Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei J. V.,

žodinio proceso tvarka (kartu ir nuotoliniu būdu, naudojant Zoom programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui L. L. dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos sąlygos ieškinio tenkinimui – G. D. gimė ne santuokoje, atsakovas neneigia, kad jis yra vaiko tėvas, vaiko gimimo liudijime nėra nurodyti tėvo kilmės duomenys.

4. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad būtina užtikrinti atitinkamus vaiko poreikius, t. y. gyvenamosios vietos (komunaliniams mokesčiams ieškovė nurodė per mėnesį išleidžianti 150 Eur šildymo sezono metu, 50 Eur vasaros sezono metu); maitinimosi (ieškovė nurodė per mėnesį išleidžianti 200 Eur); aprangos (dukros aprangai, avalynei, sauskelnėms, servetėlėms ieškovė nurodė per mėnesį išleidžianti 100 Eur); laisvalaikio (ieškovė nurodė per mėnesį išleidžianti 50 Eur). Ieškovė nurodė, kad jos pajamos nėra didelės – gauna tik vaiko priežiūros išmoką, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturiu. Ieškovė prašomo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymo dydį bei jo įsiskolinimą sieja su minimalios mėnesinės algos dydžiu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė tenkinti jos ieškinio reikalavimus.

6. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka nepilnamečio ieškovės vaiko teises bei teisėtus interesus. Byloje tikslinga skirti ekspertizę tėvystei nustatyti. Pažymėjo, kad ieškovės pajamos per mėnesį viso sudaro 501,97 Eur, ji pagal galimybes stengiasi užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovės šeima gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, sąlygos geros. Vaikas sveikas, neturi specialiųjų sveikatos poreikių. Nurodė, kad vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma neprieštarauja vaiko interesams bei atitinka jo poreikius. Išvadoje pažymėta, kad ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neprieštaraujama, jeigu nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

7. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą.

8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu teismui nepateikė, teismo posėdyje, nors apie posėdžio laiką bei vietą buvo tinkamai informuotas, nedalyvavo (atsakovas taip pat nedalyvavo teismo posėdyje ir nuotoliniu būdu).

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 388 straipsnio taikymo

9. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta atsakovui byloje nepareiškus atsiliepimo į ieškinį, t. y. nepateikus pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, bei nedalyvaujant teismo posėdyje.

10. Pažymėtina, kad CPK 388 straipsnis, reglamentuojantis šalių dalyvavimą teismo posėdyje, kai teisme sprendžiamas tėvystės (motinystės) nustatymo klausimas, įtvirtina, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šeimos bylose galimi tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Kartu pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

12. Šiuo atveju teismas ėmėsi procesinių priemonių atsakovo būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti – teismo posėdžiai, atsakovui juose nedalyvaujant, buvo eilę kartų (penkis kartus) atidėti, su atsakovu buvo mėginama kontaktuoti visais įmanomais būdais – atsakovo gyvenamosios vietos adresu, per atsakovo darbovietes, jo aktyvaus elektroninio pašto adresu; atsakovui už nedalyvavimą teismo posėdžiuose, kuriuose jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, buvo skirta bauda; atsakovą tris kartus buvo mėginta atvesdinti į teismo posėdžius; atsakovui pakartotinai jo aktyvaus elektroninio pašto adresu (kuriuo pats atsakovas teismą informavo, kad yra išvykęs į užsienį), buvo siųsta ieškinio kopija, įpareigojant atsakovą pateikti atsiliepimą į ieškinį arba bent išdėstyti poziciją dėl ieškinio reikalavimų; siekiant užtikrinti atsakovo galimybes dalyvauti teismo posėdyje, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos, buvo organizuojamas nuotolinis teismo posėdis (atsakovui jo aktyvaus elektroninio pašto adresu buvo išsiųsta nuoroda bei prisijungimai prie nuotolinio teismo posėdžio, su nuoroda, kad atsakovas informuotų teismą apie aplinkybes (jeigu tokių būtų), trukdančias jam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu teismo paskirto teismo posėdžio metu).

13. Nepaisant visų paminėtų veiksmų, atsakovas jokio procesinio dokumento, išskyrus elektroninį laišką, kuriuo teismą informavo, kad šiuo metu yra išvykęs į užsienį (pastarąją aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra – nors atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį, nustatyta, kad proceso metu jis dirbo bendrovėse Lietuvoje), nepateikė, kaip ir nedalyvavo nei viename teismo posėdyje (taip pat ir organizuotame nuotoliniu būdu). Teismui nekyla abejonių, kad atsakovui buvo žinoma apie vykstantį šios bylos procesą – tą patvirtina ne tik šiame sprendime jau aptarti duomenys (aplinkybės), bet ir atsakovo teismui siųsti elektroniniai laiškai, kuriais jis patvirtino dalies procesinių dokumentų byloje gavimą. Minėtą aplinkybę papildomai patvirtina ir ieškovės paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, kad tiek apie proceso pradžią, tiek apie kiekvieną teismo posėdį pati ieškovė informuodavo atsakovą telefonu. Pažymėtina, kad atsakovas ne tik nesinaudojo teismo suteiktomis galimybėmis jam dalyvauti procese, tačiau pats, žinodamas apie procesą, nereiškė jokių prašymų teismui – minėta, kad atsakovas tik informavo teismą, jog šiuo metu yra išvykęs į užsienį, tačiau tuo pačiu neteikė jokių prašymų teismui (pratęsti procesinių dokumentų pateikimo terminus byloje, atidėti teismo posėdžius, ar užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose kitu (pvz. nuotoliniu) būdu). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, susisiekęs su teismui elektroniniu paštu, prieštaravimo nei vienam iš ieškinio reikalavimų neišreiškė, kitais žodžiais tariant, atsakovas nenurodė, kad bent vienas ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti teismo atmestas.

14. Aptartas atsakovo elgesys teismo vertintinas kaip nesąžiningas ir vilkinantis bylos procesą bei sudarantis pagrindą CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytai atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimčiai taikyti. Minėtos išimties taikymas susiklosčius situacijai byloje, kai atsakovas akivaizdžiai ignoruoja vykstantį procesą, nors prieštaravimų byloje nereiškia, šiuo atveju būtinas ir ieškovės dukros interesais.

Dėl tėvystės nustatymo

15. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti, kad atsakovas L. L. yra jos dukros G. D. tėvas. Byloje pateiktame (duomenys neskelbtini). G. D. gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. G. D. gimė nesusituokusiai motinai – ieškovei.

16. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus.

17. Tuo atveju, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis).

18. Idealiu atveju tėvystė turėtų apimti visus ją sudarančius komponentus, t. y. ketinimą tapti tėvu (tyčinė tėvystė), genetinį ryšį (biologinė tėvystė), emocinį kontaktą (psichologinė tėvystė) ir socialinius santykius (funkcinė, socialinė tėvystė, pasireiškianti tėvo pareigų atlikimu). Tačiau ne visada tėvystės pagrindą sudaro visi šie komponentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

19. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis). Būtent dėl šių tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų turinio yra svarbus vaiko kilmės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

20. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

21. Tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo institutą, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Alternatyvios priemonės, kokios yra minimos EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Minėtos ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

23. Aptariama nuostata yra įtvirtinta prioritetinei vaikų teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) užtikrinti. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, grindžiamus jo kilme, ir eliminuoti spėjamo vaiko tėvo, kaip atsakovo pagal ieškinį dėl tėvystės nustatymo, galimybę atsisakyti ir vengti prisiimti pirmiau įvardytas pareigas, prisidengiant savo teise atsisakyti ekspertizės, ir yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią ekspertizės atsisakymas gali būti pripažįstamas kaip tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Pažymėtina, kad atsakovui dar 2020 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi buvo išaiškinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada; taip pat, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nepaisant to, taip pat visų veiksmų, kurių ėmėsi teismas, siekdamas išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimų, o taip pat ir dėl ekspertizės byloje skyrimo, atsakovo pozicija byloje nebuvo gauta, kaip ir nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl ekspertizės atlikimo. Teismas atsakovo veiksmus, išsamiai aptartus ankstesnėje šio sprendimo dalyje, o būtent – jo nesąžiningą procesinį elgesį, vykstančio proceso ignoravimą, prieštaravimų byloje nepateikimą (tarp jų ir dėl šioje sprendimo dalyje aptariamų ieškinio reikalavimų), vertina kaip ekspertizės atsisakymą, o tuo pačiu ir tėvystės įrodymą (CPK 389 straipsnis, šiame sprendime aptarta kasacinio teismo praktika).

25. Pagrindą spręsti, kad atsakovas L. L. yra ieškovės dukros G. D. tėvas, sudaro ir kitų bylos įrodymų visetas. Visų pirma, tai ieškovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išdėstyti paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs ir byloje nepaneigti – teismui nėra pagrindo jais nesiremti. Remiantis ieškovės paaiškinimais byloje, ji su atsakovu iki dukros gimimo palaikė artimus santykius, nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo pat dukros gimimo pripažino tėvystę, jos neginčijo, ginčas su atsakovu iš esmės yra kilęs tik dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo. Į bylą taip pat pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, kuriame atsakovas nurodo, kad dukra yra ir jo, taip pat atsakovo ir ieškovės dukros bendros fotonuotraukos. Jokie aptariamus įrodymus paneigiantys duomenys į bylą nėra pateikti (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, egzistuoja pagrindas šioje sprendimo dalyje aptariamo ieškinio reikalavimo tenkinimui, nustatant, kad atsakovas L. L. yra ieškovės dukros G. D. tėvas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

27. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti dukrai G. D. iš atsakovo išlaikymą – po 218 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 1 818 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

29. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas materialiai (kokia nors apimtimi) rūpinosi vaiku, taigi vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo tinkamai užtikrinta. Atsakovas prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo, kaip ir dėl kitų ieškinio reikalavimų, nereiškė. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, ar kitas aplinkybes, galinčias apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką.

32. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 218 Eur per mėnesį, atitinka atsakovo turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

33. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, mokamo kas mėnesį 218 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

34. Minėta, kad teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, taip pat, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinamas taip pat ir ieškinio reikalavimas dėl 1 818 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovė, reikšdama ieškinį teismui, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas).

38. Byloje ieškinys taip pat pareikštas ir dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pastaruosius ieškinio reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo sudaro 59 Eur (reikalavimų dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo) ir 41 Eur (reikalavimų dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso už aptariamus ieškinio reikalavimus mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis.

40. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 100 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas L. L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) yra G. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) yra L. L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo L. L. nepilnamečiam vaikui G. D. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 218 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo L. L. nepilnamečiam vaikui G. D. 1 818 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti R. D. uzufrukto teise tvarkyti G. D. tenkantį išlaikymą.

Priteisti ieškovės R. D. naudai iš atsakovo L. L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.