Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-374-516/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00071-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13

2025 m. kovo 27 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-1545-779/2025 pagal pareiškėjo A pareiškimą dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą, suinteresuotas asmuo B, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą grąžinti jo ir suinteresuoto asmens B nepilnametį vaiką X, gim. (duomenys neskelbtini), į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Danijos Karalystę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, priteisė suinteresuotam asmeniui B 2 755,75 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo A.

3. Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens išvykimas su vaiku (duomenys neskelbtini) laikytinas neteisėtu Hagos konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme.

4. Teismas nustatė, kad Lietuvoje vaikas gyvena nuo 2023 m. kovo 19 d., t. y. beveik du metus. Pirmus keturis savo gyvenimo mėnesius vaikas praleido Danijoje, po to buvo atvežtas į Lietuvą, kur atsirado socialiniai ryšiai tarp vaiko ir kitų asmenų. Danijoje vaikas su mama ir tėčiu nuolat gyveno iki keturių mėnesių amžiaus, t. y. kūdikystėje. Tai leido teismui nuspręsti, kad jo socialiniai ryšiai su šia šalimi negalėjo būti susiformavę.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nesant sukūrus tampraus emocinio ryšio ir santykių su savo vaiku, dvejų metų ir trijų mėnesių vaiko atskyrimas nuo motinos, su kuria jį sieja emociniai bendravimo ryšiai, ir jo grąžinimas į Daniją, neatitiktų mažamečio vaiko interesų bei teisių į saugią ir vaiko raidai būtiną aplinką.

6. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir atsisakė grąžinti vaiką į Daniją.

7. Atmetęs pareiškėjo prašymą, teismas suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas – 2 755,75 Eur (255,75 Eur už vertimo paslaugas, 1 000 Eur už advokatės I. A. suteiktą teisinę pagalbą ir 1 500 Eur už advokato S. Š. suteiktą teisinę pagalbą) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93, 98 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas A pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas panaikinti arba jas sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas neatsižvelgė, kad byla nagrinėta pagal ypatingos teisenos taisykles. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo neteikė savarankiško pareiškimo šioje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos priklauso pačiam suinteresuotam asmeniui ir iš pareiškėjo negali būti priteisiamos.

8.2. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo bendrų nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šio teismo proceso priežastimi laikytinas vaiko pagrobimas, kuris yra pripažintas neteisėtu išvežimu iš Danijos Karalystės. Atsakomybė dėl neteisėto išvežimo tenka suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo, neteisėtai išvežęs vaiką, turėtų pats dengti susidariusias teisinio atstovavimo ir konsultavimo išlaidas.

8.3. Šalies išlaidos, susijusios su dviejų advokatų pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokatų darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas nevertino šių išlaidų pagrįstumo ir atitikimo Rekomendacijoms. Neatsižvelgta, kad advokatės I. A. suteikta teisinė pagalba teisimo posėdžio metu atitiko advokato S. Š. teisinę pagalbą, t. y. teisinė pagalba iš esmės dubliavosi.

9. Suinteresuotas asmuo B pateikė atsiliepimą ir papildytą atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas ir papildytas atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Tai, kad suinteresuotas asmuo neteikė savarankiško pareiškimo, negali būti vertinama kaip teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą eliminuojanti aplinkybė. Suinteresuoto asmens interesas yra priešingas, pareiškėjo prašymas buvo atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo buvo priteistos pagrįstai.

9.2. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Pareiškėjas atsisakė spręsti šiuos klausimus ikiteisminės mediacijos būdu, dėl to Alytaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos ir jo išlaikymo.

9.3. Suinteresuotam asmeniui dviejų advokatų pagalba buvo reikalinga dėl to, kad byla turi tarptautinį elementą. Atsiliepimą ir jo priedus rengė du atstovai, siekiant operatyviai pateikti rašytinius įrodymus ir jų vertimus į lietuvių kalbą. Nesutinka, kad išlaidos už teisines paslaugas viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą, skundžiama nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisdamas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 2 755,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos – 2 500 Eur ir išlaidos už vertimo paslaugas – 255,75 Eur.

13. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašydamas šią nutarties dalį panaikinti arba priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, teigia, kad, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į tai, jog suinteresuotam asmeniui atstovavo du advokatai ir jų teisinė pagalba dubliavosi, nevertino, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, be to, apelianto teigimu, yra pagrindas, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, nes dėl neteisėto vaiko išvežimo kaltas ne apeliantas (pareiškėjas), o suinteresuotas asmuo.

14. Prieš spręsdamas klausimą dėl skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodoma CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalis nustato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nustatyta, kad nagrinėjamos bylos šalių – pareiškėjo ir suinteresuoto asmens – interesai byloje buvo priešingi. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, priešingai nei teigia apeliantas, vadovaujantis paminėta CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostata, turėjo būti ne atmestos, o priteistos, atsižvelgiant į procesinį bylos rezultatą, vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis CPK 93, 98 straipsnių normomis bei atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

15. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

16. CPK 98 straipsnio, reglamentuojančio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų apmokėjimą, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

18. Nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teisme atstovavo du advokatai – advokatė I. A. ir advokatas S. Š.. Remiantis bylos duomenimis, už advokatės I. A. suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į pareiškimą rengimas, atstovavimas teismo posėdyje, kuris iš viso truko 5 val.) suinteresuotas asmuo patyrė 1 000 Eur išlaidų (2025 m. vasario 1 d. sąskaita faktūra, 2025 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymas), o už advokato S. Š. suteiktas teisines paslaugas (konsultavimą ir informacijos rinkimą, prašymų dėl termino pratęsimo, papildomų įrodymų priėmimo rengimą, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 5 val.) patyrė 1 500 Eur išlaidų (2025 m. vasario 11 d. sąskaita faktūra, 2025 m. vasario 11, 12 d. mokėjimų nurodymai).

19. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

20. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens išlaidos už advokatų pagalbą, teikiant konsultacijas ir renkant informaciją, rengiant prašymus, atsiliepimus į pareiškėjo prašymą, rengiantis ir atstovaujant teismo posėdyje, kuris truko 5 val., buvo patirtos 2025 m. vasario mėn. (išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Už prašymų pratęsti terminą, prijungti papildomus įrodymus, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą parengimą, remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už kiekvieną dokumentą sudarytų po 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur). Remiantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas. Minėta, kad teismo posėdis, kuriame suinteresuotas asmuo buvo atstovaujamas advokatų, truko 5 val., todėl maksimali priteistina suma vien už atstovavimą teismo posėdyje sudarytų 1 118,95 Eur (0,1 x 2 237,90 Eur x 5 val.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai paminėtas advokatų suteiktas teisines paslaugas, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens patirtos ir iš pareiškėjo priteistos advokatų pagalbos išlaidos, sudariusios iš viso 2 500 Eur, neviršijo Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistos advokato pagalbos išlaidos neatitiko Rekomendacijų nuostatų.

22. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme suinteresuotam asmeniui atstovavusių advokatų teiktų procesinių dokumentų (prašymų, atsiliepimų ir kt.) turinį, suteiktą teisinę pagalbą, atstovaujant suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje, nenustatė, kad advokatų teiktos teisinės paslaugos būtų iš esmės dubliavęsi, todėl tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir nepriteisti ar mažinti pirmosios instancijos teismo suinteresuotam asmeniui priteistas advokatų pagalbos išlaidas vien dėl to, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas operatyviai teikti teismui procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus ir jų vertinimus, buvo atstovaujamas dviejų advokatų, nėra pagrindo.

23. Byloje esantys duomenys – 2025 m. vasario mėn. sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai – patvirtina, kad suinteresuotas asmuo už vertimo paslaugas iš viso patyrė 255,75 Eur išlaidų. Įvertinęs paminėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pareiškėjo priteisė ir šias suinteresuoto asmens su bylos nagrinėjimu susijusias, jo patirtas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors ir atmetė pareiškėjo prašymą dėl vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau konstatavo, kad suinteresuoto asmens išvykimas su vaiku laikytinas neteisėtu Hagos konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme, todėl, jo manymu, egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

25. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi pagrindas taikyti apelianto nurodomą CPK 93 straipsnio 4 dalį, nukrypstant nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, yra ne priešingos šalies elgesys (nagrinėjamu atveju – neteisėtas vaiko išvežimas iš jo gyvenamosios vietos), kuris sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, bet, kaip minėta, procesinis elgesys, t. y. kaip šalis naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad suinteresuoto asmens procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo netinkamas, kad suinteresuotas asmuo būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, tyčia vilkinęs bylos nagrinėjimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrįstai suinteresuotam asmeniui B priteisė jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek už dokumentų vertimą, tiek už advokatų suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršijo Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o apelianto A atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

28. Suinteresuotas asmuo B, pateikusi atsiliepimą ir papildytą atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas advokatų pagalbos išlaidas, kurios iš viso sudaro 450 Eur, t. y. 300 Eur už advokatės I. A. suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (2025 m. kovo 6 d. sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) ir 150 Eur už advokato S. Š. suteiktas teisines paslaugas, rengiant papildytą atsiliepimą į atskirąjį skundą (2025 m. kovo 7 d. sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas).

29. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens išlaidos už advokatės I. A. pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2025 m. kovo mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur). Suinteresuoto asmens prašomos priteisti 300 Eur advokatės I. A. pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš pareiškėjo.

30. Minėta, kad suinteresuotam asmeniui atstovavęs advokatas S. Š. taip pat pateikė papildytą atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog sutinka su kolegės advokatės I. A. atsiliepime išdėstytais argumentais, juos palaiko ir papildo, kad kolegės atsiliepime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo taikyta ir kitose analogiškose bylose.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėto procesinio dokumento turinį, konstatuoja, kad papildytame atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių ar argumentų, todėl toks papildymas, kuriuo tik palaikoma kolegės pozicija, išdėstyta atsiliepime į atskirąjį skundą, laikytinas pertekliniu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad priteisti suinteresuoto asmens prašomų 150 Eur advokato pagalbos išlaidų už papildomą atsiliepimą į atskirąjį skundą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl šios prašymo dalies netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui B (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo A (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.