- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-2126-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03482-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- E. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7921-848/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. K. įmonei, D. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Nurodė, kad 2012 03 20 transporto priemonė „Land Rover“, v/n CRR111, važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą bei nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, buvo tamsu, duobė buvo pilna vandens. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės galinė dešinės pusės padanga. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.021, PVM sąskaita–faktūra Nr.0178807, ieškovė apskaičiavo įvykio metu padarytus nuostolius 1 048,35 Eur ir juos kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką ir tokiu būdu įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, ir, įvertinusi padangos ir ratlankio nusidėvėjimą, teismo prašė priteisti iš atsakovės 807,89 Eur transporto priemonės remonto kainą pagal UAB ,,Sostena“ pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą, 99,93 Eur kompensacines palūkas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ji nėra atsakinga už padarytą žalą; neįrodytos visos atsakovės atsakomybės sąlygos; nėra įrodymų, kad transporto priemonės vertinimą atliko atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, nebuvo įvertintas padangos nusidėvėjimas; Kelių policijos valdybos 2012 03 20 nutarime nurodyta, kad yra sugadinta užpakalinė dešinės pusės padanga, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja tariamos žalos atlyginimo už naujo ratlankio įsigijimą; į ieškinio reikalavimus visiškai nepagrįstai yra įtrauktas PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 625,94 Eur turtinės žalos, 77,43 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 02 26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 65,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, nustatęs visas būtinąsias viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygas, ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės vertino pagrįstu. Tačiau teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu, priešingu atveju toks asmuo susigrąžintų PVM iš biudžeto ir tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą ir laikė, kad, apskaičiuojant žalos dydį, nepagrįstai įtrauktas 181,95 Eur PVM. Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, tai jos nuostoliu, remontuojant automobilį, teismas pripažino remonto vertę be PVM ir prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 625,94 Eur, o kompensacines palūkanas iki 77,43 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį argumentuodamas tuo, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, turėjo išskaičiuoti PVM dėl to, kad ji yra PVM mokėtoja. Apeliantė teigia, kad draudikui prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda tik tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, nes nėra apmokestinimo objekto. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tik tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Šioje byloje įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė buvo suremontuota, teismui pateikta UAB „Sostena” PVM sąskaita faktūra Serija SOS Nr. 0178807, todėl PVM priteistinas iš atsakovės. Ieškovės pareiga mokėti draudimo išmoką kyla iš draudimo teisinių santykių, t. y. ieškovė prisiėmė riziką sumokėti draudimo išmoką, jeigu atsirastų žala apdraustai transporto priemonei. Ieškovė, kaip PVM mokėtoja veikia (moka PVM ir turi teisę daryti PVM atskaitas) srityse, kurios nėra susijusios su draudimo paslaugų teikimu, ir dėl šios priežasties jai yra suteiktas PVM mokėtojo kodas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ginčo transporto priemonė buvo suremontuota, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pirkimo PVM sumos nelaikė ieškovės nuostoliu. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą nuostatą, kad pirkimo PVM sumos negalima laikyti PVM mokėtojo nuostoliu, kadangi, priešingu atveju, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais teismas sprendė, kad nepagrįstai į ieškovės nuostolius įtrauktas PVM. Ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl teismas sprendė, kad jos nuostoliu remontuojant automobilį pripažintina remonto vertė be PVM. Apeliantė su šiais argumentais nesutinka teigdama, kad ji turi teisę reikalauti atsakovės atlyginti PVM, išmokėtą kartu su draudimo išmoka, nes ji teikė paslaugą draudėjui – už eismo įvykio metu padarytus sugadinimus apdraustai transporto priemonei išmokėjo draudimo išmoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės apdrausta transporto priemonė buvo suremontuota, ir dėl šio fakto nėra ginčo tarp šalių, todėl nėra pagrindo į nuostolius neįtraukti PVM.
Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad PVM sumos negalima laikyti ieškovės nuostoliu, nes ieškovė yra PVM mokėtoja. Byloje nustatyta, kad UAB „Sostena“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą bendrai 1048,35Eur sumai, iš kurios 181,95 Eur sudaro PVM. Ieškovė, atlikusi nuostolių sureguliavimo procedūras, nurodė, kad draudimo išmokos suma yra 1 048,35 Eur, kurią 2013 07 08 vietinio mokėjimo nurodymu pervedė UAB ,,Sostena“. Tai reiškia, kad automobilio remonto išlaidos buvo apmokėtos visiškai, kartu su jose nurodytu PVM. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas teisingai sprendė dėl PVM jo neįtraukdamas į ieškovės nuostolius ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką, konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006 pateiktam išaiškinimui. Tačiau atsakovės nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas PVM įtraukimo į draudėjo (juridinio asmens) nuostolius klausimas draudėjui neremontavus sugadinto automobilio ir jį nesuremontuotą pardavus fiziniam asmeniui (nepasinaudojus PVM atskaita). O nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl į draudimo bendrovės už trečiojo asmens automobilio remonto paslaugas sumokėto pirkimo PVM įtraukimo į draudimo bendrovės nuostolius, t. y. bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Draudžiamojo įvykio metu galiojusios redakcijos LR Draudimo įstatymo 88 straipsnis nustatė, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Ši nuostata įtvirtina ir šiuo metu galiojančios redakcijos LR Draudimo įstatymo 102 straipsnyje. Byloje nenustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas atlygins tik dalį nuostolių, tokio klausimo nekelia ir šalys, todėl ieškovei turi būti atlyginti visi nuostoliai, nemažinant jų PVM dydžiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas PVM, nepagrįstai ieškovei priteisė tik dalį nuostolių, dalį kompensacinių palūkanų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys pakeičia ir priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą padidina iki 807,89 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3p.). Ieškinį patenkinus pilnai, pakeičiama ir sprendimo dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo jas padidinant iki 99,93 Eur. Pakeitus sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d. ). Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistas žyminis mokestis padidintinas iki 77,92 Eur, bei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 7 d., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas turtinę žalą padidinti iki 807,89 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų 89 ct); kompensacines palūkanas padidinti iki 99,93 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 93 ct); bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 77,92 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 92 ct).
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.