- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-6-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01781-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gotas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Garantas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gotas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garantas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 43 611,46 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų ribose areštuoti atsakovei priklausantį turtą.
2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, jog ieškovė neturi duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, o ieškinio suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, jog nei didelė ieškinio suma, nei objektyvus atsakovės negalėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų (dėl sunkios turtinės padėties) savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Gotas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą.
5.2. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog ieškinio suma yra didelė, o atsakovė turi įsiskolinimų valstybės biudžetui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė UAB „Gotas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė ir papildomus įrodymus – momentines ekrano kopijas iš internetinių puslapių www.rekvizitai.lt ir www.vmi.lt, kuriais siekiama įrodyti prastą atsakovės finansinę padėtį. Tačiau atskirajame skunde nepateikti jokie argumentai, dėl ko tokie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, jog papildomai pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nenustačius, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šie įrodymai nepriimami ir grąžinami apeliantei.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio nagrinėjamoje byloje, konstatavo, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad vien didelė ieškinio suma ir/ar priešingos ginčo šalies finansinė padėtis pati savaime nelemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti atsakovės finansinę padėtį.
9. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nenustačius atsakovės nesąžiningumo, teisėtumo bei pagrįstumo, pažymėtina, jog kiekvienu atveju siekiant kitos ginčo šalies teisių suvaržymo, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalis turi įrodyti abiejų tokioms priemonėms taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimą.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovei (apeliantei) palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
11. Atskirajame skunde ieškovė (apeliantė) pripažino, kad neturi ir negali pateikti teismui duomenų apie galimus atsakovės nesąžiningus veiksmus siekiant paslėpti ir/ar perleisti turimą turtą, o reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė vien tik atsakovei pareikšto turtinio reikalavimo dydžiu.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiga įrodyti, jog kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui tenka būtent apeliantei, tačiau apeliantei šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, dėl ko naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo prigimtį ir šiuo teismo procesiniu sprendimu sukeliamas teisines pasekmes, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.