- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 1S-68-870/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00177-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo J. D. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams nuo 2023 m. vasario 28 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (1 veika), bei 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).
2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo nuspręsta skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. D. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kratos metu rastas ir paimtas pinigine lėšas – 471 735 Eur, 9 JAV dolerius, 5 svarus sterlingus. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis procesinės prievartos priemonės terminas nurodytam turtui buvo tęsiamas iki 2024 m. vasario 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas minėtam turtui – piniginėms lėšoms, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nutartyje nurodyta, kad teismo posėdžiuose pradėta, tačiau dar nebaigta kaltinamųjų apklausa, pats kaltinamasis J. D. parodymų nėra davęs, posėdžių grafikas suderintas iki 2024 m. kovo 18 d., o tolesnių posėdžių grafikas bus derinamas artimiausio posėdžio metu, dėl ko akivaizdu, kad baudžiamoji byla iki 2024 m. vasario 28 d. nebus išnagrinėta ir artimiausiu metu nėra galimybės priimti procesinį sprendimą, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas J. D. turto atžvilgiu pratęstinas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo J. D. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. J. D. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų epizodų organizuojant narkotinių medžiagų gabenimą padarymu ir abiejuose jų, kaip nurodoma kaltinamajame akte, narkotinės medžiagos buvo sulaikytos teisėsaugos pareigūnų. Kaltinamajam nėra inkriminuotas narkotinių medžiagų realizavimas, todėl skundžiamos nutarties argumentas, jog kratos metu J. D. šeimos namuose paimti pinigai gali būti nusikalstamos veikos rezultatu, yra visiškai nepagrįstas. J. D. taip pat nėra kaltinamas ir rengimusi ar pasikėsinimu įsigyti narkotines medžiagas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad kratos metu kaltinamojo namuose paimti pinigai gali būti priemonė nusikalstamoms veikoms daryti, taip pat visiškai nepagrįstas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, byloje vyksta įrodymų tyrimas, todėl akivaizdu, kad civilinių ieškinių byloje nebus.
4.2. Dar ikiteisminio tyrimo stadijoje nepasitvirtino įtarimai J. D. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo ir ikiteisminis tyrimas jį organizuojančio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Š. A. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu pagal minėtą straipsnį buvo nutrauktas. Šis sprendimas įsiteisėjęs ir nėra panaikintas.
4.3. Baudžiamojoje byloje pateikti paaiškinimai ir lėšų kilmę pagrindžiantys įrodymai, iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. kratos metu J. D. šeimos namuose buvo paimti 68 000 Eur, kurie priklauso kaltinamojo žmonai I. D.; 250 000 Eur, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) gyvenantiems I. D. mamai J. K. ir jos partneriui V. S.; 50 000 Eur, kurie priklauso I. D. močiutei F. T.. Likę pinigai yra J. D. santaupos, gautos iš jo teisėto verslo Vokietijoje. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus J. K., V. S., F. T. ir I. D., minėti asmenys patvirtino pinigų kilmę, jų perdavimo, įgijimo aplinkybes. Taigi, aplinkybės ištirtos ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ir teisminio nagrinėjimo metu.
4.4. Lietuvos apeliacinis teismas bylose dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių apribojimas gali būti siejamas išimtinai su nagrinėjama byla ir, kad taikant laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, būtina laikytis proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes vien jau iš J. D. pateiktų kaltinimų matyti, kad kratos metu paimti pinigai negali būti laikomi nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatu, nei priemone, o J. D. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis taip pat niekam nebuvo padaryta jokios žalos, dėl ko laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas pinigams, juos laikant daugiau nei keturis metus, atsižvelgiant į vyraujantį infliacijos dydį, daro didelę finansinę žalą J. D. artimiesiems, kurie yra tikrieji dalies pinigų savininkai, ir jam pačiam, todėl ši procesinė prievartos priemonė yra nepagrįsta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo J. D. gynėjo skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjęs J. D. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties aukštesnysis teismas daro išvadą, kad teismo sprendimas šešiems mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms (471 735 Eur, 9 JAV doleriams, 5 svarams sterlingams) yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, pratęsiant minėtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – terminą, nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11, 151 straipsnių nuostatos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos dėl asmens nuosavybės neliečiamumo – nepažeistos.
7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Siekiant tinkamai išspręsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Šioje baudžiamojoje byloje minėta procesinė prievartos priemonė paskirta teismui konstatavus, kad būtina užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
8. Skunde kaltinamojo gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas ir, kad jis nebus reiškiamas, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kratos J. D. namuose rastam turtui (piniginėms lėšoms) paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, o ne civilinį ieškinį, dėl ko minėti skundo argumentai nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti.
9. J. D. kaltinimai pareikšti dėl to, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo ir darė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose užsienio valstybėse. Kaltinamajame akte užfiksuoti duomenys (asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kaltinamojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada), teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo – teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant minėtą klausimą, aukštesnysis teismas nesprendžia asmens kaltės, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų, kadangi visus šiuos klausimus išspręs pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
10. J. D. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad didžioji dalis kratos metu paimtų piniginių lėšų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso kaltinamojo sutuoktinei, jos mamai, močiutei ir kitiems asmenims. Atmetant šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatyta ir atsakyta, ar skunde aptariamas turtas, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, laikytinas/nelaikytinas BK uždraustos veikos rezultatu, kaip tai numatyta BK 72 straipsnyje. Vertinant J. D. pareikštų kaltinimų turinį, vis tik išlieka tikimybė, kad jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti pinigai galėjo būti nusikalstamų veikų rezultatas ar priemonė šioms veikoms daryti, o jo gynėjo skunde dėstomi argumentai minėtos tikimybės nepaneigia. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, artimiausiu metu baudžiamojoje byloje nėra galimybės byloje priimti procesinį sprendimą, vis dar nėra apklausti visi kaltinamieji, tame tarpe ir pats J. D., todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas ir toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo nagrinėjamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
11. Skunde taip pat keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo klausimas. Šioje dalyje svarbu atkreipti J. D. gynėjo dėmesį, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas vis tik nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju – BPK, ir nėra draudžiami. Kaip nurodyta BPK 11 straipsnio 1 dalyje procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų procesinių tikslų. Nagrinėjamu atveju procesinė prievartos priemonė kratos metu J. D. namuose rastam turtui – piniginėms lėšoms – taikoma siekiant svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Vertinant kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikoma procesinė prievartos priemonė negali būti vertinama kaip per griežta ar nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu suvaržo asmens teises, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog kaltinamojo atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus. Priešingos išvados negalima daryti ir vertinant skundo argumentus dėl vyraujančio infliacijos lygio. Teismas pažymi, kad šalyje vyraujanti ekonominė situacija, kuri lemia tam tikrą infliacijos lygį, negali būti pagrindu baudžiamojoje byloje kaltinamojo atžvilgiu netaikyti procesinės prievartos priemonės, kadangi taikant procesines prievartos priemones baudžiamosiose bylose siekiama tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso keliamus tikslus, o ne išimtinai apsaugoti galimai nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų interesus.
12. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo J. D. gynėjo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo J. D. gynėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.