Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. nukentėjusiajai D. K. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog turi pareigą pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas po 43,75 Eur periodines išmokas, kurios 2016 m. liepos 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu padidintos iki 200 Eur sumos nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. K., nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. spalio 31 d., galėdamas ir privalėdamas šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, mokėti lėšas jų išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikams, dėl to laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. spalio 31 d. susidarė 3 870 Eur įsiskolinimas.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytų bausmių įtaką nuteistojo elgesiui ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Nagrinėdamas pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti teismas pažymėjo, kad abejonių dėl to, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, nekyla, tačiau įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, buvusias pasekmes, kuriomis grindžiami nukentėjusiosios paaiškinimai, žalą padariusio asmens kaltę, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinto iš dalies.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėja nukentėjusiosios apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 straipsnio 4 dalyje reglamentuota nuteistojo, išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėties bloginimo galimybė. Tačiau padėtis gali būti bloginama tik tuo atveju, kai dėl to yra paduoti prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu to prašoma skunde. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nukentėjusioji, prašydama sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę ir civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visa apimtimi.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiama nuosprendį, nukentėjusiosios apeliacinį skundą, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog bausmės A. K. skyrimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir jis dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nubaustas akivaizdžiai per švelnia, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkančia bausme. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., paminėtų reikalavimų laikėsi. Asmuo, padaręs BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir yra individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nors A. K. padarytas tyčinis nusikaltimas yra nesunkus, tačiau praeityje jis jau yra du kartus teistas už analogišką nusikaltimą, jam paskiriant arešto bausmes, kurios, akivaizdu, nuo neteisėto elgesio nesulaikė, t. y. įvertinęs tas aplinkybes, kurias skunde akcentuoja ir apeliantė, visiškai pagrįstai sprendė, kad analizuojamu atveju bausmės tikslams pasiekti yra būtina skirti griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, žinodamas apie pareigą išlaikyti vaikus, nesistengė įsidarbinti, neieškojo galimybių įgyti specialybę, taip didindamas savo galimybes gauti didesnes pajamas, tokiu elgesiu rodydamas abejingumą tiek nusikaltimu sukeltoms pasekmėms (nepilnamečiai vaikai negavo išlaikymo), tiek savo pareigos prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymui. Nuosprendyje atsižvelgta ir į atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baustumus administracine tvarka. Taigi į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei, analizuojamu atveju buvo atsižvelgta, A. K. laisvės atėmimo bausmė paskirta BK 164 straipsnio sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą, gali būti skiriama laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė, o minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), tačiau aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos ir kurios sudarytų pagrindą griežtinti A. K. paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams, apeliaciniame skunde nėra nurodytos. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistajam, įvertinus jo pastangų keisti savo elgesį nebuvimą, anksčiau taikytų arešto bausmių neveiksmingumą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo paskirta griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas nepažeidžiant BK 54, 61 straipsnių reikalavimų. A. K. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Griežtinti šią bausmę, kaip to prašoma skunde, esant aukščiau paminėtiems duomenims ir nenustačius BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pažeidimo, nėra pagrindo.

9. Skundžiamu nuosprendžiui A. K. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio taikymas nėra ginčijamas, tačiau prašoma laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą pailginti iki 1 metų 6 mėnesių argumentuojant tuo, kad ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas leis užtikrinti bausmės tikslų pasiekimą, kaltinamasis ilgesnį laiką bus kontroliuojamas. Atmetant šį prašymą, kaip nepagrįstą, visų pirma atkreipiamas dėmesys į BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už nesunkų nusikaltimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienų iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas minimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, tačiau įvertinus tai, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 4 mėnesiai, daugiau negu dvigubai ilgesnis šios rūšies bausmės vykdymo atidėjimo terminas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamas bausmės paskirčiai įgyvendinti. Tuo labiau, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. K. buvo paskirti įpareigojimai tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą, taip siekiant įgyvendinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistajam skirtų įpareigojimu aspektu pažymima, kad nors apeliantė prašo skirti nuteistajam įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotikų), byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų sąlygotą jo nusikalstamą elgesį, prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per švelni, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl ją griežtinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimu teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies ir prašant iš nuteistojo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti nenustatė. BPK 109 straipsnyje reglamentuota nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą, taip pat faktas, jog D. K. dėl A. K. padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, šioje byloje nėra ginčijami. Vertinamu atveju keliamas klausimas dėl teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad neturtinės žalos samprata, jos nustatymo kriterijai BPK nėra reglamentuoti. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu atveju teismas sprendžia individualiai, ištyręs ir įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visos aplinkybės, kurias apeliaciniame skunde mini D. K., buvo įvertintos ir į jas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos nuomone nukentėjusiajai D. K. priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nukentėjusioji buvo pareiškusi 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, A. K. padarytą veiką ir jos pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma bus 400 Eur. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios intereso gauti neturtinės žalos atlyginimą patenkinimą, tačiau įvertino ir su nuteistojo turtine padėtimi bei realia galimybe atlyginti priteistą neturtinę žalą susijusias aplinkybes, tuo pačiu atsižvelgdamas ir į nukentėjusiosios vaikų teisės gauti išlaikymą iš nuteistojo užtikrinimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos – vengimo išlaikyti vaikus, nukentėjusioji patyrė ilgalaikes ir reikšmingas pasekmes savo fizinei ar psichinei sveikatai (lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, jai diagnozuotos patirtų dvasinių išgyvenimų sąlygotos ligos ir kt.), todėl vien tik apeliantės nurodomos su darbine veikla susijusios aplinkybės (ilgesnis darbo laikas, papildomas darbas) bei rūpestis dėl vaikų gerovės, finansinio stabilumo, bendravimo su vaikais trūkumo, nors ir yra svarbios, vis tik nėra pakankamos neturtinę žalą vertinti didesne, negu pirmosios instancijos teismas, suma.

13. Esant paminėtų aplinkybių visumai teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, netinkamai taikė įstatymą, nustatantį neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, atsižvelgė į nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo poreikį ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Teismo nustatyta piniginė kompensacija už patirtą skriaudą yra teisinga. Atsižvelgiant į tai tenkinti nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą ir nuosprendį pakeisti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinant visa apimtimi, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.