ir pačioje pabaigoje, nes A. L. pasakė, kad atvažiavo ant viso gatavo. 2014 m. vasario 10 d., apie 9 val. 10 min. jai paskambino A. L. ir pasiūlė išgerti kavos, ji sutiko. Jis privažiavo prie jos namų ir jie kartu nuvažiavo iki parduotuvės, kuri yra priešais „Vienybę“. Ji sėdėjo automobilyje, o A. L. nuėjo į parduotuvę kavos. Po kiek laiko, jis išlėkė susinervinęs iš parduotuvės be kavos, įsėdo į automobilį ir greitai važiavo link Šventosios upės, prie valymo įrengimų. Važiavo su AUDI markės automobiliu, šokoladinės spalvos. Prie valymo įrengimų buvo „fiskaras“, o aikštelėje dar viena krovininė mašina. Ji išlipo iš automobilio ir ėjo link tų žmonių, bet sustojusi pamatė, kad A. su kažkuo ginčijasi dėl medienos. Ji girdėjo tik pokalbį tarp dviejų vyrų. V. V. aiškino, kad tai yra J. K. mediena ir pastarasis jam leido pjauti kaladėmis, o A. V. V. šaukė, kad tai jo mediena ir kad čia viskas suderinta su J. K.. V. V., sakė, kad J. K. liepė kuo greičiau išvežti medieną iš čia. A. aiškino, kad dėl išvežimo suderinta prieš savaitę, šaukė A., kad vėlavo atvažiuoti „fiskaras“. Po to, V. V. pasiūlė paskambinti J. K., siūlė savo telefoną. A. L. pasakė, kad jis turi savo telefoną ir kad jam nereikia. Kiek suprato, A. skambino J. K. ir su juo kalbėjo. A. telefonu kalbėjo, kad dėl išvežimo buvo kalbėta prieš dvi ar tris savaites, tačiau „fiskaras“ nevažiavo. Tuomet A. padavė telefoną V. V., kuris pakalbėjęs vėl telefoną atidavė A. ir pasakė vyrams, kad baigiam darbus ir važiuojam. Tuomet ji pradėjo eiti link automobilio ir A. jai parodė, kad ji sėstų į automobilį. Dar prieš sėdant į automobilį, A. kažkokiam tai vyrui, kuris buvo prie „fiskaro“, pasakė, kad ją veža namo, kad nebūtų jai problemų. A. atėjo iki automobilio ir pasakė, kad V. V. atsirado ant viso gero. Jis jai sakė, kad V. V. tvarkė paupį nuo tilto ir vėl atsirado ant viso gero. Dar jai A. atkartojo pokalbį su J. K., kad jis, t. y. J. K. pasakė, kad pas jį nevažiuotų daugiau ir neskambintų, kad per jį, t. y. A. L. visos problemos. Dar A. jai kalbėjo, kad tai per patį J. K. yra problemos, kad jis pats liepė nupjauti tas liepas, dėl kurių moterys kreipėsi su pareiškimu. Visa tai A. pasakojo labai susinervinęs. Ji paklausė A., ar jis buvo kai buvo pjaunamos liepos. Jis pradėjo pasakoti, kad tai darė S. Š. „švogeris“, kad nupjautos liepos pas tą „švogerį“ namuose sukrautos. Tuomet jo paklausė, ar jie turėjo leidimą. Jis atsakė, kad taip, kad leidimą davė pats J. K. ir automobilyje jai parodė leidimo kopiją. Ji matė, kad buvo viršuje spaudas, apačioje pasirašyta J. K. ir J. Č. ir kažkas tai surišta su Ukmergė paupio krūmynais. Matėsi, kad buvo padaryta kopija iš segtuvo, nes buvo dvi skylės, kairėje pusėje. Tuo viskas baigėsi, ji bendravimą su A. L. nutraukė. Matė, kad buvo aikštelėje sukrauti nupjauti rąstai. Kiek jų buvo, ji nežino, bet nemažai. Matė, kad prie tų rąstų stovėjo ,,gazelka“ su prikrauta priekaba malkų kaladėmis. Toje vietoje buvo penki vyrai. Be to, iš A. L. kalbų suprato, kad vienas iš pjovėjų buvo jo draugas, kuris pusę gyvenimo praleido kalėjime. Taip pat A. L. pasakojo, kad pardavė ne vieną ,,gazelką“ malkų, būtent iš paupio vyriškiui pravarde „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat yra minėjęs, kad ir pats „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą pats važiavo su priekaba ir pjovėsi paupyje malkas. Sekančią dieną, kai A. L. buvo pareikštas įtarimas, tai buvo šeštadienis, A. L. ją susirado ir parodė pranešimą apie įtarimą, kur buvo jam pateikti įtarimai, kad jis išpjovė neteisėtai medžius Šventosios upės pakrantėje. A. L. iš karto pasakė, kad jis nekaltas. Tuomet ji jo paklausė, ar yra liudininkų, kurie matė, kaip pjovė ir tai kaip pirko medieną bei malkas. Jis atsakė, kad taip. Malkas pirko „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo siūlyta A. tėvui. Kas siūlė A. tėvui ar „(duomenys neskelbtini)“, ar tas vairuotojas ji nežino. Jis minėjo, kad A. dirba policijoje, o „(duomenys neskelbtini)“ yra kaimynas ir gerai sueina. Jis bijojo dėl šių, o sakė, kad kiti tylės, niekas nieko nepasakys. Su A. L. ją sieja tokie santykiai, kad dirbant policijos pareigūne (ikiteisminio tyrimo tyrėja) pastarąjį pažinojo kaip liudytoją byloje. Šiuo metu ji yra bedarbė, policijoje nebedirba. Su kaltinamaisiais tarpusavio santykių nepalaiko. Papildo, jog 2014 m. vasario 10 d. nuvykus su A. L. į Šventosios upės paupį, prie vandens valymo įrenginių matė labai didelę krūvą rąstų (apvalią medieną, 2,5 m ilgio, apie 60 cm skersmens), penkis asmenis, kurie šią medieną pjovė bei medienos prikrautą automobilį „Gaz“. Be to, šalimais stovėjo „fiskaras“. Aplinkui jokių medienos kirtimo požymių nebuvo, galimai ji buvo atvežta iš kitur. Kas sandėliavo šią medieną ji nežino. To, kad A. L. pjautų nematė, tačiau iš jo elgesio suprato, kad pastarasis yra atsakingas už šią medieną. A. L. prie minėtos medienos su ja nuvyko staiga, kai jam paskambino automobilio „fiskaras“ vairuotojas, kuris aptiko medieną pjaunančius žmones. A. labai susijaudino tai išgirdęs ir staiga važiavo į įvykio vietą, kur kilo konfliktas dėl medienos priklausomybės. Suprato, kad „fiskaras“ atvyko A. L. nurodymu. Daugelis Ukmergėje gyvenančių žmonių žinojo, jog paupyje yra kertama mediena. Ji suprato, kad viskas daroma oficialiai, nes dar iki 2014 m. vasario 10 d. matydavo prie Šventosios upės važiuojančius aplinkos apsaugos specialistų pareigūnų, policijos pareigūnų automobilius. A. L. jai sakė, kad gautus pinigus už medieną veža J. K.. Kokias sumas nesakė. Dar iš A. L. žodžių sužinojo, jog jis derindavo su UAB „Ukmergės vandenys“ žmogumi, kuris turėdavo raktus nuo šoninių vartų. Kas tai per žmogus ir kurių vartų ji nežino. Jai minėjo, kad pakrautas „fiskaras”, negalėdavo išsisukti iš to keliuko, todėl reikėdavo važiuoti kitu keliu per „Ukmergės vandenys“ teritoriją. Dar girdėjo, kaip A. L. sakė, kad iš „fiskaro” atvežtą medieną, persikraudavo UAB „Ukmergės vandenys“ teritorijoje. Minėjo, kad kažkur tai teritorijos gale. Tuo metu, kai ją vežė A. L. nuo nuotekų valymo įrenginių aikštelės, po konflikto su V. V., A. jai pasakojo pokalbį su J. K.. Tada J. K. pasakė, kad A. L. pas jį nevažiuotų ir neskambintų, nes tik per A. L. visos problemos. Dar A. pasakė, kad ačiū dievui pinigai liks jam. Kiek ji suprato, pinigus už medieną jis gavo ar tai trečiadienį, arba ketvirtadienį. Kiek ji iš A. pokalbio suprato, visa mediena nuo upės buvo išvežta su tuo pačiu automobiliu „fiskaras”, su tomis pačiomis dvejomis mašinomis. Jai nieko nežinoma, kad V. V. pjautų medieną. Iš A. L. kalbos suprato, kad V. V. atvažiavo „ant gatavo“. A. L. jai rodė leidimą pjauti medieną, matė parašus bei spaudą. Kieno spaudas ir parašai, jai nežinoma. Jai žinoma, kad A. L. medienos „suderino“ asmeniui, kurį vadina (duomenys neskelbtini). Ji pati ne vieną kartą matė į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą atvykstantį automobilį „Gaz“ ir atvežantį medienos.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino tik iš matymo. Jam yra žinoma, kad kaimynas D. per pusę pigiau nei rinkoje pirko malkas. Iš kur buvo vežtos malkos nežino, kas jas atvežė nematė. Po kelių dienų kai buvo atvežtos malkos, A. L. matė pas kaimyną D. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog jis gyvena kaimynystėje su E. D., kurio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau, t. y. pernai metais ir 2014 metų pradžioje matydavo, kaip kartais pas kaimyną E., trumpam užsukdavo vyriškis, kurio vardas A., pavardės nežino, pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kokiais reikalais jis pas kaimyną atvažiuodavo jis nežino ir tuo nesidomėjo. Jam nei kaimynas E., nei vyriškis „(duomenys neskelbtini)“ malkų nesiūlė, nes jam jų nereikia, o savo namą šildosi dujomis ir malkinio pečiaus neturi. „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta iš matymo, jokių ryšių su juo nepalaiko ir nežino, kuo jis verčiasi. Su kaimynu pabendrauja apie buitinius, kasdieninius dalykus. Žino, kad kaimynas E. turi malkinį pečių ir perka malkas. Matė praeitų metų pabaigoje ir 2014 metais, ar tai sausio, ar vasario mėnesį pas jį kieme išverstas malkas, kurias pats kaimynas sunešė į malkinę. Iš kur jis malkas įsigijo, nežino. Jaunesnioji dukra A. Š. dirba policijoje.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis A. L. pažįsta, kartais su juo susitinka. Ne kartą su A. L. yra bendravęs dėl savo 4 ha miško, jie buvo nuvažiavę į miškų ūkį, dar į kažkokias įstaigas. Apie medžio pjovimą prie Šventosios upės žino tik iš spaudos. Buvo girdėjęs, kad A. L. dirba prie medžių, tačiau nieko tiksliau apie tai nežino. Iš A. L. jokios medienos nepirko, turi savos medienos. Buvo pravažiavęs bei kelis kartus ėjęs Šventosios paupiu ir matė nupjautų medžių, tačiau jie buvo labai prasti, netinkami kūrenimui.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūroje, inspektoriumi. Kaltinamąjį J. K. pažįsta, jokie asmeniniai ryšiai jų nesieja, bendrauja retai. Kaltinamųjų A. L. ir V. V. nepažįsta. 2014 metais, važiuodamas nuo valymo įrengimų palei Šventosios upę, aikštelėje pamatė į rietuvę sukrautų karklių. Iš pradžių dėmesio į tai neatkreipė, tačiau vėliau sužino, kad toje vietoje kirtimai vyksta savavališkai. Tuomet kartu su kolega D. B. vyko į patikrinimus ir matė nukirstų medžių kelmus. Jis kelmus apžiūrėjo. Kelmai buvo karklių, gluosnių, blindžių, žilvičių, dviejų ąžuolų. Tai gerai žino, nes anksčiau dirbo miške, rangovu. Jis skaičiavo gamtai padarytą žalą. Žala priklauso nuo medžio rūšies. Medžio kokybė matosi pagal kelmo storį, kelme gali būti puvinys, skaičiavimo formulėje yra numatyti trys variantai. Matavo tik saugomus medžius, nesaugomų neskaičiavo. Vieni iš pirmųjų veiksmų, pradėjus patikrinimą, buvo nustatyti ar turimi leidimai pjovimui. Nustatė, kad leidimai išduoti nebuvo. Visiškai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog 2014 m. vasario 7 d. jis važiavo Šventosios upės pakrante, patikrinti informaciją apie neteisėtai kertamus medžius. Tą kartą jis pravažiavo pro Ukmergės miesto nuotekų valymo įrenginius ir pamatė, kad palei upę yra medžių kelmai. Iš tos vietos anksčiau nebuvo galima pamatyti upės, o upė buvo matoma. Tuomet grįžęs į darbovietę papasakojo apie susidariusią situaciją. Pasitarę su vadovu J. Č., nutarė, kad reikėtų pasiimti specialistą iš seniūnijos ir teritoriją apžiūrėti atidžiau. 2014 m. vasario 12 d. dėl galimai neteisėtai kertamų medžių Šventosios upės slėnyje buvo nuvykta kartu su Ukmergės agentūros vyr. specialistu D. B. ir miesto seniūnijos specialistu S. L. prie Ukmergės miesto nuotekų valyklos. Atvykus į vietą buvo pastebėta, kad yra nukirsta daugelis sveikų medžių, įvairių rūšių, kurie yra priskiriami saugomiems želdiniams. Minėtoje teritorijoje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimas pjauti medžius išduotas nebuvo, joks aplinkotvarkos projektas nederintas. Buvo pamatuoti visi nukirstų medžių kelmai toje teritorijoje nuo Ukmergės nuotekų valymo įrenginių iki miesto hipodromo. Matuojant medžių kelmus buvo purškiama juodos spalvos dažais, kad nesupainiotų jau išmatuotų kelmų. Buvo matuojami didesni nei 20 cm medžių kelmai. Medžiai Šventosios upės apsaugos juostoje ir kraštovaizdžio draustinyje kertami nebuvo, nebuvo pastebėta nukirstų medžių kelmų. Matėsi, kad dauguma medžių nukirsta geros būklės. Visa kokybiška neteisėtai nukirstų medžių mediena išvežta. Visų išmatuotų medžių kelmų duomenys buvo surašyti ,,Kelmų matavimo akte.“ Medžiai buvo iškirsti ne miškų ūkio paskirties žemėje ir kurie yra pagal Vyriausybės nutarimą priskiriami saugotiniems želdiniams. Neteisėtai buvo nukirsti įvairūs medžiai, jų kiekis didelis, šiuo metu pasakyti negali, kadangi neatsimena, tačiau jie yra paminėti akte. Buvo rasti nukirstų medžių blindžių, liepų, gluosnių, ąžuolo, baltalksnio, drebulės, juodalksnio, tuopos, guobos ir beržų kelmai. Toje vietoje, kur buvo atlikti kelmų matavimai, asmenų nebuvo, niekas daugiau nekirto medžių. Išmatavus šioje teritorijoje neteisėtai nukirstų medžių kelmus, buvo pavažiuota toliau, tikslu pasižiūrėti, ar nėra kertami medžiai, kitose šventosios upės slėnio vietose. Pavažiavus maždaug apie 500-600 m link Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos, pamatė keletą vyriškių, kurie pjovė dviem motoriniais pjūklais. Matėsi, kad ką tik buvo nupjauti gluosniai, liepos ir blindės. Paklausus jų, ką jie daro, pastarieji atsakė, kad dirba pagal J. K. nurodymą. Jiems J. K. pasakė, kad reikia nupjauti visus krūmus, gulinčius, kreivus medžius. Jiems buvo pasakyta, kad reikia palikti tik tiesius medžius. Iš kur tie žmonės turėjo pjūklus, jis nežino, nes jų apie tai neklausė. Jo kolega, D. B. surašė ten buvusius vyriškių vardas ir pavardes. Toje vietoje vėl gi buvo išmatuoti medžių kelmai ir duomenys įtraukti į ,,Kelmų matavimo aktą“. Medžiams kirsti ne miško paskirties žemėje leidimai išduodami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, o projektai turi būti derinami su Ukmergės savivaldybės administracija ir pagal teritorijos pobūdį su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Nukirstų medžių būklė yra pažymėta ,,Kelmų matavimo akte“.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje. Kaltinamąjį J. K. pažįsta kaip bendruomenės pirmininką bei kaip asmenį, kuris kreipėsi dėl Šventosios upės pakrantės tvarkymo. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. 2009 metais į savivaldybę dėl Šventosios upės pakrantės tvarkymo kreipėsi J. K., kaip bendruomenės pirmininkas. Buvo sudaryta komisija, sudarytas apžiūros aktas bei buvo leista tvarkyti nesaugotinus želdinius (krūmus, želdinius iki 8 cm skersmens, želdinius iki 16 cm skersmens). Jokių leidimų tvarkyti medžius išduota nebuvo. Aktas tvarkyti nesaugotinus želdinius buvo išrašytas J. K., darbus prižiūrėjo seniūnijos atstovai. Jei medžio skersmuo didesnis nei 20 cm reikalingas leidimas. Pakrantė buvo tvarkoma dviem etapais. Pirmo etapo metu buvo tvarkoma nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Antro – nuo hipodromo iki valymo įrenginių. Pirmas etapas tęsėsi nuo 2009 metų, tvarkė ilgai, kiek laiko neprisimena. Šiam etapui ir buvo išduotas anksčiau minėtas aktas. Antram etapui joks dokumentas išduotas nebuvo, kada vyko antro etapo darbai, ji nežino. Dėl šio klausimo į savivaldybę turėjo kreiptis seniūnija, tačiau nesikreipė. Tuo metu kai buvo savivaldybei perduotas aktas dėl medžių iškirtimo ir kai savivaldybė nusprendė, kad teiks ieškinį, ji buvo nuvykusi prie Šventosios upės, pažiūrėti kaip atrodo. Pamatė, kad yra iškirsta labai daug medžių, tai yra medžių, kurių skersmuo didesnis kaip 20 cm. Nesvarbu ar medžio patenkinama būklė, ar nepatenkinama, nesvarbu ar tai vėjovarta, ar vėjolauža, jį nukirsti pakrantės zonoje ar ne pakrantės zonoje, yra būtinas leidimas. J. K. leidimo niekuomet neturėjo, jam buvo išduotas tik aktas pirmo etapo darbams.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius J. K. ir A. L. pažįsta tik iš matymo. Kaltinamąjį V. V. pažįsta seniai. Jo vadovaujamos įmonės technika buvo nuvažiavusi prie Šventosios upės smulkinti šakų. Su juo šio klausimo niekas nederino, dėl technikos nuvykimo buvo derinta su jo broliu – direktoriumi gamybai. Kiek jam žinoma, tai buvo vienintelis atvejis. Sąskaitos už darbą niekam nerašė, jo įmonė pasiima šakas ir tai būna prilyginama atlygiui.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį J. K. pažįsta kaip miesto bendruomenės pirmininką, V. V. pažįsta nuo senų laikų, A. L. nepažįsta. Visiškai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi. Bendrovė užsiima malkų gamyba ir eksportu. Bendrovėje yra įranga smulkinanti šakas, todėl bendrovės katilinei ruošiamas ir naudojamas savas kuras. Kadangi kuro ruošimui naudojamos medžių šakos, todėl bendrovė skelbiasi, jog kertami grioviai ir apaugusios žemės. 2013 metų vasaros pabaigoje, tikslios datos neprimena, iš jam nežinomo telefono abonento paskambino vyriškis ir prisistatė J. K.. Šio asmens tiesiogiai nepažinojo, tačiau iš spaudos žinojo, jog pastarasis yra Ukmergės bendruomenės pirmininkas. J. K. jam pasiūlė iš Šventosios upės pakrantės pasiimti šakas, nes žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi medžių šakas utilizuojančią techniką. Telefoninio pokalbio metu jie susitarė, jog J. K. perskambins ir po to jie aptars susitikimo datą ir vietą. Po maždaug 3-4 dienų, perskambino J. K. ir jie susitiko aikštelėje prie Šventosios upės tilto ir apžiūrėję šakas pravažiavo paupiu nuo Vilniaus gatvės link nuotekų valymo įrengimų. Važiuojant paupiu, nuo Vilniaus gatvės link hipodromo, jis pastebėjo mažomis krūvomis sudėtus tik smulkius krūmus. Kadangi su šakų utilizavimo traktoriumi privažiuoti prie minėtų šakų krūvų buvo neįmanoma, todėl J. K. pasiūlė šakas išvežti į aikštelę ir paklausė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šakas negalėtų sumokėti. Tada J. K. pasakė, kad bendrovė neteikia šakų išvežimo paslaugų, gali tik padėti utilizuoti nereikalingas šakas. Tada J. K. sutiko nemokamai atiduoti šakas ir jas perkelti keletą metrų į paupio kelią. Jis matė, kad tuo metu keletas nepažįstamų vyrų su kardais kapojo krūmus. Jam J. K. paaiškino, kad tai viešuosius darbus atliekantys asmenys. Tuo metu jokių medžių jis nematė – buvo tik smulkios šakos. Maždaug rugsėjo – spalio mėnesiais, tikslios datos neprisimena, bendrovės specialus traktorius (su malūnu šakoms utilizuoti), kurį vairavo traktorininkas V. M., nuvyko į J. K. parodytą vietą prie Šventosios upės paupio ir utilizavo prie kelio padėtas medžių šakas. Daugiau su J. K. jis nebendravo ir dėl šakų utilizavimo nekalbėjo. Tačiau 2013 metų gruodyje, maždaug 10-11 dienomis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko iš matymo pažįstami A. L. ir vyriškis, kurio ankstesnė pavardė buvo G. Pastarojo vardo ir dabartinės pavardė nežino. Abu minėtus vyriškius pažįsta, nes šie kelis kartus prieš tai buvo atvykę siūlyti medžių šakų, nes minėjo, jog ruošiasi kažkur kirsti topolius. Šį kartą, A. L. ir G. pasiūlė nuo Šventosios upės paupio pirkti medžius, tačiau paprašius pateikti leidimą, jie pasakė, kad leidimą pateiks kitą dieną. Susitarė, jog nuvažiuos pažiūrėti į vietą. Nuvykus į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, jis pamatė medžių rietuvę, kurioje buvo maždaug 10-15 kubų medienos, 3 metrų ilgio bei 20 cm ir didesnio skersmens. Jis negali tiksliai pasakyti, kokios rūšies tai galėjo būti medžiai, nes į tai nekreipė dėmesio. Mano, kad galėjo buvo gluosniai, žilvičiai. Be to, A. L. pateikė Ukmergės rajono savivaldybės, pasirašiusio asmens pavardės neprisimena, išduotą ar J. K., ar tiesiog miesto bendruomenei, nes šiuo metu tiksliai neprisimena, sprendimą leisti kirsti menkaverčius krūmus Šventosios upės pakrantėje, kurio galiojimas jau buvo pasibaigęs maždaug prieš metus. Pasakius apie tai A. L. ir G., pastarieji pasakė, jog gaus leidimą tokį, kokio reikia, tačiau jis atsisakė pirkti minėtus medžius ir su minėtais asmenimis bendradarbiauti. Apie pirkimo kainą nebuvo tariamasi, nes paaiškėjo, jog A. L. ir G. neturi leidimo. Tuomet A. L. dar pasiūlė pasiimti menkaverčius krūmynus, kurie buvo sudėti krūvomis prie keliuko, esančio tarp kolektyvinių sodų ir Šventosios upės pakrantės. Teritorija nuo nuotekų valymo įrenginių link hipodromo, kurioje buvo sudėti šie menkaverčiai krūmai, buvo maždaug 400 metrų ilgio. Todėl 2013 m. gruodžio 17-18 dienomis bendrovės traktorininkas V. M. minėtoje vietoje su specialiuoju traktoriumi utilizavo menkaverčius krūmynus. Daugiau su A. L. ir G. jis nebendravo ir pastarieji jokių savo paslaugų nesiūlė.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo. Po įvykio praėjo daug laiko, todėl šiuo metu gerai visų aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad nuo 2004 metų jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, traktorininku. Nuo 2012 metų gruodžio mėnesio bendrovei įsigijus traktorių šakų smulkinimui, jis pradėjo dirbti su minėtu „Zetor“ markės ratiniu traktoriumi ir smulkinti medienos atliekas. 2013 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tikslaus laiko neprisimena, darbo dienos pabaigoje, A. B. pasakė, jog reikės važiuoti prie Šventosios upės apžiūrėti vietos, kurioje sudėtos medžių šakos. Nuvažiavus prie Šventosios paupio, nuo Vilniaus gatvės tilto iki UAB „Ukmergės vandenys“ teritorijos, prie kelio kairėje pusėje (važiuojant nuo tilto), apie 1,5 – 2 kilometrų ilgio atkarpoje, buvo sudėtos medžių šakų įvairaus dydžio krūvelės, maždaug 30-40 metrų atstumu viena nuo kitos. A. B. pasakė, jog būtent minėtas medžių šakas reikės utilizuoti. Kitą dieną, apie 8 val. ar 9 val., tiksliai neprisimena, nuvyko į gamybos vadovo A. B. parodytą vietą ir maždaug per 3 valandas utilizavo minėtas medžių krūmų krūveles. Tuo metu Šventosios paupyje pastebėjo tik keletą žmonių – jie vaikščiojo prie upės. Dirbančių ar genėjančių medžių šakas darbininkų, nesimatė. Atlikęs darbą, grįžo į bendrovę. 2013 metų gruodžio viduryje gamybos vadovas vėl jam parodė vietą Šventosios paupyje netoli nuotekų valymo įrenginių (važiuojant paupio keliuku nuo nuotekų valymo įrenginių, kairėje link hipodromo), kurioje, maždaug 1,5 – 2 kilometrų ilgio atkarpoje per abi kelio puses, taip pat buvo sudėtos įvairaus dydžio medžių šakų krūvelės. Šiose krūvelėse taip pat nebuvo jokių medžių kamienų, be to, jo vairuojamas traktorius gali smulkinti tik ne didesnius, kaip 15 cm storio, medžių kamienus. Beveik visą darbo dieną utilizuodamas medžių šakas, jis nepastebėjo nei vieno asmens. Nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo šakas rinko 2013 metų pavasarį ar vasarą, o nuo hipodromo iki valymo įrenginių – 2013 metų pabaigoje arba 2014 metų pradžioje.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Iš visų kaltinamųjų pažįsta tik J. K., jį pažįsta kaip miesto bendruomenės pirmininką. Apie iškirstus medžius Šventosios upės pakrantėje sužinojo tik iš spaudos. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog nuo 2005 m. iki 2013 gegužės 10 d. jis dirbo Ukmergės miesto seniūnu ir maždaug 2009 metais kartu su Ukmergės bendruomene, kurios pirmininku tuo metu jau buvo išrinktas J. K., pradėjo organizuoti Šventosios upės paupio dešiniojo kranto nuo tilto per Šventąją (nuo Vilniaus gatvės) iki hipodromo tvarkymą, tai yra, nuo pavasarinio potvynio tvarkė atliekas, medžių šakas, rastus ir užaugusius menkaverčius krūmus, kuriems nereikėjo leidimo. 2010 – 2012 metais miesto seniūnijai talkino ir miesto bendruomenės pirmininkas, miesto seniūnaitis J. K.. Pastarasis iš pradžių su viešuosius darbus atliekančiais asmenimis tvarkė Šventosios upės paupio dešiniojo kranto nuo tilto per Šventąją (nuo Vilniaus gatvės) iki hipodromo teritoriją, o nuo 2012 metų vasaros ir rudenį aktyviau talkino prie UAB „Ukmergės vandenys“ ir vandenvietės teritorijoje organizavo krūmų šalinimą, žolės šienavimą. Jis pats asmeniškai bei atsakingas už viešųjų darbų organizavimą seniūnijos specialistas D. M. prižiūrėjo J. K. ir viešuosius darbus atliekančių asmenų vandenvietės teritorijos tvarkymą. Nori pažymėti, kad specialistas D. M. nuo 2012 m. liepos mėnesio pradžios iki 2013 m. birželio 30 d. buvo priimtas į miesto seniūniją būtent organizuoti viešuosius darbus ir prižiūrėti bei kontroliuoti darbų eigą. Jokių pažeidimų tuo metu nebuvo nustatyta, jokių neteisėtų kirtimų nebuvo. Jis žino, kad J. K. kelis kartus žodžiu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, prašydamas išduoti leidimą kirsti medžius Šventosios upės paupyje, tačiau, ar buvo išduotas leidimas, jis nežino. Be to, žinodamas, kad Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai yra labai reiklūs ir J. K. yra baudę už gamtos aplinkos taisyklių pažeidimą, jis griežtai kontroliavo J. K. ir viešuosius darbus atliekančių asmenų Šventosios upės paupio tvarkymą nuo UAB „Ukmergės vandenys“ teritorijos iki hipodromo. Esant neaiškumams ir būtinybei konsultuotis, visada tiesiogiai bendradarbiavo ir konsultavosi su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja V. G., kuri turėjo teisę išduoti leidimus medžiams kirsti. Nesuderinus su G., nebuvo kertamas nei vienas medis. Kiek žino, J. K. ir visuomeninį darbą atliekantys asmenys minėtoje teritorijoje, tai yra teritorijoje nuo UAB „Ukmergės vandenys“ iki hipodromo, dirbo iki 2013 m. pabaigos ir 2014 metų pradžioje. Tuo metu J. K. atliekamų darbų jis jau nekontroliavo, nes pradėjo dirbti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai už J. K. atliekamus Šventosios upės paupio tvarkymo darbus buvo atsakinga Ukmergės miesto seniūnija, tai yra seniūno pavaduotoja J. Z., jokių neteisėtų medžių kirtimų nebuvo nustatyta ir Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra jokių priekaištų nereiškė, o taip pat nenustatė ir jokių pažeidimų. Apie tai, kad 2014 metų pradžioje buvo nustatyti neteisėti kirtimai prie Šventosios upės pakrantės jis sužinojo iš viešosios informacijos internetinėje erdvėje, bet su J. K. jau tuo metu nebendravo ir pastarojo viešosios tvarkos darbų Šventosios upės pakrantėje neprižiūrėjo. Todėl apie galimus neteisėtus kirtimus Šventosios upės pakrantėje jis nieko nežino ir nieko konkrečiai nurodyti negali. Asmenų, kurių vardai ir pavardės V. V. ir A. L., jis nepažįsta. Ar pastarieji galėjo dirbti viešuosius darbus Šventosios upės pakrantėje, jis nežino, nes ypač išaugo viešuosius darbus atliekančių asmenų skaičius 2013 metais, kadangi reikėjo atidirbti už skiriamą socialinę pašalpą. J. K. per dieną buvo skiriama nuo 10 iki 15 asmenų tvarkyti Šventosios upės pakrantę, nes ypatingai pavasarį, nuo kovo mėnesio pabaigos dėl potvynio, išaugdavo tvarkymo darbų kiekis, kadangi reikėjo sutvarkyti pakrantę nuo tilto iki hipodromo, kurioje buvo įrengtos 4 maudymosi vietos. Kadangi Šventosios upės pakrantė įeina į miesto teritoriją, todėl už Šventosios upės tvarkymo darbų priežiūrą yra atsakinga Ukmergės miesto seniūnija, nes šiems menkaverčiams darbams atlikti jokie leidimai nereikalingi.

Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius J. K. ir A. L. pažįsta, jokių tarpusavio santykių nepalaiko. Kaltinamojo V. V. nepažįsta. Anksčiau dirbo Ukmergės rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, šiuo metu yra pensininkas. A. M. (ankstesnė pavardė G.), pažįsta maždaug nuo 1994 metų, nes jis buvo vedęs buvusios žmonos seserį M. Su A. M. bendrauja tik esant būtinumui ir išskirtinai asmeniniais reikalais. 2014 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, A. M. atvyko pas jį į namus ir pasakė, jog yra kviečiamas į Ukmergės rajono policijos komisariatą, į apklausą. A. M. pasakė, kad nuo Šventosios upės kranto su draugo A. L. žinia jis yra atsivežęs vieną mašiną malkinės medienos sau, tačiau konkrečiai kokios rūšies neminėjo, o kitą mašiną kažkam pardavė. A. M. nepasakė, kaip už malkas atsiskaitė su A. L. bei kam konkrečiai pardavė malkinę medieną. Tačiau pasiteiravo, ką jam daryti, nes, supratęs, jog čia yra kažkoks „nešvarus reikalas“, daugiau malkų nevežė, tačiau pas pastarąjį buvo atvažiavęs A. L. ir reikalavo pinigų advokato išlaidoms apmokėti. A. M. atsisakė duoti pinigus, todėl jie susipyko, tarp jų įvyko konfliktas. Minėto pokalbio metu jis A. M. pasakė, kad apklausos metu sakytų tiesą ir neslėptų jokių detalių. Be to, šio pokalbio metu A. M. dar sakė, kad iš karto pastarasis galvojo, jog medžiai yra kertami teisėtai, nes A. L. arba V. V., kuris A. M. teigimu, taip pat dalyvavo kertant medžius, rodė leidimą. Apie pokalbį su A. M. informavo Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę. Minėto pokalbio metu A. M., kiek prisimena, nieko nesakė apie J. K., nors iš spaudos buvo žinoma, kad J. K. taip pat dalyvavo kertant medžius prie Šventosios upės slėnio. Jis tiesiogiai jokių aplinkybių nežino, malkų nematė, tik gali paliudyti tai ką jam sakė A. M.. Jam nežinoma ar medžius kirto A. L., tik iš A. M. žodžių suprato, jog atsiskaitymai už medieną vyko per A. L..

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad A. L. pažįsta nuo mokyklos laikų, jie yra draugai. 2014 m. pradžioje, žiemos metu, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo A. L. ir pasiūlė pigiau nusipirkti malkų, mokant už automobilio GAZ priekabą 300 Lt. Kokios malkos neklausė, jas įsigyti sutiko. Jam A. sakė, kad malkos bus supjautos kaladėmis. Po kelių dienų, į jo namus buvo atvežta priekaba malkų, kurioje buvo apie 4 – 5 kubai supjautų kaladėmis žilvičio malkų. Jis vairuotojui sumokėjo 300 Lt., nes taip liepė padaryti A. L.. Vairuotojo nepažįsta. Po kurio laiko, pas jį vėl atvažiavo A. L., kuris ir vėl pasiūlė pigiau nusipirkti malkų. Jis sutiko. Tada pastarasis pasakė, kad reikės pačiam nuvažiuoti iki Šventosios upės. Tą pačią dieną, jis pasiėmė savo sunkvežimį MERSEDECS BENZ ir kartu su A. L. nuvažiavo iki Šventosios upės. Pats važiavo savo automobiliu, o A. L. su savo. Jie važiavo link prekybos centro „Senukai“, po to leidosi žemyn link hipodromo, po to pasuko į dešinę pusę ir važiavo palei sodus link nuotekų valymo įrengimų. Malkos buvo supjautos kaladėmis vienoje vietoje, esančioje tarp hipodromo ir nuotekų valymo įrengimų, prie keliuko. A. parodė, kur sudėtos malkos ir netrukus pats išvažiavo. Tai buvo juodalksnio kaladės, apie 30 cm skersmens. Jis visas kalades, apie 2 – 3 kubus, susikrovė į „kuzavą“ ir parsivežė namo. Žmonių toje vietoje nebuvo. Toje vietoje, kur buvo sukrautos kaladės, aplink matėsi išpjautų medžių kelmai. Po to, atvažiavo A. L. ir tada jam atidavė pinigus iš viso 180 Lt. Tiek pirmos malkos, tiek jo paties atsivežtos malkos dabar jau yra sukūrentos. Pats jokiems kaimynams malkų nesiūlė. Pirmą kartą A. L. neklausė iš kur tos malkos. Kai pats važiavo pasiimti malkų, tada A. L. klausė, ar jis turi leidimus, ar nebus problemų. Pastarasis patikino, kad visus leidimus turi ir problemų nebus. Ar daugiau A. L. kam nors siūlė pirkti malkų, jis nežino. Draugai ir pažįstami jį vadina „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, jokių tarpusavio santykių nepalaiko. Jis dirba UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriumi. Niekuomet įmonės teritorijoje nebuvo nei kertami, nei sandėliuojami medžiai. UAB „Ukmergės vandenys“ yra įsikūrusi adresu Gėlių g. 18, Ukmergės m. Bendrovei priklausančios nuotekų valyklos yra adresu Serbentų g. 3 A, Ukmergės m. Bendrovės vandenvietės teritorija yra Gėlių g. 18, Ukmergės m. Ši teritorija nesiriboja su prie Šventosios upės esančiais krūmais. Visa teritorija yra aptverta vieline tvora, o į teritoriją galima patekti tik per pastoviai rakinamus vartus. Norint iš Šventosios upės paupio patekti į UAB „Ukmergės vandenys“ teritoriją reikia pravažiuoti per tris rakinamus vartus. Iš Šventosios upės paupio į UAB „Ukmergės vandenys“ teritoriją pašaliniams asmenims patekti draudžiama. Jei pasitaiko atvejų, visada visą parą budintis operatorius įspėja pašalinius asmenis pasišalinti arba kviečia policiją. Todėl jis, kaip UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius, gali pasakyti, kad nei vienam privačiam asmeniui, nei kuriam nors juridiniam asmeniui, nebuvo leista važiuoti per bendrovės teritoriją ir vežti medžius ar malkas ir tokių atvejų nepasitaikė. Kaltinamieji niekada jo neprašė leisti per UAB „Ukmergės vandenys“ teritoriją pervežti medžių ar malkų. Jis niekada nematė, o taip pat jo neinformavo pavaldiniai, jog per bendrovės teritoriją galėjo būti vežami medžiai ar malkos. Prie nuotekų valymo įrenginių nuvažiuoja vieną kartą per savaitę, jokių pėdsakų dėl medžių pravežimo per teritoriją niekuomet nepastebėjo, teritorija visą parą filmuojama.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius J. K. ir V. V. pažįsta, jokių tarpusavio santykių nepalaiko, kaltinamojo A. L. nepažįsta. Nuo 2014 m. sausio 1 d. už bedarbio pašalpą jam reikėjo atidirbti kas mėnesį iš viso šešias darbo dienas, po keturias valandas per dieną. Jis pirmą kartą atidirbti į Ukmergės miesto seniūniją nuėjo vasario mėnesį ir dirbo nuo vasario 4 d. iki vasario 11 d. Vieną dieną atvažiavo J. K. ir pasakė, kad jam reikia darbininkų. Jis buvo paskirtas dirbti pas J. K.. Pirmą darbo dieną, jį, M. ir dar vieną pagyvenusį vyriškį, kurio vardo nežino, J. K. nuvežė prie vandentiekio, kur jų jau laukė V. V., kuris prižiūrėjo jų darbą. V. V. juos visus tris nuvežė prie hipodromo, prie upės, nuo prekybos centro „Senukai“ važiuojant tiesiai. Jie teritoriją valė link nuotekų valymo įrenginių. V. pasakė, kad visas šešias dienas jie dirbs čia, jie į šią parodytą darbo vietą atvažiuodavo dviračiais. Šalia jų dirbo pjūklininkai V. ir R., kuriuos į darbo vietą atveždavo V. su automobiliu „Audi 80“, raudonos spalvos, valstybinių numerių nežino. Jie visi trys, t. y. M., minėtas pagyvenęs vyriškis ir jis kraudavo žilvičio krūmus į krūvas. Tuos krūmus buvo nupjovę V. su R. Jokių darbo drabužių, įrankių jiems niekas nedavė. V. su R., kiek jis matė, pjovė palinkusius, negražius medžius, pagrinde žilvičius, kuriuos pastarieji supjaudavo gal po 1 m ilgio kaladėmis, kad jiems būtų lengviau tampyti. Minėtų žilvičių kamienai buvo maždaug apie 30 cm skersmens. To, kad R. su V. būtų pjovę gerus medžius, jis nematė. Toje vietoje, kurioje dirbo gerų medžių nebuvo, buvo keli klevai, bet, kiek jis matė, juos R. su V. paliko. Toje vietoje V. nurodydavo savo pjūklininkams ką pjauti, ko nepjauti. Atvažiuodavo dažniausiai kartą per dieną, pabūdavo apie pusvalandį ir išvažiuodavo. Į krūvas sukrautų žilvičio medžių ir krūmų niekas neišvežė, baigę darbą juos ten ir paliko. Visą laiką jų darbą prižiūrėjo V. V.. Vieną dieną per šešias dienas, tai vasario 11 d., apie 11 val., prie jų atvažiavo J. K., kuris atžymėjo atliktas darbų valandas. Atsimena, kad tą dieną J. K. nufotografavo dar likusius augti krūmus. Visas šešias dienas jie dirbdavo nuo 8 val. iki 12 val. Daugiau jokie žmonės, be jų trijų ir pjūklininkų V. su R., jų darbo vietoje nedirbo, jie kaip palikdavo, taip viską ir rasdavo. Jie trise, t. y. jis, M. ir minėtas pagyvenęs vyriškis, išvažiuodami iš darbo vietos, palikdavo dar dirbančius R. ir V., tačiau iki kelių jie ten dirbdavo, jis nežino. Nei J. K., nei V. V., nei kiti asmenys jiems jokio papildomo darbo nesiūlė. Jis pats jokių medžių nepjovė.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį J. K. pažįsta kaip seniūnaitį. Apie nelegaliai iškirstus medžius prie Šventosios upės sužinojo tik per televiziją. 2014 m. vasario mėnesį jis dirbo prie Šventosios upės, tačiau visai kitoje vietoje nei nelegaliai išpjauti medžiai. Jis dirbo miesto ribose, neprivažiavus vandenvietės. Jo bei kartu dirbusių trijų darbininkų darbas buvo pjaunamus žilvičio krūmus sukrauti į krūvas. Du žmonės pjovė su benzopjūklais, o jie keturiese tampė krūmus į krūvas. Dirbo toje vietoje, kurioje yra vandens telkinys. Šis telkinys buvo apaugęs žilvičiais, kuriuos du žmonės ir pjovė, o jie keturi tampė į krūvas. Jis dirbo už socialines pašalpas, nes iš seniūnijos buvo paskirtas dirbti šiuos darbus. Viso dirbo keturias dienas. Pirmą kartą į vietą nuvežė J. K., vėliau ateidavo pats. J. K. jiems parodė kokius reikės dirbti darbus, tai yra, kad reikia nešti į krūvas nupjautus krūmus. Du pjūklininkai pjovė krūmus, senus, kreivus žilvičius. Gal 4 ar 5 buvo stambesni žilvičiai, juos irgi nupjovė. Jis nematė, kad kas išpjautus krūmus būtų išvežęs. Pjūklininkus kažkas atveždavo su automobiliu. Nei kas atveždavo, nei su kokiu automobiliu jis neprisimena. Toje teritorijoje, kurioje dirbo jokios geros medienos nebuvo. Kaltinamąjį A. L. yra matęs ankstesnėje darbovietėje, tačiau prie upės jo niekada nėra matęs.

Liudytoja L. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų V. V. ir A. L. nepažįsta. Kaltinamąjį J. K. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini). Ji dalyvavo šio fondo veikloje, padėjo organizuoti vieną renginį. Dėl medžių kirtimo prie Šventosios upės jai yra žinoma tik iš interneto. 2014 metais seniūnijos nurodymu atliko viešuosius darbus, tvarkė aplinką Ukmergės mieste, paupyje nebuvo. Pas J. K. viešuosius darbus taip pat atliko, tačiau dirbo tik prie kompiuterio. Būdama pas J. K. namuose, jokių malkų nepastebėjo, nematė, kad būtų atvežama mediena.

Liudytojas A. G., kuris yra miręs bei kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, parodė, kad 2014 sausio mėnesį, dienos neprisimena, siuntus Ukmergės seniūnijai, jis apie penkias ar šešias dienas į krūvas krovė nupjautų krūmų šakas. Dirbo Ukmergės mieste, Užupyje, netoli upės ,,ant liūno“. Šioje vietoje į krūvas krovė nupjautų krūmų šakas. Pamena, kad tuo metu buvo nupjauti ir keli medžiai, lyg du, tiksliai neprisimena. Kokie medžiai buvo nupjauti jis nežino, nes medžių pats neskiria. Nupjauti medžiai buvo maždaug tokio storio, kaip jo ranka, jų diametro jis nežino. Daugiausiai jis į krūvas krovė tik žilvičių šakas, kurios buvo įvairios ir dviejų pirštų storio ir piršto storio. Minėtomis dienomis krūmų šakas ir minėtus kelis medžius pjovė du vyrai, kurių jis nepažįsta. Minėtiems vyrams buvo apie 30-35 m., išvaizdos neįsidėmėjo, apibūdinti negali. Jie dirbo su šalmais su kepurėmis, praktiškai tarpusavyje nebendravo. Kieno paliepimu ten dirbo minėti medžių pjovėjai, jis nežino, nes jie buvo nekalbūs. Kažkodėl jam atrodo, kad pastarieji asmenys viešųjų darbų neatlikinėjo, nes jie iš seniūnijos kaip kiti neatėjo. Jis per dieną dirbdavo nuo 8 val. iki 12 val., už nieką atsakingas nebuvo. Niekas jam pinigų už šakų tampymą nemokėjo. Jis paprasčiausiai dirbo viešuosius darbus. Minėtomis dienomis nei šakų, nei medžių niekas neišvežė ir į automobilį niekas jų nekrovė. Joks automobilis su priekaba atvažiavęs nebuvo. Jis dirbo dar su trimis nepažįstamais vyriškiais, kurių nei vardų, nei pavardžių, nei gyvenamųjų vietų nežino. Jis su jais praktiškai nebendravo. Asmenų, kurių pavardės K., V., L., jis nepažįsta, kas yra minėti asmenys nežino. 2014 m. vasario 10 d. prie nuotekų valymo įrenginių nedirbo ir kas ten neteisėtai išpjovė medžius jis nematė ir to nežino (1 t., b. l. 188).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo A. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jis parodė, jog 2014 m. vasario 9 d., apie 8 val. nuvyko į Ukmergės seniūniją, nes turėjo atidirbti viešuosius darbus. Seniūnijoje buvo iš matymo pažįstamas J. K.. Pastarasis pasakė, kad reikės dirbti pas jį. J. K. pilkos spalvos autobusiuku jį nuvežė prie hipodromo, į vietą prie upės ir miško. Ten jau buvo keturi ar penki nepažįstami vyrai. Neužilgo atvažiavo vyras su raudonos spalvos „VW Passat“ markės automobiliu, valstybinių numerių jis neįsidėmėjo. Tas vyras apie 50 m. amžiaus, nedidelio apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais pražilusiais plaukais. Jo vardo ir pavardės nežino. Šis vyras jam ir kitiems kartu buvusiems vyrams aiškino, kad jie turės supjauti malkas, sudėti į krūvą ir laukti, kol jis atvažiuos. Tos malkos buvo netoli numesti nupjauti medžiai. Jis nepažįsta medžių rūšių ir negali pasakyti, kokie tiksliai ten medžiai, bet jie buvo stambūs, plačiais kamienais. Tas vyras jiems paliko benzininį pjūklą ir kažkokį į kardą panašų įrankį. Visi jie dirbdavo apie 4 valandas. J. K. su tuo vyru buvo kažkur išvažiavę. Dirbo su paliktais įrankiais ir teko dalį darbų atlikti rankomis. Po poros valandų nuo to, kai pradėjo dirbti atvažiavo kažkoks jam nepažįstamas vyras su didele ,,fūra“, kurios priekis yra mėlynas. Tas vyras buvo su akiniais, apie 40 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų. Jis jiems liepė į jo sunkvežimį su priekaba krauti jų pačių supjautas malkas. Tada jis, kartu su kitais keturiais ar penkiais vyrais minėtas malkas ten sukrovė. Netrukus, su pilkos spalvos automobiliu „Audi“ atvyko vyras, kuris buvo apie 40 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus sudėjimo, tamsių labai trupų plaukų. Po ko, atvažiavo tas pats minėtas vyriškas su ,,VW Passat“ raudonos spalvos automobiliu. Tarp minėtų vyriškių kilo konfliktas. Automobilio „Audi“ vairuotojas automobilio „VW Passat“ vairuotojui pradėjo priekaištauti, kad jis ima jo malkas, kiek suprato jie ginčijosi, kam priklauso malkos. Vyras, atvykęs su raudonu „VW Passat“ automobiliu liepė sunkvežimio vairuotojui važiuoti paskui jį. Tada jau jie buvo sukrovę į priekabą malkas beveik pilnai. Jie, t. y. automobilis „VW Passat“ ir minėtas sunkvežimis, išvažiavo. Jis pats su kitais vyrais išvažiavo su automobiliu „VW Passat“ ir jo vairuotoju, nes taip pastarasis liepė. Važiavo truputį toliau pakrante apie 0,5 kilometro atstumu. Ten automobilio „VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis su vyrais dirbs, o jie toliau kapos krūmus. Ten dirbo apie pora valandų, krūmus krovė į krūvą. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas ir ,,fūra“ buvo kažkur išvažiavę, o paskui grįžo „VW Passat“ vairuotojas ir žiūrėjo, ar jie dirba, kiek suprato juos tikrino. Jis tada dar kažkiek su tais vyrais padirbėjo ir išėjo namo. Ar buvo kažkur išvežti sukrauti krūmai, kuriuos kirto ar jie liko ten, jis nežino. Kitą dieną, 2014 m. vasario 12 d. jis vėl ėjo prie hipodromo, nes jam taip sakė iš anksto žmonės, su kuriais jis dirbo, kad jiems reiks ateiti apie 9 val. Jam atėjus jie jau buvo susirinkę. Jie visi dirbo prie pat upės esančio hipodromo, jie ten kirto krūmus ir šakas, dėjo į krūvas. Po geros valandos atvažiavo J. K. su juodos spalvos lengvuoju automobiliu, markės nežino. Jis pasižiūrėjo, kaip dirba sakė, kad jiems toliau kirsti ir daugiau krūmų truputį kitoje vietoje, parodė kur ir paskui jis išvažiavo. Jie dirbo iki maždaug 12 val. po to išėjo namo kaip ir išėjo kiti vyrai. Įrankius, su kuriais dirbo, nešėsi patys žmonės, o jis su savimi jokio įrankio neturėjo. Taip, kaip pasakojo, jis iš viso dirbo 6 kartus, dirbo dar 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. vasario 15 d., 2014 m. vasario 16 d., 2014 m. vasario 18 d. Dirbdavo nuo 9 val. iki 12 val., kiekvieną dieną atvažiuodavo patikrinti vyras su raudos spalvos automobiliu „VW Passat“ ir J. K. su tamsios spalvos automobiliu. Daugiau nematė, kad būtų atvažiavęs minėtas sunkvežimis, ar daugiau kas krautų jų nukirstus krūmus ir medžius, jam atrodo, kad tie medžiai ten ir gulėjo nepaimti. Paskutinę dieną jis dirbo 2014 m. vasario 18 d. Po to, lyg tai 2014 m. vasario 20 d. jis nuėjo į seniūniją ir gavo pažymą, kad atliko darbus ir su ja nuėjo į savivaldybę, kur tą pažymą turėjo palikti. Jis kirsdamas medžius ir krūmus manė, kad taip atidirba jam paskirtus viešuosius darbus, tikrai nemanė, kad daro kokį nusikaltimą. Kas tie vyrai be J. K., kurie kartu su juo dirbo ir dar tie kiti du vyrai, kurie juos prižiūrėjo jis nežino, nes jų nepažįsta. Pats jokio atlygio už tai, kad dirbo negavo, nė karto niekas nesiūlė. Apie galimą nusikaltimą jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie pakvietė atvykti apklausai (1 t., b. l. 184).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jis parodė, jog J. K. pažįsta iš matymo. Jis niekur nedirba, todėl už gaunamą pašalpą Ukmergės seniūnija pasiuntė atidirbti viešuosius darbus, kuriuos jis atlikinėjo prie hipodromo. Tikslios dienos neprisimena, nuėjo į Ukmergės seniūniją ir ten seniūno pavaduotoja liepė jam pavažiuoti su J. K.. Pastarasis į seniūniją buvo atvykęs su autobusiuku, kuris buvo pilkos spalvos su kažkokiais užrašais ant šonų. Minėto automobilio nei markės, nei modelio ir valstybinio numerio jis tiksliai pasakyti negali. Jie važiavo iš viso keturi. Asmenų su kuriais važiavo, jis nepažįsta. J. K., atvežęs juos prie hipodromo, davė įrankį (kardą) šakoms kapoti ir liepė valyti krūmus nuo hipodromo pradžios link Šventosios upės. Kai juos atvežė, prie hipodromo buvo ir daugiau žmonių, kurių jis nepažinojo. Jie turėjo vieną benzininį pjūklą. Kiek dienų jis ten dirbo, pasakyti tiksliai negali. Jo paties sodas yra ant kalno už prekybos centro ,,Senukai“, tai jis patampydavo šakas ir nueidavo į sodą išgerti alaus. J. K. liepė kapoti tik krūmus, o medžius palikti. Kol jis dirbo, prie jo niekas jokių malkų nevežė. Taip pat niekas jokių medžių nepjovė, tačiau jam einant prie upės jis matė šviežiai nupjautų medžių kelmus. Jam asmeniškai nemokėjo ir jis nematė, kad kas mokėtų ir kitiems ten dirbusiems asmenims (1 t., b. l. 192).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jis parodė, jog J. K. žino iš matymo. V. V. taip pat žino iš matymo. A. L. nepažįsta. Jis prie Šventosios upės dirbo šešias dienas. Dirbo 2014 m. vasario mėnesį, tikslių dienų neprisimena. Lyg tai darbus baigė 2014 m. vasario 23 d. ar tai 24 d. Jis dirbo toje vietoje, kuri yra nuo prekybos centro „Senukai“ nusileidus žemyn iki upės ir tolyn keliuku link hipodromo. Jis nešiodavo šakas. Dirbti jam ir dar keturiems ar penkiems vyrams liepė J. K.. Matė, kad prie upės dirbo dar du vyrai su benzininiais pjūklais. Jie pjovė gulinčius medžius. Kokie tai buvo medžiai jis pasakyti negali. Bet buvo ir labai storų ir plonų. Buvo net iki 60 cm skersmens. Ar jis dirbo 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val. prie Šventosios upės pasakyti negali, kadangi neprisimena. Jokie žmonės, kai jis ten dirbo nebuvo atvažiavę. Nebuvo atvažiavęs joks „fiskaras“, kai jis ten dirbo. Į darbo vietą jis pats atvažiuodavo su dviračiu. Kartu su juo dirbusių žmonių nepažįsta. Taip pat nepažįsta žmonių, kurie dirbo su benzopjūklais. Jam dirbant prie Šventosios upės, jokie įrankiai išduoti nebuvo. Jis matė, kaip tie vyrai su benzininiais pjūklais pjovė tik gulinčius medžius, tačiau kokius tiksliai ar stovinčius, ar kreivus jis nematė. Supjaustytus rastus maždaug po vieną metrą, J. K. liepė pakrauti į ,,gazelką“, kurios valstybinių numerių jis nežino. Pamena, kad mašinos kabina mėlyna, o ,,kuzavas“ rudas ar tai raudonas. Minėtą ,,gazelką“ vairavo V. V. ir jis atvažiuodavo vienas. Jam teko pakrauti dvi ,,gazelkas“. Vieną ,,gazelkos kuzavą“ pakrovė rastais supjaustytus medžius po vieną metrą, o kitą ,,gazelką“ pakrovė kaladėmis. Buvo pakrautos pilnos mašinos. Į ,,gazelką“ krovė daugiausiai karklo rąstus ir kalades. Koks buvo kitas medis, jis nežino, kadangi neskiria medžių. Abu kartus ,,gazelką“ vairavo V. V.. Dar pirmą kartą, kai pakrovė ,,gazelką“, V. V. jų, darbininkų, paklausė, kur Šlaitų gatvė. Jokio atlygio jis už tai, kad tampė šakas ir krovė į mašiną medžių rąstus bei kalades, negavo. Jis dirbo, kaip minėjo, už pašalpą. Kol jis ten dirbo per šešias dienas, kaip minėjo išvažiavo dvi ,,gazelkos“, kurias pats krovė. ,,Gazelką“, kaip jau ir minėjo, vairavo pats V. V. (1 t., b. l. 196).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojos J. Z. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad ji parodė, jog dirbo Ukmergės mieto seniūnijoje, laikinai einančia seniūno pareigas. Buvo vykdomi visuomenei naudingi darbai, kuriuos atlikdavo žmonės gaunantys pašalpas. Bendruomenės pirmininkas J. K. kreipėsi į seniūniją, kad skirtų žmonių tvarkyti aplinką. Pastarasis išsiveždavo žmones ir tvarkydavo paupį. Darbų tvarkymas vyko 2014 metais, nuo tilto iki hipodromo, ten buvo brūzgynai, viksvos. Augo krūmokšniai, žilvičiai. Visa ši teritorija buvo sutvarkyta, darbai seniūnijos buvo kontroliuojami ir nieko blogo nebuvo pastebėta. Taip pat seniūnija vykdė darbų apskaitą, pildė žiniaraščius. Paupys buvo tvarkomas gavus leidimą vykdyti tvarkymo darbus, tvarka pažeista nebuvo. Darbuotojai turėdavo dirbti po keturias valandas, už jų priežiūrą buvo atsakingas S. L.. Pastarasis buvo nuvykęs į vietą, skaičiavo nupjautus medžius. Negali atsakyti, ar dirbo žmonės teritorijoje nuo Ukmergės vandenų iki Žiedo gatvės, iki Technologijų ir verslo mokyklos, tačiau mano, kad nedirbo. Jai yra žinoma, kad darbai buvo vykdomi tik nuo tilto iki hipodromo. Viešuosius darbus dirbantiems žmonėms jokių įrankių neišdavė (6 t., b. l. 92-93).

Teismo posėdžio metu liudytojai J. Z. parodžius planus (5 t., b. l. 44-50), ji paaiškino, kad sklypas Nr. 6 tvarkomas nebuvo, žmonės dirbo tik iki hipodromo.

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo S. L. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog anksčiau dirbo Ukmergės miesto seniūnijoje vyresniuoju specialistu. Viena iš atsakomybės sričių buvo darbuotojų, dirbančių viešuosius darbus, registracija ir priežiūra. Jis turėjo darbininkus paskirstyti į darbus, duoti darbo įrankius. Iš ryto atvažiuodavo J. K. su autobusiuku ir paimdavo apie 10 žmonių. Dėl medžių paupyje susidūrė tik tuomet kai J. Z. nurodymu nuvyko į vietą ir skaičiavo kelmus, nes buvo nupjauti medžiai. Baigiant skaičiuoti, ties prekybos centru „Senukai“, prie upės rado dirbančius seniūnijos darbuotojus, kurie kirto krūmus. Tuomet atvažiavo sunkvežimis „Gaz“, kurį vairavo V. V.. Sunkvežimis buvo tuščias, atvažiavo nuo miesto pusės, nuo prekybos centro „Senukai“ ir leidosi į apačią link upės. Tada visi išsiskirstė. Toje vietoje, tai yra nuo hipodromo žemyn, žmonės pjovė krūmus, tai yra iki 20 cm skersmens augalus. Pagrindinė kirtavietė buvo nuo nuotekų valymo įrenginių link miesto, o kur hipodromas – kirtavietės nebuvo. Kur rado kirtavietes, ten žmonių nebuvo, transporto priemonių taip pat nebuvo, medienos nebuvo. V. V. kirtavietėje nematė. Pilnai tvirtina 2014 m. vasario 12 d. akte surašytus faktus, pats dalyvavo surašant minėtą aktą. Kas iškirto akte nurodytus medžius nežino, to neišsiaiškino, seniūnijos darbuotojai dirbo kitoje vietoje – prie hipodromo, su jais apie medžių kirtimą nekalbėjo. Nežino kodėl akte parašyti teiginiai, jog medžiai galėjo būti iškirsti J. K. nurodymu. Tokių aplinkybių vietoje surasti darbininkai nepaaiškino. Per vieną pamainą 237 medžių žmonės tikrai negalėjo išpjauti. Kaltinamojo A. L. nepažįsta (6 t., b. l. 93-94).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo S. K. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2014 m. vasario mėnesį dvi dienas dirbo viešuosius darbus, nes reikėjo atidirbti už gaunamą pašalpą. Jį tuomet J. K. su autobusiuku nuvežė prie hipodromo. Ten buvo griovys, jam reikėjo traukti iš griovio šakas. Jis atliko pagalbinį darbą – rinko šakas, su pjūklais dirbo kiti žmonės. Su pjūklu pjaudavo krūmus, karklius, gerų medžių nebuvo. Pagrinde buvo nupjauti sukti, kreivi, iškraipyti karkliai. Nematė, kad būtų nupjauta tiesių, gražių medžių. Šiuos nupjautus karklius, tai yra apie 10-20 cm skersmens, supjovė kaladėmis. Atvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Gaz“. Jie kalades ten sukrovė ir automobilis išvažiavo. Vairuotojo atpažinti negalėtų. J. K. darbininkams parodydavo teritoriją, kurią reikia tvarkyti. Jis dirbo toje vietoje, kuri yra ant kalniuko, palei kelią, kuris eina nuo Kauno gatvės link hipodromo, kiti žmonės dirbo žemiau link hipodromo. Be to, matė, kad dirbo pačiam hipodrome, kad dirbtų už hipodromo, nematė. Kuomet buvo jo antra darbo diena, atvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai ir paklausė ką jis veikia bei užsirašė vardą ir pavardę. Jis atsakė, kad yra pagalbinis darbuotojas. Nematė, kad pareigūnai būtų kalbėjęsi su kitais asmenimis. J. K., kuris juos atveždavo, kalbėdavo su pjovėju. Ką jie tarpusavyje kalbėdavo jis nežino, bet kiek suprato, tai J. K. pjovėjui parodydavo, ką reikia išpjauti. Po to, atvažiuodavo dar vienas šviesių plaukų ir šviesus vyriškis, kuris stambaus kūno sudėjimo, kiek pliktelėjęs, virš 30 metų amžiaus. Pastarasis likęs jiems vadovaudavo (6 t., b. l. 94-95).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo A. M. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje nuėjo į Ukmergės darbo biržą ieškoti darbo ir buvo įrašytas į asmenų, kurie ieško darbo sąrašą. Už gaunamą bedarbio pašalpą, Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius jam nurodė kreiptis į Ukmergės seniūniją atlikti visuomenei naudingus darbus. 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, jis nuėjo į seniūniją. Ten jam nurodė atidirbti 32 valandas viešųjų darbų. Minėtos seniūnijos darbuotoja jam pasakė važiuoti kartu su J. K. į Ukmergės paupį, kur reiks tvarkyti medžių šakas. Anksčiau jis J. K. nepažinojo. Be jo buvo dar trys ar keturi vyrai, kurių nei vardų, nei pavardžių jis nežino. J. K., apie 9 val., pilkos spalvos autobusiuku ,,Ford“, juos nuvežė į Ukmergės hipodromą. Ten J. K. jiems padavė įrankį panašų į kardą ir taip pat nurodė dėti nupjautų medžių šakas į vieną krūvą. Jam asmeniškai to kardo J. K. nedavė. Hipodrome jau buvo pripjauta medžių šakų. Taip jis dirbo aštuonias dienas po keturias valandas, nuo 8 val. iki 12 val. Tiek jis, tiek su juo dirbę asmenys rinko nupjautas medžių šakas ir dėjo jas į krūvas. Jokių kitų darbų jie neatliko. Jie medžių nepjovė. Tomis dienomis matė, kad medžius, puvėsius, nusvirusius, beverčius augalus benzininiais pjūklais pjovė jam nepažįstami du asmenys. Abu jie buvo apie 170 cm. ūgio, vienas jų buvo su juodos spalvos kepure, kuri buvo su snapeliu. Pastarasis buvo 25-30 m. amžiaus, o kitas jų buvo plikas irgi panašaus amžiaus. Apsirengę buvo purvinai. Daugiau apie juos jis nieko negali pasakyti, nes su jais nebendravo. Ar tai buvo J. K. atvežti žmonės ir šiam pažįstami, jis nieko apie tai pasakyti irgi negali. Matė, kad J. K. su jais kalbėjosi, tačiau negali pasakyti apie ką jie kalbėjosi, nes nestovėjo šalia jų. Tuos nupjautus medžius išveždavo automobilis GAZ, kurio valstybinių numerių nepamena, mėlynos spalvos. Neprisimena kurią dieną, J. K. juos nuvežė ryte prie nuotekų valymo įrenginių, kur buvo sukrauta nemaža nupjautų medžių krūva, apie 15 m ilgio ir 2,5 m aukščio. Kiek matė, buvo karklų, žilvičių, bet jau storesnių, kokio storio jis nepasakys. Kitokių jis medžių nematė. Taip pat buvo ir apipuvusių medžių, bet buvo ir nesupuvusių. Medžiai buvo supjauti maždaug po 3 metrus. J. K. pasakė, kad jie padėtų pakrauti medžius į sunkvežimį ir pats išvažiavo. Jie iš viešų darbų buvo keturi ar penki žmonės, dar buvo tie patys du medžių pjovėjai, kuriuos jis matė pjaunant medžius, vairuotojas su minėtu sunkvežimiu. Jie norėjo pradėti krauti medžius į sunkvežimį, tada atvažiavo du miškovežiai. Vienas iš jų liko ant kalno, o kitas privažiavo prie jų. Dar iš paskos atvažiavo kakavinės spalvos automobilis ,,Audi“. Iš minėto automobilio išlipo nepažįstamas, neaukštas pliktelėjęs šviesių plaukų vyras. Jis priėjęs paklausė, ką jie čia daro. Jie pasakė, kad J. K. jiems liepė išvežti medžius. Pastarasis pasakė, kad tai jo medis. Tuo metu jis girdėjo, kaip kažkuris iš medžių pjovėju jį pavadino (duomenys neskelbtini). Jie su minėtu (duomenys neskelbtini) nesiginčijo. Po to, kai jis pasakė, kad tai jo medis jie pasitraukė į šoną. Jokio konflikto tarp to (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų jis negirdėjo ir nematė. Tada privažiavo arčiau miškovežis. Matė, kaip į miškovežį krovė nupjautus medžius, o kur vėliau juos išvežė jis nežino. Jis su tais kitais žmonėmis, kurie buvo atsiųsti iš seniūnijos ir su dar dviem miško pjovėjais nuėjo į hipodromą toliau nešioti šakų. Kur išvažiavo asmuo vairavęs sunkvežimį jis nežino, tik pamena, kad matė jį išvažiuojant. Jis J. K. neskambino ir nesakė, kad atvažiavęs žmogus išsivežė medžius. Ar kas kitas J. K. pranešė, jis nežino. Dirbdamas Šventosios paupyje, jis nei karto nematė, kad būtų kieno nors pjaunami geri medžiai, tokie kaip ąžuolas, beržas ir panašiai. Jis net tokių medžių nematė, kaltinamųjų V. V. ir A. L. paupyje sutikęs nebuvo, juos pažįsta iš matymo. Jis dirbo prie hipodromo, toje vietoje kur yra šaltalankiai, už hipodromo nedirbo. Miškovežis buvo atvažiavęs ne prie hipodromo, o važiuojant tolyn, link Veprių miestelio pusės (6 t., b. l. 95, 1 t., b. l. 173-174).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo R. M. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2014 metų sausio mėnesį dirbo viešuosius darbus. Turėjo dirbti šešias dienas po keturias valandas. Buvo seniūnijos paskirtas dirbti pas J. K.. Pastarasis jam liepė nueiti prie hipodromo ir išpjauti krūmus. Jis pasiėmė vieną pjūklą, nuėjo į nurodytą vietą ir krūmus išpjovė. Tuo metu kai pjovė, kiti žmonės rinko šakas. Nupjovė baltalksnius bei kitus krūmus, kurių skersmuo buvo iki 16 cm. Storesnių augalų ten nebuvo. Jokių medžių nepjovė. Dar buvo vienas žmogus, kuris tuo metu pjovė su pjūklu, tačiau jis jo nepažįsta. Kai jis pjovė krūmus, V. V. atveždavo benzino, atvežė grandinę. Jis yra profesionalus miškininkas ir gali patvirtinti, jog toje vietoje kur dirbo nebuvo nupjautas nei vienas vertingas medis. Buvo atvykę seniūnijos atstovai pažiūrėti kaip jie dirba. Dirbo prie hipodromo, sklype, esančiame nuo kelio iki upės. Kaltinamojo A. L. nepažįsta (6 t., b. l. 95).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo A. S. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2014 metais, galėjo būti, kad vasario mėnesį, tiksliai neprisimena, jis dirbo viešuosius darbus. Buvo seniūnijos paskirtas dirbti pas J. K.. Pastarasis jį su automobiliu nuvežė į hipodromą. Kartu važiavo dar keli darbininkai. Jiems davė mečetes smulkiems krūmams kapoti. Jis dirbo su mečete, apie šešias dienas, kirto krūmus. Prie upės dirbo žmogus, kuris su benzininiu pjūklu pjovė stambesnius krūmus. Pjovė šaltalankius, normalių medžių ten nebuvo. Patikslina, kad buvo vienas karklas ant trasos, lietaus kanalizacijos, jį liepė būtinai nupjauti. Tas karklas buvo storesnis, sulinkęs. Jis dirbo prie pat hipodromo, dešinėje pusėje, link Veprių pusės nedirbo, į tą pusę nuėjęs nebuvo. Už darbą pinigų niekas nemokėjo, nes dirbo viešuosius darbus. Matė kaip automobiliu GAZ buvo išvežtas karklas, medžiai vežami nebuvo. Tai sakė tyrėjai apklausos metu. Buvo medienos gabaliukai po 1 m ir po 2 m ilgio, kurių skersmuo buvo įvairus, apie 20 cm bei, apie 5-10 cm. Šios medienos prikrovė nepilną automobilį GAZ, tai yra ant dugno. Tvarkymo, pjovimo darbams vadovavo J. K. (6 t., b. l. 96).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo R. D. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo pašalpą. Už pašalpą jam reikėjo atidirbti viešuosius darbus seniūnijoje. Jis juos dirbo 2014 m. vasario mėnesį, dvi dienas. Kai jis dirbo viešuosius darbus, pirmą dieną prie seniūnijos stovėjo tamsios spalvos mikroautobusiukas. Žino, kad vairuotojas buvo tamsus vyras, stambus apie 50 m., su akiniais. Jis juos nuvežė iki Ukmergės valymo įrenginių, prie Šventosios upės. Jų buvo galbūt 6-7 vyrai. Kai jie atvažiavo į vietą, jau ten buvo pjovėjas, tai yra vyras, kuris pjaudavo medžius. Tą vyrą, kuris juos atveždavo, dabar žino kaip J. K., kuris kalbėdavo su pjovėju. Ką jie tarpusavyje kalbėdavo, jis nežino, bet kiek suprato, jam parodydavo, ką reikia išpjauti. Po to, atvažiavo dar vienas toks šviesus vyras, apie 40 m. amžiaus šviesių plaukų, toks truputį pilnas. Jis likdavo ir vadovaudavo jiems. Ar jį galėtų atpažinti, jis nežino. Pirmą dieną buvo tik vienas pjovėjas ir jis pjaudavo medžius ir krūmus. Jis ir kiti buvo pagalbiniai darbininkai, nešiojo šakas. Kai išvažiuodavo J. K., tai viskam vadovavo, tas vyras šviesiais plaukais. Ar buvo išpjauti medžiai, kai jie atvažiavo, pasakyti negali, kadangi neatsimena, tiesiog neatkreipė dėmesio. Jam buvo duotas toks kardas ir jis kirto krūmus, nes jam taip liepė tas vyras su akiniais. Pirmą dieną jis nematė, kad vežtų kas nors malkas. Antrą dieną atsirado dar vienas pjovėjas ir medžius pjovė dviese. Kaip atrodė tie pjovėjai, jis pasakyti negali, jų apibūdinti negali. Antrą dieną atvažiavo ,,gazelka“, kurios valstybinių numerių nežino. Tas šviesus vyriškis, jiems liepė pakrauti malkas, jos buvo supjautos kaladėmis. Jis asmeniškai pakrovė tik vieną ,,gazelką“. Maždaug apie pietus atvažiavo aplinkosaugininkai ir jie baigė darbą. Kai buvo atvažiavę aplinkosaugininkai buvo atvažiavęs lengvasis automobilis, tas šviesus vyras ir po to atvažiavo ta pati ,,gazelka“, į kurią krovė jo anksčiau paminėtas kalades. Į ,,gazelką“ krovė kalades tada, kai išvažiavo aplinkosaugininkai. Tada tas šviesus vyras, kuris buvo atvažiavęs su ,,gazelka“ liepė baigti darbus ir jie išsiskirstė. Kur buvo vežamos kaladės, jis nežino. Jis tik buvo pagalbinis darbininkas. Asmuo vairavęs ,,gazelką“ ir asmuo vairavęs lengvąjį automobilį yra tas pats asmuo. Pastarasis vadovaudavo, kai nebūdavo pirmo žmogaus. 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val., V. V. jam pasakė, kad reikia supjauti malkas prie Šventosios upės, prie nuotekų valymo įrenginių. Jam V. V. pasakė, kad J. K. jam leido išsivežti ten nupjautas malkas. Jį pats V. V. nuvežė su mėlynos spalvos automobiliu ,,gazelka“ iki tos vietos. Ten, ant betoninės aikštelės, buvo sukrauti rąstai, kurie buvo 3-4 m ilgio, o gal net ir ilgesni. Kaip jis matė ten buvo sukrauta blindžių, žilvičio ir kelios liepos. Buvo įvairaus diametro medžių, kurių skersmuo daugiau nei 60 cm. Jam pasirodė, kad ten buvo daugiau nei 30 kubų medienos. V. V. jam pasakė, kad jam reikės supjauti kaladėmis. Jis atsistojo ir pjovė. Paklausė V. ar gali paimti šias malkas, jam V. atsakė, kad jos neliečiamos. Tuomet privažiavo du miškovežiai su priekabomis ir sustojo iš paskos jų. Po kiek laiko atvažiavo ,, (duomenys neskelbtini)“, t. y. A. L.. „Furistai“ patys jiems pasakė, kad kai pamatė juos pjaunančius malkas, paskambino patys A. L. ir pasakė, jog matė, kad yra pjaunamos jo malkos. Maždaug po 5-10 min. prie jų privažiavo A. L. ir pradėjo rėkti sakydamas: ,, (duomenys neskelbtini) tu žinojai kieno malkos, tai kodėl pjauni?“. Jis šiam pasakė, kad jas reikia supjauti, todėl ir supjovė jas. Patvirtina, jog jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Po to, A. L. daugiau nieko nesakė. Tada ,,furistai“ pradėjo keiktis, kad kur A. L., ten su juo problemos, todėl su juo jie paskutinį kartą dirba. Tada A. L. pasakė, kad jį sušaudys. Pats šių žodžių jis negirdėjo, tačiau V. V. pasakė perpasakojo kažkokie tai žmonės. Po pirmos apklausos policijoje, pas jį į namus buvo atvykęs A. L. ir klausė apie pastarojo parodymus duotus policijoje, t. y. ar jis būdamas policijoje, ko nors neprikalbėjo. Šiam pasakė, kad ne. Tada A. L. pasakė, kad jam bus nekas, jei ko nors prikalbėjo policijoje. Tada jis šiuos žodžius suprato, kaip grasinimą, kad jei ką minėtame ikiteisminiame tyrime paliudys ką nors prieš A. L., tai šis su juo susidoros. Visa tai jis suprato, kaip grėsmę jam pačiam ir jo šeimai. Kol atvyko A. L. ir ,,furistai“, jis jau buvo supjovęs beveik visą priekabą. Minėtas malkas išsivežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, šias kalades išvežė pats V. V.. Kalades į priekabą krovė žmonės, kurie atidirbinėjo iš seniūnijos už pašalpas. Miškovežių vairuotojų jis nepažįsta. Papildo, kad kaltinamąjį A. L. pažįsta, jų tarpusavio santykiai draugiški. Jis pas J. K. dirbo viešuosius darbus. A. L. dirbdamas viešuosius darbus nematė. Jie tik buvo susitikę ir kalbėjosi apie tai, tačiau pasijuokė ir viskas. Jis padėdavo V. V. ir už darbą jam sumokėdavo malkomis. Patikslina, kad dirbant viešuosius darbus, J. K. paprašė jo papjauti malkų, jis sutiko, pjovė rankos storumo žilvičius. Dirbo prie upės, vietovėje nuo tilto iki hipodromo. Toliau į Veprių pusę nuėjęs nebuvo, ten nepjovė. Jam sakė, kad kai išpjaus krūmus ir matys, kad labai išlinkę medžiai, šakos, reikia nupjauti. Suprato, kad grąžina miestą, nes toje vietoje buvo viskas užžėlę. Storų medžių ten nebuvo. Kai atvažiavo aplinkos apsaugos specialistai, jie prie hipodromo į automobilį GAZ krovė pagaliukus, 1-2 metro ilgio, kurių buvo 2-3 krūvytės. Kuro pjauti krūmus duodavo arba J. K., arba V. V.. Nupjovė vieną storesnį medį, nes toje vietoje turėjo kasti griovį, dėti vamzdį vandeniui nutekėti. Be to, buvo nuvykęs prie valymo įrenginių, kur aikštelėje buvo sukrautas „štabelis“ rąstų, kuriame buvo daugiau nei 30 kubų medienos. Tuomet atvažiavo „furistai“ ir jie turėjo krauti malkas. Jis turėjo šį „štapelį“ supjauti, tačiau supjovė nevisą. Ten buvo įvairaus skersmens gražių rąstų. Kas šiuos medžius išpjovė, nežino. V. V. medžių nepjovė. Tuo metu kai dirbo nuo tilto iki hipodromo buvo atvykęs Č., kuris jam parodė leidimą darbams atlikti. Pastarasis į darbo vietą atvykdavo beveik kas antrą dieną. Toje vietoje kur jis pjovė, tai yra nuo tilto iki hipodromo, buvo tik krūmai ir keli išlūžę, pūvantys medžiai. Jis atliko tvarkymo darbus, ten buvo pilna šiukšlių. Č. jam sakė, kad pjauna gerai, tik prašė palikti storesnius kelmus. Prie „štabelio“ Č. nematė.

Šiuos savo parodymus liudytojas R. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietas, esančias palei Šventosios upę, teritorijoje nuo Vilniaus gatvės iki hipodromo, kurioje jis pjovė krūmynus bei genėjo medžius. Be to, parodė asfaltuotą aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kurioje V. V. ir J. K. nurodymu jis pjovė ten sukrautus medžių rąstus (I t., b. l. 152-153).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo T. M. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog yra bedarbis, registruotas Ukmergės darbo biržoje. Kadangi norėjo gauti bedarbio pašalpą už tai turėjo dirbti Ukmergės mieste viešuosius darbus. Jis viso turėjo dirbti šešias dienas po keturias valandas nuo 8 val. iki 12 val. Dirbo jis įvairiose vietose, kai buvo sniego valė sniegą, o paskui vieną dieną važiavo tvarkyti nuo medžių nupjautų šakų. Tas šakas tvarkė prie Šventosios upės, netoli hipodromo, už prekybos centro ,,Senukai“, esančio Kauno gatvėje, Ukmergės mieste. Nusileidus keliu žemyn link upės. Tą dieną, tai yra 2014 m. vasario 21 d., jis kaip ir visada atėjo prie Ukmergės miesto seniūnijos pastato, esančio Vytauto gatvėje, Ukmergėje. Jis pasirašė ant kažkokio dokumento ir jį kartu su dar keturiais žmonėmis raudonos spalvos ,,Volkswagen“ automobiliu, kurio valstybinio numerio nepamena, nuvežė į vietą, kurioje reikėjo dirbti, tai yra prie upės, prie hipodromo. Valymas vyko nuo tilto link hipodromo, palei upę. Važiavo jis, jo draugas A. K., viena jam nepažįstamų sutuoktinių pora ir kažkoks senyvo amžiaus vyras, kurio jis taip pat nepažįsta. Vairuotojo, kuris juos vežė jis taip pat nepažįsta, pirmą kartą jį matė. Tas vyras, kuris juos atvežė pasakė, kad toje vietoje jau medžius pjaunantiems asmenims, kas pastarieji nurodytų, ką reiks padaryti. Tai pasakęs išvažiavo. Medžius pjovė, jam atrodo, trys vyrai, kurie buvo maždaug 30 m. amžiaus. Jam atrodo, kad pastarieji pjovė daugiausia žilvičius. Ten buvo kažkokie krūmokšniai, jokių kitų medžių be žilvičių jie nepjovė. Kitokių medžių rūšių pjaunant jis nematė. Medžiais jis neskaičiuoja žilvičio, kurio kamieno skersmuo 10 cm. Kiek jis matė, storiausius nupjauto žilvičio kamienas tikrai nebuvo didesnis nei 20 cm skersmens. Tie pjaunantys vyrai bendravo tarpusavyje, todėl jis nežino nei jų vardų, nei pavardžių. Kai jis dirbo, tai nežiūrėjo į minėtų asmenų veidus. Tie vyrai medžius pjovė benzininiais pjūklais su grandinėmis. Minėti vyrai pjovė medžius, juos guldė ant žemės, tada apipjaustydavo medžių šakas, kurias jis, A. K. bei kiti su jais atvežti asmenys tempė ir krovė į vieną krūvą, o tuos rąstelius į kitą krūvą. Kiek ten tų krūmų šakų ir tų rąstelių buvo jie sukrovę, tiksliai jis įvardinti negali, nes tiesiog jų neskaičiavo. Jam atvykus, buvo akivaizdu, kad minėta teritorija nebe pirmą dieną buvo valoma. Matėsi šakų krūvos. Viso toje vietoje jie padirbo keturias valandas. Lygtai dvyliktą valandą jie visi, kurie buvo atvežti nuo seniūnijos pastato, išėjo namo. Tą dieną jokių įrankių jiems niekas nedavė. Šakoms traukti nereikėjo įrankių. Daugiau jam nereikėjo dirbti minėtoje vietoje. Jis matė asmenį, kurį vadina J. K., tačiau asmeniškai jo nepažįsta. Asmens, kurio pavardė V., jis nepažįsta, nežino kaip jis atrodo ir kas jis toks. Jis pažįsta T. L., bet su paupio tvarkymu jis susijęs nebuvo. Pas J. K. namuose dirbti jam neteko ir jis net nežino, kur pastarasis gyvena. Tuo metu kai krovė šakas, nematė jokios transporto priemonės, kuri būtų atvažiavusi išvežti šakoms ar rąsteliams. Už tą darbo dieną jam niekas pinigų nemokėjo. Vietoje niekas rąstelių neskaldė (6 t., b. l. 112-113).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo R. B. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2014 metais, sausio, vasario, kovo mėnesiais dirbo viešuosius darbus. Jis turėjo atidirbti 32 valandas. Kai atėjo į seniūniją, atvažiavo J. K. ir su autobusiuku nusivežė dirbti prie upės. Dirbo prie upės, tvarkė krūmus, kapojo su mečete „šabakštynus“. Dirbo keturi žmonės, kurie nuolat keisdavosi. J. K. duodavo įrankius, tai yra mečetę, pjūklą, trimerius. Jis pjovė su trimeriu žolę bei tvarkė šakas. Gerų medžių jam matant niekas nepjovė. Dirbo teritorijoje nuo tilto iki hipodromo pradžios, esančios už Technologijų ir verslo mokyklos. Toje teritorijoje nebuvo nei vieno medžio, kurio skersmuo didesnis nei 20 cm. Matė, kad vyrai nupjovė kelis medžius, iki 14 cm skersmens. Tolimesnėje teritorijoje nedirbo. Vieną dieną buvo atvykę gamtos apsaugos specialistai, paklausė ką veikia ir išvažiavo. Kažkas prie hipodromo pjovė šakas nuo pušų, bet tai ne jų darbininkai. Tuomet aplinkos apsaugos specialistai liepė nepjauti. Dirbant paupyje, kartais atvažiuodavo V. V. ir paklausdavo kaip sekasi. Be jų, dirbo dar ir kita darbininkų brigada, kurie buvo apie 30 metrų atstumu. Šių asmenų jis nepažįsta, ten nuėjęs nebuvo. A. L. jis nepažįsta. Matė, kad prie Technologijų ir verslo mokyklos trys vyrai pjovė nukrypusius medžius, kurie buvo lapuočiai, panašūs į karklus. Prie jų buvo atvykę aplinkosaugininkai. Nematė, kad būtų surašomi kokie nors dokumentai (6 t., b. l. 113).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo G. M. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog jam paskambino A. L. ir paprašė parvežti malkas. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima medžių rąstų transportavimu. Įmonė turi miškovežius. Po savaitės, atsiradus laisvo laiko, nuvažiavo su A. L. prie nuotekų valymo įrenginių. Toje vietoje jam A. L. parodė malkas ir paprašė jas parvežti pas pastarąjį į sodą. Rimto medžio ten nebuvo nei vieno, jis apie medžius gerai nusimano. Buvo sukrautos malkos, supjautos po apytiksliai tris metrus, skersmuo buvo įvirus. Viso medienos buvo daugiau nei 20 m³. Tuomet kalbėdami, tikslios datos kada parveš minėtą medieną nesutarė, tačiau sutarė, kad ją parveš. Maždaug po savaitės ar dviejų, jis su savo miškovežiu su priekaba nuvažiavo į nurodytą vietą. Atvažiavęs į vietą pamatė, kad V. V. pjauna kaladėmis malkas ir meta jas į automobilį GAZ 53. Nepamena ar buvo daugiau asmenų. Jis dar paklausė, ar savo malkas pjauna. Be to, pasakė, kad tai A. L. malkos ir, kad jis vagia. V. V. atsakė, kad jiems J. K. liepė išvežti tas malkas. Tuomet jis paskambino A. L., kuris atvažiavo ir su jais išsiaiškino. Tą pačią dieną, jis minėtą medieną, kuri buvo sukrauta į krūvą bei supjauta po 3 m ilgio kaladėmis, išvežė pas A. L. į sodą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. V. V. išvažiavo anksčiau, jis jokios medienos nepaėmė. Rąstų toje vietoje tikrai nebuvo. Rąstą jis supranta kaip 6 m ilgio, iš kurio galima išpjauti lentas, brusą. Tokių ten tikrai nebuvo. Malkinės medienos skersmuo buvo įvairus, apie 20-30 cm skersmens. Buvo gluosnio, liepų, ievų, karklų, kurie buvo kreivi. Prieš vežant, paklausė A. L. ar viskas legalu ir jis jam parodė leidimą, išduotą K. tvarkyti upės kraštovaizdį. Šiame leidime buvo gal septynių asmenų parašai, tarp kurių buvo ir B. bei Č. parašai. Kai išvažiavo, labai nedaug medienos liko, apie 8-10 m³kubų. Viso medienos galėjo būti apie 30 m³.Kai jis buvo atvažiavęs su lengvuoju automobiliu, jokių dirbančių žmonių nematė. Jis tą vietą apžiūrinėjo šeštadienį. Iš žmonių, kurių negali tiksliai įvardinti, yra girdėjęs, kad iš paupio kaladėmis malkas, pigiai pardavinėja, asmuo, kuris gyvena neva tai (duomenys neskelbtini) k., ar tai (duomenys neskelbtini) k. ir važinėja su GAZ 53 automobiliu, su rudais bortais. Tai girdėjo iš žmonių kalbų, pats nematė. Girdėjo, kad jis vežioja iš paupio malkas ir jas pigiai pardavinėja. Jis pas A. L. parvežti galėjo apie 20 m³ kubų rąstų. Už tai jokio atlygio negavo, nes tai padarė iš draugiškumo, kaip kaimynui ir giminaičiui. Kai jam paskambino, kad reikia atvykti į policiją apklausai, jis iš karto paskambino A. L. ir jo paklausė, kame reikalas. A. L. jam pasakė, kad samdytųsi advokatą, nes gali likti kaltas. Kalbėjo dar visokias nesąmones, sakė, kad: „ne 1991 metai, niekas nesusprogdins ir pan.“. Po apklausos buvo pas jį atvykęs L., kuriam jis papasakojo, jog pasakė tiesą, o L. tada atsakė, kad „žiūrėk kad tavęs neapkaltintų“. Be to, patvirtina, jog A. L. jam buvo sakęs, kad sakytų policijos pareigūnams, jog niekur nebuvo ir nieko nevežė. Jo naudojamas terminas rąstai reiškia malkinę medieną. Jis tos medienos rąstais nevadino, tyrėja formuluodama klausimus ją pati vadino rąstais. Jis tvirtina, jog malkinės medienos rąstai visi buvo kreivi, tiesių medžių ten nebuvo. Statybai ši mediena tikrai netinka. Ją galima vertinti kaip menkavertę medieną. Toje srityje dirba 25 metus ir tai supranta. Patikslina, kad minėta mediena buvo sukrauta aikštelėje, prie nuotekų valymo įrenginių, esančių už sodų bendrijos „Vienybė“. Toje vietoje yra rodyklė „Nuotekų valymas“ ir keliukas. Ši vieta yra tikrai ne prie Technologijų ir verslo mokyklos. Tarp hipodromo ir nuotekų valymo įrenginių yra maždaug 2 km atstumas (6 t., b. l. 152).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo G. R. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2014 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, jam G. M. pasakė, kad reikės parvežti jo kaimynui malkas. G. M. pasakė, kad jis nuvažiuotų iki valymo įrenginių ir jo ten lauktų. Kadangi jo vairuojamas miškovežis VOLVO yra ilgas ir jis negali kai kur įvažiuoti, tai jis atvažiavo į valymo įrenginių aikštelę. Ten pastatė automobilį ir laukė, kol nuo upės per kelis kartus V. B. su „fiskaru“ prikraus jo miškovežį. Pakrovė gal per du ar tris kartus. Miškovežis pats nekrauna, jį reikia tiek pakrauti, tiek iškrauti. Rąstai buvo supjauti po 2,5 - 3 metrus ilgio. Mediena buvo malkinė. Kiek jis matė buvo žilvitis. Buvo įvairaus diametro, t. y. buvo storesnių ir plonesnių, visi malkiniai rąstai. Į jo miškovežį tilpo apie 23-25 m³ kubus medienos. Iš kur jie vežė tuos medžio rąstus jis nežino, matė, kad nuo upės. Ten, kur buvo sukrauti medžių rąstai, jis nebuvo. Kiek tų rąstų buvo iš viso jis nematė. Jis tik vieną kartą vežė iš tos vietos. Buvo pakrautas pilnas miškovežis, jis yra prailgintas. G. pasakė, kad jis pakrautus medžių rąstus nuvežtų iki Dukstynos kapinių automobilių stovėjimo aikštelės. Jis nuvažiuotų su pakrautu miškovežiu į nurodytą vietą ir ten lauktų. Tuomet atvažiavo V. B. ir irgi per 2-3 kartus perkrovė į savo „fiskarą“ medžių rąstus ir vežė į Dukstynos sodus. Kam jis ten vežė, nežino Jis tik laukė, kol iškraus ir atlaisvins miškovežį. Kai krovė rąstus prie jų buvo malkų šeimininkas, atrodo A. L., kuris gyveno anksčiau netoli G. M. (duomenys neskelbtini). Kokiu automobiliu jis buvo atvažiavęs, pasakyti negali. Jis buvo atvažiavęs vienas. Medžių rąstai buvo įvairių dydžių, tai yra 16 cm., 20 cm ir 10 cm skersmens. Medžio rąstai buvo kreivi. Juos galima panaudoti tik malkoms. Daugiau jis jokio medžių rąstų nuo upės nevežė. Kiek tiksliai rąstų buvo nežino. Patikslina, kad prikrovė pilną miškovežį, į kurį telpa 34 m³. Šią medieną perkrovė į automobilį „fiskaras“ ir per du kartus išvežė. Rąstai buvo sudėti ir į jo automobilį pakrauti aikštelėje prie nuotekų valymo įrenginių, toje vietoje kirtavietės nebuvo (6 t., b. l. 152).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo V. B. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2014 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, A. L. paprašė parvežti malkų ir jis jas parvežė. Jis, R. ir M. nuvažiavo prie nuotekų valymo įrenginių. Važiavo su jo vairuojamu „fiskaru“ VOLVO. Kai nuvažiavo į nurodytą vietą, ten rado žmones, kurie pjovė medieną kaladėlėmis ir metė į automobilio GAZ 53 priekabą. Ši priekaba buvo beveik pilna, bortai buvo uždaryti, apie 1,5 metro ilgio. Kaladėlės buvo 30-50 cm dydžio. Jie pasakė, kad malkos A. L.. Malkas pjovė vienas asmuo, neprisimena ar su juo dar kas buvo. Kažkas atsakė, kad malkų nevagia ir, kad jas sukrauti liepė J. K.. Tada atvažiavo A. L. ir jie išsiaiškino. Aiškinosi M. su L. Po to, malkas kaladėlėmis į automobilį GAZ 53 krovę asmenys pasitraukė. Jis buvo su automobiliu „fiskaras“. Kitas vairuotojas buvo su miškovežiu. Jis į miškovežį su automobiliu „fiskaras“ pakrovė apie 25- 30 kubų medienos. Mediena buvo karklių ir žilvičių, geros medienos nebuvo. Malkos buvo kreivos, šleivos, plonos, 8, 10, 12 cm diametro. Malkas nuvežė iki Dusktynos kapinių, medieną vėl perkrovė iš miškovežio į „fiskarą“ ir per du ar tris kartus nuvežė pas L. į sodą ir iškrovė kieme. Tokį vežimą atliko vieną kartą. Prie valymo įrenginių dar liko apie 10 m³ medienos. Storiausia mediena buvo 20 cm skersmens. Mediena, kurią vežė, buvo sukrauta prie valymo įrenginių aikštelėje, toje vietoje jokios kirtavietės nematė. Medienos rąstai buvo 3 m ilgio. Į R. miškovežį telpa, apie 30-35 m³ medienos, buvo nuvežtas tik vienas miškovežis malkinės medienos rąstų, daugiau malkų į L. sodą nevežė. Šį miškovežį pakrovė per du ar tris kartus ir iškrovė per du ar tris kartus su automobiliu „fiskaras“. Tikslaus kiekio kiek medienos pakrovė į miškovežį pasakyti negali (6 t., b. l. 152).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo G. Č. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog nedalyvavo pjaunant malkas prie Šventosios upės, viešųjų darbų neatliko. Žino, kad V. ir asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog jis pjovė ir krovė malkas, tačiau jis jokių malkų nepjovė, jų nekrovė, viešųjų darbų nedirbo, turėjo darbą. Apie malkų pjovimą prie Šventosios upės žinojo tik iš laikraščių. S. pažįsta, su juo yra draugai. A. L. pažįsta, tačiau nelabai bendrauja, pastarasis jo nieko neprašė. Malkas yra pirkęs pagal skelbimus, už lengvojo automobilio priekabą yra mokėjęs 110 litų. Negali sakyti, kad būtų pirkęs karklio medieną už 110 litų, kas ją gali pirkti (6 t., b. l. 153).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo V. Z. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog nuolat perka malkas. 2013 metų pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jam pasiūlė nusipirkti malkų. Neprisimena kas pasiūlė, gal surado per skelbimą. Jis ieškojo malkų, kad būtų pigiau. Visada ieško pigesnės prekės. Jam pasiūlė malkas už 400 litų. Nupirko du ar tris, tiksliai neprisimena, automobilius „GAZ“. Kaladės buvo panašios į žilvičio, beržo tikrai nebuvo. Jo draugas yra miškininkas, tačiau ir jis negalėjo tiksliai pasakyti kokia mediena. Prisimena, kad už vieną automobilį sumokėjo pinigus jis pats, o už kitą sumokėjo jo žmona. Malkos buvo 30-35 cm ilgio kaladėmis, gal 20-30 cm skersmens. 50 cm skersmens malkų tikrai nebuvo. Neklausė iš kokio miško malkos, jas tiesiog išpylė jo kieme ir jis sumokėjo. Anksčiau yra pirkęs vieną automobilį lazdyno malkų ir iš V. V., kuris jas atvežė tikrai kitu automobiliu, nei kai pirko 2013 metų pabaigoje. 2013 metų pabaigoje malkų V. V. jam neatvežė (6 t., b. l. 153).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo V. S. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog jokių medžių prie Šventosios upės nepjovė. Niekas jo to daryti neprašė. Į darbą važiuodavo paupiu, apie 8 val. 30 min. ryto ir matydavo, kad žmonės nešioja šakas. Kokie medžiai buvo pjaunami jis nematė. Matė tik, kad tampomos į krūvas šakos. Kaltinamųjų J. K. ir V. V. nepažįsta. A. L. pažįsta, jų tarpusavio santykiai normalūs. Pastarasis neprašė jam padėti pjauti medžių. Yra matęs paupyje dirbantį R. D., kuris tampė šakas. To, kad pjautų su pjūklais nematė. Jis kaimynui V. neskambino ir neklausė, ar jam reikia malkų. Kodėl V. taip sako apklausoje, jis nežino. Malkas perka pagal skelbimą. Iš salėje esančių asmenų malkų nėra pirkęs. Įmonėje, kurioje dirba džiovina medieną, jis dirba tos įmonės kroviku (6 t., b. l. 154).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo K. V. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog 2013 metų rudenį jam S. pasiūlė malkų. Sakė, kad yra prie upės priversta šakų. Jis nuėjo prie upės ir pjaustė šakas. Pradžioje storesnes šakas pjaustė grandininiu pjūklu, kieno jis buvo nežino. Grandininiu pjūklu pjaustė apie 20 min., o paskui šakas pjaudavo rankiniu pjūklu ir kapojo kirviu. Patikslina, kad jis pjovė ne storesnius nei 20 cm storio medžius, pjūklą davė A. Taip pat, A. šiam pjūklui davė benziną ir tepalus. Buvo žilvičiai, ievos. Liepų nebuvo. Dirbo tuo tikslu, kad tvarkydamas pakrantę, sau pasiruoštų malkų. Vieną kartą į darbą atvežė nepažįstamas žmogus, galbūt A., pravarde (duomenys neskelbtini), vėliau atvažiuodavo dviračiu. Asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jei nori pasidaryti malkų reikia šakas gražiai sukrauti, o storesnes atsidėti. Dar buvo asmenų, kurie dirbo su pjūklais. Negali pasakyti kas tokie. G. Č. pažįsta. Nusipjovė tik tokius medžius, kurie buvo be viršūnių, papuvę. Taip pat, kitą dieną buvo atsivežęs savo benzininį pjūklą. Tepalus ir benziną įsipylė pats. Su pjūklu dirbo dvi dienas. Taip pasiruošė sau pora krūvų malkų, tačiau užsnigo ir nieko nepaėmė. Jei būtų suspėjęs pasiruošti daugiau malkų, būtų parsivežęs. Kadangi pradėjo snigti, dėl poros krūvelių automobilio samdyti neapsimokėjo. Negali pasakyti ar asmuo vardu A., pravarde (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra teismo posėdžių salėje, žmonės keičiasi. Jis sau nusipjovė dvi krūveles, dirbo apie dvi ar tris dienas. Niekas jam nedavė jokių nurodymų. Dar vieną dieną galėjo padėti pakrauti kaladėles į automobilį „GAZ 53“. Automobilio kabina buvo šviesiai mėlynos spalvos, o bortai rudi. Neprisimena kas šį automobilį vairavo. Negali pasakyti ar toje vietoje buvo nors vienas asmuo, kuris šiuo metu yra teismo posėdžių salėje. Geriau prisiminė aplinkybes duotas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima tikėti. Patikslina, kad jis nupjovė alksnį, gluosnį, jie buvo be viršūnių, supuvę. Dirbo toje vietoje, kuri yra nuo hipodromo iki tilto, į miesto pusę. Tiksliau, minėta teritorija yra nuo Technikos ir verslo mokyklos paėjus apie 300 metrų link tilto, į miesto pusę. Teritorijoje nuo hipodromo į Veprių pusę nedirbo (6 t., b. l. 154-155).

Iš liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2013 m. rudenį jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas V. S., kuris jo paklausė, ar jam reikia malkų. Jam pasakė, kad reikia. Jis pasakė, kad kai atvažiuos prie Šventosios upės ir padirbs, tai už tai gaus malkų. Jis sutiko ir V. pasakė, kad jo lauktų savo namuose, kur atvažiuos ir jį paims. Tą pačią dieną pas jį atvažiavo vyriškis, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, vardas A., kurio pravardę ir vardą sužinojo vėliau bedirbdamas iš kitų. Jis tada atvažiavo vienas. A. atvažiavo su WV GOLF automobiliu, juodos spalvos. Valstybinių numerių nežino. Tada iš karto nuvežė iki upės, prie hipodromo, po kaire puse. Kai atvažiavo prie upės buvo V. S. ir dar nešiojo du žmonės. Jam A. davė benzininį pjūklą HUSQVARNA ir liepė eiti bei pjauti krūmus, pavirtusius medžius virtuolius. Tada jis su gautu pjūklu pradėjo pjauti krūmus, pasvirusius medžius ir virtuolius. Jis pjovė ne storesnius nei 20 cm storio medžius. Vieni buvo išvirtę, kiti palinkę. Kiek išpjovė medžių, jis pasakyti negali, bet nedaug. V. S. pjovė storesnius medžius. Buvo gluosnis, žilvitis, buvo keletą liepų. Jis nežino, kas tai per žmonės, iš kur jie buvo, galbūt siųsti iš darbo biržos. Jie nešiojo šakas. Dirbo maždaug 5 dienas, gal ir daugiau. Vieną dieną jis dirbo arčiau vandentiekio ir jis ten tik nešiojo šakas ir supjautas kaladėles. Po to dirbo ir pašalus iš balos nešiojo šakas. Ką reikėdavo padaryti, pasakydavo A., jis atveždavo jį ir pasakydavo kur reikia išpjauti. Jis iš savo automobilio bagažinės išimdavo benzininius pjūklus, jiems užpildavo benzino ir tepalo, t. y. jis atveždavo tiek benziną, tiek tepalus, tiek grandines. Kai atšipdavo pjūklai pasigaląsdavo patys. Jis storų medžių pjauti nemoka. Kai važiavo prie upės, jam A. sakė, kad reiks daryti pakrantės valymą, ten bus visokių medžių, krūmų. Jam atsakė, kad gali tik krūmus ir nestorus medžius pjauti, nes storų medžių nemoka versti. Vieną dieną jis dirbo su savo benzininiu pjūklu „PARTNER“. Benziną ir tepalus jam davė A. Vieną kartą krovė į ,,Gazelką“ kalades. Jį A. atvežė į vietą, jau ,,Gazelką“ buvo ir į ją krovė kiti kalades. A. pasakė, kad jis eitų prie ,,Gazelkos“ ir padėtų ją prikrauti. Prie jo miškovežiai nebuvo atvažiavę. Jis tik matė, kaip važinėjo traktorius ir vežiojo jų sukrautas šakas. ,,Gazelka“ buvo (duomenys neskelbtini) kurios valstybinių numerių nežino. Jis prie upės dirbdavo neištisai, su pertraukomis. Jis buvo davęs savo mobilaus ryšio telefono numerį. Kai reikėdavo dirbti, jam A. paskambindavo ir pasakydavo, kad atvažiuos. Jis už atliktą darbą negavo nei malkų, nei pinigų. Ar jis dirbo vasario mėnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, kadangi neatsimena. Jis dirbo maždaug savaitę sudėjus per visus kartus. Jis tokių asmenų kaip J. K., V. V. ir A. L., nepažįsta. Jam dar skambino A., kai buvo labai dideli šalčiai, vėjai. Bet jis pasakė, kad per tokius šalčius nevažiuos dirbti, pasakė, kad jam nereikia ir jų malkų. A. telefono numerio nėra įsivedęs, todėl neturi. Iš kokio numerio jam skambindavo, jis nežino, nes neatsimena, užsirašęs neturi. Dar prie upės su pjūklu pjovė medžius G. Č., kuris gyvena ar (duomenys neskelbtini) k., ar tai (duomenys neskelbtini) k. Jo telefono neturi. Jam maždaug 40 m., o gal ir daugiau. A. parodydavo, kur reikia nupjauti krūmus, medžius ir išvažiuodavo. Kartais dirbdavo ir pats A., nešiodavo šakas. A. padėdavo nupjauti medžius. Būdavo jeigu užstringa pjūklas, tai pastumia medį. Krūmus pjaustydavo ir pats. Ką sakydavo kitiems, jis negirdėdavo, nes jie būdavo toliau. Jie nuleisdavo medžius, apgenėdavo, o jie paskui eidavo iš paskos ir nešiodavo šakas. Kad būtų rąstais sudėta mediena, jis nematė, o matė tik supjautą kaladėmis (2 t., b. l. 9).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu teisme pagarsintų liudytojo A. K. parodymų, duotų pirmiau teisme, matyti, kad jis parodė, jog jis 2014 metais dirbo prie upės, nupjautas šakas jis nešė į krūvas. Jį iš seniūnijos pasiuntė dirbti prie upės viešuosius darbus. Prisimena, kad smulkias šakas prie hipodromo tampė į krūvas, pats nepjovė. Dirbo gal dvi dienas. Neprimena ar buvo storų rąstų. Kartu su juo dirbo M. Salėje esančius žmones mato pirmą kartą, nei vienas jam nedavė jokių nurodymų (6 t., b. l. 155).

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-7 bei nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo akto matyti, kad Ukmergės mieste, teritorijoje nuo Ukmergės miesto nuotekų valyklos iki Ukmergės miesto hipodromo, keturiuose atskiruose sklypuose, užfiksuoti 227 neteisėtai nukirsti medžiai (blindės, liepos, gluosniai, baltalksniai, guobos, drebulės, tuopos, beržai, vienas ąžuolas), kurių skersmuo nuo 20 cm iki 71 cm., ir Ukmergės mieste, teritorijoje prie Ukmergės miesto hipodromo, viename atskirame sklype, užfiksuoti 7 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, blindės, liepos), kurių skersmuo nuo 21 cm iki 53 cm. bei paskaičiuota iš viso 191793,25 Lt žala gamtai (1 t., b. l. 5-16).

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašto Nr. VR-13.6-141 ir pridedamų planų matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-7 pamatuoti neteisėtai iškirsti 234 medžių kelmai ir paskaičiuota aplinkai padaryta žala sudaranti 55547,16 Eur (191793,25 Lt) sumą. Šie kelmai paskaičiuoti penkiuose atskiruose sklypuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, iš kurių tik vienas sklypas Nr. 6, kurio koordinatės 546781, 6121813-546865, 6121947 patenka į valstybės saugomą teritoriją – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritoriją (5 t., b. l. 42-43, 44).

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. (3.8)-AD5-4441 matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-7 pamatuoti kelmai teritorijose nepatenkančiose arba dalinai patenkančiose į draustinio teritoriją. Matuojant iškirstų saugotinų medžių kelmus nebuvo išskirta, kiek ir kokios būklės medžių buvo iškirsta draustinyje. Atsižvelgiant į tai, kad praėjo labai ilgas laikas, vietovės pasikeitė (apaugo krūmais, kelmai sutrūnijo) šiuo metu nėra galimybių nustatyti tikslių koordinačių tų vietų, kur buvo iškirsti saugotini medžiai (8 t., b. l. 50).

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 bei nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo akto matyti, kad Ukmergės mieste, teritorijoje, esančioje už Ukmergės nuotekų valyklos ir Šventosios upės slėnyje, esančiame nuo Ukmergės nuotekų valyklos iki Ukmergės miesto hipodromo, keturiuose atskiruose sklypuose, užfiksuoti 192 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, baltalksniai, tuopos, liepos, vienas ąžuolas), kurių skersmuo nuo 20 cm iki 76 cm., bei paskaičiuota iš viso 135450,00 Lt žala gamtai (1 t., b. l. 5-16).

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašto Nr. VR-13.6-141 ir pridedamų planų matyti, kad 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-10 pamatuoti neteisėtai iškirsti 192 medžių kelmai ir paskaičiuota aplinkai padaryta žala sudaranti 39229,03 Eur (135450,00 Lt) sumą. Šie kelmai paskaičiuoti keturiuose atskiruose sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, iš kurių trys sklypai, tai yra sklypas Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, sklypas Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, sklypas Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030 patenka į valstybės saugomą teritoriją – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritoriją (5 t., b. l. 42-43, 45).

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. liepos 9 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-125, nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo akto bei Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašto Nr. VR-13.6-141 ir pridedamų planų matyti, kad Ukmergės mieste, teritorijoje nuo Ukmergės miesto vandenvietės iki Pakalnės gatvės, viename sklype, pažymėtame Nr. 1, užfiksuoti 29 neteisėtai nukirsti medžiai (baltalksniai, gluosniai, juodalksniai) bei paskaičiuota iš viso 9321,42 Eur (32185,00 Lt) aplinkai padaryta žala (3 t., b. l. 79-82).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 19 d. rašto Nr. (6.13)-18-628 matyti, kad informuojama, jog leidimas želdinių tvarkymui Ukmergės mieste, teritorijoje tarp Ukmergės nuotekų valyklos ir Ukmergės miesto hipodromo nėra išduotas. Dėl šios teritorijos tvarkymo nebuvo kreiptasi nei į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrių, nei į Ukmergės miesto seniūniją (1 t., b. l. 29).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 2 d. akto Nr. 79 matyti, kad komisija, susidedanti iš narių I. B., K. B., A. D., V. G., S. J., susipažinusi su Ukmergės miesto bendruomenės prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejuose Šventosios upės krantuose, leido tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems (3 t., b. l. 31).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (6.21)-18-3995 matyti, kad 2009 m. lapkričio 2 d. aktas Nr. 79, kuriuo leista tvarkyti Šventosios pakrantėje augančius savaime išaugusius krūmus, vėjovartas bei nudžiūvusius medžius, yra be galiojimo termino. Šių darbų priežiūrą atliko miesto seniūnija, vykdant darbus pažeidimų nebuvo nustatyta, žalos gamtai taip pat nepadaryta (3 t., b. l. 128).

Iš 2014 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolo matyti, kad liudytojo R. D. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose – sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos įvairių rūšių malkos (1 t., b. l. 158-160), kurios perduotas laikinai saugoti pagal pakvitavimą R. D. (1 t., b. l. 161).

Iš 2014 m. vasario 28 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo A. L. namų valdoje, esančioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato rastos ir paimtos: dvi įvairių malkų rietuvės, medžio kelmo dalis; ūkiniame pastate rastas ir paimtas benzininis pjūklas ,,Husqvarna“ 254 XP 241171 (2 t., b. l. 110-112). Malkų rietuvės perduotos laikinai pagal pakvitavimą saugoti A. L., medžio kelmo dalis ir benzininis pjūklas ,,Husqvarna“ 254 XP 241171, apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (2 t., b. l. 114-115) ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialią saugyklą (2 t., b. l. 116, 117).

Iš 2014 m. vasario 28 d. poėmio protokolo matyti, kad V. V. nuomojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo V. V. buvo paimti 34 padėklai su gluosnio, blindės, baltalksnio, tuopos suskaldyta mediena, kurios kiekviename padėkle yra nuo 1 iki 1,6 m³ (2 t., b. l. 175-186), kuri perduota laikinai pagal pakvitavimą saugoti V. V. (2 t., b. l. 187).

Iš pokalbių, vykusių tarp V. V. ir J. K., suvestinių matyti, kad pastarieji tarpusavyje bendrauja telefonu apie aplinkos tvarkymo darbus prie Šventosios upės, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; iš pokalbių, vykusių tarp G. M. ir A. L., suvestinių matyti, kad G. M. klausia A. L. ar kas nors pasakė policijos pareigūnams, jog tai būtent jis vežė malkas, A. L. sako, kad niekas to nesakys, tuomet G. M. sako, kad tvirtins, jog niekur nebuvo ir nieko nevežė; iš pokalbių, vykusių tarp A. L. ir V. S., suvestinių matyti, kad pastarieji kalbasi, jog bus reikalingas advokatas, kad A. L. vyks pas G. ir prašys pinigų advokatui; iš pokalbių, vykusių tarp A. L. ir asmens, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), suvestinių matyti, kad A. L. tvirtina, jog buvo pas G. ir sakė pastarajam, jog jei nori likti „švarus“ turi pasamdyti advokatą, tvirtina, jog „darė kartu“, tačiau G. policija nekviečia (2 t., b. l. 52-80).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą.

Teismų praktikoje pripažinta, jog saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo ar suniokojimo kriminalizavimas BK 271 straipsnyje gali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniu, iš kurio matyti, kad natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuomeninę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, turi ir pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių apsaugos ir naudojimo režimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Šio Konstitucijos straipsnio normoje numatomos ir atitinkamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus, taip pat padarytos žalos atlyginimo teisinės prielaidos (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Ne mažiau aktualu ir tai, kad bendrinė Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoka „ypač vertingos vietovės“ suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus ir diskreciją spręsti, kokias vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms <...>. Atskiros vietovės gali būti priskiriamos ypač vertingoms vietovėms pagal teisės aktų nustatytus kriterijus (atsižvelgiant į jų ekologinę, kultūrinę, istorinę, mokslinę ir kitokią vertę ir pan.) (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje saugomos teritorijos apibrėžtos kaip sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo rėžimas (tvarka).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų sąrašas pateikia kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas numato konkrečią saugotinų medžių ir krūmų kirtimo tvarką, tačiau pažymėtina, jog atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį kilti šie želdiniai turi augti ne bet kokioje teritorijoje, o valstybiniame parke, rezervate, draustinyje, ar kitoje valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje.

Kartu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktą saugotiniems priskiriami visi medžiai ir krūmai, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose; pagal šio sąrašo Nr. 3.13 punktą saugotiniems priskiriami tie medžiai ir krūmai, kurie auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus <...>.

Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4 punktą saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai: 4.1. nudžiūvę, išskyrus uoksinius (drevėtus); 4.2. vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu; 4.3. išpuvę (išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu); 4.4. pasvirę didesniu negu 45o kampu ir pasvirimas kasmet didėja (nustatoma stebėsenos metu); 4.5. pažeisti stiebo ir šaknų puviniu; 4.6. apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų <....>, pagal šio aprašo 10 punktą leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga: 10.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; 10.2. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių.

Byloje nustatyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksavo neteisėtai iškirstus medžius trimis atskirais patikrinimo aktais: 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7, 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10, 2014 m. liepos 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-125. 2014 m. liepos 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-125 užfiksuoti neteisėti medžių kirtimai kaltinamiesiems inkriminuoti nebuvo, todėl teismas dėl jo nepasisako.

2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuoti neteisėti kirtimai

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-7 bei nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo akto matyti, kad Ukmergės mieste, teritorijoje nuo Ukmergės miesto nuotekų valyklos iki Ukmergės miesto hipodromo, keturiuose atskiruose sklypuose, užfiksuoti 227 neteisėtai nukirsti medžiai (blindės, liepos, gluosniai, baltalksniai, guobos, drebulės, tuopos, beržai, vienas ąžuolas) ir Ukmergės mieste, teritorijoje prie Ukmergės miesto hipodromo, viename atskirame sklype, užfiksuoti 7 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, blindės, liepos) bei paskaičiuota iš viso 191 793,25 Lt žala gamtai (1 t., b. l. 5-16). Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašto Nr. VR-13.6-141 ir pridedamų planų matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-7 pamatuoti neteisėtai iškirsti 234 medžių kelmai ir paskaičiuota aplinkai padaryta žala sudaranti 55 547,16 Eur (191 793,25 Lt) sumą. Šie kelmai paskaičiuoti penkiuose atskiruose sklypuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, iš kurių tik vienas sklypas Nr. 6, kurio koordinatės 546781, 6121813-546865, 6121947 patenka į valstybės saugomą teritoriją – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritoriją (5 t., b. l. 42-43, 44). Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. (3.8)-AD5-4441 matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-7 pamatuoti kelmai teritorijose nepatenkančiose arba dalinai patenkančiose į draustinio teritoriją. Matuojant iškirstų saugotinų medžių kelmus nebuvo išskirta, kiek ir kokios būklės medžių buvo iškirsta draustinyje. Atsižvelgiant į tai, kad praėjo labai ilgas laikas, vietovės pasikeitė (apaugo krūmais, kelmai sutrūnijo) šiuo metu nėra galimybių nustatyti tikslių koordinačių tų vietų, kur buvo iškirsti saugotini medžiai (8 t., b. l. 50). Iš šių duomenų matyti, kad fiksuojant iškirstus medžius penkiuose atskiruose sklypuose, iš kurių tik vienas patenka į draustinio teritoriją, nebuvo užfiksuota kiek bei kokios rūšies medžių iškirsta konkrečioje teritorijoje ir tai šiuo metu nustatyti nėra įmanoma dėl laiko tarpo bei pasikeitusių vietovių. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas minėtus patikrinimus atlikęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros vyresnysis specialistas D. B., kuris paaiškino, jog atlikdamas patikrinimus, skaičiuodamas nukirstus kelmus užfiksavo kirtimus nesaugomose miesto teritorijose, draustinio teritorijose bei Šventosios upės apsaugos juostai priklausančiose teritorijose. 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte nurodytos teritorijos tik dalis patenka į draustinio teritoriją. Šiuo metu yra neįmanoma nustatyti kurie medžiai buvo iškirsti iš draustinio teritorijos, o kurie iš miesto teritorijos. Pasak liudytojo, tik sklype Nr. 8 pagal jo pateiktus planus bei patikrinimo aktus patikslinančią lentelę (7 t., b. l. 32-39) rasti kelmai buvo paskaičiuoti atskirai. Kelmai surasti kituose keturiuose sklypuose buvo pamatuoti kartu, išskirti kurie kelmai iš kurio sklypo neįmanoma. Iš liudytojo D. B. patikrinimo aktus patikslinančios lentelės matyti, jog sklypo Nr. 4 teisinis rėžimas yra draustinis, Šventosios upės apsaugos juosta, saugotini želdiniai; sklypų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 teisiniai rėžimai yra saugotini želdiniai (7 t., b. l. 38-39). Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-7 nurodyti sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 atitinka liudytojo D. B. nurodomus sklypus Nr. 8, Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, jog prokuroro kaltinamame akte inkriminuotas sklypas Nr. 6 atitinka jo planuose bei lentelėje nurodomą sklypą Nr. 4, kuris ir buvo kaltinamiesiems inkriminuotas dėl saugomos gamtinės teritorijos sunaikinimo. Į valstybės saugomų gamtinių teritorijų sąvoką nepatenka želdiniai, kurie yra saugotini želdiniai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206. Tuo tarpu šios dienos patikrinime dalyvavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros inspektorius A. P. teisme paliudijo, kad atvykus į vietą buvo pastebėta, kad yra nukirsta daugelis sveikų medžių, įvairių rūšių, kurie yra priskiriami saugomiems želdiniams. Buvo pamatuoti nukirstų medžių kelmai, didesni nei 20 cm skersmens, teritorijoje nuo Ukmergės nuotekų valymo įrenginių iki miesto hipodromo. Medžiai Šventosios upės apsaugos juostoje ir kraštovaizdžio draustinyje kertami nebuvo, nebuvo pastebėta nukirstų medžių kelmų. Esant tokioms aplinkybės bei vertinant kaltinamiesiems inkriminuotą saugotinų gamtinių teritorijų sunaikinimą, užfiksuotą 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7, teismas konstatuoja, jog prokuroro kaltinime pagrįstai kaltinamiesiems inkriminuotas tik vienas sklypas Nr. 6 (pagal liudytojo D. B. lentelę Nr. 4), kadangi tik jis priskiriamas valstybės saugomai gamtinei teritorijai, tačiau nepagrįstai inkriminuota, jog iš šios teritorijos buvo iškirsti 234 medžiai bei paskaičiuota 55 547,16 Eur žala aplinkai. Taip yra dėl to, kad aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog 234 medžiai buvo iškirsti iš visų penkių teritorijų, kurių net keturios nėra saugomos teritorijos, o nustatyti, kiek medžių iškirsta iš kaltinamiesiems inkriminuoto draustinio teritorijos ir kokia dėl to padaryta žala aplinkai šiuo metu nėra įmanoma. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta apžiūrėta nebuvo. Teismui nagrinėjant bylą, buvo siekiama nustatyti konkretų medžių skaičių bei jų vertę inkriminuotoje teritorijoje, tačiau gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (3.8)-AD5-4441, kuriame nurodoma, jog to padaryti šiuo metu neįmanoma (8 t., b. l. 50).

Aukščiau nurodytos aplinkybės teismui kelia abejonių dėl kaltinamiesiems inkriminuotos žalos dydžio, kuri būtina Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui kvalifikuoti. Pažymėtina, jog nesant tikslių duomenų kiek bei kokių medžių buvo iškirsta iš valstybės saugomos gamtinės teritorijos, kokia konkreti žala saugomai teritorijai buvo padaryta, kokią įtaką turi saugomos teritorijos rėžimui, lieka neaišku, ar sumažėjo šios teritorijos mokslinė, ekologinė, kultūrinė ar kitokia vertė.

Akcentuotina, jog nors civilinį ieškinį pateikusi institucija bei kaltinimą palaikantis prokuroras įvardino aplinkai padarytą žalą – 55 547,16 Eur už valstybės draustinio suniokojimą, užfiksuotą 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7, tačiau esant duomenims, jog žala skaičiuota ne tik už valstybės saugomų gamtinių teritorijų suniokojimą, bet ir už želdinių, augančių miesto teritorijose, suniokojimą, nėra galimybės nustatyti kokia konkreti žala saugomai teritorijai buvo padaryta. Pažymėtina, kad nei pradėjus ikiteisminį tyrimą nei tyrimo eigoje, nei teismui grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, įvykio vieta policijos pareigūnų apžiūrėta nebuvo, o aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimo aktuose fiksavo bendrai visų saugomų želdinių, kurių skersmuo didesnis nei 20 cm., kirtimus, neišskirdami saugotinų ir nesaugotinų teritorijų.

Atsižvelgiant į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems pagal Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktą Nr. VR-13.10-7 inkriminuotame nusikalstamos veikos epizode, dalyje dėl 234 įvairių rūšių medžių iškirtimo iš sklypo Nr. 6, kurio koordinatės 546781, 6121813-546865, 6121947, nėra nustatyta objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, tai yra, kad saugomai teritorijai buvo padaryta kokia nors konkreti žala ar poveikis, dėl kurio teritorijos neliko ar ji prarado savybes, dėl kurių ji buvo pripažinta saugoma, ir šių savybių jau neįmanoma atkurti. Tokią išvadą teismas daro, nes įrodyta, jog inkriminuoti 234 medžiai iškirsti iš penkių bendrai apžiūrėtų teritorijų, iš kurių tik vienas sklypas Nr. 6, yra valstybės saugoma gamtinė teritorija, todėl nėra galimybės nustatyti ne tik kiek, bet ar iš viso nors vienas medis buvo iškirstas minėtoje kaltinamiesiems inkriminuotoje draustinio teritorijoje bei vertinti padarytą žalą ar poveikį.

2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuoti neteisėti kirtimai

Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 bei nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo akto matyti, kad Ukmergės mieste, teritorijoje, esančioje už Ukmergės nuotekų valyklos ir Šventosios upės slėnyje, esančiame nuo Ukmergės nuotekų valyklos iki Ukmergės miesto hipodromo, keturiuose atskiruose sklypuose, užfiksuoti 192 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, baltalksniai, tuopos, liepos, vienas klevas, vienas ąžuolas) bei paskaičiuota iš viso 135 450,00 Lt žala gamtai (1 t., b. l. 5-16). Iš Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašto Nr. VR-13.6-141 ir pridedamų planų matyti, kad 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-10 pamatuoti neteisėtai iškirsti 192 medžių kelmai ir paskaičiuota aplinkai padaryta žala sudaranti 39 229,03 Eur (135 450,00 Lt) sumą. Šie kelmai paskaičiuoti keturiuose atskiruose sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, iš kurių trys sklypai, tai yra sklypas Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, sklypas Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, sklypas Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030 patenka į valstybės saugomą teritoriją – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritoriją (5 t., b. l. 42-43, 45). Kaltinamiesiems yra inkriminuota, kad jie suniokojo valstybės draustinį sklypuose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad kaltinamiesiems inkriminuotas sklypas Nr. 1 atitinka liudytojo D. B. planuose bei lentelėje (7 t., b. l. 32-39) nurodomą sklypą Nr. 1, kaltinamajame akte inkriminuotas sklypas Nr. 3 atitinka – Nr. 2, inkriminuotas sklypas Nr. 4 atitinka – Nr. 9, o inkriminuotas (tik vagystės epizode) sklypas Nr. 2 atitinka – Nr. 3. Iš liudytojo D. B. aktus patikslinančios lentelės matyti, kad sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 9 teisiniai rėžimai yra draustiniai, Šventosios upės apsaugos juosta, saugotini želdiniai (7 t., b. l. 33-39). Taigi, visi 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 fiksuoti 192 neteisėtai nukirsti medžiai augo minėtuose keturiuose sklypuose, esančiuose valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje – draustinyje. Teismas pažymi, kad jie patikrinimo akte fiksuoti bendrai, nesant galimybės išskirti kiek medžių augo konkrečiame sklype.

Sklypas Nr. 2 (pagal liudytojo D. B. aktus patikslinančius planus ir lentelę Nr. 3), kurio teisinis rėžimas – draustinis kaltinime už saugotinų teritorijų suniokojimą nurodytas nebuvo, o buvo nurodytas tik kaltinime dėl vagystės, tačiau nusikalstamos veikos padarymo vieta – teritorija, esanti tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės, iškirstų medžių skaičius – 192 bei aplinkai padaryta žala – 39 229,03 Eur nurodyta teisingai pagal 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-13.10-10. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nekeisdamas kaltinimo esmės, jį patikslina, įrašant sklypą Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334. Pažymėtina, jog kaltinamieji ir jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė kausimą dėl to, kad minėtas sklypas buvo nepagrįstai įrašytas tik vagystės epizode, todėl toks patikslinimas nesuvaržo kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, ir jų galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidžia teisingo proceso nuostatų.

Atsižvelgiant į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems pagal Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-13.10-10 inkriminuotame nusikalstamos veikos epizode, dalyje dėl 192 įvairių rūšių medžių iškirtimo iš sklypų: Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra nustatyti. Tokią išvadą teismas daro, nes įrodyta, jog visos keturios minėtu patikrinimo aktu apžiūrėtos teritorijos yra valstybės saugomi draustiniai, todėl iš jų iškirtus net 192 įvairių rūšių medžius, kurių skersmuo nuo 20 iki 76 cm., bei aplinkai padarant 39229,03 Eur žalą, neabejotinai saugomai teritorijai buvo padaryta žala ir poveikis, dėl kurio teritorija prarado savybes, dėl kurių ji buvo pripažinta saugoma, ir šių savybių jau neįmanoma atkurti.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal teismų praktiką turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Medienos stačiojo medžio pavidalu fiziškai užvaldyti (pagrobti) neįmanoma – prieš vagystę miškas turi būti iškirstas. Neteisėtas miško iškirtimas, turint tikslą pasisavinti medieną, gali būti vertinamas kaip parengiamieji veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos vagystei įvykdyti, tačiau tokie veiksmai nelaikytini turto pagrobimu. Dėl to stačias miškas neatitinka ir turto, kaip vagystės dalyko vieno iš požymių – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos. Neteisėtas miško iškirtimas gali atitikti kitos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010). Taikant šios teismų praktikos analogiją, pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju inkriminuotas ne miško, o miesto teritorijoje augančių medžių pagrobimas, tačiau nepaisant to, kokioje teritorijoje auga medžiai – medienos stačiojo medžio pavidalu fiziškai užvaldyti (pagrobti) neįmanoma. Šiuo konkrečiu atveju dėl stačių medžių iškirtimo kaltinamiesiems buvo inkriminuota, jog jie iškirsdami medžius Ukmergės mieste esančiose draustinio teritorijose suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją ir padarė Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Inkriminuojant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pagal suformuotą teismų praktiką pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamiesiems buvo inkriminuota, jog jie iš saugomos teritorijos iškirtę 192 įvairių rūšių medžius juos pagrobė, tačiau pagrobtos medienos vertė nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, siekiant įvertinti pagrobtos medienos rinkos vertę vagystės padarymo metu, būtina nustatyti koks kiekis, kokios rūšies ir kokios klasės medienos buvo pagrobta.

Iš byloje esančio Vilniaus regiono aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 matyti, jog užfiksuoti 192 neteisėtai nukirstų medžių (gluosnio, baltalksnio, tuopos, liepos, vieno klevo, vieno ąžuolo) kelmai, išmatuoti kelmų skersmenys (1 t., b. l. 5-16), tačiau kokį konkrečiai tai atitinka medienos tūrį, nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta nebuvo. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 16 d. rašto Nr. (6.21)-18-2351 matyti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija nėra atlikusi miesto dalies teritorijoje, kurioje užfiksuoti neteisėti kirtimai, augančių želdinių inventorizacijos ir jų neįtraukusi į apskaitą, todėl išpjautų želdinių tūrio ir vertės nurodyti negali (3 t., b. l. 62). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovai negalėjo nurodyti koks kiekis medienos buvo pagrobtas, tačiau prašė priteisti 83 480,36 Eur (288241,00 Lt) žalą, padarytą Ukmergės miestui (3 t., b. l. 86). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. rašto Nr. (6.21)-18-2430 bei pateiktų žalos paskaičiavimo lentelių matyti, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracija nenurodė koks tūris kvadratiniais metrais medienos buvo pagrobtas ir kokia pagrobtos medienos rinkos vertė, tačiau paskaičiavo aplinkai padarytą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (3 t., b. l. 86-96). Teismo vertinimu, toks aplinkai padarytos žalos skaičiavimas, kuris jau buvo atliktas Aplinkos apsaugos departamento, skaičiuojant padarytą žalą aplinkai už valstybės saugomų gamtinių teritorijų suniokojimą, jokiu būdu neapibrėžia pagrobto turto vertės ir iš esmės yra ydingas. Be to, visiškai neaišku dėl kokių priežasčių ši žala buvo paskaičiuota ne už 192 medžius, kurie inkriminuoti kaltinamiesiems vagystės epizode, o už 426 medžius (3 t., b. l. 87-95). Civilinio ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti pareikšto 83 480,36 Eur civilinio ieškinio, palikdamas šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Nors 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-10 yra užfiksuotas iškirstų medžių skersmuo, tačiau tokių duomenų pagrindu teismas neturi galimybės paskaičiuoti pagrobtos medienos tūrio, nes nėra jokios miesto teritorijose augančių želdinių tūrio paskaičiavimo pagal kamieno skersmenį metodikos. Pažymėtina, jog Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, yra numatyta apvaliosios medienos tūrio nustatymo vienetiniu metodu skaičiavimo tvarka, tačiau ji taikoma išimtinai tik miške augantiems medžiams (1.1 punktas), kurių augimo sąlygos skiriasi nuo miesto teritorijose augančių želdinių augimo sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju, ši metodika negali būti taikoma.

Iš byloje esančios VĮ „Ukmergės miškų urėdijos“ 2014 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. T4-366 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančiomis kainomis 1 kietmetris žilvičio malkų kainavo 95,70 Lt (27,72 Eur) (2 t., b. l. 41). Byloje nustačius objektyvius duomenis kiek kietmetrių (m³) medienos buvo pagrobta, teismas remsis veikos padarymo metu galiojusia medienos rinkos kaina.

Dėl kaltinamųjų J. K., V. V. ir A. L. veiksmų

Kaltinamieji J. K., V. V. ir A. L. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, neprisipažino, nurodydami, jog Šventosios upės pakrantės tvarkymo darbus atliko turint leidimus, kontroliuojant valstybinių institucijų atstovams, jokių pažeidimų nepadarė, saugotinų medžių neiškirto ir jų nepagrobė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šventosios upės paupio tvarkymo darbai vyko ilgą laiką, tai yra maždaug nuo 2005 metų iki 2014 m. vasario 20 d., didelėje teritorijoje, prasidedančioje nuo Vilniaus gatvės tilto ir besitęsiančioje iki UAB „Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių (toliau – nuotekų valymo įrenginiai) bei teritorijoje, esančioje prie nuotekų valymo įrenginių. Minėtos teritorijos atkarpoje yra hipodromas, nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo yra UAB „Ukmergės vandenys“, UAB „Ukmergės vandenys“ vandenvietė, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla (1 t., b. l. 7, 20-21; 7 t., b. l. 34-37), toliau už hipodromo yra Šventosios upės slėnis, besitęsiantis iki nuotekų valymo įrenginių, palei kurį driekiasi Vienybės sodai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja V. G. paliudijo, kad pakrantė buvo tvarkoma dviem etapais: pirmo etapo metu nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, antro – nuo hipodromo iki nuotekų valymo įrenginių. Pirmo etapo darbams J. K., kaip bendruomenės pirmininkui, 2009 metais buvo išduotas aktas. Šis aktas priimtas sudarius komisiją ir juo buvo leista tvarkyti nesaugotinus želdinius (krūmus, želdinius iki 8 cm skersmens, želdinius iki 16 cm skersmens). Antram etapui joks leidimas išduotas nebuvo, dėl šio klausimo į savivaldybę turėjo kreiptis Ukmergės miesto seniūnija, tačiau nesikreipė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius S. J. paliudijo, kad nuo 2005 m. iki 2013 m. gegužės 10 d. dirbdamas Ukmergės miesto seniūnu, nuo 2009 metų pradėjo organizuoti Šventosios upės paupio dešiniojo kranto nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo tvarkymą, tai yra nuo pavasarinio potvynio tvarkė atliekas, medžių šakas, rąstus ir užaugusius menkaverčius krūmus, kuriems nereikėjo leidimo. Miesto seniūnijai talkino ir miesto bendruomenės pirmininkas, miesto seniūnaitis J. K., kuris iš pradžių kartu su viešuosius darbus atliekančiais asmenimis tvarkė pakrantę teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, o nuo 2012 metų vasaros iki 2013 metų pabaigos bei 2014 metų pradžioje aktyviau talkino prie UAB „Ukmergės vandenys“ ir vandenvietės teritorijoje organizavo krūmų šalinimą, žolės šienavimą. Jis asmeniškai iki 2013 m. gegužės 10 d. prižiūrėjo vietovės nuo hipodromo iki vandenvietės tvarkymą ir pažymi, jog jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, jokių neteisėtų kirtimų nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Z. paliudijo, kad dirbo Ukmergės miesto seniūnijoje, laikinai einančia seniūno pareigas. Vykdant visuomenei naudingus darbus prie Šventosios upės, ji skirdavo juos atlikti viešuosius darbus atliekantiems asmenims. Bendruomenės pirmininkas J. K. šiuos asmenis nuveždavo iki Šventosios upės ir jie tvarkydavo paupį. 2014 metais pakrantės tvarkymo darbai vyko nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, kur buvo brūzgynai, viksvos, visa ši teritorija buvo sutvarkyta. Seniūnija kontroliavo darbus ir jokių pažeidimų nenustatė. Taip pat, seniūnija vykdė viešuosius darbus dirbančių asmenų apskaitą, pildė žiniaraščius. Paupys buvo tvarkomas gavus leidimą vykdyti darbus, tvarka pažeista nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytojai J. Z. parodžius planus (5 t., b. l. 44-50), ji paaiškino, kad sklypas Nr. 6 tvarkomas nebuvo, žmonės dirbo tik iki hipodromo. Šiuos liudytojų parodymus, kad teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2014 m. vasario 20 d., jokių pažeidimų nustatyta nebuvo ir darbai buvo vykdomi turint leidimą tokiems darbams bei kontroliuojant kompetentingų institucijų atstovams patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 2 d. akto Nr. 79 matyti, kad komisija, susidedanti iš narių I. B., K. B., A. D., V. G., S. J., susipažinusi su Ukmergės miesto bendruomenės prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejuose Šventosios upės krantuose, leido tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems (3 t., b. l. 31). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (6.21)-18-3995 matyti, kad 2009 m. lapkričio 2 d. aktas Nr. 79, kuriuo leista tvarkyti Šventosios pakrantėje augančius savaime išaugusius krūmus, vėjovartas bei nudžiūvusius medžius, yra be galiojimo termino. Šių darbų priežiūrą atliko miesto seniūnija, vykdant darbus pažeidimų nebuvo nustatyta, žalos gamtai taip pat nepadaryta (3 t., b. l. 128). Šie Ukmergės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų parodymai iš esmės sutampa su kaltinamųjų parodymais, jog jų atliekami tvarkymo darbai buvo griežtai kontroliuojami ir prižiūrimi valstybės institucijų atstovų ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Dėl 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuotų neteisėtų kirtimų

Vertinant kaltinamųjų J. K., V. V. ir A. L. veiksmus jiems inkriminuotose teritorijose, esančiose tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir hipodromo bei Žiedo gatvėje įsikūrusios Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos teritorijoje (1 epizodas dėl 234 medžių iškirtimo), pažymėtina, jog neteisėti medžių kirtimai šiose teritorijose buvo užfiksuoti Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 (1 t., b. l. 5-16). Iš šio akto bei apžiūrą atlikusių aplinkos apsaugos pareigūnų D. B. ir A. P. parodymų matyti, jog teritorijoje nuo Ukmergės miesto nuotekų valyklos iki Ukmergės miesto hipodromo, keturiuose atskiruose sklypuose (Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. – Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4) užfiksuoti 227 neteisėtai nukirsti medžiai (blindės, liepos, gluosniai, baltalksniai, guobos, drebulės, tuopos, beržai, vienas ąžuolas), kurių kamieno skersmuo yra nuo 20 cm iki 71 cm ir Ukmergės mieste, teritorijoje prie Ukmergės miesto hipodromo, viename atskirame sklype (Nr. 2, o pagal liudytoją D. B. Nr. 8) užfiksuoti 7 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, blindės, liepos), kurių skersmuo yra nuo 21 cm iki 53 cm. Apžiūrėtų kelmų būklė yra įvairi, vieni – nepatenkinamos, kiti – patenkinamos, dar kiti – geros būklės. Kirtavietėse šakos paliktos netvarkingai, nupjauti medžių kamienai nerasti.

Dėl šios aptariamos teritorijos kaltinamųjų J. K., V. V. ir A. L. parodymai iš esmės sutampa ir yra neprieštaringi. Visi kaltinamieji paliudijo, jog paupio tvarkymo darbus atliko ne jiems kaltinime inkriminuotoje teritorijoje, esančioje nuo nuotekų valymo įrenginių iki hipodromo (sklypai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4), o teritorijoje, esančioje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Tuo tarpu, kad darbus atliko teritorijoje, esančioje prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos (sklypas Nr. 2, o pagal liudytoją D. B. Nr. 8) visi kaltinamieji pripažino. Be to, visi kaltinamieji paliudijo, kad darbus atliko turint leidimą ir prižiūrint kompetentingų institucijų atstovams. Darbai vyko tokiu principu: J. K. kiekvieną dieną atveždavo po 5 ar 7 viešuosius darbus dirbančius asmenis, V. V. ir A. L. dirbo kartu su šiais asmenimis ir už darbą jiems buvo leidžiama paimti menkavertę medieną, tai yra tvarkymo darbų atliekas. Paupio tvarkymo darbai buvo tokie: nupjaudavo išvirtusius žilvičius, išpjaudavo žolę, išpjaudavo ir surinkdavo sausuolius iš vandens ištraukdavo įkritusius rąstus. Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad šiuos darbus prižiūrėjo Ukmergės rajono savivaldybės atstovai, kurie jokių pažeidimų nenustatė. Kaltinamųjų J. K. ir V. V. parodymų, kad nuo hipodromo link nuotekų valymo įrenginių atliko tvarkymo darbus A. L. (3 t., b. l. 13-16; 2 t., b. l. 160-164), nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys (konkrečiai dėl aptariamų sklypų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4). Tuo tarpu, teismas neturi pagrindo netikėti šių kaltinamųjų parodymais dalyje dėl vietovių, kuriose buvo dirbama bei dėl atliekamų darbų pobūdžio, nes jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir atitinka kaltinamojo A. L. parodymus.

Teismas pažymi, jog nors prokuroras kaltinimą grindė liudytojų E. K., V. S., E. K., A. B., S. K., A. M., R. M., A. S., R. D., T. M., R. B., A. G., A. K. parodymais, tačiau visi šie liudytojai parodymus davė ne apie aptariamus sklypus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (pagal liudytoją D. B. – Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4), esančius teritorijoje nuo hipodromo iki nuotekų valymo įrenginių, o apie visiškai kitą teritoriją, esančią nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje teritorijoje (nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo) jokie kirtimai fiksuoti nebuvo, dėl jos ikiteisminis tyrimas atliekamas nebuvo, dėl jos kaltinimai nėra pareikšti. Kartu pažymėtina, jog tik sklypas Nr. 2, o pagal liudytoją D. B. Nr. 8, esantis prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos sutampa su teritorija apie kurią davė parodymus dalis aukščiau išvardintų liudytojų. Tokią išvadą teismas daro iš minėtų liudytojų parodymų, kuriuose visi liudytojai ne tik nurodo kokius darbus ir kieno pavedimu atliko, tačiau ir aiškiai įvardina teritoriją, kurioje minėtus darbus atliko. Pasak liudytojo E. K., kaltinamasis J. K. jį viešiesiems darbams atlikti nuvežė prie Šventosios upės, dirbo prie hipodromo, darbą prižiūrėjo V. V.. Jis kraudavo žilvičio krūmus į krūvas, kuriuos buvo nupjovę darbo vietoje dirbę pjūklininkai V. su R. Pastarieji pjovė palinkusius, negražius medžius, pagrinde žilvičius, kuriuos supjaudavo gal po 1 m ilgio kaladėmis. Minėtų žilvičių kamienai buvo maždaug apie 30 cm skersmens. Pasak liudytojo V. S., atlikdamas viešuosius darbus dirbo miesto ribose, neprivažiavus vandenvietės. Jo bei kartu dirbusių trijų darbininkų darbas buvo pjaunamus žilvičio krūmus sukrauti į krūvas, tokį darbą jam pavedė J. K.. Du žmonės pjovė su benzopjūklais krūmus bei senus, kreivus žilvičius, o jie keturiese tampė krūmus į krūvas. Gal 4 ar 5 buvo stambesni žilvičiai, juos irgi nupjovė. Pasak liudytojo E. K., atliekant viešuosius darbus dirbo prie hipodromo, valė krūmus nuo hipodromo pradžios link Šventosios upės. Pasak liudytojo S. K., jį J. K. nuvežė prie hipodromo, kur buvo griovys. Jis atliko pagalbinį darbą – rinko šakas, su pjūklais dirbo kiti žmonės. Su pjūklais pjaudavo krūmus, karklius, gerų medžių nebuvo. Pagrinde buvo nupjauti sukti, kreivi, iškraipyti karkliai. Šiuos nupjautus karklius, tai yra apie 10-20 cm skersmens, supjovė kaladėmis. Tada atvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Gaz“, į kurį jie sukrovė kalades ir automobilis išvažiavo. Pasak liudytojo A. M., jį J. K. nuvežė į Ukmergės miesto hipodromą, kur liepė dėti nupjautas medžių šakas į vieną krūvą. Tomis dienomis matė, kad medžius, puvėsius, nusvirusius, beverčius augalus benzininiais pjūklais pjovė jam nepažįstami du asmenys. Tuos nupjautus medžius išveždavo automobilis „Gaz“. Pasak liudytojo R. M., jam J. K. liepė nueiti prie hipodromo ir išpjauti krūmus. Jis pasiėmė vieną pjūklą, nuėjo į nurodytą vietą ir krūmus išpjovė. Tuo metu kai pjovė, kiti žmonės rinko šakas. Be to, nupjovė baltalksnius bei kitus krūmus, kurių skersmuo buvo iki 16 cm. Pasak liudytojo A. S., jį J. K. nuvežė į hipodromą, davė mečetę, kuria jis kapojo krūmus. Prie upės dirbo žmogus, kuris su benzininiu pjūklu pjovė stambesnius krūmus. Patikslina, kad buvo nupjautas vienas karklas ant trasos, lietaus kanalizacijos, kuris buvo išvežtas automobiliu „Gaz“. Pasak liudytojo R. D., jis pjovė rankos storumo žilvičius vietovėje nuo tilto iki hipodromo. Nupjovė tik vieną storesnį medį, nes toje vietoje turėjo kasti griovį, dėti vamzdį vandeniui nutekėti. Pasak liudytojo T. M., jis dirbo netoli hipodromo, už prekybos centro ,,Senukai“ link upės. Paupio valymas vyko nuo tilto link hipodromo, palei upę. Pasak liudytojo R. B., jis kapojo su mečete „šabakštynus“, pjovė su trimeriu žolę bei tvarkė šakas. Dirbo teritorijoje nuo tilto iki hipodromo pradžios, esančios už Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos. Matė, kad vyrai nupjovė kelis medžius, iki 14 cm skersmens. Matė, kad prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos trys vyrai pjovė nukrypusius medžius, kurie buvo lapuočiai, panašūs į karklus. Prie minėtų vyrų buvo atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai. Pasak liudytojo A. K., atlikdamas viešuosius darbus dirbo prie hipodromo, nupjautas šakas nešė į krūvas. Pasak liudytojo A. G., jis dirbo viešuosius darbus netoli upės „ant liūno“, Ukmergės miesto teritorijoje, Užupyje. Pasak liudytojo A. B., jis dirbo nuo prekybos centro „Senukai“ nusileidus žemyn iki upės ir tolyn keliuku link hipodromo. Matė, kad prie upės dirbo dar du vyrai su benzininiais pjūklais. Pastarieji pjovė gulinčius medžius. Kokie tai buvo medžiai pasakyti negali, bet buvo ir labai storų, net iki 60 cm skersmens, ir plonų. Supjaustytus rąstus maždaug po vieną metrą, J. K. liepė pakrauti į ,,gazelką“, kurią vairavo V. V.. Jam teko pakrauti dvi ,,gazelkas“. Vieną ,,gazelkos kuzavą“ pakrovė rąstais supjaustytus medžius po vieną metrą, o kitą ,,gazelką“ pakrovė kaladėmis.

Kaip jau buvo pažymėta, iš aptartų įrodymų matyti, kad visi viešuosius darbus dirbę asmenys patvirtino, jog paupio tvarkymo darbai vyko nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, o apie tolimesnę – nuo hipodromo iki nuotekų valymo įrenginių teritoriją, jokių aplinkybių nenurodė, nes ten nebuvo. Be to, kaltinamųjų J. K. ir V. V. parodymus, jog prie upės dirbo ne tik viešuosius darbus atliekantys asmenys, bet ir kiti miestelėnai, nes viešai buvo skelbiama, jog už darbą galima pasiimti menkavertės medienos, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjas J. Č. bei liudytojas K. V.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č. paliudijo, kad į aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrą buvo atėjęs A. L., kuris pasiteiravo apie galimybę dirbti prie Šventosios upės ir už tai sau pasiimti ar tai malkų, ar tai medienos. Be to, į agentūrą buvo atėję dar trys ar keturi asmenys, kurie pageidavo medienos už darbą paupyje. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. V. paliudijo, kad 2013 metų rudenį jam K. S. pasiūlė malkų. Sakė, kad yra prie upės priversta šakų. Jis nuėjo prie upės ir pjaustė šakas teritorijoje, esančioje prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, esančios prieš hipodromą, į miesto pusę. Vieną kartą į darbą minėtoje teritorijoje jį atvežė nepažįstamas žmogus vardu A., pravarde (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad jei nori pasidaryti sau malkų, reikia šakas gražiai sudėti, o storesnes atsidėti. A. jam davė grandininį pjūklą, kuriuo jis pjovė ne storesnius nei 20 cm storio medžius, tai yra žilvičius, ievas. Liepų ten nebuvo. Dirbo tuo tikslu, kad tvarkydamas pakrantę sau pasiruoštų malkų. Toje vietoje dar buvo asmenų, kurie dirbo su pjūklais. Negali pasakyti kas tokie. Jis nusipjovė alksnį ir gluosnį, kurie buvo be viršūnių, supuvę. Taip pat, kitą dieną buvo atsivežęs savo benzininį pjūklą. Su pjūklu dirbo dvi dienas. Taip pasiruošė sau pora krūvų malkų, tačiau užsnigo ir nieko nepaėmė. Jei būtų suspėjęs pasiruošti daugiau malkų, būtų parsivežęs. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog paupyje dirbo ne tik kaltinamieji ir viešuosius darbus atliekantys asmenys, bet ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys, galimai atlikę neteisėtus kirtimus.

Be to, pažymėtina, kad kaltinamųjų ir liudytojų parodymai apie atliekamų darbų teritoriją, kuri neatitinka kaltinamiesiems inkriminuotos teritorijos, išskyrus sklypą Nr. 2 (pagal liudytoją D. B. Nr. 8) neprieštarauja teismo posėdžio metu apklaustiems liudytojų – aplinkos apsaugos pareigūnų D. B. ir A. P. bei Ukmergės rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto S. L. parodymams. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. paliudijo, kad 2014 m. vasario 12 d. tikrinant informaciją apie galimai neteisėtą medžių kirtimą prie Šventosios upės, teritorijoje, esančioje tarp hipodromo ir prekybos centro „Senukai“, teismui pateiktame žemėlapyje pažymėtoje Nr. 8, pastebėjo neteisėtus kirtimus atliekančius asmenis. Šie asmenys dirbo dienos metu, nieko nebijodami. Paklausus pastarųjų ką jie veikia, atsakė, kad dirba darbus Ukmergės miesto seniūnijoje ir, kad J. K. nurodymu kerta netaisyklingus medžius. Paklausus pastarųjų kas yra netaisyklingi, atsakė, kad visi medžiai, kurie yra pasvirę, netiesūs, negražūs ir pan. Dalis nukirstos medienos buvo sukrauta prie upės. Kirtavietėje sutiko šiuos asmenis: R. D., A. M., E. R., A. B., E. G., S. K.. Važiuojant keliu pastebėjo, kad kirtimai vykdomi ir toliau. Apžiūrų metu tiksliai nustatė, kad buvo kertami medžiai. Asmenis kertančius medžius 2014 m. vasario 12 d. aptiko tik teritorijoje, plane pažymėtoje Nr. 8. Kitose teritorijose aptiko tik kirtimų padarinius. Sutikus teritorijoje Nr. 8 žmones, jiems neuždavė klausimo ar jie dirba tik šioje, ar ir kitose teritorijose. Minėtoje teritorijoje buvo nukirsti septyni medžiai. Prie sunkvežimio buvo sukrauta dalis medienos. Jis liepė darbininkams skirstytis ir pats išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžęs, pastebėjo, kad medienos nėra. Tiriant šį įvykį, kartu su policijos pareigūnais labai panašią medieną surado V. V. įmonėje. Ji buvo sukrauta į konteinerius ir parduodama gyventojams. Konteineriuose aptiko žilvičio, baltalksnio, drebulės medienos, liepų nerado. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. paliudijo, kad 2014 m. vasario 12 d. dėl galimai neteisėtai kertamų medžių Šventosios upės slėnyje nuvyko su kolega D. B. ir miesto seniūnijos specialistu S. L. prie Ukmergės miesto nuotekų valyklos. Užfiksavo neteisėtai nukirstų medžių kelmus teritorijoje nuo Ukmergės nuotekų valymo įrenginių iki miesto hipodromo. Visa kokybiška neteisėtai nukirstų medžių mediena buvo išvežta. Surado nukirstų medžių – blindžių, liepų, gluosnių, ąžuolo, baltalksnio, drebulės, juodalksnio, tuopos, guobos ir beržų kelmus. Toje vietoje, kur buvo atlikti kelmų matavimai, asmenų nebuvo, niekas daugiau nekirto medžių. Išmatavus šioje teritorijoje neteisėtai nukirstų medžių kelmus, buvo pavažiuota toliau, tikslu pasižiūrėti, ar nėra kertami medžiai, kitose šventosios upės slėnio vietose. Pavažiavus maždaug apie 500-600 m link Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos, pamatė keletą vyriškių, kurie pjovė dviem motoriniais pjūklais. Matėsi, kad ką tik buvo nupjauti gluosniai, liepos ir blindės. Paklausus jų, ką jie daro, pastarieji atsakė, kad dirba pagal J. K. nurodymą. Jiems J. K. pasakė, kad reikia nupjauti visus krūmus, gulinčius, kreivus medžius, o palikti tik tiesius medžius. Jo kolega D. B. surašė ten buvusius vyriškių vardus ir pavardes. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L. paliudijo, kad dirbdamas Ukmergės miesto seniūnijoje dalyvavo neteisėtai nukirstų medžių patikrinime. Ties prekybos centru „Senukai“, prie upės rado dirbančius seniūnijos darbuotojus, kurie kirto krūmus. Tuomet atvažiavo sunkvežimis „Gaz“, kurį vairavo V. V.. Sunkvežimis buvo tuščias, atvažiavo nuo miesto pusės, nuo prekybos centro „Senukai“ ir leidosi į apačią link upės. Tada visi išsiskirstė. Toje vietoje, tai yra nuo hipodromo žemyn, žmonės pjovė krūmus, tai yra iki 20 cm skersmens augalus. Pagrindinė kirtavietė buvo nuo nuotekų valymo įrenginių link miesto, o kur hipodromas – kirtavietės nebuvo. Kur rado kirtavietes, ten žmonių nebuvo, transporto priemonių taip pat nebuvo, medienos nebuvo. Kas iškirto akte nurodytus medžius nežino, to neišsiaiškino, seniūnijos darbuotojai dirbo kitoje vietoje – prie hipodromo, su jais apie medžių kirtimą nekalbėjo. Nežino kodėl akte parašyti teiginiai, jog medžiai galėjo būti iškirsti J. K. nurodymu. Tokių aplinkybių vietoje surasti darbininkai nepaaiškino. Apibendrinus šiuos pareigūnų parodymus, darytina išvada, jog galimai neteisėtus kirtimus atliekančius asmenis jie pastebėjo teritorijoje, esančioje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo ir nebuvo išsiaiškinta, ar šie asmenys tokius veiksmus atliko kitose teritorijose.

Apibendrinant visumą teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, matyti, kad nei vienas iš pirmiau paminėtų liudytojų nenurodė, jog J. K., V. V. ar A. L. nurodymu atliko paupio tvarkymo darbus teritorijoje, esančioje tarp hipodromo ir nuotekų valymo įrenginių (konkrečiai sklypuose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. – Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4, užfiksuotuose 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 (1 t., b. l. 7, 5 t., b. l. 44)). Taip pat, nei vienas liudytojas nenurodė, jog matė tokius darbus minėtoje teritorijoje atliekant J. K., V. V. ir A. L. bei byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad visi trys kaltinamieji nurodytoje teritorijoje (konkrečiuose sklypuose) atliko paupio tvarkymo darbus. Priešingai, visi aukščiau išvardinti liudytojai patvirtino, jog darbai buvo atliekami tik iki hipodromo. Nors kaltinamojo V. V. nuomojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo iš pastarojo paimti 34 padėklai su gluosnio, blindės, baltalksnio, tuopos suskaldyta mediena, kurios viename padėkle yra nuo 1 iki 1,6 m³ medienos (2 t., b. l. 175-186), tačiau byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ši mediena yra atvežta iš teritorijos nuo hipodromo iki nuotekų valymo įrenginių. Pats kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog, būdamas bendruomenės narys, geranoriškai padeda šiukšlynų valymo darbuose, nes turi krovininį automobilį ir pjūklą. Malkos rastos kratos metu yra atvežtos savo naudojimui iš sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupjautas topolis Pašilės kaime bei iš Vilniaus gatvės, kur nupjovė medžius visuomeniniais pagrindais žmonėms, kurie turėjo leidimus medžių pjovimui (2 t., b. l. 153) bei pateikė tai patvirtinančius Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimus (2 t., b. l. 168-170). Pažymėtina, jog pas kartu, teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, dirbusį liudytoją R. D., kuriam kaltinimai nėra pareikšti, sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat buvo rastos ir paimtos įvairių rūšių malkos (1 t., b. l. 158-160). Teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka išvadai, jog pas kaltinamąjį V. V. surasta mediena yra iš saugotinų teritorijų iškirsti medžiai. Tuo labiau, kad nevisiškai sutampa iškirstų medžių ir surastų malkų rūšys. Iš patikrinimo aktų matyti, kad buvo neteisėtai iškirsti blindės, liepos, gluosniai, baltalksniai, guobos, drebulės, tuopos, beržai, vienas ąžuolas. Tuo tarpu pas kaltinamąjį V. V. nei liepų, nei beržų, nei ąžuolo medienos surasta nebuvo. Be to, nors liudytojas D. B. teigė, jog tokia mediena buvo pardavinėjama gyventojams, tačiau nei vienas asmuo galimai pirkęs medienos iš V. V. nustatytas nebuvo. Kartu pažymėtina, jog nors kaltinamasis V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, teigdamas, jog nuo šios vietos link nuotekų valymo įrenginių krūmus ir menkaverčius medžius pjovė A. L. pjovėjai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, jog jam žinoma, kad 2013 m. gruodžio mėnesį nuo hipodromo perpumpavimo stoties iki Ukmergės miesto valymo įrengimų medžius pjovė A. L. su trimis pjovėjais V. S., G. Č. ir K. V. (2 t., b. l. 155, 157), tačiau kaltinamasis posėdžio metu teigė, kad jis nežino kas dirbo teritorijoje nuo hipodromo iki nuotekų valymo įrenginių. Kita vertus, tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus V. V. parodymus paneigė liudytojai V. S., G. Č. ir K. V.. Liudytojas V. S. nurodė, jog prie Šventosios upės nedirbo, tik važiuodavo į darbą pro šią teritoriją, jokių medžių pjauti jo A. L. nėra prašęs. Liudytojas K. V. patvirtino, jog A. L. duotu pjūklu pjovė plonus žilvičius ir nulūžusius, supuvusius medžius, tačiau teritorijoje iki hipodromo, tai yra ne aptariamuose sklypuose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. – Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4. Liudytojas G. Č. paliudijo, jog nedalyvavo pjaunant malkas prie Šventosios upės, viešųjų darbų neatliko, A. L. pažįsta, su juo mažai bendrauja, malkų pjauti jo pastarasis nėra prašęs. Siekiant pašalinti esančius prieštaravimus buvo atliktos akistatos, tačiau kiekvienas į akistatą suvestas asmuo liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 165-166). Be to, nors kaltinamasis J. K. posėdžio metu paliudijo, kad nuo pirmos pakėlimo stoties, esančios prieš hipodromą iki nuotekų valymo įrenginių dirbo A. L., tačiau jokių tikslesnių aplinkybių apie galimą medžių pjovimą konkrečiai aptariamuose sklypuose nepaaiškino. Byloje nėra jokių duomenų, kad pats J. K. į minėtus sklypus būtų atvežęs viešuosius darbus dirbančius asmenis.

Teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad kaltinamieji J. K., V. V. ir A. L. būtų atlikę paupio tvarkymo darbus ar neteisėtai iškirtę medžius konkrečioje aptariamoje teritorijoje (sklypuose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. – Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5, Nr. 4, užfiksuotuose 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7).

Pažymėtina, jog aptariamoje teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, tai yra kaltinamiesiems inkriminuotoje teritorijoje, esančioje prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2016 m. birželio 21 d. rašte Nr. VR-13.6-141 ir pridedamuose planuose žymimame sklype Nr. 2 (5 t., b. l. 42-43, 44), o liudytojo D. B. patikrinimo aktus patikslinančiuose planuose ir lentelėse žymimame sklype Nr. 8 (7 t., b. l. 33-39), kurios teisinis rėžimas saugotini želdiniai, yra neteisėtai iškirsti 7 medžiai (2 liepos, 3 blindės ir 2 gluosniai). Šių medžių būklė – gera, kamienų skersmuo nuo 21 cm iki 53 cm. Kartu pažymėtina, jog nors byloje yra duomenys, kad šie medžiai buvo kertami J. K. nurodymu, o juos automobiliu „Gaz 53“ išvežė V. V., tačiau tokia veika užtraukia ne kaltinamiesiems inkriminuotą baudžiamąją atsakomybę už saugotinų teritorijų suniokojimą, numatytą BK 271 straipsnio 1 dalyje, o administracinę atsakomybę, numatytą veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje naikinimas).

Įvertinus visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nors byloje yra duomenys, jog teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, atliekant Šventosios upės paupio tvarkymo darbus, galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, nuostatos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatos, tačiau minėta teritorija, išskyrus sklypą Nr. 2 (pagal liudytoją D. B. Nr. 8), tyrimo metu apžiūrėta nebuvo, joje jokie neteisėti kirtimai fiksuoti nebuvo, ši teritorija kaip nusikaltimo padarymo vieta kaltinamiesiems inkriminuota nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas dėl šioje teritorijoje atliekamų veiksmų teisėtumo nepasisako. Tuo tarpu, nustatyta, kad teritorijoje Nr. 2, o pagal liudytoją D. B. – Nr. 8, buvo iškirsti 7 medžiai. Šių medžių iškirtimas, kaip jau buvo pažymėta, užtraukia administracinę atsakomybę pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 78 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo pažeidimo padarymo dienos yra praėję daugiau nei dveji metai, todėl esant suėjusiam senaties terminui (ATPK 35 straipsnio 4 dalis), teismas dėl kaltinamųjų kaltės, padarius administracinį nusižengimą, nepasisako. Taip pat, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinime inkriminuoti 227 medžiai, buvo iškirsti iš vienos kaltinime inkriminuotos draustinio (sklypas Nr. 6, o pagal liudytoją D. B. Nr. 4) ir keturių kaltinime neinkriminuotų miesto teritorijų (sklypai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, o pagal liudytoją D. B. Nr. 7, Nr. 6, Nr. 5), nesant galimybės nustatyti kiek medžių iš kurios teritorijos buvo iškirsta. Teismas konstatuoja, jog tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnio 2 dalyje, požymius, tačiau, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji J. K., V. V. ir A. L. minėtus medžius iškirto, veikos iš BK 271 straipsnio 1 dalies į 270 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo klausimas nespręstinas.

Dėl 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuotų neteisėtų kirtimų

Vertinant kaltinamųjų J. K., V. V. ir A. L. veiksmus jiems inkriminuotose teritorijose, esančiose tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (2 epizodas dėl 192 medžių iškirtimo, 3 epizodas dėl medienos vagystės) pažymėtina, jog neteisėti medžių kirtimai šiose teritorijose, tai yra sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (pagal liudytoją D. B. – Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 9) buvo užfiksuoti Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 (1 t., b. l. 19-26). Iš šio akto bei apžiūrą atlikusių aplinkos apsaugos pareigūnų D. B. ir A. P. parodymų matyti, jog teritorijose, esančiose tarp sodų ir Šventosios upės ir tarp nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės, keturiuose atskiruose sklypuose, užfiksuoti 192 neteisėtai nukirsti medžiai (gluosniai, baltalksniai, tuopos, liepos, 1 klevas, 1 ąžuolas), kurių kamieno skersmuo yra nuo 16 cm iki 76 cm. Apžiūrėtų kelmų būklė yra įvairi, vieni – nepatenkinamos, kiti – patenkinamos, dar kiti – geros būklės. Iš byloje esančių šio patikrinimo akto priedų (1 t., b. l. 20-21, 5 t., b. l. 45-48) matyti, kad minėti sklypai yra prie nuotekų valymo įrenginių, tarp šių sklypų yra aikštelė. Liudytojas D. B. posėdžio metu paliudijo, jog minėta asfaltuota aikštelė yra tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 (pagal liudytojo D. B. planus tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 9). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 19 d. rašto Nr. (6.13)-18-628 matyti, kad informuojama, jog leidimas želdinių tvarkymui Ukmergės mieste, teritorijoje tarp Ukmergės nuotekų valyklos ir Ukmergės miesto hipodromo nėra išduotas. Dėl šios teritorijos tvarkymo nebuvo kreiptasi nei į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrių, nei į Ukmergės miesto seniūniją (1 t., b. l. 29).

Kaltinamasis J. K. dėl šios teritorijos parodė, jog teritorijoje nuo hipodromo iki vandens valymo įrenginių darbams vadovavo A. L.. Ši teritorija buvo tvarkoma nuo 2013 metų vasaros ar rudens iki šalčių. Kas vėliau ten dirbo, nežino. 2014 m. sausio mėnesį matė išpjautus medžius sudėtus į didelę krūvą („štabelį“) bei padarytą šiukšlyną. Medžių krūva buvo tokio dydžio kaip maždaug pusė teismo posėdžių salės. Matė, kad medžių yra didelis kiekis, nežino kas juos išpjovė. Dėl šios medienos jam sekančią dieną skambino V. V., klausė kieno yra bei pasakė, kad nori ją paimti A. L.. Jis leido pasiimti tam, kieno mediena yra. Nei jis, nei kiti darbininkai šių medžių nepjovė. Aptarė su A. L., kad pastarasis šioje teritorijoje turi išvalyti krūmynus, išvalyti iš upės sugriuvusius medžius. Medžių kamienus galėdavo pasiimti, o šakas ištempti ant kelio, kad galėtų privažiuoti technika ir susmulkinti. Sveikų medžių niekuomet niekam nėra nurodęs pjauti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. yra nurodęs ir tai, kad maždaug 2014 m. sausio mėnesį parodė A. L. vietą, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kurioje leido A. L. tvarkyti „šabakštynus“ ir už tai pasiimti menkavertę medieną. Jis matė A. L. minėtoje vietoje dirbantį su dviem pjovėjais. 2014 m. vasario mėnesį buvo ten nuvažiavęs ir matė, kad yra iškirsti medžiai nuo nuotekų valymo įrenginių Šventosios upės pakrantėje, kur yra senoji upės vaga (3 t., b. l. 8, 12). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. paaiškino ir tai, kad Šventosios pakrantės nuo Ukmergės miesto valymo įrenginių iki hipodromo jie netvarkė. Tik nuo valymo įrenginių kamputį dvi ar tris dienas tvarkė A. L. brigada. Vieną dieną, atsitiktinai pravažiuodamas pamatė, kad išpjauti medžiai. A. L. brigada dingo. Susitikęs su A. L. paklausė, ką jie daro. Pastarasis nei paneigė, nei patvirtino, kad tai jo darbininkų darbas (3 t., b. l. 29). Šie kaltinamojo J. K. parodymai iš esmės neprieštarauja kaltinamojo V. V. parodymams, kuris dėl aptariamos teritorijos teisme parodė, jog tvarkydamas paupį teritorijoje, esančioje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo girdėdavo benzopjūklų garsus teritorijoje, esančioje už hipodromo, link nuotekų valymo įrenginių. Jis paskambino J. K. ir pasakė, kad priekyje jų dirba žmonės. Tada nuvažiavo su J. K. į tą vietą, esančią 2-3 kilometrų atstumu už hipodromo link sodų ir pamatė prikrautą stambių, apie 35 cm storio skersmens, rąstų „štabelį“. Pagrinde buvo blindė, žilvitis, gal dar – liepa. Ten buvo apie 100 m³ medienos. J. K. pasakė, kad reikia šią medieną nuvežti į aikštelę iki išsiaiškins kas savininkas. Kitos dienos ryte susitiko, atvežė J. K. 4 ar 5 žmones, kurie pjovė ir krovė į mašiną minėtas malkas. Bepjaunant atvažiavo automobilis „fiskaras“. „Fiskaro“ vairuotojas paklausė: „ką darot“ bei pasakė, kad malkos yra A. L.. Tuo metu su automobiliu „Audi“ atvyko A. L. ir Z. Č.. Prasidėjo konfliktas tarp R. D. ir A. L. dėl malkų priklausomybės. Tuomet jis paskambino J. K., pastarasis pasakė, kad reikia viską palikti ir grįžti į savo darbų vietą. Tuo metu dar girdėjo kaip A. L. paskambino J. K. ir jie kalbėjosi telefonu dėl šios medienos. Tuomet jie grįžo į savo darbų vietą, tai yra į vietą nuo tilto iki hipodromo, ir toliau tęsė darbus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. yra nurodęs ir tai, kad jam žinoma, jog 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val. ryto A. L. vykdė medienos išvežimą. Minėtu laiku kartu su seniūnijos duotais viešųjų darbų žmonėmis jis ir R. D. buvo nuvykę į tą vietą. Matė, kad mediena sukrauta aikštelėje prie valymo įrenginių, jos buvo iš viso apie 100 m³. Jiems būnant prie minėtos medienos, atvažiavo A. L., vienas „fiskaras“ ir vienas automobilis su puspriekabe. Atėjęs A. L. pradėjo jiems grasinti, klausė ką jie daro prie jo medienos, sakė, kad yra sudėjęs daug pinigų ir todėl ši mediena yra jo (2 t., b. l. 155, 157). Šiuos parodymus kaltinamieji J. K. ir V. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu: J. K. parodė teritoriją, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, palei sodus „Vienybė“, kurioje maždaug 2014 m. sausio mėnesį nurodė A. L. tvarkyti „šabakštynus“ ir už tai pasiimti menkavertę medieną; V. V. parodė vietą, esančią prie Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos nuo kurios link nuotekų valymo įrenginių, jo teigimu, krūmynus ir menkaverčius medžius pjovė A. L. pjovėjai bei asfaltuotą aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kurioje jis aptiko didelę rąstų rietuvę ir, kurioje 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val., R. D., J. K. nurodymu, ruošėsi smulkinti šiuos rąstus ir krauti į automobilį, kai tuo metu atvyko miškovežis bei kitu automobiliu atvyko A. L. su Z. Č. (3 t., b. l. 13-16; 2 t., b. l. 160-164). Tuo tarpu kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis tvarkė paupį teritorijoje, esančioje prie nuotekų valymo įrenginių, tačiau jokių aplinkybių dėl asfaltuotoje aikštelėje sukrautų rąstų rietuvės nenurodė. Tvirtino, jog jis jokių medžių nepjovė, tik kartu su viešuosius darbus dirbančiais asmenimis rinkosi sau medžių šakas, kurias nupjovė viešuosius darbus dirbantys asmenys. Be to, nurodė, jog jis neprisimena ar buvo kam pardavęs medienos, tačiau iš karto po to savo parodymus patikslino ir nurodė, jog jis buvo gavęs pinigų už medieną iš D. Pripažino, kad sakė D., kad pastarasis gali nuvažiuoti į paupį ir pasirinkti šakų bei už tai jam D. sumokėjo. Kiek sumokėjo, neprisimena. Pastarajam malkų į namus nevežė, kartu paupyje nebuvo. Daugiau niekam malkų nesiūlė. Taip pat pripažino, jog malkas į namus iš paupio jam parvežė kaimynas M. su transporto priemone „fiskaras“. Tvirtino, jog K. V. nepažįsta, V. S. pažįsta, kartu su juo prie paupio nevažiavo, kartu nedirbo, malkų jam nesiūlė. D., pravarde (duomenys neskelbtini), paupyje nematė. Jis turėjo raštišką savivaldybės leidimą malkų tvarkymui, pjovimui, kurį jam davė arba K., arba Č. Kas tiksliai leidime buvo parašyta neprisimena, tačiau apie tai, kad leidžiama tvarkyti paupį, pjauti menkaverčius medžius, krūmus, šį leidimą rodė kaimynui G. M., kuris parvežė iš paupio medieną. Neprisimena ar po pirminės apklausos buvo pas D. ir ar kalbėjo apie parodymus policijoje, tačiau galėjo būti toks pokalbis. A. M. nepažįsta, nežino ar galėjo būti, kad kažkam jis pasakė, jog mediena yra jo. Jokio konflikto paupyje dėl malkų, tai yra, kad malkos yra jo, neprisimena. Matydavo, kad malkas su priekabomis veždavosi ir kiti žmonės. Lyg tai, J. K. jam sakė prižiūrėti, jog būtų gražiau tvarkoma, darbininkams jis nevadovavo. Su V. V. jokių susitarimų neturėjo, kartais jį matydavo paupį. Susitikę niekur daugiau nebuvo. Jokios materialinės naudos neturėjo. Vieną kartą matė pravažiuojantį V. V., kuris jo turimomis žiniomis, tvarkė paupį bei dar vieną kartą matė su sunkvežimiu „Gaz“ vežantį šakas, kad vežtų rąstus nematė. Teismo vertinimu, šie kaltinamojo A. L. parodymai yra ne tik, kad nenuoseklūs, bet ir prieštaringi. Kaltinamasis tai nurodo, jog pardavė iš paupio medienos D. ir už tai gavo pinigų, tai iš karto po to jau teigia, jog jokios materialinės naudos neturėjo; posėdžio metu, teigia, jog V. V. tik kelis kartus matė pravažiuojantį sunkvežimiu, daugiau paupyje susitikę nebuvo, o D. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ paupyje nematė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, jog buvo nuvykęs į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kurioje V. V. pasakė, kad D. žinojo, kad minėtos malkos yra jo, nes toje vietoje jis tvarkė aplinką (5 t., b. l. 106-107).

Kaltinamojo A. L. parodymai dalyje dėl aptariamos teritorijos, esančios prie nuotekų valymo įrenginių vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie ne tik, kad nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau prieštarauja kitų kaltinamųjų parodymams bei yra paneigti byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Visų pirma, kaltinamojo A. L. nurodomas aplinkybes, jog jis kaltinime inkriminuotų 192 medžių (gluosnių (žilvičių), baltalksnių, tuopų, liepų, vieno klevo, vieno ąžuolo) neiškirto, jų nepavogė bei niekam nepardavinėjo paneigė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B., V. M., E. D., V. Š., S. Š., Z. Č.. Liudytojas A. B. paliudijo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima malkų gamyba ir eksportu, gamybos direktoriumi. Bendrovėje yra įranga smulkinanti šakas. 2013 m. gruodžio mėnesį, maždaug 10-11 dienomis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko iš matymo pažįstami A. L. ir vyriškis, kurio ankstesnė pavardė buvo G., kurie jam pasiūlė nuo Šventosios upės paupio pirkti medžius. Jis paprašė šių vyriškių pateikti leidimą, tačiau šie pasakė, kad leidimą pateiks kitą dieną. Susitarė, jog nuvažiuos pažiūrėti į vietą. Nuvykus į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, jis pamatė medžių rietuvę, kurioje buvo maždaug 10-15 m³ medienos, 3 metrų ilgio bei 20 cm ir didesnio skersmens. Negali tiksliai pasakyti, kokios rūšies tai galėjo būti medžiai, nes į tai nekreipė dėmesio. Mano, kad galėjo buvo gluosniai, žilvičiai. Tuomet, A. L. pateikė Ukmergės rajono savivaldybės išduotą, ar J. K., ar tiesiog miesto bendruomenei, tiksliai neprisimena, sprendimą leisti kirsti menkaverčius krūmus Šventosios upės pakrantėje, kurio galiojimas jau buvo pasibaigęs maždaug prieš metus. Pasakius apie tai A. L. ir G., pastarieji pasakė, jog gaus leidimą tokį, kokio reikia. Tuomet jis atsisakė pirkti minėtus medžius ir su minėtais asmenimis bendradarbiauti. Apie pirkimo kainą nebuvo tariamasi, nes paaiškėjo, jog A. L. ir G. neturi leidimo. Tuomet A. L. dar pasiūlė pasiimti menkaverčius krūmynus, kurie buvo sudėti krūvomis prie keliuko, esančio tarp kolektyvinių sodų ir Šventosios upės pakrantės. Teritorija nuo nuotekų valymo įrenginių link hipodromo, kurioje buvo sudėti šie menkaverčiai krūmai, buvo maždaug 400 metrų ilgio. 2013 m. gruodžio 17-18 dienomis bendrovės traktorininkas V. M. minėtoje vietoje su specialiuoju traktoriumi utilizavo menkaverčius krūmynus. Šiuos liudytojo A. B. parodymus patvirtino liudytojas V. M., kuris paliudijo, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, traktorininku, 2013 metų gruodžio viduryje ar 2014 m. sausio mėnesio pradžioje gamybos vadovas A. B. parodė vietą Šventosios upės paupyje netoli nuotekų valymo įrenginių, kurioje maždaug 1,5-2 kilometrų ilgio atkarpoje per abi kelio puses, buvo sudėtos įvairaus dydžio medžių šakų krūvelės. Beveik visą darbo dieną jis utilizavo šias medžių šakas. Liudytojas E. D. teisme paliudijo, kad 2014 metų pradžioje, žiemos metu, į jo namus atvažiavo A. L. ir pasiūlė pigiau nusipirkti malkų, mokant už automobilio „Gaz“ priekabą 300 Lt. Kokios malkos neklausė, jas įsigyti sutiko. Jam A. sakė, kad malkos bus supjautos kaladėmis. Po kelių dienų, į jo namus buvo atvežta priekaba malkų, kurioje buvo apie 4-5 m³ supjautų kaladėmis žilvičio malkų. Jis vairuotojui sumokėjo 300 Lt., nes taip liepė padaryti A. L.. Vairuotojo nepažįsta. Po kurio laiko, pas jį vėl atvažiavo A. L., kuris ir vėl pasiūlė pigiau nusipirkti malkų. Jis sutiko. Tada pastarasis pasakė, kad reikės pačiam nuvažiuoti iki Šventosios upės. Tą pačią dieną, jis pasiėmė savo sunkvežimį „Mersedecs Benz“ ir kartu su A. L. nuvažiavo iki Šventosios upės. Jie važiavo link prekybos centro „Senukai“, po to leidosi žemyn link hipodromo, po to pasuko į dešinę pusę ir važiavo palei sodus link nuotekų valymo įrengimų. Malkos buvo supjautos kaladėmis vienoje vietoje, esančioje tarp hipodromo ir nuotekų valymo įrengimų, prie keliuko. A. parodė, kur sudėtos malkos ir netrukus pats išvažiavo. Tai buvo juodalksnio kaladės, apie 30 cm skersmens. Jis visas kalades, apie 2-3 m³, susikrovė į „kuzavą“ ir parsivežė namo. Žmonių toje vietoje nebuvo. Toje vietoje, kur buvo sukrautos kaladės, aplink matėsi išpjautų medžių kelmai. Po to, atvažiavo A. L. ir tada jis pastarajam atidavė pinigus iš viso 180 Lt. Draugai ir pažįstami jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos liudytojo E. D. parodymus patvirtino liudytojas V. Š., kuris paaiškino, kad jam yra žinoma, kad kaimynas E. D., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ per pusę pigiau nei rinkoje pirko malkas. Po kelių dienų kai buvo atvežtos malkos, A. L. matė pas kaimyną D. Jis matė 2013 metų pabaigoje ir 2014 metais, ar tai sausio, ar vasario mėnesį, pas kaimyną kieme išverstas malkas, kurias pats kaimynas sunešė į malkinę. Be to, šie E. D. parodymai visiškai sutampa su 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-10 užfiksuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 18 d. buvo pastebėta, jog teritorijoje už nuotekų valymo įrenginių, kairėje keliuko pusėje matyti nukirsti baltalksniai, o pavažiavus keliuku apie 80 metrų, prie Šventosios upės dešinėje ir kairėje keliuko pusėse matyti krūvos suverstų šakų ir nukirstų medžių kelmai (1 t., b. l. 19-26). Liudytojas S. Š. paliudijo, kad A. M. (ankstesnė pavardė G.), pažįsta maždaug nuo 1994 metų, nes jis buvo vedęs buvusios žmonos seserį M. 2014 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, jam dirbant Ukmergės rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, A. M. atvyko pas jį į namus ir pasakė, jog yra kviečiamas į Ukmergės rajono policijos komisariatą, į apklausą. A. M. pasakė, kad nuo Šventosios upės kranto su draugo A. L. žinia jis yra atsivežęs vieną mašiną malkinės medienos sau, tačiau konkrečiai kokios rūšies neminėjo, o kitą mašiną kažkam pardavė. A. M. nepasakė, kaip už malkas atsiskaitė su A. L. bei kam konkrečiai pardavė malkinę medieną. Tačiau pasiteiravo, ką jam daryti, nes, supratęs, jog čia yra kažkoks „nešvarus reikalas“, daugiau malkų nevežė, tačiau pas pastarąjį buvo atvažiavęs A. L. ir reikalavo pinigų advokato išlaidoms apmokėti. A. M. atsisakė duoti pinigus, todėl jie susipyko, tarp jų įvyko konfliktas. Jam nežinoma, ar parduodamus medžius kirto A. L., tik iš A. M. žodžių suprato, jog atsiskaitymai už medieną vyko per A. L.. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, byloje nenustatyta, jokių aplinkybių, kad šie liudytojai turėtų kokių nors asmeninių santykių su A. L. ar pagrindą jį nekaltai apkalbėti. Tuo tarpu A. M. (buvusi pavardė G.) parodymai, jog jis su A. L. nebendravo, jokios medienos iš A. L. nepirko, apie neteisėtus kirtimus prie Šventosios upės sužinojo tik iš spaudos, vertintini kritiškai, nes juos paneigia policijos pareigūno S. Š. parodymai, kuriais, kaip jau buvo pažymėta, teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, liudytojo S. Š. parodymai sutampa su liudytojos Z. Č. parodymais, kuri teisme paliudijo, jog jai A. L. aiškino, kad paupį tvarkė jis ir S. Š. „švogeris“, kurio pavardės ir vardo ji nežino, nes A. L. neminėjo. Taip pat, liudytojo S. Š. parodymus, kad A. M. jam sakė, jog pas jį buvo atvažiavęs A. L. ir reikalavo pinigų advokatui dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto medžių kirtimo prie Šventosios upės patvirtina byloje esantys elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašo darymo protokolai, iš kurių matyti, jog A. L. kalbėdamas telefonu su asmeniu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), sako, jog buvo pas G., kuriam pasakė, jog jei šis nori likti „švarus“, turi pasamdyti pastarajam advokatą. Antro pokalbio metu su tuo pačiu asmeniu, A. L. vėl sako, kad buvo pas G. ir prašė pinigų advokatui, nes G. turėtų džiaugtis, jog policija „kabino“ tik jį (A. L.), o „darė kartu“ (2 t., b. l. 65). Taip pat, tai, kad A. L. pardavinėjo iš Šventosios upės paupio medieną patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta Z. Č., kuri nurodė, jog suprato iš A. L. žodžių, kad visus nupjautus medžius, jis išvežė nuo Šventosios upės, dalis medžių buvo parduodama malkoms. A. L. skelbimų neduodavo, o klientų ieškodavo per pažįstamus.

Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad medieną iš teritorijų, esančių prie nuotekų valymo įrenginių, pardavinėjo A. L. nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2014 m. vasario pabaigos. Tai, kad tokiu laiku A. L. leido minėtoje teritorijoje tvarkyti paupį nurodė ir kaltinamasis J. K.. Be to, liudytojų A. B. ir V. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad pardavinėjama mediena buvo iškirsta būtent iš aptariamoje vietoje esančių sklypų, nes nukirstų medžių šakų krūvelės buvo sudėtos 1,5-2 kilometrų ilgio atkarpoje ir A. L. 2013 m. gruodžio mėnesį organizavo šių šakų utilizavimą, kas įrodo, jog jis šioje teritorijoje vykdė medžių kirtimus. Pažymėtina, jog šią atkarpą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir kaltinamasis J. K., teigdamas, kad šioje teritorijoje jis nurodė A. L. tvarkyti „šabakštynus“ ir už tai pasiimti menkavertę medieną (3 t., b. l. 13-16). Be to, liudytojas E. D. apibūdino kirtavietės vietą prie keliuko, kurioje pirko baltalksnius iš A. L., sutampančią su 2014 m. vasario 20 d. aktu užfiksuota baltalksnių kirtavietės vieta (1 t., b. l. 19-20), kas įrodo, jog pardavinėjamus medžius A. L. prieš tai iškirto. Vertintina, kad nors dirbant teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo darbus prižiūrėjo Ukmergės rajono savivaldybės atstovai ir minėtai teritorijai buvo išduotas aktas, leidžiantis tvarkyti nesaugotinus želdinius, tačiau A. L., būdamas visiškai kitoje teritorijoje, esančioje 2-3 kilometrų atstumu, suvokė, kad tesės kirsti ar pasisavinti medžius, augančius valstybei priklausančiose draustinio teritorijose, jis neturi. Tuo labiau, kad dar 2013 m. gruodžio mėnesį liudytojas A. B. jam apie tai pasakė, paaiškindamas, jog leidimo kirsti medžius pastarasis neturi. Šiuos liudytojo A. B. parodymus dalinai patvirtino, pats kaltinamasis A. L., kuris nurodė, jog A. B. jam pasakė, kad leidimai kelia abejonių dėl teisėtumo, tačiau apie tai pasakius J. K., šis bandė įtikinti, kad viskas teisėta ir neturėtų abejoti. Be to, nors kaltinamasis A. L. teigia, jog minėtas aktas leido tvarkyti paupį, pjauti menkaverčius medžius, krūmus, tačiau byloje nustatyta, kad minėtoje vietoje paupio tvarkymo darbai nevyko. Tai įrodo 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad 2014 m. vasario 18 d., apie 13 val., atvykus į teritoriją už nuotekų valymo įrenginių, kairėje keliuko pusėje matyti nukirsti baltalksniai, pavažiavus keliuku apie 80 metrų, prie Šventosios upės dešinėje ir kairėje keliuko pusėje matyti krūvos suverstų šakų ir nukirstų medžių kelmai. Medžiai išvežti. Šalimais esančioje teritorijoje, Šventosios upės slėnyje, besidriekiančiame nuo nuotekų valymo įrenginių link hipodromo, medžiai buvo kertami be jokios tvarkos, dalis nukirstų medžių medienos palikta. Išmatuoti iškirstų medžių kelmai yra nuo 16 iki 76 cm skersmens (1 t., b. l. 19-26). Aplinkybę, kad aptariamoje teritorijoje jokie aplinkos tvarkymo darbai nevyko patvirtino ir posėdžio metu apklaustas aplinkos apsaugos pareigūnas D. B., kuris paliudijo, jog tai, ką jis pamatė ir fiksavo niekaip negali būti vertinama kaip valymo darbai, nes šiuo atveju vyko normalių medžių kirtimas, o šakos buvo paliekamos netvarkingai. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kad šioje aptariamoje teritorijoje būtų lankęsi Ukmergės rajono savivaldybės atstovai ar viešuosius darbus atliekantys asmenys būtų šioje vietoje vykdę paupio tvarkymo darbus.

Antra, kaltinamojo A. L. nurodomas aplinkybes, jog jis kaltinime inkriminuotų 192 medžių (gluosnių (žilvičių), baltalksnių, tuopų, liepų, vieno klevo, vieno ąžuolo) neiškirto bei jų nepavogė paneigė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. D., A. M., A. Č., K. V.. Pažymėtina, jog šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra nuoseklūs, iš esmės sutampa tarpusavyje, neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad šie liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti A. L., nes jie arba nėra pažįstami, arba pažįstami tik iš matymo, jokių tarpusavio santykių nepalaiko. Pasak liudytojo R. D., 2014 m. vasario 10 d., apie 10 val. V. V. jam pasakė, kad reikia supjauti malkas prie Šventosios upės, prie nuotekų valymo įrenginių ir nuvežė jį į minėtą teritoriją. Pasakė, kad malkas išsivežti leido J. K.. Matė, kad ant betoninės aikštelės buvo sukrauti blindžių, žilvičių ir kelių liepų medienos rąstai, kurie buvo apie 3-4 m ilgio. Rąstų skersmuo buvo įvairus, kai kurių net daugiau nei 60 cm. Mano, kad buvo daugiau nei 30 m³ medienos. V. V. nurodymu pjovė šiuos rąstus kaladėmis. Paklausė V. ar gali paimti šias malkas, jam pastarasis atsakė, kad jos neliečiamos. Tuomet privažiavo du miškovežiai su priekabomis ir sustojo iš paskos jų. Po kiek laiko atvažiavo A. L.. Miškovežių vairuotojai patys jiems pasakė, kad kai pamatė juos pjaunančius malkas, paskambino A. L. ir pasakė, jog matė, kad yra pjaunamos jo malkos. Maždaug po 5-10 min. prie jų privažiavo A. L. ir pradėjo rėkti sakydamas: ,, (duomenys neskelbtini) tu žinojai kieno malkos, tai kodėl pjauni?“. Patvirtina, jog jo pravardė yra (duomenys neskelbtini). Po pirmos apklausos policijoje, pas jį į namus buvo atvykęs A. L. ir klausė apie pastarojo parodymus duotus policijoje bei grasino susidoroti, jei duos parodymus prieš A. L.. Kol atvyko A. L. ir ,,furistai“, jis jau buvo supjovęs beveik visą priekabą. Minėtas malkas išsivežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, šias kalades išvežė pats V. V.. Kalades į priekabą krovė žmonės, kurie dirbo viešuosius darbus. Kas šiuos medžius išpjovė, nežino. V. V. medžių nepjovė. Šiuos savo parodymus liudytojas R. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas asfaltuotą aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kurioje V. V. ir J. K. nurodymu jis pjovė ten sukrautus medžių rąstus (1 t., b. l. 152-153). Kaip jau buvo pažymėta, ši aikštelė yra netoli kaltinamiesiems inkriminuotų sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o konkrečiai tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 4, kuriuose fiksuoti neteisėtai iškirstų medžių kelmai. Pasak liudytojo A. M., atliekant viešuosius darbus, 2014 m. vasario mėnesio pradžioje jį ir kitus keturis ar penkis viešuosius darbus dirbančius asmenis J. K. nuvežė prie nuotekų valymo įrenginių, kur buvo sukrauta nemaža nupjautų medžių krūva, apie 15 m ilgio ir 2,5 m aukščio. Kiek matė, buvo karklų, žilvičių. Šie medžiai buvo storesni nei matė darbininkus pjaunant teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Koks minėtų medžių skersmuo pasakyti negali. Matė, kad krūvoje buvo apipuvusių medžių, tačiau buvo ir nesupuvusių. Medžiai buvo supjauti maždaug po 3 metrus. J. K. pasakė, kad jie padėtų pakrauti medžius į sunkvežimį ir pats išvažiavo. Toje vietoje matė tuos pačius du medžių pjovėjus, kuriuos matė ir teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo bei sunkvežimio „Gaz“ vairuotoją. Jie norėjo pradėti krauti medžius į sunkvežimį, tada atvažiavo du miškovežiai. Vienas iš jų liko ant kalno, o kitas privažiavo prie jų. Dar iš paskos atvažiavo kakavinės spalvos automobilis ,,Audi“. Iš minėto automobilio išlipo nepažįstamas, neaukštas pliktelėjęs šviesių plaukų vyras. Jis priėjęs paklausė, ką jie čia daro. Jie pasakė, kad J. K. jiems liepė išvežti medžius. Pastarasis pasakė, kad tai jo medis. Tuo metu jis girdėjo, kaip kažkuris iš medžių pjovėjų jį pavadino (duomenys neskelbtini). Jie su minėtu (duomenys neskelbtini) nesiginčijo. Po to, kai jis pasakė, kad tai jo medis jie pasitraukė į šoną. Jokio konflikto tarp to (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų jis negirdėjo ir nematė. Tada privažiavo arčiau miškovežis. Matė, kaip į miškovežį krovė nupjautus medžius, o kur vėliau juos išvežė jis nežino. Jis su tais kitais žmonėmis, kurie buvo atsiųsti iš seniūnijos ir su dar dviem miško pjovėjais nuėjo į hipodromą, kur prieš tai dirbo. Kur išvažiavo asmuo vairavęs sunkvežimį jis nežino, tik pamena, kad matė jį išvažiuojant. Pasak liudytojo A. Č., 2014 m. vasario mėnesį atliekant viešuosius darbus prie Šventosios upės, jį raudonos spalvos „VW Passat“ automobiliu, nepažįstamas vyras nuvežė prie nuotekų valymo įrenginių. Tas vyras apie 50 m. amžiaus, nedidelio apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais pražilusiais plaukais. Šis vyras jam ir kitiems kartu buvusiems vyrams aiškino, kad jie turės supjauti malkas, sudėti į krūvą ir laukti, kol jis atvažiuos. Tos malkos buvo netoli numesti nupjauti medžiai, kurių rūšių nežino, nes nepažįsta, bet jie buvo stambūs, plačiais kamienais. Tas vyras jiems paliko benzininį pjūklą ir kažkokį į kardą panašų įrankį. Visi jie dirbo apie 4 valandas. J. K. su tuo vyru buvo kažkur išvažiavę. Dirbo su paliktais įrankiais ir teko dalį darbų atlikti rankomis. Po poros valandų nuo to, kai pradėjo dirbti atvažiavo kažkoks jam nepažįstamas vyras su didele ,,fūra“, kurios priekis yra mėlynas. Tas vyras buvo su akiniais, apie 40 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų. Jis jiems liepė į jo sunkvežimį su priekaba krauti jų pačių supjautas malkas. Tada jis, kartu su kitais keturiais ar penkiais vyrais minėtas malkas ten sukrovė. Netrukus, su pilkos spalvos automobiliu „Audi“ atvyko vyras, kuris buvo apie 40 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus sudėjimo, tamsių labai trupų plaukų. Po ko, atvažiavo tas pats minėtas vyriškas su ,,VW Passat“ raudonos spalvos automobiliu. Tarp minėtų vyriškių kilo konfliktas. Automobilio „Audi“ vairuotojas automobilio „VW Passat“ vairuotojui pradėjo priekaištauti, kad jis ima jo malkas, kiek suprato jie ginčijosi, kam priklauso malkos. Vyras, atvykęs su raudonu „VW Passat“ automobiliu liepė sunkvežimio vairuotojui važiuoti paskui jį. Tada jau jie buvo sukrovę į priekabą malkas beveik pilnai. Jie, t. y. automobilis „VW Passat“ ir minėtas sunkvežimis, išvažiavo. Jis pats su kitais vyrais išvažiavo su automobiliu „VW Passat“ ir jo vairuotoju, nes taip pastarasis liepė. Važiavo truputį toliau pakrante apie 0,5 kilometro atstumu. Ten automobilio „VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis su vyrais dirbs, o jie toliau kapos krūmus. Ten dirbo apie pora valandų, krūmus krovė į krūvą. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas ir ,,fūra“ buvo kažkur išvažiavę, o paskui grįžo „VW Passat“ vairuotojas ir žiūrėjo, ar jie dirba, kiek suprato juos tikrino. Jis tada dar kažkiek su tais vyrais padirbėjo ir išėjo namo. Ar buvo kažkur išvežti sukrauti krūmai, kuriuos kirto ar jie liko ten, jis nežino. Šių liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja kaltinamojo V. V. parodymams bei medieną iš minėtos aiktelės į A. L. sodą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, išvežusių vairuotojų G. M., G. R., V. B. parodymams. Pasak liudytojo G. M., jam paskambino A. L. ir paprašė su miškovežiu parvežti malkas. Po savaitės nuvažiavo su A. L. į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kur A. L. parodė malkas ir paprašė jas parvežti pas pastarąjį į sodą. Buvo sukrautos malkos, supjautos po apytiksliai 3 metrus, skersmuo buvo įvirus. Viso medienos buvo apie 20 m³. Tuomet kalbėdami, tikslios datos kada parveš minėtą medieną nesutarė, tačiau sutarė, kad ją parveš. Maždaug po savaitės ar dviejų, jis su savo miškovežiu su priekaba nuvažiavo į nurodytą vietą. Atvažiavęs į vietą pamatė, kad V. V. pjauna kaladėmis malkas ir meta jas į automobilį „Gaz 53“. Jis dar V. V. paklausė, ar savo malkas pjauna. Be to, pasakė, kad tai A. L. malkos ir, kad pastarasis vagia. V. V. atsakė, kad jiems J. K. liepė išvežti tas malkas. Tuomet jis paskambino A. L., kuris atvažiavo ir su jais išsiaiškino. Tą pačią dieną, jis minėtą medieną, kuri buvo sukrauta į krūvą bei supjauta po 3 m ilgio kaladėmis, išvežė pas A. L. į sodą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. V. V. išvažiavo anksčiau, jis jokios medienos nepaėmė. Malkinės medienos skersmuo buvo įvairus, apie 20-30 cm skersmens. Buvo gluosnių, liepų, ievų, karklų mediena, kurie buvo kreivi. Kai išvažiavo, labai nedaug medienos liko, apie 8-10 m³. Viso medienos galėjo būti apie 30 m³. Jis pas A. L. parvežti galėjo apie 20 m³ rąstų. Patvirtina, jog A. L. jam buvo sakęs, kad sakytų policijos pareigūnams, jog niekur nebuvo ir nieko nevežė. Antro miškovežio vairuotojas – liudytojas G. R. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2014 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, jam G. M. pasakė, kad reikės parvežti jo kaimynui malkas. Jis sutiko. Kadangi jo vairuojamas miškovežis „Volvo“ yra ilgas ir jis negali kai kur įvažiuoti, tai jis atvažiavo į valymo įrenginių aikštelę. Ten pastatė automobilį ir laukė, kol nuo upės per kelis kartus V. B. su „fiskaru“ prikraus jo miškovežį. Rąstai buvo 2,5-3 metrų ilgio, įvairaus dydžio, tai yra 16 cm., 20 cm ir 10 cm skersmens. Mediena buvo malkinė, daugiausia žilvičio. Tokiu būdu buvo pakrautas pilnas prailgintas miškovežis, į kurį telpa 34 m³ medienos. G. M. pasakius kur vežti, jis pakrautus medžių rąstus nuvežė iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Dukstynos kapinių. Tuomet atvažiavo V. B. ir per 2-3 kartus perkrovė į savo „fiskarą“ medžių rąstus ir vežė į (duomenys neskelbtini) sodus. Kai krovė rąstus prie jų buvo malkų šeimininkas, atrodo A. L.. Šie liudytojų G. M. ir G. R. parodymai iš esmės sutampa su V. B. parodymais kuris posėdžio metu paliudijo, kad 2014 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, A. L. paprašė parvežti malkų ir jis jas parvežė. Jis, R. ir M. nuvažiavo į aikštelę, esančią prie nuotekų valymo įrenginių, kur buvo sukrauti medienos rąstai. Jis važiavo su „fiskaru“ VOLVO. Kai nuvažiavo į nurodytą vietą, ten rado žmones, kurie pjovė medieną 30-50 cm kaladėmis ir metė į automobilio „Gaz 53“ priekabą. Ši priekaba buvo beveik pilna, bortai buvo uždaryti. Jie šiems asmenims pasakė, kad malkos yra A. L.. Kažkas atsakė, kad malkų nevagia ir, kad jas sukrauti liepė J. K.. Tada atvažiavo A. L. ir jie išsiaiškino. Aiškinosi M. su L. Po to, malkas kaladėlėmis į automobilį „Gaz 53“ krovę asmenys pasitraukė. Jis į G. R. miškovežį su automobiliu „fiskaras“ pakrovė apie 25-30 m³ medienos. Medienos rąstai buvo 3 m ilgio, karklų ir žilvičių. Malkos buvo kreivos, šleivos, plonos, 8, 10, 12 cm diametro. Malkas nuvežė iki Dusktynos kapinių, medieną vėl perkrovė iš miškovežio į „fiskarą“ ir per du ar tris kartus nuvežė pas A. L. į sodą ir iškrovė kieme. Tokį vežimą atliko vieną kartą. Prie valymo įrenginių dar liko apie 10 m³ medienos. Storiausia mediena buvo 20 cm skersmens. Į R. miškovežį telpa, apie 30-35 m³ medienos. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės apie rąstų rietuvę aikštelėje prie nuotekų valymo įrenginių bei jų išvežimą iš esmės sutampa su liudytojos Z. Č. nurodytomis aplinkybėmis bei kaltinamojo V. V. parodymais. Liudytoja Z. Č. paliudijo, kad 2014 m. vasario 10 d. nuvykusi su A. L. jo vairuojamu automobiliu „Audi“ į Šventosios upės paupį, prie vandens valymo įrenginių matė labai didelę krūvą rąstų (apvalią medieną, 2,5 m ilgio, apie 60 cm skersmens), penkis asmenis, kurie šią medieną pjovė bei medienos prikrautą automobilį „Gaz“. Be to, šalimais stovėjo „fiskaras“. Aplinkui jokių medienos kirtimo požymių nebuvo, galimai ji buvo atvežta iš kitur. Kas sandėliavo šią medieną ji nežino. To, kad A. L. pjautų nematė, tačiau iš jo elgesio suprato, kad pastarasis yra atsakingas už šią medieną. A. L. prie minėtos medienos su ja nuvyko staiga, kai jam paskambino automobilio „fiskaras“ vairuotojas, kuris aptiko medieną pjaunančius žmones. A. labai susijaudino tai išgirdęs ir staiga važiavo į įvykio vietą, kur kilo konfliktas dėl medienos priklausomybės. Suprato, kad „fiskaras“ atvyko A. L. nurodymu. Būdama toje vietoje girdėjo kaip A. L. ginčijosi su V. V.. V. V. aiškino, kad tai yra J. K. mediena ir pastarasis jam leido pjauti kaladėmis, o A. V. V. šaukė, kad tai jo mediena ir kad čia viskas suderinta su J. K.. V. V., sakė, kad J. K. liepė kuo greičiau išvežti medieną iš čia. A. aiškino, kad dėl išvežimo suderinta prieš savaitę, šaukė A., kad vėlavo atvažiuoti „fiskaras“. Kiek iš A. L. kalbų suprato, V. V. buvo tik pradžioje ir pačioje pabaigoje, nes A. L. pasakė, kad „atvažiavo ant viso gatavo“. Liudytojos Z. Č. parodymais dėl asfaltuotoje aikštelėje vykusio konflikto dėl medžių priklausomybės bei rąstų rietuvės dydžio teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie iš esmės sutampa ne tik su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, bet ir su kaltinamųjų V. V. ir J. K. parodymais. V. V. paaiškino, kad su J. K. surado šią rąstų rietuvę ir J. K. jam liepė ją išvežti ir pasaugoti, kol išsiaiškins kieno ji yra. Tuo tarpu J. K. nurodė, kad matė išpjautus medžius sudėtus į didelę krūvą, kas juos išpjovė nežino, taip pat patvirtino, kad jam žinoma, jog iš paupio medieną vežė V. V. ir A. L., tačiau tik tą medieną, kurią reikėjo tempti iš vandens, jau nuvirtusią. Liudytojų G. M., G. R., V. B. parodymus dėl medienos parvežimo iš aikštelės, esančios prie nuotekų valymo įrenginių į A. L. namų kiemą patvirtina 2014 m. vasario 28 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, jog A. L. gyvenamosios vietos namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), surastos ir paimtos dvi įvairių malkų rietuvės, kurių vienos matmenys: 2,90 x 1,40 x 6,40 m., kitos – 1,25 m aukštis, 9,50 m diametras (2 t., b. l. 109-112). Be to, pats kaltinamasis A. L. posėdžio metu pripažino, jog malkas į namus jam parvežė kaimynas M. su transporto priemone „fiskaras“. Kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta versija, jog šios malkos yra bevertės, nes jos yra iš krūmų atrinktos malkos (5 t., b. l. 106-107) atmestina, kaip visiškai neįtikėtina. Visų pirma dėl to, kad kratos metu paimtos malkos yra suskaldyta malkinė mediena, akivaizdžiai turinti materialinę vertę (2 t., b. l. 110-112). Antra, dėl to, kad, kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, jog jokie tvarkymo darbai aptariamoje teritorijoje nevyko, šakos bei dalis iškirstų medžių medienos kirtavietėse paliktos netvarkingai, o iškirstų medžių kamienai pagrobti. Trečia, asfaltuotoje aikštelėje, esančioje šalimais kirtaviečių buvo sukrauta medžių rąstų rietuvė, iš kurios ir buvo vežama pas A. L. minėta mediena. Vertinant šios rąstų rietuvės dydį, teismas vadovaujasi kaltinamųjų J. K. ir V. V. bei liudytojų R. D., A. M., A. Č., K. V., G. M., G. R., V. B., Z. Č. parodymais. Kaltinamasis J. K. nurodė, jog jam žinoma, kad rietuvėje buvo surasta apie 200 medžių, rietuvės dydis – kaip pusė teismo posėdžių salės. Kaltinamasis V. V. nurodė, kad rietuvėje buvo apie 100 m³ medienos. Liudytojas R. D. paliudijo, kad rietuvėje buvo apie 30 m³ medienos. Liudytojas A. M. paliudijo, kad buvo sukrauta nemaža nupjautų medžių krūva, apie 15 m ilgio ir 2,5 m aukščio. Liudytojas A. Č. paliudijo, kad malkos buvo stambūs, plačiais kamienais medžiai. Liudytojas G. M. paliudijo, kad išvežė pas A. L. apie 20 m³ medienos, rietuvėje dar liko apie 8-10 m³ medienos, viso jos galėjo būti apie 30 m³. Liudytojas G. R. paliudijo, jog išvežė iš rietuvės pas A. L. 34 m³ medienos. Liudytojas V. B. paliudijo, kad į G. R. miškovežį pakrovė su „fiskaru“ apie 25-30 m³ medienos, o rietuvėje dar liko apie 10 m³ medienos. Liudytoja Z. Č. paliudijo, kad matė labai didelę krūvą rąstų, tai yra apvalią medieną, 2,5 m ilgio, apie 60 cm skersmens. Apibendrinant šiuos parodymus teismas vertina, jog rietuvėje buvo nemažiau kaip 60 m³ medienos, ką patvirtina vien jau tai, jog buvo išvežti du miškovežiai: viename apie 20 m³, o kitame 34 m³ medienos, o pasak V. B., išvežus 34 m³, dar liko apie 10 m³. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, jog kaltinamasis V. V. teisingai įvardino, jog minėtoje rietuvėje buvo apie 100 m³ medienos. Tuo labiau, kad J. K. nurodė ir tai, jog rietuvėje buvo surasta apie 200 medžių. Be to, įvertinus iškirstų medžių skersmenų nuo 16 cm iki 76 cm vidurkį, kuris sudaro 33 cm (1 t., 22-26), teismas daro išvadą, kad šioje rietuvėje surasti medžiai yra iškirsti iš aptariamų teritorijų. Tokią išvadą teismas daro taip pat iš to, kad ši aikštelė yra gretimai kirtaviečių bei, kad byloje nustatyta, jog būtent šioje teritorijoje A. L. atliko kirtimus, utilizavo dalį šakų, pardavinėjo medieną kitiems asmenims. Be to, pažymėtina, jog sutampa liudytojų nurodyta rietuvėje buvusių medžių ir patikrinimo akte užfiksuotų iškirstų medžių rūšis – daugiausiai gluosniai (žilvičiai). Kartu pažymėtina, jog nors medieną išvežę liudytojai G. R. ir V. B. teigia, jog malkinės medienos rąstai buvo ploni (G. R. nurodė jų skersmenį apie 10, 16, 20 cm., o V. B. – apie 8, 10, 12 cm), tačiau teismas neatsižvelgia į šį subjektyvų įvertinimą, tiksliai neišmatavus, nes visi kiti liudytojai nurodė 30-60 cm skersmenį, kuris sutampa su iškirstų medžių skersmenimis. Taip pat, akcentuotina, jog visiškai nerealu, jog 8, 10 ar 12 cm skersmens medienai pargabenti būtų reikalingi du miškovežiai, iš kurių vienas prailgintas, pakraunamas su „fiskaru“.

Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad medieną iš aptariamų teritorijų, esančių prie nuotekų valymo įrenginių, A. L. nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2014 m. vasario pabaigos ne tik pardavinėjo, dalį pargabeno į savo namų kiemą, tačiau prieš tai iškirto 192 medžius.

Tuo tarpu, vertinant kaltinamųjų J. K. ir V. V. veiksmus aptariamoje teritorijoje, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. K. nurodė A. L. tvarkyti aplinką, tai yra pjauti krūmus, tempti iš vandens ten įkritusius rąstus, išpjauti nukritusius medžius ir už tai pasiimti menkavertę medieną, tai yra aplinkos tvarkymo darbų atliekas. Šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis A. L., nurodydamas, jog jam J. K. sakė, kad gali dalį šakų pasiimti už tai, kad padės darbininkams tvarkyti Šventosios upės pakrantę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kirtavietėse užfiksuoti medžiai buvo išpjauti su J. K. žinia ar jo paliepimu. Taip pat, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis J. K. tokią medieną būtų neteisėtai užvaldęs ar gavęs atlygį. Nors liudytoja Z. Č. paliudijo, kad iš A. L. žodžių suprato, kad pastarasis pardavęs iš Šventosios upės pakrančių išvežtą medieną pinigus nuveža J. K., tačiau ji patvirtino, kad tai suprato iš to, kad A. L. pasakodavo kaip gyvena J. K., tai yra iš to, kad A. L. yra buvęs J. K. namuose. Teismas šiuos parodymus dalyje dėl pinigų nuvežimo J. K. vertina kaip subjektyvius samprotavimus ir nelaiko objektyviais duomenimis. Tuo labiau, kad pats kaltinamasis A. L. nurodė, jog po pokalbio su Aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėju J. Č. apie galimybę dirbti prie Šventosios upės ir už tai pasirinkti sau šakų, jis nuvyko pas seniūnaitį J. K. į namus ir kalbėjosi dėl darbo kartu su viešuosius darbus atliekančiais asmenimis (5 t., b. l. 106-107). Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad V. V. paupio tvarkymo darbų aptariamoje teritorijoje neatliko, o juos atliko visiškai kitoje teritorijoje, esančioje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, su A. L. pažįstamas nebuvo ir nebendravo iki aptarto konflikto, įvykusio prie rąstų rietuvės, dienos. Kaip jau buvo pažymėta, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo V. V. parodymais, kad jis į šią teritoriją atvyko, nes girdėjo benzopjūklų garsus ir aptikęs minėtą rąstų rietuvę, J. K. nurodymu, dalį medienos kartu su viešuosius darbus atliekančiais asmenimis krovė į automobilį „Gaz“. Nors liudytojas R. D. nurodė, jog vieną priekabą iš minėtos rąstų rietuvės V. V. išvežė, tačiau tai neįrodo, jog pastarasis iškirto 192 medžius, taip suniokodamas draustinio teritoriją, ar kad juos pavogė. Be to, V. V. parodymus, jog jis, J. K. nurodymu, liepė darbininkams šią medieną nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau atvyko A. L., du miškovežiai ir „fiskaras“, ko pasėkoje jis nepaėmęs medienos, išvažiavo, iš esmės patvirtino liudytojai A. M. ir A. Č., kurie nurodė, jog J. K. nurodymu pjovė rąstus kaladėmis ir metė į automobilio „Gaz“ priekabą, tačiau atvykus „fiskarui“ ir dviem miškovežiams, iš minėtos vietos pasitraukė. Taip pat, liudytojai – miškovežio bei „fiskaro“ vairuotojai G. M. ir V. B., kurie nurodė, jo rąstus iš minėtos rietuvės vežė į A. L. sodą, o prieš jiems atvykstant minėtus rąstus pjovę kaladėmis ir į automobilį „Gaz“ krovę asmenys iš tos vietos pasišalino. Be to, G. M. tiksliai nurodė, jog matė kaip V. V. išvažiavo anksčiau ir jokios medienos nepaėmė. Kaip jau buvo pažymėta, nėra pagrindo netikėti kaltinamųjų J. K. ir V. V. nurodoma aplinkybe, jog jie šią rietuvę surado teritorijoje, kurioje darbus atliko A. L..

Pažymėtina, kad nors byloje viešuosius darbus dirbantys asmenys paliudijo, kad 2014 m. vasario mėnesį prie nuotekų valymo įrenginių, asfaltuotoje aikštelėje buvusią rąstų rietuvę pjovė kaladėmis ir į automobilio „Gaz“ priekabą metė su J. K. ir V. V. žinia, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, nėra pagrindo netikėti šių kaltinamųjų nurodoma aplinkybe, jog jie šią rietuvę surado teritorijoje, kurioje darbus atliko A. L.. V. V. nurodė, kad J. K. priėmė sprendimą išvežti šią medieną iš teritorijos ir pasaugoti iki bus išsiaiškinta kieno ji yra. Konstatuotina, jog byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių, jog kaltinamieji J. K. ir V. V. iškirto jiems inkriminuotus 192 medžius iš saugotinos teritorijos bei šią medieną pagrobė.

Kartu pažymėtina, kad nesant galimybės pašalinti byloje esančių prieštaravimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Teismo nuomone, įrodymų neginčijamai patvirtinančių J. K. ir V. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje (2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 ir 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuoti neteisėti kirtimai) ir 178 straipsnio 3 dalyje (2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuoti neteisėti kirtimai), padarymo, šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas išteisina J. K. ir V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Byla dalyje dėl 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuotų medžių iškirtimo iš sklypų Nr. Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Dėl kaltinamojo A. L. veikų kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą.

Teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. L., laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, teritorijoje, esančioje tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas) sklypuose: Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, ir kurie yra valstybės saugomoje teritorijoje – Šventosios upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, neteisėtai, neturėdamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos leidimų kirsti medžius, o taip pat neturėdamas medžių kirtimų ir teritorijos tvarkymo parengtų ir suderintų projektų bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.7 punktą, pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, iškirto 192 įvairių rūšių medžius, tuo padarydamas 39229,03 eurų žalą aplinkai ir tokiais savo veiksmais suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją – valstybinį draustinį, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija. Ši kaltinamojo veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog nenustačius, kad kaltinamasis A. L. iškirto 234 įvairių rūšių medžius, padarant 55547,16 Eur žalą aplinkai, užfiksuotus 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7, jam inkriminuotas kaltinimas patikslinamas ir ši tęstinė veika nėra inkriminuojama.

Be to, nenustačius, kad 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuotus 192 medžius, padarant 39229,03 Eur žalą aplinkai, kaltinamasis A. L. iškirto veikdamas bendrininkų grupėje, bendrininkavimo požymis jam nėra inkriminuojamas.

Be to, kaltinime buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslus laikas nenustatytas, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d. Byloje nustačius, jog aptariamoje teritorijoje kaltinamasis A. L. aplinkos tvarkymo darbus dirbo nuo 2013 m. gruodžio mėnesio bei šį mėnesį dalį medienos siūlė parduoti liudytojui A. B., nusikalstamos veikos padarymo laikas kaltinime patikslinamas, nurodant laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d.

Be to, kaip minėta, sklypas Nr. 2 (pagal liudytojo D. B. aktus patikslinančius planus ir lentelę Nr. 3), kurio teisinis rėžimas – draustinis kaltinime už saugotinų teritorijų suniokojimą nurodytas nebuvo, o buvo nurodytas tik kaltinime dėl vagystės, tačiau nusikalstamos veikos padarymo vieta – teritorija, esanti tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės, iškirstų medžių skaičius – 192 bei aplinkai padaryta žala – 39 229,03 Eur nurodyta teisingai pagal 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-13.10-10. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nekeisdamas kaltinimo esmės, jį patikslina, įrašant sklypą Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334. Pažymėtina, jog kaltinamieji ir jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė kausimą dėl to, kad minėtas sklypas buvo nepagrįstai įrašytas tik vagystės epizode, todėl toks patikslinimas nesuvaržo kaltinamojo A. L. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir jo galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidžia teisingo proceso nuostatų.

Kartu pažymėtina, kad aukščiau išvardinti kaltinimo tikslinimai lengvina kaltinamojo teisinę padėtį ir nekeičia Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. L., laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės mieste, Šventosios upės slėnyje, iš valstybei priklausančios teritorijos, esančios tarp UAB ,,Ukmergės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių ir Šventosios upės bei tarp sodų ir Šventosios upės (Ukmergės rajono agentūros 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. VR-13.10-10 priedas), tai yra iš sklypų Nr. 1, kurio koordinatės 546857, 6121556 – 546868, 6121550, Nr. 2, kurio koordinatės 546864, 6121351 – 546875, 6121334, Nr. 3, kurio koordinatės 546845, 6121362 – 546856, 6121364, Nr. 4, kurio koordinatės 546935, 6121964 – 547138, 6122030, neteisėtai iškirtęs 192 įvairių rūšių medžius, dalį jų iš teritorijų išgabeno ir tokiu būdu pagrobė svetimą, Ukmergės miestui priklausantį turtą – 60 kietmetrių (m³) malkinės medienos, kurios 1 kietmetrio kaina 27,72 Eur (95,70 Lt), viso 1663,20 Eur (5742,00 Lt) vertės, padarydamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 1663,20 Eur turtinę žalą. Ši kaltinamojo veika pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies, požymius.

Be to, kaltinime buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslus laikas nenustatytas, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 20 d. Byloje nustačius, jog aptariamoje teritorijoje kaltinamasis A. L. aplinkos tvarkymo darbus dirbo nuo 2013 m. gruodžio mėnesio bei šį mėnesį dalį medienos siūlė parduoti liudytojui A. B., nusikalstamos veikos padarymo laikas kaltinime patikslinamas, nurodant laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d.

Be to, kaltinime patikslinama pagrobto turto kiekis ir vertė. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis iš aptariamos teritorijos pagrobė visus 192 medžius, be to, kaip jau buvo pažymėta, teismas neturi galimybės paskaičiuoti koks yra 192 medžių tūris, kuris būtinas vagystei kvalifikuoti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais pagrobto turto kiekį (parduotą kitam asmeniui medieną, pargabentą į namų kiemą medieną) ir vertę. Siekiant nustatyti iš inkriminuotų teritorijų A. L. kitam asmeniui parduotos medienos kiekį, teismas vadovaujasi liudytojo E. D. parodymais, kad pirko iš A. L. apie 4-5 m³ supjautų kaladėmis gluosnio (žilvičio) malkų už 300 Lt (86,89 Eur) ir 2-3 m³ supjautų kaladėmis juodalksnio malkų už 180 Lt (52,13 Eur). Tuo tarpu siekiant nustatyti, koks kiekis medienos iš inkriminuotų teritorijų buvo pargabentas į A. L. kiemą, teismas vadovaujasi liudytojo G. M. parodymais, kad jis parvežė su miškovežiu 20 m³ gluosnių (žilvičių), liepų, ievų, karklų medienos, supjautos 3 m ilgio rąstais ir liudytojo G. R. parodymais, kad jis parvežė su prailgintu miškovežiu 34 m³, daugiausiai gluosnio (žilvičio) medienos, supjautos 2,5-3 metrų ilgio rąstais. Visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, konstatuotina, kad E. D. pastarasis pardavė 6 kietmetrius (m³) malkinės medienos, o į jo namų kiemą buvo parvežta 54 m³ malkinės medienos, tai yra A. L. iš viso pagrobė 60 m³ malkinės medienos, kurios 1 kietmetrio rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 95,70 Lt (27,72 Eur), viso 1663,20 Eur (5742,00 Lt) vertės turto (VĮ „Ukmergės miškų urėdijos“ 2014 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. T4-366, 2 t., b. l. 41). Pažymėtina, jog, abejones vertinant kaltinamojo naudai, skaičiuojama minėtoje pažymoje nurodoma, III (žemiausios) grupės malkinės medienos, į kurią įeina ir gluosnis (žilvitis), kaina.

Atsižvelgiant į tai, kad bendra pagrobto turto vertė yra 1663,20 Eur (5742,00 Lt), kas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimu „Dėl LRV 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintą 3 MGL dydį, bet neviršija 250 MGL dydžio, kaltinamojo A. L. veika yra perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad kaltinamieji ir jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė kausimus dėl netinkamai paskaičiuoto pagrobtos medienos kiekio bei jos vertės, todėl iš bylos įrodymų nustačius kaltinamajam žymiai palankesnį medienos kiekį ir vertę, šios aplinkybės kaltinamajam nėra naujos ar netikėtos, todėl tai nesuvaržo kaltinamojo teisės žinoti kuo jis kaltinamas, veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidžia teisingo proceso principų.

Bet to, pažymėtina, jog kaltinimo patikslinimas ir veikos perkvalifikavimas iš Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį į BK 178 straipsnio 1 dalį lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.

Pažymėtina, jog nenustačius, kad kaltinamasis vagystę įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, šis bendrininkavimo požymis jam nėra inkriminuojamas.

Dėl bendrininkavimo vykdant kaltinamiesiems inkriminuotas veikas

Kaltinamiesiems J. K., A. L. ir V. V. buvo inkriminuota, kad jie nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnis įtvirtina, kad būtinas bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Praktikoje aiškinama, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2012). Kita vertus, bendrininkavimo būtinasis požymis yra ir tyčia, kuri reiškia, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Praktikos išaiškinimai rodo, kad nepaisant to, jog nebūtina iš anksto suderinti veiksmų ar realizuoti visų objektyviųjų požymių, būtina, kad kaltininkas turėtų galimybę suvokti kito asmens veiksmus ir jo sumanymo turinį. Esant pagrįstų abejonių dėl tokios galimybės buvimo, asmuo negali atsakyti kaip bendrininkas už kito asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-719/2018).

Nagrinėjamu atveju iš nuoseklių kaltinamojo J. K. parodymų teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaip Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkas ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti Ukmergės miesto Šventosios upės paupį, kurį tvarko apie 15 metų. Iki 2014 m. vasario 12 d. pakrantė buvo tvarkoma nuo Vilniaus gatvės tilto iki pirmos pakėlimo stoties, esančios prieš hipodromą, ši teritorija buvo tvarkoma 8 metus. Nuo pakėlimo pirmos stoties ir toliau iki hipodromo bei toliau už hipodromo iki vandens valymo įrenginių teritorija buvo tvarkoma nuo 2013 metų vasaros ar rudens iki šalčių, kas vėliau dirbo nežino (3 t., b. l. 8). Kiekvienais metais organizuodavo talkas, kurių metu buvo pjaunami krūmai, valomas paupys. Be to, pakviesdavo iš seniūnijos žmones, kuriems buvo paskirti viešieji darbai. V. V. ir A. L., kaip ir kiti viešuosius darbus atliekantys bei talkose dalyvaujantys miestelėnai, prisidėjo prie minėtų Šventosios upės pakrantės tvarkymo darbų. Šiuos darbus kontroliavo ir prižiūrėjo Ukmergės rajono savivaldybė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros atstovai, tačiau jokių pažeidimų daugelį metų nenustatė. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis V. V., iš kurio parodymų matyti, kad jis J. K. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini), bendruomenės pirmininką bei seniūnaitį, jis prisidėjo prie Ukmergės paupio tvarkymo, matė 2009 m. išduotą Ukmergės miesto tarybos leidimą paupiui tvarkyti trims ar penkiems metams su daug parašų, matydavo, kad lankosi asmenys iš savivaldybės, iš aplinkos apsaugos (pvz. direktorius J. Č.). Niekam nekilo abejonių, kad yra leistas ir teisėtas paupio tvarkymas. Juolab, kad J. K. pats parodė, kad reikia tvarkyti krūmus, kurie buvo ploni, savaiminio užaugimo. Tuo tarpu kaltinamojo A. L. nepažinojo iki konfliktinės dienos, kai jie susitiko prie valymo įrenginių, kuomet J. K. nurodymu turėjo išvežti sukrautą malkų rietuvę, tačiau atvyko A. L. ir ėmė tam prieštarauti. Iš A. L. parodymų matyti, kad jis prisidėjo prie Ukmergės paupio tvarkymo nuo 2014 metų pradžios, nes sodo kaimynas – Ukmergės gamtos apsaugos viršininkas J. Č. nurodė, kad yra galimybė Ukmergės mieste pasirinkti šakų malkoms. Jis, J. K. leidimu, dirbdamas kartu su viešuosius darbus atliekančiais asmenimis, kurie kirto šakas, Ukmergės paupyje, netoli Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos bei netoli nuotekų valymo įrenginių, dalį šakų pasiėmė. A. L. manymu, paupio tvarkymo darbai vyko legaliai, matydavo, kad atvažiuoja gamtos apsaugos bei policijos pareigūnai. Jokių medžių nei kartu su J. K., nei kartu su V. V., nei vienas nepjovė. Tarp jų jokių tarpusavio susitarimų dėl medžių pjovimo nebuvo, jokių bendrų interesų neturėjo. Šie kaltinamųjų parodymai sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 155, 157; 3 t., b. l. 8; 5 t., b. l. 106-107). Be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č., kuris buvo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėju, parodė, kad pas jį į agentūrą buvo atėjęs kaimynas A. L., kuris pasiteiravo dėl galimybės dirbti paupyje ir už darbą pasiimti ar tai malkų, ar tai medienos. Kadangi tą pačią dieną arba iš vakaro jam buvo skambinęs J. K. ir sakęs, kad nori sutvarkyti pakrantę, tačiau trūksta žmonių, yra dirbama visuomeniniais pagrindais, todėl jis J. K. telefono numerį davė A. L. ir pasakė, kad pastarieji toliau tartųsi bei bendrautų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G., kuri dirba Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje, parodė, kad 2009 metais į savivaldybę dėl Šventosios upės pakrantės tvarkymo kreipėsi J. K., kaip bendruomenės pirmininkas. Buvo sudaryta komisija, sudarytas apžiūros aktas bei buvo leista tvarkyti nesaugotinus želdinius (krūmus, želdinius iki 8 cm skersmens, želdinius iki 16 cm skersmens). Jokių leidimų tvarkyti medžius išduota nebuvo. Aktas tvarkyti nesaugotinus želdinius buvo išrašytas J. K., darbus prižiūrėjo seniūnijos atstovai. Pakrantė buvo tvarkoma dviem etapais. Pirmo etapo metu buvo tvarkoma nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo. Antro – nuo hipodromo iki valymo įrenginių. Pirmas etapas tęsėsi nuo 2009 metų, tvarkė ilgai, kiek laiko neprisimena. Šiam etapui ir buvo išduotas anksčiau minėtas aktas. Antram etapui joks dokumentas išduotas nebuvo, kada vyko antro etapo darbai, ji nežino. Dėl šio klausimo į savivaldybę turėjo kreiptis seniūnija, tačiau nesikreipė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. J., kuris nuo 2005 m. iki 2013 gegužės 10 d. dirbo Ukmergės miesto seniūnu, parodė, kad maždaug 2009 metais kartu su Ukmergės bendruomene ir jos pirmininku J. K. pradėjo organizuoti Šventosios upės paupio dešiniojo kranto nuo tilto per Šventąją (nuo Vilniaus gatvės) iki hipodromo tvarkymą, tai yra, nuo pavasarinio potvynio tvarkė atliekas, medžių šakas, rąstus ir užaugusius menkaverčius krūmus, kuriems nereikėjo leidimo. Miesto seniūnijai talkino miesto bendruomenės pirmininkas, miesto seniūnaitis J. K.. Pastarasis iš pradžių su viešuosius darbus atliekančiais asmenimis tvarkė Šventosios upės paupio dešiniojo kranto nuo tilto per Šventąją (nuo Vilniaus gatvės) iki hipodromo teritoriją, o nuo 2012 metų vasaros ir rudenį aktyviau talkino prie UAB „Ukmergės vandenys“ ir vandenvietės teritorijoje organizavo krūmų šalinimą, žolės šienavimą. Jis pats asmeniškai bei atsakingas už viešųjų darbų organizavimą seniūnijos specialistas D. M. prižiūrėjo J. K. ir viešuosius darbus atliekančių asmenų vandenvietės teritorijos tvarkymą. Jokių neteisėtų kirtimų nebuvo. Jis griežtai kontroliavo J. K. ir viešuosius darbus atliekančių asmenų Šventosios upės paupio tvarkymą nuo UAB „Ukmergės vandenys“ teritorijos iki hipodromo. Visada tiesiogiai bendradarbiavo ir konsultavosi su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja V. G.. Jo žiniomis, J. K. ir visuomeninį darbą atliekantys asmenys teritorijoje nuo UAB „Ukmergės vandenys“ iki hipodromo, dirbo iki 2013 m. pabaigos ir 2014 metų pradžioje. Tuo metu J. K. atliekamų darbų jis jau nekontroliavo, nes pradėjo dirbti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Liudytojas patvritino, kad tuo metu, kai už J. K. atliekamus Šventosios upės paupio tvarkymo darbus buvo atsakinga Ukmergės miesto seniūnija, tai yra seniūno pavaduotoja J. Z., jokių neteisėtų medžių kirtimų nebuvo nustatyta ir Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra jokių priekaištų nereiškė, o taip pat nenustatė ir jokių pažeidimų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Z., kuri buvo Ukmergės mieto seniūnijos darbuotoja, laikinai einanti seniūno pareigas, parodė, kad buvo vykdomi visuomenei naudingi darbai, kuriuos atlikdavo žmonės gaunantys pašalpas. Bendruomenės pirmininkas J. K. kreipėsi į seniūniją, kad skirtų žmonių tvarkyti aplinką. Pastarasis išsiveždavo žmones ir tvarkydavo paupį. Darbų tvarkymas vyko 2014 metais, nuo tilto iki hipodromo, ten buvo brūzgynai, viksvos. Augo krūmokšniai, žilvičiai. Visa ši teritorija buvo sutvarkyta, darbai seniūnijos buvo kontroliuojami ir nieko blogo nebuvo pastebėta. Taip pat, seniūnija vykdė darbų apskaitą, pildė žiniaraščius. Paupys buvo tvarkomas gavus leidimą vykdyti tvarkymo darbus, tvarka pažeista nebuvo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L., kuris buvo Ukmergės miesto seniūnijos vyresnysis specialistas, parodė, kad viena iš atsakomybės sričių buvo darbuotojų, dirbančių viešuosius darbus, registracija ir priežiūra. Jis turėjo darbininkus paskirstyti į darbus, duoti darbo įrankius. Iš ryto atvažiuodavo J. K. su autobusiuku ir paimdavo apie 10 žmonių. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 2 d. aktas Nr. 79, iš kurio matyti, kad komisija, susidedanti iš narių I. B., K. B., A. D., V. G., S. J., susipažinusi su Ukmergės miesto bendruomenės prašymu bei apžiūrėjusi želdinius, augančius abiejuose Šventosios upės krantuose, leido tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirtini saugotiniems (3 t., b. l. 31). Taip pat, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. (6.21)-18-3995, iš kurio matyti, kad 2009 m. lapkričio 2 d. aktas Nr. 79, kuriuo leista tvarkyti Šventosios pakrantėje augančius savaime išaugusius krūmus, vėjovartas bei nudžiūvusius medžius, yra be galiojimo termino. Šių darbų priežiūrą atliko miesto seniūnija, vykdant darbus pažeidimų nebuvo nustatyta, žalos gamtai taip pat nepadaryta (3 t., b. l. 128). Iš šių įrodymų akivaizdu, kad visi trys kaltinamieji, turėdami išduotą leidimą tvarkyti Ukmergės Šventosios upės paupį bei būdami kontroliuojami valstybinių institucijų atstovų suprato, jog paupio tvarkymo darbus, konkrečioje teritorijoje nuo Vilniaus gatvės tilto iki hipodromo, vykdo teisėtai. Jokių duomenų patvirtinančių, jog kaltinamieji tvarkydami paupį tarėsi atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus byloje nėra nustatyta. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamieji A. L. ir V. V. nebendravo, kartu paupyje nedirbo. Tik vieną kartą susitiko kilus ginčui dėl medžių išvežimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. būtų nurodęs šiems kaltinamiesiems išpjauti saugotinus – didesnio nei 20 cm skersmens medžius ar juos pavogti. Priešingai, visi kaltinamieji paaiškino, jog sąvoką paupio tvarkymas suprato kaip savaime užaugusių krūmų ar menkaverčių žilvičių pjovimą, jų krovimą į krūvas bei matė viešuosius darbus atliekančius žmones tokius darbus dirbant. Nurodymus davęs J. K. taip pat paaiškino, kad atlikdami tvarkymo darbus traukė iš upės ten suvirtusius rąstus. Be to, viešuosius darbus atliekantys asmenys, tiesiogiai dalyvavę paupio tvarkymo darbuose: E. K., V. S., A. G., E. K., A. B., S. K., R. M., A. M., A. S., R. D., T. M., R. B. paliudijo, jog J. K. jiems nurodė paupyje vykdyti tvarkymo darbus, tai yra vieniems jų pjauti krūmus, kitiems nešti į krūvas nupjautas šakas, dar kitiems – traukti iš griovio šakas, išpjauti krūmus, su mečete kapoti smulkius krūmus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas vertina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji būtų susitarę nusikalstamą veiką vykdyti ar kad pastarieji suvokė, jog jie dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jiems inkriminuotus nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados dėl susitarimo atlikti nusikalstamus veiksmus buvimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatytas bendrininkavimo požymis dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t. y. dėl saugomos gamtinės teritorijos suniokojimo, iškertant joje esančius saugotinus medžius ir jos pagrobimo.

Dėl bausmės skyrimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamasis A. L. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 271 straipsnio 1 dalis) įstatymo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kita (BK 178 straipsnio 1 dalis) – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), abu nusikaltimai yra baigti. Nuteistasis A. L. veikė siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimais padaryta didelė žala aplinkai, kuri nėra atlyginta. Nuteistasis nevedęs, bedarbis. Nusikaltimų padarymo metu teistas nebuvo, po nusikaltimų padarymo buvo teistas vieną kartą – pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų areštu, bausmė atlikta. Nusikaltimų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka du kartus. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šių A. L. asmenybę ir padarytas nusikalstamas veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), parenkant artimą vidurkiui bausmės terminą bei paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys). Skiriant įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, įvertintas jos dydis ir nustatytinas atlyginimo laikotarpis. Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 271 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir pagal 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrina apėmimo būdu.

Dėl civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys (5 t., b. l. 55), kuriame nurodoma, kad dėl 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuotų 234 saugotinų medžių iškirtimo padaryta 55 547,16 Eur žala aplinkai; dėl 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuotų 192 saugotinų medžių iškirtimo padaryta 39 229,03 Eur žala aplinkai, viso 94 776,19 Eur. Teismo vertinimu, žala aplinkai pagrįstai paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių metodiką“.

Pripažinus A. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuotų neteisėtų kirtimų) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys yra tenkintinas dalyje, 39229,03 Eur sumai, nes ši žala padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais, kurią jis privalo visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kitoje dalyje dėl 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuotų neteisėtų kirtimų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys atmestinas, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Taip pat, baudžiamojoje byloje yra pareikštas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys dėl neteisėtai iškirstų medžių pagrobimo, viso 83480,36 Eur sumai (5 t., b. l. 28). Ieškinyje nurodoma, kad žalos dydis buvo skaičiuojamas ir žala įvertinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės patvirtinimo“. Civilinio ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti pareikšto ieškinio, klausią palikdamas spręsti teismo nuožiūra.

Kaip jau buvo pažymėta, Ukmergės rajono savivaldybės administracija nepagrįstai skaičiavo aplinkai padarytą žalą, tai yra nuostolius, nes pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, kas yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą. Byloje nustačius, kad iš valstybei priklausančio draustinio buvo pagrobta 60 m³ malkinės medienos, kurios 1 kietmetrio rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 95,70 Lt (27,72 Eur), viso 1663,20 Eur (5742,00 Lt) vertės turto, civilinio ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinys tenkintinas dalyje, 1663,20 Eur sumai, nes ši žala padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kurią jis privalo visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Byloje nustatyta, kad E. D. įsigijo iš A. L. 4-5 m³ supjautų kaladėmis žilvičio malkų ir sumokėjo už tai A. L. 300 Lt (86,89 Eur) bei 2-3 m³ malkinės medienos ir sumokėjo už tai A. L. 180 Lt (52,13 Eur). Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ši mediena buvo neteisėtai iškirsta iš valstybinio draustinio teritorijos. Šie pinigai, tai yra iš viso 139,02 Eur., laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl iš nuteistojo A. L. yra konfiskuotini valstybės nuosavybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo A. L. namų valdos buvo paimtas benzininis pjūklas ,,Husqvarna“ 254 XP 241171, tačiau byloje nesant duomenų, kad būtent šiuo pjūklu buvo vykdoma nusikalstama veika, jis nėra pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) iš liudytojo R. D. gyvenamosios vietos pagalbinių patalpų paimtos įvairių rūšių malkos (1 t., b. l. 158-160), laikinai saugomos pagal pakvitavimą pas liudytoją (1 t., b. l. 161), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami teisėtam savininkui – liudytojui R. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) iš kaltinamojo A. L. namų valdos paimtos dvi įvairių malkų rietuvės (2 t., b. l. 110-112), laikinai saugomos pas kaltinamąjį pagal pakvitavimą (2 t., b. l. 113), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis);

3) iš kaltinamojo A. L. namų valdos paimtas benzininis pjūklas ,,Husqvarna“ 254 XP 241171 (2 t., b. l. 110-112), laikinai saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje (2 t., b. l. 116, 117), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui – kaltinamajam A. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

4) iš kaltinamojo A. L. namų valdos paimta kelmo dalis (2 t., b. l. 110-112), laikinai saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje (2 t., b. l. 116, 117), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

5) iš kaltinamojo A. L. paimti: graižtvinis šautuvas SAIGA Nr. HO616252, 30 vnt. šovinių 223 REM (5,56X45) SP Barnaul, graižtvinis šautuvas VOERE Nr. 198690, kurio modelis ,,VOHRENBACH“, dėtuvė su trimis mažo kalibro šoviniais, du dėklai ginklams (2 t., b. l. 132), kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizaciniam poskyriu (2 t., b. l. 134), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini laikinai saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizaciniam poskyriui iki bus priimtas atitinkamas sprendimas grąžinti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jų savininkui – kaltinamajam A. L..

6) iš kaltinamojo V. V. paimti 34 padėklai su mediena (2 t., b. l. 175-186), laikinai saugomi pas kaltinamąjį pagal pakvitavimą (2 t., b. l. 187), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui – kaltinamajam V. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalyje (2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuoti neteisėti kirtimai) ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų); 3) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų); 3) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. L. paskirtą bausmę pagal BK 271 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų); 3) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

J. K. ir V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

J. K. ir V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bylą dalyje dėl 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuotų neteisėtų kirtimų, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies (dėl 2014 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-10 užfiksuotų neteisėtų kirtimų) ir priteisti iš kaltinamojo A. L. 39 229,03 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 03 centų) aplinkai padarytą žalą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai.

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinį ieškinį dalyje dėl 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-7 užfiksuotų neteisėtų kirtimų, 55 547,16 Eur (penkiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 16 centų) sumai, atmesti.

Civilinio ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. L. 1663,20 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 20 centų) turtinę žalą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos naudai.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu iš kaltinamojo A. L. išieškoti 139,02 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 02 centus) valstybės nuosavybėn.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) iš liudytojo R. D. gyvenamosios vietos pagalbinių patalpų paimtas įvairių rūšių malkas, laikinai saugomas pagal pakvitavimą pas liudytą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – liudytojui R. D.;

2) iš kaltinamojo A. L. namų valdos paimtas dvi įvairių malkų rietuves, laikinai saugomas pas kaltinamąjį pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn;

3) iš kaltinamojo A. L. namų valdos paimtą benzininį pjūklą ,,Husqvarna“ 254 XP 241171, laikinai saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – kaltinamajam A. L.;

4) iš kaltinamojo A. L. namų valdos paimtą kelmo dalį, laikinai saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

5) iš kaltinamojo A. L. paimtus: graižtvinį šautuvą SAIGA Nr. HO616252, 30 vnt. šovinių 223 REM (5,56X45) SP Barnaul, graižtvinį šautuvą VOERE Nr. 198690, kurio modelis ,,VOHRENBACH“, dėtuvę su trimis mažo kalibro šoviniais, du dėklus ginklams, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizaciniam poskyriu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti laikinai saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizaciniam poskyriui iki bus priimtas atitinkamas sprendimas grąžinti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jų savininkui – kaltinamajam A. L.;

6) iš kaltinamojo V. V. paimtus 34 padėklus su mediena, laikinai saugomus pas kaltinamąjį pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – kaltinamajam V. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.