Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-22 · Byla Nr. ATP-420-361/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2032-526/2015Nutarimas · 2015-05-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-420-361/2015Nutartis · 2015-06-22Klaipėdos apygardos teismas
  3. eA2.13.-78-963/2017Nutartis · 2017-01-12Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-22
Bylos Nr.
ATP-420-361/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01687-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-420-361/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01687-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. P. (R. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nutarimu R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-04-29 19.50 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į garažą. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir garažas. Be to, R. P. nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde R. P. nurodo, kad, skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog R. P. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo pasitraukimas iš įvykio vietos nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis geranoriškai bendravo su policijos pareigūnais. Byloje duomenų, kad jis sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, nėra. Taip pat teismas formaliai įvertino aplinkybę, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas atvykimui į darbovietę. R. P. tvirtinimu, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos per neapdairumą, negalvodamas apie pasekmes. Eismo įvykio metu garažas buvo apgadintas nežymiai, garažo savininkas jam pretenzijų neturi, žala yra atlyginta. Todėl mano, kad yra pagrindas taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. R. P. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, neskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam laikotarpiui negu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Kelių policijos viršininkas Ramūnas Šideikis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nubaustojo R. P. pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, R. P. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau šių nepatogumų atsiradimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pasekmes R. P. turėjo numatyti, kai padaręs pažeidimą nutarė pasišalinti iš įvykio vietos. Pagal teismų praktiką nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis.

Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į nubaustojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl R. P. skyrė minimalias ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas. Apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais dar labiau švelninti paskirtas nuobaudas nėra pagrindo.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. P. (R. P.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys