Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. (R. P.), jo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-04-29, 19.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į garažą. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti transporto priemonė ir garažas. Be to, R. P. nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo.

R. P. į teismo posėdį atvyko. Su visais pažeidimas sutiko, paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi. Įvažiavo į garažą, išsigando ir išvažiavo. Kitą dieną pats norėjo nueiti į policiją, bet pareigūnai jam paskambino patys. Jis sutarė su garažo savininku, padengė visus nuostolius. Kadangi atidavė automobilį į remontą ir serviso meistrai paprašė automobilio dokumentų, dėl to, atvykęs į policiją, automobilio dokumentų neturėjo ir negalėjo jų pateikti. Vairuotojo pažymėjimą buvo namie palikęs. Taip pat paaiškino, kad dirba užsienyje. Ten važinėja visada su automatine pavarų dėže. Gal dėl to ir padarė pažeidimus, nes reikėjo Klaipėdoje vairuoti su mechanine pavarų dėže. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes jam reikalingas jis darbui Norvegijoje.

Jo atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė paaiškino, kad R. P. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK numatytų veikų, numatytų 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., padarymo. Veikos yra kvalifikuotos tinkamai. Šitie pažeidimai yra padaryti pirmą kartą, pažeidimus padarė žmogus blaivus, iš eismo įvykio pasišalino išsigandęs ir nesuvokdamas pasekmių. Padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykis sukeltas mažareikšmis. Kitam asmeniui apgadintas turtas, tačiau jos atstovaujamasis susisiekė su garažo savininku, sutiko su padarytos žalos dydžiu, žalą atlygino ir atsiprašė. Pretenzijų neturi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai dėl to gailisi. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesutrukdė policijos pareigūnams išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir padaryto eismo įvykio pažeidimo. Geranoriškai bendradarbiavo su policija. Jos atstovaujamasis dirba užsienyje, jam teisės reikalingos darbinėms funkcijoms vykdyti. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs dėl bausmių dydžio klausimo, jog konstituciniai teisingumo valstybės principai suformuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos ir adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris ne kartą atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad nuobaudos taikymas turi būti proporcingas teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Mano, kad pakaktų skirti tik baudą, neatimant vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3, 24), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 4-5), kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, L. R., A. K., R. P. paaiškinimais (b. l. 11-13), eismo įvykio vietos planu - schema (b. l. 14-15), fotolentelėmis (b. l. 16-18), bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 16, 127, 222 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti administraciniai teisės pažeidimai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį kvalifikuoti teisingai, nes R. P. savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 p.), nepasirinkdamas saugaus greičio sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai, o padarytas KET pažeidimas sukėlė kitų asmenų turto sugadinimą. Taip pat R. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, bei jis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bei jis savo noru atlyginti pažeidimu padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal ATPK 30¹ straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., t.y. padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės, taip pat ir į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų leidėjo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir R. P. skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. sankcijose numatyti minimalūs dydžiai. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju R. P. padaryti pažeidimai laikytini pavojingais. Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui Norvegijoje nelaikytina ta sąlyga, kuriai esant galima būtų skirti švelnesnę nuobaudą nei tai numatyta įstatyme. Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad yra nustatytos dvi R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra, R. P. padaryti administraciniai teisės pažeidimai iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių, jis tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus padarė pirmą kartą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais mano, kad yra pagrindas R. P. skirti minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 str. 2 d, 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., sankcijose. Skirtinas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytos griežčiausios nuobaudos (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 5,00 Eur (penkių eurų) dydžio baudą,

R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą,

R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, R. P. (R. P.) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.