Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 19 d., 0.01 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas sunkiai girtas ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, teisė jam atimta 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu už ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 223 ir 226 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Aurimas Puidokas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti administracines nuobaudas už ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų įvykdymą griežtesnes, o nuobaudą už pakartotinį vairavimą neblaiviam paskirti vadovaujantis ATPK 130² straipsniu, o ne 129 straipsniu, taip pat konfiskuoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas nuobaudą, teismas galbūt neatkreipė dėmesio į tai, kad L. J. pakartotinai padarė pažeidimą po to, kai jam 2014-03-06 buvo paskirta nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir ji yra galiojanti, nes nuobauda nėra išnykusi, bauda nėra sumokėta ar išieškota, o ATPK 36 straipsnyje nurodytas terminas nėra pasibaigęs.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad, paskirdamas minimalias baudas už kiekvieną įvykdytą pažeidimą, nekonfiskuodamas transporto priemonės, teismas neatsižvelgė į sunkinančias atsakomybę aplinkybes, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, kad asmuo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, t. y. pripažintas padaręs tos pačios rūšies pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Aurimas Puidokas neginčija administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. padarytų pažeidimų kvalifikacijos pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, tačiau nesutinka su padaryto pažeidimo kvalifikacija pagal ATPK 129 straipsnį bei pažeidėjui paskirta administracine nuobauda. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalys, 126 straipsnis, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Iš 2016 m. spalio 6 d. Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog L. J. 2014-03-06 už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 5 300 Lt (1 535 Eur) bauda. ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, numatantis, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, jog informacijos apie L. J. paskirtos baudos sumokėjimą nėra (b. l. 39).

2015-07-01 įsigaliojo ATPK 308 straipsnio pakeitimas, kuriame nurodytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Taigi matyti, jog nagrinėjamoje byloje penkerių metų senaties terminas nuo 2014 m. sausio 15 d. padaryto pažeidimo dar nėra suėjęs, kadangi Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas, vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vykdymui buvo perduotas 2014 m. balandžio 15 d. Pažeidėjo veika pagal ATPK 130² straipsnio nuostatas gali būti kvalifikuotina, kai yra galiojančių nuobaudų už ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalyse, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Vadovaujantis ATPK 36 straipsnio turiniu ir nuostatomis, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Nors šiame straipsnyje yra kalbama apie terminą, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau nenurodoma, jog padarius naują administracinį teisės pažeidimą už ankstesnį teisės pažeidimą paskirtos nuobaudos galiojimas prasitęsia. Tokiu atveju, jeigu asmuo padaro naują administracinį teisės pažeidimą, kai nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos įvykdymo, jis yra laikomas asmeniu, kuriam yra paskirta administracinė nuobauda, tačiau ne konkrečiai už ankstesnįjį ar naująjį pažeidimą, o bendrai administracinės nuobaudos prasme. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal 130² straipsnį, turi būti nesuėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas už pažeidimą, patenkantį į ATPK 130² straipsnio minimų pažeidimų sąrašą, o ne už kitus, net ir nuobaudos galiojimo metu padarytus administracinius teisės pažeidimus. Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, formaliai L. J. už 2016 m. rugsėjo 19 d. padarytą pažeidimą galėtų būti taikomas ATPK 130² straipsnis, kadangi nuobauda, paskirta už 2014 m. sausio 15 d. padarytą pažeidimą, vis dar yra galiojanti.

Tačiau iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pažeidėjas 2015-04-03 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu jau buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, pakartotinai vairavo automobilį neblaivus po to, kai jam 2014-03-06 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-03 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą), todėl antrą kartą jis negali būti baudžiamas už tą pačią veiką pagal ATPK 130² straipsnį. Šiuo nagrinėjamu atveju L. J. veika atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai veiką perkvalifikavo iš ATPK 130² straipsnio į ATPK 129 straipsnį ir apygardos teismas neturi pagrindo keisti tokią kvalifikaciją.

Tokią praktiką formuoja ir kiti aukštesniosios instancijos teismai, nurodydami, kad, neperkvalifikavus veikos, būtų pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo principas), kuris reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Įstatymų leidėjas būtent ATPK 130² straipsnio 2 dalies normos, t. y. dėl pakartotinumo jau nubaustam pagal ATPK 130² straipsnį, nepriėmė, atitinkamai ATPK 130² straipsnio dispozicija reikalauja ankstesnių nuobaudų dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalyse, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, bet nėra ATPK 130² straipsnio normos (Kauno apygardos teismo 2013-11-25 nutartis byloje Nr. ATP-1222-508/2013).

Pirmosios instancijos teismas, L. J. skirdamas administracinę nuobaudą, vadovavosi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje. L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad asmuo ne kartą baustas nuobaudomis už KET pažeidimus, t. y. pripažintas padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimus. Tačiau ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kai pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju iki 2016-09-19 padaryto administracinio teisės pažeidimo paskutinis oficialiai užfiksuotas L. J. pažeidimas buvo padarytas 2015-05-11, t. y. daugiau nei prieš metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kadangi kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, o ATPK 30² straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo, tai, aukštesniojo teismo vertinimu, Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu L. J. paskirta administracinė nuobauda – 1 158 Eur bauda – yra parinkta ir individualizuota tinkamai.

ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalių sankcijose nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo taikymo galimybė. Tuo tarpu ATPK 129 straipsnio sankcijoje teisės taikytojui yra suteikiama galimybė skiriant baudą kartu paskirti ir transporto priemonės konfiskavimą, tačiau tokia nuobauda yra numatyta kaip alternatyvi, taigi pirmosios instancijos teismas taikyti transporto priemonės konfiskavimo L. J. neprivalėjo, nors jo pažeidimas ir kvalifikuotas pagal ATPK 129 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su papildomos nuobaudos nepaskyrimu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Aurimo Puidoko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.