Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau tekste - BK) 286 str. 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui;

2) 2012-09-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 20 MGL (2600 litų) bauda; bausmes atlikęs, turėdamas neišnykusius teistumus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2013 m. rugpjūčio 7 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) prie E. G. priklausančio sandėlio, ant vietinės reikšmės kelio, dėl tarpusavyje įvykusio konflikto, pykčio pasėkoje, tyčia vieną kartą rankos kumštimi sudavė nukentėjusiajam Ž. V. smūgį į veidą, ko pasekoje nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant kairės rankos, dėl ko patyrė kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžimą tipinėje vietoje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimą, keliantis nukentėjusiajam nuo žemės, tyčia vieną kartą spyrė koja į veidą, tuo nukentėjusiajam Ž. V. padarė kraujosruvas odoje ir poodinėje dešinės akies apatinio voko – nosies dešinės pusės srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinio viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimą, nosies kaulų lūžimą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiam Ž. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio skruostikaulinio komplekso lūžimo, nosies kaulų lūžimo, kairiojo stipinkaulio skeveldrinio lūžimo tipinėje vietoje ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo nukentėjusiam Ž. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis D. B. kaltės nepripažino. Paaiškino, tyčia nukentėjusiojo nesužalojo, tai padarė nuo jo gindamasis. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 7 dieną apie 10 val. jam bežiūrint televizorių, į namus atėjo nukentėjusysis Ž. V., kuris pasiūlė kartu išgerti alaus. Nuėję į parduotuvę, nusipirko alaus ir pusė litro degtinės butelį. Jiems begeriant pavėsinėje, prisijungė ir Ž. draugė A., kuri palaikė kompaniją gerdama sidrą. Kai suvartojo visą turėtą alkoholį, sugalvojo nuvažiuoti prie ežero išsimaudyti. Prie ežero nusivežė dar du butelius degtinės ir apie 8 skardines alaus ir du „mikso“ buteliukus. Nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) ežero ten rado bendrus draugus- K. G., D. P., E. G. ir J. S.. Minėti draugai prisijungė ir kartu vartojo alkoholį. Prie ežero pabuvo apie 2 valandas laiko ir po to sugalvojo sugrįžt atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis parduotuvėje dar nupirko du butelius degtinės ir apie 8 skardines alaus ir nusprendė eiti prie sandėlio, kuris priklauso E. G. ir ten išgerti nusipirktą alkoholį. Kai nuėjo prie sandėlio, prisijungė D. P., J. S. ir K. G.. Po kurio laiko apie 17-18 val. jis su Ž. pradėjo draugiškai galynėtis. Baigus imtynes nukentėjusysis nuo žemės pakilo pirmas, jis stojosi jam iš paskos. Nukentėjusysis jam šiuo momentu dėl nesuprantamos priežasties kumščiu kirto į veidą ir prakirto apatinę lūpą. Pamatęs, kad bėga kraujas, jis supyko. Abu pradėjo ginčytis, keiktis, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Po konflikto visi pradėjo skirstytis. Nukentėjusysis su drauge A. ėjo pirmas priekyje, paskui juos ėjo jis su K. G., už jų atsilikę ėjo E. ir D.. Beeinant Ž. jį gąsdino, kad užmuš, jo ir K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, visaip grasino. Jis taip pat netylėjo, eidami vienas kitam svaičiojo necenzūrinius žodžius. Nuėjus apie 100 metrų, Ž. dar kartą pasakė, kad jį užmuš, tada sustojo, atsisuko ir abiem rankų delnais kirto jam į krūtinę. Dėl patirto smūgio, jis susvirduliavo, tuo metu Ž. spyrė jam į kairę koją. Jis susvirduliavo, bet nenugriuvo, o nukentėjusysis tuo tarpu pribėgo turėdamas tikslą suduoti jam į veidą. Tai supratęs ir ketindamas apsiginti nuo nukentėjusiojo galimų smūgių, nieko nelaukęs, kaire ranka prisidengdamas veidą, dešinės rankos kumštimi kirto Ž. į veidą. Po suduoto smūgio Ž. nenurimo ir vėl jį puolė, tada jis dešine koja spyrė nukentėjusiajam į kairį petį, nuo šio smūgio Ž. nukrito veidu daugiau ant kairės pusės. Maždaug po 10 sekundžių nukentėjusysis atsistojo, jam iš veido bėgo kraujas. Nuėjus prie parduotuvės kažkas iškvietė medikus ir nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Dėl prakirstos lūpos jam taip pat buvo suteikta med. pagalba. Jis pripažįsta, kad vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau tai padarė neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nes taip gynėsi nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą. Civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi šios žalos atsirado ne dėl jo, o dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, todėl visus pareikštus ieškinius tiek nukentėjusiojo, tiek ligonių kasų prašo atmesti.

Nukentėjusysis Ž. V. parodė, kad 2013-08-07 apie 9.00 val. kartu su drauge A. atėjo pas kaltinamąjį į svečius ir gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 12.00 val. kartu su kaltinamojo kaimynu E. G. nuvyko prie ežero. Ten toliau vartojo alkoholį. Grįžę nuo ežero, visi nuėjo prie grūdų sandėlio, kur susirinko daugiau pažįstamų - K. G., J. S. ir dar vienas nepažįstamas jaunuolis. Išgertuvių metu jis su kaltinamuoju nutarė draugiškai pasigalynėti. Grumtynių metu, pastebėjęs, kad D. ima pykti, jis nutraukė galynėjimąsi. D. apkaltino jį prakirtus lūpą. Pamatęs, kad kaltinamasis ima pykti, ieško priekabių, suprato, kad gali kilti muštynės, todėl savo draugei pasakė, kad reikia eiti namo. Jiems abiems paėjus nedidelį atstumą, kaltinamasis jį pasivijo, tarp jų įvyko konfliktas, abu apsistumdė, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė, ant žemės nukritę nebuvo. Jis pasakė kaltinamajam, kad baigtų šį konfliktą, nes jokių muštynių nenori. Su drauge apsisuko eiti, paėjęs maždaug 20 žingsnių, iš už nugaros pajuto smūgį į galvą. Nuo smūgio krito ant žemės. Klaupdamasis kėlėsi ir pamatė, kad lūžusi ranka. Tada kaltinamasis besikeliančiam jam spyrė į dešinę veido pusę. Matė kaip K. G. laikė kaltinamąjį ir prašė jo baigti muštis. Draugė padėjo nueiti iki parduotuvės, kur atvyko medikai ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje buvo nustatytas kairiojo riešo lūžimas, dešinio viršutinio žandikaulio skeveldrinis lūžis, skeveldrinis skruostikaulio lūžis su akiduobės sienelės pažeidimu, nosikaulio lūžis dešinėje. Dėl šio sužalojimo patyrė 1489,27 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 1036,07 Lt išlaidos kelionei pas gydytojus, nes gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu gydymas iki šios dienos yra tęsiamas Lietuvoje, be to Lietuvoje nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl privalo mokėti už gydytojo konsultacijas, dėl to yra patirta 453, 20 Lt turtinė žala. Taip pat prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi patyrė didelį stresą, fizinį skausmą, tiek sužalojimo metu, tiek atliekant gydymą, nes buvo operuotas du kartus, reabilitacijos metu buvo atliekamos skausmingos procedūros, be to, sužalojimo pasekmes jaučia lig šiol, gydymas vis dar nebaigtas, pakito išvaizda, nes ties skruostikauliu veidas įdubo, jaučia didelius nepatogumus dėl aptirpusio žandikaulio bei sutrikusios klausos, išgyvena dėl ateities, nes gydytojai teigia, kad ateityje reikės atlikti dar vieną rankos operaciją, kurią sunkiai valdo.

Liudytoja A. S. patvirtino, kad 2013-08-07 kartu su savo draugu Ž. dalyvavo išgertuvėse, tačiau pati alkoholio nevartojo. Prie grūdų sandėlio išgertuvių metu nukentėjusysis su kaltinamuoju draugiškai galynėjosi, tačiau kaltinamasis vienu metu pradėjo pykti, reikšti pretenzijas dėl prakirstos lūpos. Visi ten buvę t.y. bandė raminti kaltinamąjį, kad niekas tyčia jam lūpos nesužalojo, tačiau jis niršo ir darėsi agresyvus. Nukentėjusysis ją pakvietė eiti namo, todėl jie nieko nelaukę pakilo ir ėjo link namų. Kaltinamasis vadino nukentėjusįjį bailiu. Paėjus keletą metrų atsigręžusi ji pamatė, kad link jų sparčiai artinasi kaltinamasis. Priėjus kaltinamajam jie abu apsistumdė, tačiau nukentėjęs pasakė- "viskas, D., baigiam, nenoriu aš problemų turėt" ir apsisukęs pradėjo eiti nuo kaltinamojo. Tada kaltinamasis kirto nukentėjusiajam kumštimi į veidą ir pastarasis sukniubo. Nukentėjusysis griuvo ant kairės pusės ant rankos. Jam besikeliant, kaltinamasis dar kartą spyrė Ž. į galvą. Matė nukentėjusiojo persikreipusią ranką, akis buvo iššokusi, iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo atitraukė K. G.. Nuėjus prie parduotuvės pardavėja iškvietė medikus, kurie išvežė nukentėjusįjį į ligoninę.

Liudytojas K. G. parodė, kad jis yra kaltinamojo pusbrolis. Prie grūdų sandėlio begeriant degtinę, jis matė kaip nukentėjusysis besigalynėdamas su kaltinamuoju, vieną kartą rankos kumščiu smogė kaltinamajam į veidą. Dėl to jie susipyko ir nukentėjusysis su drauge išėjo namo. Jie kartu su kaltinamuoju ėjo jiems iš paskos. Visą tą laiką nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad užmuš. Po to nukentėjusysis sustojo, ir kai kaltinamasis priartėjo prie jo, tai nukentėjusysis bandė kaltinamajam suduoti, užsimojo ranka, tačiau kaltinamasis nusiėmė smūgį ir sudavė nukentėjusiajam į veidą ir petį. Nukentėjusiajam nieko neatsitiko, nes jis pats atsistojo ir nuėjo prie parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad matė, kaip Ž. atsisukus D. dėl neaiškios priežasties kirto jam iš rankos kumščio į žandikaulį ir iš kojos spyrė į žandikaulį. Priėjęs pradėjo juos abu skirti, kad daugiau nesimuštų. Ž. atsikėlęs nuėjo link parduotuvės ir ten laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos. Atvykę medikai Ž. išsivežė į Alytaus ligoninę. Prie atvykusių medikų buvo nuėjęs ir D., tačiau medikai, pamatę jo lūpą, jo nesivežė (b.l.42-43). Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas L. jam darė psichologinį spaudimą, todėl prašo tikėti parodymais, duotais teisme.

Liudytojas E. G. patvirtino, kad prie grūdų sandėlio D. su Ž. bandė jėgas, galynėjosi humoro forma. Imtynių metu Ž. praskėlė D. lūpą. Jis matė, kad bėgo kraujas, tačiau kokiu momentu buvo praskelta lūpa jis nematė. Kaltinamajam šiek tiek bėgo kraujas. Kadangi buvo nemažai išgėręs, tai užmigo ir pribudo nuo moters riksmo. Maždaug už 100 metrų nuo tos vietos kur jie gėrė, pamatė K., kuris buvo apsikabinęs kaltinamąjį ir jį ramino, o Ž. su drauge ėjo link namų. Ž. buvo susiėmęs už veido, jis buvo kruvinas. Girdėjo, kaip kaltinamasis priėjęs prie Ž. bandė taikytis, tačiau Ž. buvo piktas ir su juo nesileido į kalbas. Atvykę medikai išsivežė nukentėjusįjį į ligoninę.

Liudytoja M. M. patvirtino, kad pamena kaip į parduotuvę užėjusi A., paprašė leisti paskambinti pagalbos numeriu 112 ir išsikviesti greitąją medicininę pagalbą bei policiją, nes sumuštas jos draugas Ž.. A. pasakė, kad nukentėjusįjį sumušė D. B.. Ji pasiūliusi A. atvesti Ž. į parduotuvę, kad D. atstotų nuo jo. A. kviesdama medikus, buvo blaivi.

Liudytojas D. M. parodė, kad nors jis dėl neaiškių priežasčių nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, tačiau jis dalyvavo įvykyje ir matė kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą. Apie šį įvykį paliudyti jį paprašęs kaltinamasis. Jis matė, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju galynėjosi ant žemės, po to nukentėjusysis nei iš šio nei iš to smogė kaltinamajam į lūpas. Kadangi jie pradėjo ginčytis, Ž. su drauge pakilo eiti namo, o kaltinamasis ir K. G. maždaug 20 m atstumu ėjo jiems iš paskos, jis asmeniškai nuo nukentėjusiojo buvo atsilikęs 40-45 m atstumu. Kai nukentėjusysis eidamas sustojo ir atsisuko į kaltinamąjį, jis pribėgo prie jų arčiau ir pamatė kaip nukentėjusysis stūmė kaltinamąjį ir spyrė jam į koją. Tada kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam ranka ir koja. Matė, kad nukentėjusysis kažkuriuo tai momentu pargriuvo.

Liudytojas D. L., ikiteisminio tyrimo tyrėjas, parodė, kad grupėje su tyrėja D. B. atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, tyrimas buvo atliktas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir joks spaudimas nei kaltinamajam, nei liudytojams nebuvo daromas.

Iš protoko-pareiškimo matyti, kad 2013-08-08 Ž. V. kreipėsi į PK, nurodydamas, kad jo pažystamas D. B. 2013-08-07 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) kaime rankos kumštimi smūgiuodamas į veidą, spirdamas koja į veidą padarė jam kūno sužalojimus (b.l.3).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini)esantis grūdų sandėlis, ūkiniai pastatai, keliukas, vedantis link parduotuvės (b. l. 4-9).

Specialisto išvada Nr. G-801/13 (06) patvirtina, kad Ž. V. kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko – nosies dešinės pusės srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinio viršutinio žandikaulio skruostikaulinio komplekso lūžimas, nosies kaulų lūžimas padaryta veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu bei kairio stipinkaulio skeveldrinis lūžimas tipinėje vietoje ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas padaryta krentant ant ištiestos rankos ir plaštakos – riešo sritimi atsitrenkiant į kietą pagrindą, galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Taigi, aukščiau ištirtų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo D. B. kaltė dėl nukentėjusiojo Ž. V. tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamasis iš asmeninių paskatų, pykčio pasekoje, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą- tyčia rankos kumštimi ir koja sudavė nukentėjusiajam Ž. V. smūgius į veidą, dėl pastarojo suduotų smūgių atsirado padariniai-nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai-smūgių sudavimas ranka ir koja nukentėjusiajam į veidą rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia. Dėl šių motyvų laikoma, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, nurodydamas, kad vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nes taip gynėsi nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo Ž. V. ir kaltinamojo D. B. santykius iki konflikto kilimo, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, daro išvadą, jog kaltinamojo D. B. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio. Tai įrodo iš esmės tarpusavyje sutampantys ir vienas kitam neprieštaraujantys nukentėjusiojo Ž. V., liudytojos A. S. parodymai, kuriuos iš esmės patvirtina liudytojos M. M., liudytojų E. G. parodymai bei liudytojo K. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Visi šie asmenys patvirtino, kad lūpa kaltinamajam buvo sužalota ne dėl tyčinių nukentėjusiojo veiksmų, o draugiškų grumtynių metu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis supyko, reiškė priekaištus nukentėjusiam, buvo agresyvus jo atžvilgiu, dėl šių aplinkybių, siekdamas išvengti konflikto, nukentėjusysis su drauge ėjo namo, tačiau pats kaltinamasis jį pasivijo, todėl įvyko susistumdymas. Nors liudytojai K. G. ir D. M. nurodė, jog nukentėjusysis pats palaukė kaltinamojo ir jam priartėjus bandė smūgiuoti bei įspyrė į koją, teismas šiuos liudytojų parodymus atmeta, nes jie prieštaringi, nenuoseklūs, be to, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Liudytojas K. G. apie tai, kad nukentėjusysis buvo agresyvus ir puolė kaltinamąjį, nurodė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu priešingai, patvirtino, kad grumtynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo draugiško pobūdžio, kad nukentėjusiajam einant namo, jis su kaltinamuoju ėjo jiems iš paskos, kad nukentėjusysis barėsi su kaltinamuoju, matė, kaip nukentėjusiajam Ž. atsisukus kaltinamasis dėl neaiškios priežasties kirto nukentėjusiajam rankos kumščiu į žandikaulį ir koja spyrė į galvą. Priėjęs pradėjo juos abu skirti, kad daugiau nesimuštų. Liudytojas D. M. gynybos prašymu buvo apklaustas tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šis asmuo taip pat dalyvavo išgertuvėse, apie jo buvimą nepatvirtino kiti apklausti asmenys. Be to, atliekant šio liudytojo apklausą teisminio nagrinėjimo metu, paprašius parodyti įvykio vietos apžiūros protokole esančiose foto lentelėse išgertuvių vietą, liudytojas nurodė visiškai kitą vietą, kurioje vyko išgertuvės bei kuriuo keliu nukentėjusysis ir jo draugė pradėjo eiti į namus. Todėl liudytojų D. M. ir K. G. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai atmetami kaip nepatikimi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Aplinkybė, kad kaltinamajam buvo padaryta kraujosruva kairėje šlaunyje bei gleivinės nubrozdinimai apatinėje lūpoje, neduoda teismui pagrindo manyti, jog nukentėjusiojo veiksmai atitiko pavojingo kėsinimosi požymius. Priešingai tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei įvykyje dalyvavę asmenys patvirtino, kad tarp šių asmenų vyko draugiško pobūdžio imtynės, kurių metu kaltinamajam buvo sužalota lūpa, todėl neatmetama galimybė, kad kraujosruva kairėje šlaunyje kaltinamajam galėjo atsirasti būtent šiuo grumtynių metu.

Sutinkamai su BK 28 str. 1 d. asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo D. B. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Teismas nenustatė pavojingo kėsinimosi, kaip vienos iš būtinosios ginties sąlygų, nes byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam būtų reikėję nuo ko nors gintis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką, kuria pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei situacijai muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2012).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. D. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę-D. B. yra recidyvistas, nes šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus už smurtinių nusikaltimų padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesitaiso, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl kelia pavojų visuomenei. Siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačia jo padarytai nusikalstamai veikai bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam už šio nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri geriausiai atitiktų sankcijoje numatytos bausmės paskirtį. Teismo manymu, kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo polinkiams pakeisti nepakanka. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nuodugniai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su kaltinamojo asmenybe. Įvertinus tiek nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, elgesį darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, įvertinus tai, kad D. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nesiekė sušvelninti atsiradusių nusikalstamos veikos padarinių, neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nei dalies padarytos žalos, akivaizdu, kad kaltinamajam negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos.

Nukentėjusysis Ž. V. pareiškė byloje civilinį ir papildomą civilinį ieškinius, prašydamas priteisti iš D. B. 10000 Lt neturtinei žalai ir 1489,27 Lt turtinei žalai atlyginti. Civilinis ir papildomas civilinis ieškiniai tenkintini iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, dėl to nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai, kadangi Lietuvoje nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, 453 Lt sumokėjo gydymo įstaigai už jam suteiktas konsultacijas ( b.l.24-24¹), be to, nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), vykimui konsultuotis ir tęsti gydymą Lietuvoje t.y. dėl kelionės išlaidų patyrė dar 1036,07 Lt žalą( b.l. 130-138), bendra suma sudaro 1489,27 Lt. Turėtos išlaidos dėl gydymo bei nuvykimo į gydymo įstaigas yra susijusios su sveikatos grąžinimu, jos įrodytos pateiktais dokumentais, todėl už jas nukentėjusiajam turi būti atlyginta (CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d.). Nukentėjusiojo pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta akušerės slaugytojos konsultacija, kuri įvertinta 29,71 Lt. Šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas, nes minima konsultacija niekaip nesusijusi su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo Ž. V. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, patyrė fizinį skausmą, tiek sužalojimo metu, tiek atliekant gydymą, nes buvo operuotas du kartus, reabilitacijos metu buvo atliekamos skausmingos procedūros, be to, sužalojimo pasekmes jaučia lig šiol, gydymas vis dar nebaigtas, pakito išvaizda, nes ties skruostikauliu veidas įdubo, jaučia didelius nepatogumus dėl aptirpusio žandikaulio bei sutrikusios klausos, išgyvena dėl ateities, nes gydytojai teigia, kad ateityje reikės atlikti dar vieną rankos operaciją, kurią sunkiai valdo, sužalojimo pasekmės veide matomos lig šiol, todėl pablogėjo gyvenimo kokybė. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų pobūdį, tai, kad buvo padaryti sužalojimai veide, dėl jų nukentėjusysis iki šios dienos negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad jis iki šios dienos tęsiamas gydymas t.y. atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat į nukentėjusiojo elgesį (būdamas žymiai brandesnio amžiaus, nukentėjusysis privalėjo būti socialiai atsakingesniu, vartojant ir perkant alkoholinius gėrimus jaunesniems už save asmenims), taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nustatytina 8000 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 3159,69 Lt sumai už nukentėjusiajam Ž. V. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusysis Ž. V. buvo gydomas VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje nuo 2013.08.14 iki 2013.08.23, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose nuo 2013.08.23 iki 2013.08.27, jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3159,69 Lt, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 37-38). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai 3159,69 Lt už nukentėjusiojo gydymą.

Nukentėjusysis Ž. V. turėjo išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais (b. l. 185, 186,) ir jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304-307 str.,

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir suimti D. B. teismo salėje.

Ž. V. pareikštą civilinį ieškinį ir papildomą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. B. Ž. V. 1459,56 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 8000 ( aštuonis tūkstančius ) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį. Priteisti iš D. B. 3159,69 Lt( tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 69 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, adresas Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, už nukentėjusiųjų gydymą.

Išieškoti iš D. B. 1400 (du šimtus) litų Ž. V. už jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.