Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-47-354/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
AN2-47-354/2021
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00024-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Šiaulių apskrities VPK Raseinių policijos komisariartas
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-47-354/2021Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00024-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.1; 1.5.3; 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė nuobauda – 1 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) dienos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 33 eurų bauda; pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 eurų bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1 200 eurų bauda su specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) dienos (b. l. 49-52).

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 25 d. 21.49 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pusė), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas neįregistruotą (neperregistruotą) transporto priemonę „CHRYSLER VOYAGER“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią N. K., jos nesuvaldė, dėl to nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelio atitvarus bei juos apgadino. Vairuotojas be transporto priemonės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio atitvarai. AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 841,19 eurų turtinė žala. Be to, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „CHRYSLER VOYAGER“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 219.1, 222, 226 punktų reikalavimus (b. l. 2).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimo dalį dėl specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams. Netenkinus jo prašymo, prašo nustatyti trumpesnį teisių atėmimo terminą.

3.1. Skundu apeliantas neginčija padaryto administracinio nusižengimo, kaltės, tik nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nurodo, kad jis ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne dėl to, kad vengtų atsakomybės už vairavimą neturint tam specialios teisės ar už eismo įvykio sukėlimą būnant neblaiviam. Paaiškina, kad jam inkriminuotą ANK 426 straipsnio 2 dalies administracinį nusižengimą jis padarė dėl to, kad neturėjo priemonių iškviesti pagalbos nuotoliniu būdu (buvo išsikrovęs telefonas), todėl ėjo ieškoti pagalbos. Jis nesuvaldė transporto priemonės, kuriai (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė byloje nėra paneigta). Apelianto teigimu, jis po valandos grįžo į įvykio vietą, tačiau neberado automobilio.

3.2. Apeliantas nurodo, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, t. y. įgijęs išsilavinimą, šiuo metu ieškosi darbo, nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs ir augina (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi. Teigia, kad iki padarytų administracinių nusižengimų jis nėra baustas administracine tvarka (padaręs teisės pažeidimų), todėl jo padaryti nusižengimai yra atsitiktiniai.

3.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs nepripažino ypatinga aplinkybe to fakto, jog jam teisė vairuoti yra ypač reikalinga dėl darbo. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nėra išvystytas viešasis transportas, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemonių, jis negalės susirasti darbo, kadangi gyvenamojoje vietoje nėra darbo pasiūlos, todėl galimybė susirasti darbą tiesiogiai priklauso nuo galimybės išvykti už gyvenamosios vietos ribų. Teigia, kad negalėdamas susirasti darbo, negalės išlaikyti savo šeimos, (duomenys neskelbtini) sūnaus. Apelianto teigimu, nors jo (duomenys neskelbtini) ir turi teisę vairuoti, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) transporto priemonių nevairuoja.

3.4. Akcentuoja, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų jis patiria tam tikrus suvaržymus, t. y. jį baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda – bauda, kurios sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam, bet ir visai jo šeimai. Jam (A. K.) teko patirti (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimų padarymo, nes nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato teisės ir moralės normos. Apibendrindamas savo skundą nurodo, kad egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde akcentuoja teismų praktiką, kurioje asmenims nebuvo skirta arba buvo sutrumpintas administracinio poveikio priemonės atėmimo terminas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 56-65).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – ir Institucija) prašo netenkinti A. K. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimą.

1.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad įvykio dieną, po įvykusio eismo įvykio, A. K. parėjo pas (duomenys neskelbtini) į namus, tačiau jau turėdamas galimybę pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį to nepadarė (patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jo (duomenys neskelbtini) V. K., automobilio savininkės N. K. parodymai). Be to, N. K. patvirtino faktą, kad su jos vardu registruota transporto priemone iš namų neblaivus išvažiavo (duomenys neskelbtini). Institucijos manymu, neatmetama galimybė, kad A. K. galėjo transporto priemonę vairuoti būdamas neblaivus ir po eismo įvykio, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atkreipia dėmesį į tai, kad po eismo įvykio automobilis buvo rastas atrakintas, su jame paliktais asmeniniais daiktais. Nepagrįsti A. K. argumentai, kad jis po valandos laiko sugrįžo į eismo įvykio vietą, nes policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje buvo iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki tol, kol atliko tyrimo veiksmus įvykio vietoje. A. K. į eismo įvykio vietą sugrįžęs nebuvo.

1.2. Institucijos manymu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

1. Apeliacinis skundas atmestinas.

2. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jos neskirti arba ją sušvelninti, sutrumpinant už padarytus nusižengimus paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

2.1. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato, kad „pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų“. Minėto straipsnio 7 dalis numato, kad „už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų“.

2.2. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas A. K. administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatyta viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. K. praeityje administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartus, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vedęs, augina (duomenys neskelbtini) m. gimusį (duomenys neskelbtini) vaiką, (duomenys neskelbtini), neturi teistumo. Taip pat byloje nustatyta, kad A. K. administracinius nusižengimus padarė tamsiu paros metu, žiemą, kelyje (duomenys neskelbtini) apgadino (duomenys neskelbtini) kelio pusėje esantį atitvarą, tuo AB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 841,19 eurų turtinę žalą, padaręs eismo įvykį, iš karto apie tai nepranešė policijai (policijai jis paskambino tik sekančią dieną po įvykio, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d. 10.48 val.) bei savavališkai pasišalino iš eismo įvykio padarymo vietos (duomenys neskelbtini) palikdamas apgadintą automobilį su savo asmeniniais daiktais, duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala yra atlyginta, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. K. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

2.3. Administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skundžiamu nutarimu apeliantui paskirta įstatyme nustatytam minimaliam 1 metų terminui, todėl ji nelaikytina per griežta, ją švelninti, t. y. nustatyti trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą, kaip skundu prašo apeliantas, pagrindo nėra. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

2.4. Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metams, iš esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos A. K. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės dirbti ir/ar susirasti darbo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. Būtina atkreipti dėmesį, kad A. K. dar prieš darydamas administracinius nusižengimus galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, poreikis vairuoti transporto priemones dėl darbo paieškų atsirado ne po administracinių nusižengimų padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimų padarymo, jos niekaip nesutrukdė jam padaryti administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta jam galimybės apskritai dirbti. Apygardos teismo vertinimu, paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga A. K. padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau paskirtų baudų sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytus teisės pažeidimus paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo.

2.5. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama, jog A. K. vairavo būdamas blaivus, jog (duomenys neskelbtini), o iš įvykio vietos pasišalino, nes jo telefonas buvo išsikrovęs ir jis norėjo prisikviesti pagalbą, be to, dėl nusižengimų jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai turėtų būti vertinama kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Nors A. K. teigia, kad vairavo būdamas blaivus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė jam niekaip nesutrukdė padaryti visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, todėl tai nelaikytina aplinkybe, leidžiančia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį suformulavo kaip materialią, reikalaujančią konkrečių alternatyvių padarinių kilimo dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, šiuo atveju – žalos, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Nagrinėjamu atveju A. K. padaryti KET pažeidimai lėmė turtinės žalos kilimą (apgadintas (duomenys neskelbtini) kelio pusės atitvaras bei (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) pusė), todėl A. K. nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės ir nemažina nei jo, nei jo padarytų nusižengimų pavojingumo. Pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusižengimų ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą. A. K. savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti tuo, kad įvykio metu jo automobiliui (duomenys neskelbtini), kad jo telefonas išsikrovė, todėl jis, ieškodamas pagalbos, pasišalino iš įvykio vietos. Be to, anot apelianto, jis apie kilusį eismo įvykį neinformavo policijos pareigūnų, nes manė, kad tai yra nebūtina (apie eismo įvykį jis pranešė tik kitą dieną, ieškodamas nuo (duomenys neskelbtini) nuvežto automobilio). Remiantis bylos duomenimis, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo A. K., jis tą pačią dieną į įvykio vietą po valandos negrįžo, o būdamas pas (duomenys neskelbtini) V. K., t. y. jau turėdamas galimybę pranešti apie įvykį, nepranešė policijos pareigūnams apie įvykusį eismo įvykį (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. M. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos A. R. tarnybiniai pranešimai) (b. l. 8-9). Apygardos teismas aptariamus apeliacinio skundo argumentus vertina tik kaip pažeidėjo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, ir tai rodo, kad A. K. savo elgesio nevertina kritiškai, išvadų iš padarytų nusižengimų nėra padaręs, todėl jam paskyrus švelnesnę nei numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonę arba jos iš viso neskyrus nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

2.6. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas yra proporcingas A. K. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo (ANK 426 straipsnio 2 dalis) pavojingumui, iš esmės yra suderintas su kitais administracinės nuobaudos tikslais.

1. Apeliantas savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas grindžia ir teismų praktikos pavyzdžiais, kuriais asmenims buvo sutrumpinamas arba neskiriamas administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas.

1.1. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-648/2018).

1.2. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų sprendimai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sutrumpinant asmenimis paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jos netaikant, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, o tai neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių (netapatūs asmens padaryti administraciniai nusižengimai, nagrinėjamu atveju asmeniui neinkriminuota ANK 422 straipsnio 5 dalis, kuria asmuo nusižengimus padarė būdamas neblaivus). Taigi, šiuo atveju apelianto nurodyti teismų sprendimai nelaikytini precedentais ir jais negali būti remiamasi nagrinėjant A. K. skundą.

2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimas ar jos netaikymas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismo nuomone, A. K. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog sutrumpinus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jos netaikant, tikėtina, kad A. K. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus administracinius nusižengimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

3. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė