- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-470-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46496-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Civilinis ieškovas
- D. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaltinamojo A. K. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
2. Alytaus apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo prašoma skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė tokį D. K. prašymą.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusioji ir civilinės ieškovė nesutikdama su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi skundu apygardos teismui prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui – statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini).
3.1. Skunde nurodoma, jog statinio, esančio (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas būtent yra kaltinamasis A. K.. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad jis yra investavęs savo lėšas į statinio statybas ir įrengimą bei pritaikymą gyventi. Tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamojo tėvas A. K.. Išvadą, jog statinio faktinis savininkas yra kaltinamasis, dar labiau pagrindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nustatytos aplinkybės, iš kurių akivaizdžiai matyti tyčinis vengimas statinį įregistruoti. Nors statinys pagal projektą yra ūkinės - pagalbinės paskirties, tačiau yra įrengtas ir pritaikytas gyventi - visos antro aukšto patalpos yra gyvenamosios paskirties.
3.2. Nukentėjusioji pažymi, jog A. K. iki šio skundo surašymo dienos yra nesumokėjęs 17 207,86 eurų vaikų išlaikymo įsiskolinimo, 2 400 eurų ankstesnėse bylose priteistų ieškinių, 1 200 eurų procesinių palūkanų, todėl tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nemokės ir galimai priteisto ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, todėl procesinės prievartos priemonės yra būtinos. Be to, kyla grėsmė, jog kaltinamasis šiuo metu jam priklausantį, nors Registrų centre neregistruotą turtą, gali įteisinti kito asmens vardu ir taip apsunkinti paties ieškinio užtikrinimą.
Atsiliepimas
4. Kaltinamasis A. K. atsiliepimu į D. K. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime kaltinamasis pažymi, jog jis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jokių pastatų savo lėšomis nepasistatė ir neįsirengė. Nekilnojamasis turtas adresu - (duomenys neskelbtini), kuriam prašoma taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, priklauso jo tėvui A. K., kuris neturi nieko bendro su sūnui pareikštais kaltinimais. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. K. neteisėtai renka informaciją apie kaltinamojo tėvą, jo nuosavybę, statybas ir panašiai. Be jo sutikimo pateikia informaciją tretiesiems asmenims bei ją viešina. Spręstinas klausimas ar apskritai teisėtai D. K. yra suteikiami duomenys bei informacija apie kaltinamojo tėvą ir ar jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalies požymių. Kaltinamojo tėvas A. K. jaučiasi nukentėjusiosios nuolat persekiojamas, nepagrįstai skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kurios darbuotojai visiškai be teisinio pagrindo teikia nukentėjusiajai informaciją apie jo turimą turtą ir panašiai.
4.2. Be to, kaltinamasis A. K. nurodo, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrįsto ir teisėto pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Civilinis ieškinys šiuo metu nėra patenkintas, o kaltinamojo A. K. kaltė dar neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio BPK straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai byla yra perduota teismui, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamos Alytaus apylinkės teismo nutarties turinį bei nukentėjusiosios ir civilinio ieškovės skundo argumentus konstatuotina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamo A. K. turtui vertinamu atveju nepaskirtas pagrįstai. BPK normų, reglamentuojančių laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimą, pažeidimų, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį teisinio pagrindo nėra.
7. BPK 109 straipsnis numato teisę asmens, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. yra kaltinamas tuo, jog vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, mokėti lėšas jų išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikams, dėl ko laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. susidarė 3 870 Eur įsiskolinimas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė kaltinamam pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. K. priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Būtent šio reikalavimo užtikrinimui D. K. ir prašė taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog vien tik civilinio ieškinio pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kadangi tai iš esmės priklauso vien tik nuo pareiškėjo valios.
8. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir D. K. skundo teiginiai, jog baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis savo lėšomis pasistatė ir įsirengė namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, siekdamas išvengti šio turto arešto, statinio neįteisina. Aukštesnės instancijos teismas pritardamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje padarytai išvadai pažymi, jog iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad kaltinamojo A. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Be to, kaltinamasis kartu su atsikirtimais į D. K. skundą pridėjo VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., tai yra kaltinamojo A. K. tėvui. Daugiau jokių kitų duomenų, jog minėtas nekilnojamasis turtas kaip nors priklauso kaltinamajam A. K., baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Taigi, kaltinamajam neturint savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, juo labiau nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašyme minimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas neatitiktų BPK 151 straipsnio instituto paskirties ir pagrindinio tikslo išsaugoti kaltinamojo turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas, sunaikintas ar panašiai.
9. Nors nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodo, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad A. K. galimai neatlygins šioje baudžiamojoje byloje priteisto civilinio ieškinio, kadangi yra neatlyginęs kitose bylose priteistų sumų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą kitose bylose A. K. atžvilgiu priteisti civiliniai ieškiniai esminės reikšmės neturi. Šioje byloje, nenustačius jokių BPK 151 straipsnyje įtvirtintų laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymui būtinų pagrindų, taikyti šią procesinę prievartos priemonę atsižvelgiant į kitose bylose tam pačiam asmeniui pareikštų/priteistų civilinių ieškinių dydžius, nėra teisinio pagrindo. Atmetant D. K. skundo argumentus dėl galimo A. K. vengimo atlyginti neturtinę žalą, pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Patenkinus civilinį ieškinį, civiliniam ieškovui išduodamas vykdomasis teismo dokumentas, kuris gali būti vykdomas antstolių pagalba, todėl asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vengiant atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam, galimas priverstinis šios žalos išieškojimas.
10. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, tenkinti objektyviais duomenimis nepagrįstą D. K. skundą ir jo pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra nei juridinio, nei faktinio pagrindo, todėl D. K. skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.