Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-34-870/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-03-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-03-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
1S-34-870/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00177-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
J. D.
Advokatai
Giedrius Danėlius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-34-870/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00177-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; (S) 2.14.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo J. D. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams nuo 2023 m. vasario 28 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (1 veika), bei 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į rastas ir paimtas kratos metu J. D. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 471 735 Eur, 9 JAV dolerius, 5 svarus sterlingus. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas iki 2023 m. vasario 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą turtą – pinigines lėšas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas vis dar nėra išnykęs ar pasikeitęs, nuosavybės teisių apribojimas taikomas turtui, kuris išnagrinėjus bylą gali būti konfiskuotas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo J. D. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje numatyto pagrindo J. D. taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kadangi J. D. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų epizodų organizuojant narkotinių medžiagų gabenimą padarymu ir, kaip nurodoma kaltinamajame akte, narkotinės medžiagos buvo sulaikytos teisėsaugos pareigūnų. J. D. nėra inkriminuojamas narkotinių medžiagų realizavimas, todėl skundžiamos nutarties argumentas, kad kaltinamojo šeimos namuose paimti pinigai gali būti nusikalstamos veikos rezultatu, visiškai nepagrįstas. J. D. taip pat nėra kaltinamas ir rengimusi ar pasikėsinimu įsigyti narkotines medžiagas, todėl teismo argumentas, kad kratos metu rasti pinigai gali būti priemonė nusikalstamoms veikoms daryti taip pat nepagrįstas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, byloje vyksta įrodymų tyrimas, o tai reiškia, kad civilinių ieškinių byloje ir nebus.

4.2. Skunde pažymima ir tai, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nepasitvirtino J. D. pareikšti įtarimai pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo ir ikiteisminis tyrimas jį organizuojančio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Šarūno Astrausko 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu pagal minėtą straipsnį buvo nutrauktas, nurodant, kad J. D. veiksmuose nebuvo nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Kaltinamojo gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra informacijos, kad J. D. būtų disponavęs kokiais nors iš nusikaltimų ar kitų neteisėtų veiksmų gautais pinigais ar kitokiu turtu.

4.3. Baudžiamojoje byloje yra pateikti paaiškinimai ir lėšų kilmę pagrindžiantys įrodymai. Kratos metu paimti pinigai priklauso: J. D. žmonai I. D. (68 000 Eur), I. D. mamai ir jos partneriui (250 000 Eur), I. D. močiutei (50 000 Eur). Likę pinigai yra J. D. santaupos, gautos iš jo teisėto verslo Vokietijoje.

4.4. J. D. taikoma procesinė prievartos priemonė yra nepagrįsta ir neproporcinga, kadangi ši procesinė prievartos priemonė kaltinamojo atžvilgiu taikoma jau beveik 3 metus, o atsižvelgiant į vyraujantį infliacijos lydį, J. D. artimiesiems, kurie yra tikrieji dalies pinigų savininkai bei jam pačiam, daroma didelė finansinė žala.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. D. gynėjo skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo J. D. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešiems mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms (471 735 Eur, 9 JAV doleriams, 5 svarams sterlingams) yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – termino pratęsimo klausimą, nagrinėjamu atveju įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, BPK 11, 151 straipsnių nuostatų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonė paskirta teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

8. Nagrinėjamu atveju J. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo ir darė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose užsienio valstybėse. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teisme teikti D. A. parodymai, šio asmens išsamūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat vairuotojo Y. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškintos aplinkybės, specialaus liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jis atpažino J. D. kaip asmenį „vokietį“, D. A. jį pristatė jam kaip tarpininką, tais atvejais, kai nebus paties D. A., pastarasis duos nurodymus dėl narkotikų gabenimo. 2019 m. spalio 30 d.–lapkričio 17 d. užfiksuotas susirašinėjimas SKY programoje tarp D. A. ir J. D., 2019 m. spalio 16 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolas ir kt. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo teisėtumo, aukštesnysis teismas nesprendžia asmens kaltės, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų, kadangi visus šiuos klausimus išspręs pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

9. Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais, daro pagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atsižvelgiant į J. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas.

10. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad didžioji dalis kratos metu paimtų piniginių lėšų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso kaltinamojo sutuoktinei, jos mamai, močiutei ir kitiems asmenims, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta ir atsakyta, ar kaltinamojo gynėjo skunde aptariamas turtas laikytinas/nelaikytinas BK uždraustos veikos rezultatu, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į J. D. pareikštus kaltinimus, išlieka tikimybė, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti pinigai galėjo būti nusikalstamų veikų rezultatas ar priemonė nusikalstamoms veikoms daryti. Teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus patikrino tinkamai ir esant pakankamam teisiniam pagrindui pagrįstai nusprendė toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo nagrinėjamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

11. Skunde, be kita ko, keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo klausimas. Teismas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju – BPK, ir nėra draudžiami. Nagrinėjamu atveju J. D. atžvilgiu procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą visuomenei, nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu suvaržo asmens teises, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai pažeidžiant asmens teises bei teisėtus interesus.

12. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju egzistuoja aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu J. D. gyvenamojoje vietoje rastoms piniginėms lėšoms, proporcingumo principas pažeistas nėra, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).

13. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo J. D. gynėjo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. D. gynėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė