- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-493-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20821-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- J. V. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarčių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. V. S. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į antstolę B. P. (toliau - Antstolė) su 2013 m. birželio 12 d. skundu, kuriame nurodė, kad Antstolė, vykdydama Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-13-507/2012 dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo, išieškojo iš jo lėšas nepranešdama jam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Pareiškėjo manymu, Antstolė vykdomąjį raštą priėmė vykdyti neteisėtai. Pareiškėjas skundu prašė vykdomąją bylą nutraukti ir grąžinti jam neteisėtai išieškotus 102,19 Lt.
Antstolė 2013 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. B-142252 Pareiškėjo skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d. antstolių kontoroje gautas Tauragės apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. vykdomasis raštas Nr. 2-13-607/2012 dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo. 2012 m. balandžio 30 d. Antstolė priėmė vykdyti šį vykdomąjį raštą. Tą pačią dieną Antstolė parengė ir išsiuntė Pareiškėjui raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininko deklaruotu gyvenamuoju adresu, tačiau vadovaujantis registruotos pašto siuntos įteikimo pranešimu priimti minėtus dokumentus Pareiškėjas atsisakė. Siekiant papildomai informuoti Pareiškėją apie raginimą įvykdyti sprendimą, 2012 m. gegužės 23 d. raginimas buvo viešai paskelbtas internetiniame tinklapyje www.antstoliai.lt. Ši diena laikoma raginimo įteikimo diena. 2013 m. gegužės 10 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, išsiuntė šiuos procesinius dokumentus skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotąja pašto siunta, tačiau pašto siunta grįžo neįteikta Pareiškėjui, kadangi jis pagal paliktą pranešimą laiško neatsiėmė. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog apie priverstinio vykdymo veiksmus Pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, o patys vykdymo veiksmai atlikti pagrįstai.
Šalies argumentai
2013 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/12/0289/D, įpareigoti Antstolę grąžinti Pareiškėjui 306,57 Lt, ir priteisti iš Antstolės Pareiškėjo naudai 120,00 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti 2013 m. rugpjūčio 14 d. patikslintą Pareiškėjo skundą ir jį grąžino Pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susipažinus su Pareiškėjo patikslintu skundu matyti, jog jis grindžiamas naujomis aplinkybėmis, Pareiškėjas nurodo argumentus dėl pateikto Antstolei vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo, Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nepagrįstumo, taip pat Pareiškėjas patikslintame skunde kelia naujus reikalavimus - ginčija Antstolės veiksmus dėl 306,57 Lt sumos išieškojimo, prašo priteisti 120,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėjas duomenų, jog jis kreipėsi su patikslintu skundu į Antstolę, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad skundas paduotas nesilaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė jį priimti, išaiškinęs, kad toks skundas pirmiausia turi būti pateiktas Antstolei. Taip pat pažymėjo, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, tuo tarpu bylos dėl žalos atlyginimo, tame tarpe dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, todėl Pareiškėjas manydamas, kad jo teisės pažeistos, su tokiu reikalavimu turi kreiptis į teismą su ieškiniu.
2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas Pareiškėjo skundą dėl Antstolės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad Antstolė 2012 m. balandžio 30 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas Tauragės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusio 2012 m. kovo 12 d. sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-13-607/2012. Duomenų, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs ar neturi būti vykdomas, vykdomojoje byloje nėra. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Antstolė teisėtai ir pagrįstai 2012 m. balandžio 30 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad Antstolė 2012 m. balandžio 30 d. išsiuntė Pareiškėjui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomajame rašte nurodytos bei Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotąja pašto siunta, tačiau siunta grįžo neįteikta, kadangi Pareiškėjas atsisakė priimti pašto siuntą. Atsižvelgiant į tai, kad raginimas įvykdyti sprendimą Pareiškėjui nebuvo įteiktas bei siekiant informuoti Pareiškėją, Antstolė raginimą paskelbė interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt. Tinkamai įteikus raginimą įvykdyti sprendimą ir Pareiškėjui nustatytu terminu skolos nesumokėjus, Antstolė pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, 2013 m. gegužės 10 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą Nr. B-134318 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei patvarkymą Nr. 0179/12/02891/D dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo bei nukreipė išieškojimą į Pareiškėjo darbo užmokestį ar jam prilygintą išmokų sumą, išsiuntė nurodytus dokumentus Pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti adresatui su pašto darbuotojų žyma „Neatsiėmė“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese reglamentavimą pripažino, kad Antstolė tinkamai įgyvendino civilinio proceso įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų įteikimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis atsisakė priimti raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad jis neturėjo galimybės atsiimti jam siųstos registruotos pašto siuntos dėl svarbių priežasčių. Iš Pareiškėjo prie skundo pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyrius vykdydamas Antstolės patvarkymą Nr. 0179/12/02891/D dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. išskaičiavo iš Pareiškėjo pensijos 102,19 Lt. Pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog Antstolė patvarkė išieškoti kitą ar didesnę negu teismo sprendimu priteistą ir vykdomajame rašte nurodytą sumą, nėra, todėl pagrindo teigti, jog 102,19 Lt suma iš Pareiškėjo išieškota neteisėtai, nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 9 punkto pagrindu ir įpareigoti Antstolę grąžinti iš jo išieškotas sumas. Atskirajame skunde Pareiškėjas nurodė, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas 500,00 Lt išieškojimas, surašytas vėliau, nei nurodė Antstolė. Teigia, kad vykdomasis dokumentas Tauragės rajono apylinkės teismo negalėjo būti išduotas 2012 m. kovo 12 d. Šią dieną buvo priimtas sprendimas, kuris per 30 d. dar gali būti skundžiamas. Nurodė, kad nagrinėjama byla turėjo būti išnagrinėta 2013 m. rugpjūčio 23 d., tačiau pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį dėl kito pareiškėjo – R. S.. Teigia, kad teismo sprendimas, kuriuo iš jo priteista 500,00 Lt suma advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, taip pat yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties Antstolė nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus, nurodytus 2013 m. birželio 13 d. patvarkyme Nr. B-142252.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su skundo dėl antstolio veiksmų priėmimu ir antstolio atliekamu priverstinio sprendimo vykdymu, todėl priėmė iš esmės teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurias naikinti arba keisti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio nuostatas, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas vertina, kad Pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas, todėl sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui Pareiškėjo papildytą ir patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų.
Skundų dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka yra nustatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako tenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi įstatyme yra nustatyta privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundas dėl antstolio veiksmų yra paduodamas tik antstoliui, kuris, jei atsisako tenkinti skundą, jį kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui. Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Pareiškėjas 2013 m. birželio 12 d. pateikė Antstolei skundą dėl antstolės veiksmų (b.l. 2). Antstolė, išnagrinėjusi šį skundą, 2013 m. birželio 13 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė nutarusi atsisakyti tenkinti Pareiškėjo 2013 m. birželio 12 d. skundą dėl antstolės veiksmų (b.l. 1). Todėl minėtas Pareiškėjo skundas su vykdomąja byla Nr. Nr. 0171/12/02891 buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė papildytą ir patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame Pareiškėjas prašo vykdomąją bylą nutraukti dėl vykdomojo dokumento neteisėto priėmimo vykdyti, įpareigoti Antstolę grąžinti neteisėtai išieškotą 306,57 Lt sumą, priteisti iš Antstolės 120,00 Lt turtinę žalą (b.l. 15-17). Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi, kurioje padarytas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, patikslintą ir papildytą Pareiškėjo skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad jis paduotas nesilaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, o būtent – nebuvo pateiktas Antstolei (b.l. 18-19). Susipažinus su papildyto ir patikslinto skundo turiniu matyti, kad Pareiškėjas šiame skunde remiasi naujomis aplinkybėmis dėl Antstolei pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo, teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pagrįstumo, suformuoja naują reikalavimą dėl turtinės žalos iš Antstolės priteisimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas būtų kreipęsis su papildytu ir patikslintu skundu į Antstolę, kurios veiksmus jis siekia apskųsti, kaip tai imperatyviai nurodyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Tokių duomenų Pareiškėjas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Todėl Pareiškėjui nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 510 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą Pareiškėjo papildytą ir patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų atsisakyti priimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl Pareiškėjo papildytame ir patikslintame skunde keliamų reikalavimų nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti išieškotą sumą, Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuri taip pat skundžiama Pareiškėjo. Taigi, Pareiškėjas negali dar kartą kreiptis su tais pačiais reikalavimai į Antstolę ir tuo pačiu pagrindu kvestionuoti jos veiksmų teisėtumą. Be to, atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje pagrįstai išaiškino Pareiškėjui, kad nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas žalos atlyginimo klausimų nesprendžia – tokio pobūdžio klausimai yra ieškinio teisenos dalykas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti Pareiškėjo papildytą ir patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties.
Teikdamas 2013 m. birželio 12 d. skundą dėl antstolės veiksmų Pareiškėjas siekia vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kuomet vykdomoji byla nutraukiama, jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Todėl šiuo atveju turi būti analizuojami Antstolės veiksmai priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą.
CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/12/02891 duomenų matyti, kad Antstolei 2012 m. balandžio 30 d. buvo pateiktas vykdymui Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-13-607 dėl 500,00 Lt turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išieškojimo iš Pareiškėjo išieškotojos Marytės I. S. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0171/12/02891 l. 1-2). Antstolei pateiktame vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d. (vykdomosios bylos Nr. 0171/12/02891 l. 2). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, vykdomojoje byloje duomenų, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nėra. Tokių duomenų Pareiškėjas nepateikė teismui, nei teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, nei teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
Lietuvos Respublikos CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad Antstolė, gavusi išieškotojos 2012 m. balandžio 26 d. prašymą išieškoti iš Pareiškėjo 500,00 Lt, 2012 m. balandžio 30 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0171/12/02891 l. 31). Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Pareiškėjo teiginiu, kad vykdomasis dokumentas surašytas vėliau, nei nurodo Antstolė, ir jis neteisėtai priimtas vykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą ir nutraukti vykdomąją bylą, nėra.
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde teigia, kad Antstolė neinformavo Pareiškėjo apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus jo atžvilgiu. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Antstolė registruota pašto siunta išsiuntė Pareiškėjui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomajame rašte nurodytos bei Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau siunta grįžo neįteikta su žyma, kad Pareiškėjas ją priimti atsisakė (vykdomosios bylos Nr. 0171/12/02891 l. 27). Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruota pašto siunta (išskyrus raginimą), laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Tokiu būdu patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas vadovaujantis CPK 604 straipsnio norma laikomi įteiktais. Atsižvelgiant į raginimo įvykdyti paskirties specifiką, jo įteikimui nėra taikomas CPK 604 straipsnis. CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2005). Nagrinėjamuoju atveju, vadovaujantis CPK 124 straipsnio 2 dalies nuostatomis, būtų pagrindas pripažinti, kad Skolininkui siųstas raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas tinkamai, nes atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo yra prilyginamas procesinio dokumento įteikimui. Tačiau be to, Antstolė, siekdama įteikti raginimą Pareiškėjui, kaip to reikalauja CPK 660 straipsnio 1 dalis, 2012 m. gegužės 23 d. po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo registruota pašto siunta paskelbė apie jį specialiame interneto tinklalapyje (vykdomosios bylos Nr. 0171/12/02891 l. 32). Šiuo antstolės veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis. Taigi, Pareiškėjo nurodytas argumentas dėl nežinojimo apie vykdymo veiksmų atlikimą, nesudaro pagrindo konstatuoti Antstolės veiksmų neteisėtumą.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas matyti, kad 2013 m. birželio mėn. iš Pareiškėjo senatvės pensijos, remiantis Antstolės patvarkymu Nr. 0179/12/02891/D dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, buvo išskaičiuota 102,19 Lt (b.l. 5). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš Pareiškėjo, atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl turi būti vykdomas. Tokiu būdu pripažintina, kad Pareiškėjo reikalavimas grąžinti iš jo išieškotą sumą, taip pat yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl Antstolės veiksmų teisėtumo ir neįtakoja teismo procesinių sprendimų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 23 d. nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos atleidimo, galimo bylų klastojimo nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo objektas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Visi anksčiau minėti argumentai suponuoja išvadą, jog Pareiškėjas pateikė nepagrįstą skundą, kurio motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo J. V. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 23 d. nutartis palikti nepakeistas.