Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui. Nustatyta, jog 2016-04-24, apie 01 val. 40 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, D. A., tyčia, vieną kartą sudavė ranka sugyventinei L. K. į veidą ir ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas apatinės lūpos - smakro - pasmakrės srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą L. K..

Be to, D. A. tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui. Nustatyta, jog 2017-02-13, apie 00.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, D. A., tyčia, sudavė vieną smūgį ranka J. R. į galvos sritį. Pastarajam nugriuvus ant grindų, spyrė įrodymų tyrimo metu tikslai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip du kartus, į krūtinę, nugarą, šonus, dėl ko nukentėjusiajam lūžo dešinės pusės II, III, IV, V ir kairės pusės VII, VIII šonkauliai ir J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdydamas.

Kaltinamasis D. A. visiškai pripažino kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei L. K.. Nurodė, jog tą vakarą buvo neblaivus. Kilus konfliktui su sugyventine, atvyko kaimynas ir su juo susimušė, buvo sužalotas. Buvo piktas ant sugyventinės, todėl pavartojo prieš ją nurodytą kaltinime smurtą, dėl ko gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas G. P. paaiškino, jog vyko pagal pranešimą dėl konflikto. Nuvykus pasitiko A. K., kuris pasakojo, kad nukentėjusįjį savo namuose sumušė D. A.. Nukentėjusysis tai patvirtino. Pastarasis skundėsi skausmais krūtinėje. Sakė, kad sumušė be priežasties, parvertė ir gulinčiam kaltinamasis šokinėjo ant krūtinės. Nuvyko pas įtariamąjį į namus, tačiau niekas durų neatidarė.

Specialisto išvadoje Nr. G 179/2017(09) tvirtinama, jog J. R. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės pusės II, III, IV, V ir kairės pusės VII, VIII šonkaulių lūžimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais spiriant koja bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1t., b. l. 136).

S. V. V. teisme patvirtino savo išvadą, kurią davė pagal medicininius duomenis, asmens neapžiūrėjo. Apie sužalojimus kitose kūno vietose duomenų nebuvo, nes tyrimą atliko tik 2017-03-07, o įvykis buvo 2017-02-13 naktį. Atsakė, jog tokie lūžimai nuo kritimo galėjo būti, tačiau mažai tikėtini. Sužalojimai galėjo įvykti nuo spyrių arba užšokus kojomis ant krūtinės ir spaudus krūtinę.

2017-02-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 57–64 ). Ryte, 06 val. 20 min., kambaryje ant stalo yra įvairūs daiktai – stikliukai, peleninė .

Savanoriško daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimo protokole pažymėta, jog B. J. pateikė nukentėjusiam priklausančius mėlynos spalvos marškinius, kuriuos pastarasis dėvėjo įvykio metu (1t., b. l. 108–109 ).

Daiktų apžiūros protokole rašoma, jog apžiūrint nukentėjusiam priklausančius mėlynos spalvos marškinius, užfiksuotas apykaklės įplyšimas (1t., b. l. 111–115).

Byloje yra duomenys iš policijos suvestinių, kad 2017-02-13, 04.01 val. policijoje registruotas asmens, prisistačiusio A. K. (telefono numeris 8682 03599), pranešimas, jog pažįstamas vyras sumušė kaimyną (1t., b. l. 119–121).

Bendrojo pagalbos centro - CD diske yra įrašas, kuriame užfiksuota, jog asmuo, kuris prisistatė A. K., paskambino numeriu „112“ į bendrą pagalbos centrą ir pranešė, jog (duomenys neskelbtini), yra stipriai sumuštas asmuo, kuriam reikia medikų pagalbos. Skabinęs nurodė, kad tą žmogų sumušė geras draugas, kad nukentėjusiam gali būti sulaužyti šonkauliai. Taip pat sako, kad mušeika jau išėjo namo ir miega (1t., b. l. 127–128).

2017-03-14 įtariamasis pateikė (2t., b. l. 72–73) specialisto išvadą Nr. G 120/2017(09), kurioje nurodyta, jog tyrimas pradėtas 2017-02-14. D. A. specialistui nurodė, jog 2017-02-05 namuose kaimynas J. R. stikline pelenine sudavė kartą į galvą. Išorinių kūno sužalojimų tiriamajam nekonstatuota (įtariamasis pas medikus kreipėsi 2017-02-13, tačiau nurodė, kad kaimynas stikline pelenine jam sudavė į galvą 2017-02-05) (2t., b. l. 75).

Teismas konstatuoja, jog, nešališkai, objektyviai ir visapusiškai ištyrus visus bylos įrodymus, įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei apklaustų liudytojų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis D. A. 2017 m. vasario 13 d., naktį, apie 24 val., tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, supykęs dėl to, jog nukentėjusysis jam sudavė su pelenine ( ar lėkštele ar stikline pelenine, tiksliai teismas nenustatė ) per galvą. Sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo ko šis nukrito ant grindų. Tada kaltinamasis D. A. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą kiekį kartų į krūtinę, nugarą, šonus, tačiau ne mažiau kaip du kartus, dėl ko J. R. lūžo dešinės pusės II, III, IV, V ir kairės pusės VII, VIII šonkauliai ir J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdydamas.

D. A. aiškinimus, kad jis namie nemušė nukentėjusiojo ir jo nespardė – teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2016-05-03 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. A. atžvilgiu dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ( dėl L. K. sumušimo 2016-04-24 ), vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąją ( 1 t., b. l., 12–13). Paaiškėjus, jog kaltinamasis gali būti padaręs naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas tyrimas buvo atnaujintas ( 1 t., b. l., 16 ). Todėl suprantama, kad kaltininkas neigia sumušęs ir sužalojęs nukentėjusįjį dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nuo pat tyrimo pradžios nukentėjusiojo J. R. teiginiais, kad jį savo namuose sumušė, spardė kaltinamasis D. A. ir tai matė liudytojai A. K. bei kaltinamojo sugyventinė L. K.. Beje, liudytojas A. K. yra kaltinamojo dėdė. Pasak nukentėjusiojo, A. K. yra priklausomas nuo kaltinamojo, nes pastarasis leidžia gyventi savo namuose, todėl yra suinteresuotas duoti kaltinamajam naudingus parodymus. L. K., kuri yra kaltinamojo sugyventinė, taip pat yra suinteresuota byloje duoti parodymus, naudingus kaltinamajam, galimai siekdama padėti šiam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie po smurto prieš ją susitaikė ir toliau veda bendrą ūkį.

Niekas negali paneigti ne tik nukentėjusiojo parodymų, bet ir liudytojos B. J. parodymų. Pastarajai po įvykio, kai jau brolis gydėsi ligoninėje, A. K. prisipažino, jog matė, kaip kaltinamasis puolė mušti ir gulintį spardyti nukentėjusįjį.

Šiuos A. K. parodymus patvirtina ir jo skambutis į BPC, kur jis pasakė, kad žmogų sumušė „geras draugas“, „yra jis smarkiai sudaužytas“, „ jo šonkauliai sulaužyti “, kad „ mušeika išvaręs namo ir miega “.

Todėl daroma išvada, kad nukentėjusysis sako tiesą apie jo sumušimo aplinkybes.

Beje, specialistas tiek savo išvadoje, tiek apklausiamas teisme patvirtino, kad nukentėjusiajam konstatuoti šešių šonkaulių lūžimai abejose pusėse galėjo būti padaryti spiriant koja. Specialisto teigimu, mažai tikėtina kaltinamojo, liudytojų L. K. ir A. K. nurodyta versija, jog šonkauliai galėjo lūti nukentėjusiajam krentant kelis kartus ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius.

Teismo vertinimu, liudytojo A. K. tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusysis kelis kartus krito lauke ant plytelių bei medžių ( malkų ) bei dar kelis kartus krito namuose ant lovos, stalo – yra galimai melagingi, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to informuojamas prokuroras. Be to, tokie parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti jau tik po to, kai buvo apklaustas įtariamuoju D. A., kuris pirmas ir nurodė tokias aplinkybes, kurias sutartinai vėliau pakartojo ir nurodyti liudytojai.

L. L. K. parodymai vertinami, kaip duoti siekiant padėti jos sugyventiniui kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji teigė, jog nematė, kad nukentėjusįjį būtų mušęs kaltinamasis, matė, tik kaip kirto sugyventiniui pelenine per galvą, o tas stūmė nukentėjusįjį, nuo ko šis krito ant grindų.

Pasak nukentėjusiojo, tiek A. K., tiek ir L. K. buvo tuo metu kambaryje, kai jį sumušė kaltinamasis, t.y., kelis kartus stūmė, nuo ko jis griuvo, o po to gulintį suspardė.

Teismo manymu, tai, kad nukentėjusysis taip pat pavartojo smurtą prieš kaltinamąjį, t.y., po to, kai jį kelis kartus stūmė, nuo ko jis krito, po ko, lėkštele, kuri buvo naudojama kaip peleninė, sudavė per galvą kaltinamajam, nepašalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą J. R.. Kaltinamasis dėl patirto sužalojimo gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas arba į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šiuo atveju, nukentėjusiojo veiksmai gali būti vertinami kaip provokuojantis elgesys.

Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusįjį būtų vartojęs, veikdamas būtinosios ginties ribose, kaip, kad teigė kaltinamojo gynėja Be to, kaltinamasis netgi neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl teismas gynėjos nurodytos aplinkybės net nevertina, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo patirti konstatuotus sužalojimus kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y., nuo kritimo. Kaltinamojo pateikta versija neabejotinai paneigta įrodymų tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė nuo kaltinamojo smūgių ir spyrių.

Kaltinamojo versiją, kad tuo metu, kai nukentėjęs jam trenkė pelenine per galvą, jis kitoje rankoje turėjo ir buitinį peilį, kurį pateikė teisme, paneigė ne tik nukentėjusysis, bet ir A. K.. Pastarasis tyrimo metu sakė, kad po smūgio pelenine į galvą, kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir tas vėl griuvo ant grindų. Tada „ D. pamatė kelnių kišenėje peilį ir jį išėmė“- 1 t., b. l., 87 ).

Kaltinamojo versija apie tai, kad nukentėjęs puolė su peiliu rankoje atsirado tik teisme ir liudytojas A. K. mėgino patvirtinti kaltinamojo parodymus, tačiau, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nepatvirtino kaltinamojo versijos, nurodydamas, jog peilį matė tik ant grindų šalia nugriuvusio nukentėjusiojo. Rankoje pas nukentėjusįjį peilio A. K. nematė.

Teismui nepavyko pašalinti neaiškumo, kuo tiksliai sudavė nukentėjęs kaltinamajam per galvą, kai šis jį jau antrą kartą stūmė, nuo ko šis griuvo. Tačiau, teismo vertinimu, tai neturi jokios reikšmės, vertinant kaltinamojo veiksmus ir jo padarytą nusikaltimą.

Teismo manymu, kaltinamojo pateiktas peilis, tariamai su kuriuo jį puolė nukentėjusysis, kai smogė pelenine per galvą, buvo nukentėjusiojo kelnių kišenėje ir tą peilį, pasak liudytojo A. K., kaltinamasis išėmė ir jis liko pas jį namuose. Nukentėjusysis patvirtino, kad tai galimai jo peilis, tačiau neigė, kad juo puolė kaltinamąjį ir tuo teismas tiki.

Apibendrinant, teismas mano, jog kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes kaltinamasis, tyčia, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teismas šalina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusiajam buvo spirta ne mažiau kaip 30 kartų, nes toks smūgių skaičius nėra įrodytas, o paremtas tik nukentėjusiojo parodymais.

Teismas nustatė, nukentėjusiajam buvo spirta nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip du kartus, nes tą patvirtino ir teismo medicinos specialistas. Kitų objektyvių įrodymų dėl suduotų smūgių skaičiaus bei sužalojimų kitose kūno vietose - byloje nėra.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 340,29 EUR žalos dėl nukentėjusiojo J. R. gydymo išlaidų yra pagrįstas, įrodytas ( 1 t., b. l., 140–141 ), todėl tenkinamas. Byloje įrodyta, jog kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą ( Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 dalis, 6. 280 straipsnis, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įst. 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 30 straipsnio 1 punktas, 31 straipsnio 1 punktas ir 33 straipsnio 1 punktas )

Nukentėjusiojo J. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 46, 18 Eur turtinės bei 2000 Eur neturtinės žalos ir 70 Eur advokato paslaugų atlyginimo (1t., b. l. 77–79), teismo manymu, yra įrodytas, pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant šias sumas iš kaltinamojo.

Teismo manymu, nukentėjusiojo pateiktas receptas ir vaistų bei kitų medicininių priemonių pirkimo kvitai patvirtina, kad jie buvo skirti jo gydymui, todėl jis patyrė 46, 18 Eur turtinę žalą, kurią turi atlyginti už sužalojimą atsakingas asmuo.

Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ( BPK 109 str.).

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Savo nusikalstamais veiksmais - smurto panaudojimu, dėl ko nukentėjusiajam J. R. lūžo dešinės pusės II, III, IV, V ir kairės pusės VII, VIII šonkauliai ir J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdydamas, nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, moralinė skriauda. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjęs kurį laiką gydėsi stacionariai nuo 2017-02-13 iki 2017-02-22, vėliau ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimų buvo ilgą laiką nedarbingas. Tai sukėlė dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajam. Sužalojimo pasekmes, t.y., šešių šonkaulių lūžius abejose krūtinės pusėse nukentėjęs jaučia iki dabar.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, atsižvelgdamas į tai, jog sužalojimas buvo padarytas tyčiniais ir sąmoningais kaltinamojo veiksmais, jog nukentėjęs ir toliau patiria dvasinius išgyvenimus, įvertinęs kaltinamojo asmenybę ( nors nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine ) bei turtinę padėtį ( nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, turi nekilnojamojo turto), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti 2000 Eur sumą yra tinkama jo patirtai neturtinai žalai atlyginti ir proporcinga patirtoms fizinėms bei dvasinėms kančioms, padarytam sveikatos sutrikdymo laipsniui, atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Nukentėjusiam J. R. priklausantys mėlynos spalvos marškiniai, saugomi K. R. policijos komisariate (1t., b. l. 116–117), teismui pateikta peleninė bei peilis, esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės rūšį bei formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis, būdamas neteistas, padarė tyčinius nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, esant realiai nusikaltimų sutapčiai.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl L. K. sužalojimo teismas pripažįsta tai, jog asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Dėl šios veikos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti.

Dėl J. R. sužalojimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog tokiam kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, t.y., sudavimas pelenine ar lėkštele per galvą. Įrodymų dėl kaltinamojo girtumo J. R. sužalojimo metu byloje nėra, todėl ši aplinkybė teismo nepripažįstama sunkinančia.

D. A. yra nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine. Nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 55 ir 61 straipsniuose, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už abiejų nusikaltimų padarymą turi būti skirtos artimos bausmės vidurkiui laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant teismo nustatytu laikotarpiu nevartoti alkoholio, nes veikų padarymas susijęs su alkoholio vartojimu bei įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, taip pat uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju J. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ( dėl L. K. sužalojimo ) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 6 ( šešis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y., alkoholio.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ( dėl J. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo ) ir nuteisti 10 ( dešimties ) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 2 ( du ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam J. R. padarytą 46, 18 Eur turtinę žalą ir 6 ( šešis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y., alkoholio ir uždrausti bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiuoju J. R..

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti ir paskirti subendrintą 1 ( vienerių ) metų 6 ( šešių ) mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 6 ( šešis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y., alkoholio bei per 2 ( du ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam J. R. padarytą 46, 18 Eur turtinę žalą bei uždrausti bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiuoju J. R..

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-24 iki 2016-04-25, t.y., vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. A.:

-Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos - 340,29 Eur žalos atlyginimo;

-nukentėjusiajam J. R. 46, 18 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos ir 70 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškoti iš kaltinamojo priteistus civilinius ieškinius, pratęsti 2017-06-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo N. B. nutartimi taikytą D. A. turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( turto arešto identifikavimo kodas 2017035083 ).

Prie bylos esančius daiktinius įrodymus – peleninę bei peilį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.