Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-18-511/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-06-10
Bylos Nr.: 1-18-511/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00125-2011-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eligijus Gladutis
Nukentėjusysis: V. J., J. K.
Kaltinamasis: D. N.
Advokatai: Mykolas Vytautas Kazlauskas

Kategorijos

1.2.9.2Vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-18-511/2014Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00125-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.2.; (S) 1.2.23.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.13.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,sekretoriaujant Astai Railaitei, Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorams Edgarui Baltrimavičiui, Nidai Grunskienei,

gynėjams advokatams Mykolui Vytautui Kazlauskui, Žygimantui Rutkauskui, Reginai Butnevičienei, Česlovui Petroniui, Lidijai Blinkevičienei,

nukentėjusiosioms V. J., J. K.,

Žemesnės instancijos teismas

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 157 str. 1 d., 259 str. 1 d.,

D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 157 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

D. N. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos bute adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant spintelės neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė nedidelį kiekį psichotropinę medžiagą – 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su gamykline pakuote su užrašu „Lorafen 2.5 mg lorazepamum“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio bendroji masė yra 0,025 g (25 mg), kurias 2011 m. spalio 4 d. 10.15 val. rado ir paėmė kratos metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai.

Dėl kaltinimo D. N. pagal BK 259 str. 1 d.

Pagal pareikštą kaltinimą D. N. parodė, kad iš jo namų kratos metu paimta 10 tablečių vaistų „Lorafen“, kuriuos jis įgijo ir laikė be gydytojo recepto. Šie vaistai buvo išrašyti jo močiutei. Jis šiuos močiutės vaistus pasiėmė, kai ji mirė. Nežinojo, kad šių vaistų be recepto laikyti negalima. Kartais vartodavo šiuos vaistus, kai susinervindavo ir kai užeidavo kojos traukuliai dėl seniau patirtos traumos.

Liudytoja I. N. parodė, jog liudytojos motinai gydytojai buvo išrašę raminančių vaistų. Šių vaistų motina yra davusi nuo nemigos ir D. N..

Liudytoja R. V. parodė, jog raminamuosius vaistus, kurie buvo paimti kratos metu, D. N. pasiėmė po močiutės mirties tvarkantis iš jos buto, nes jam kartais būdavo sunku užmigti, būdavo nervingas, dėl kojos traumos šlubavo.

Iš nutarimo kratai daryti ir kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas D. N. ir rasti vaistai „Lorafen 2,5 mg“ 10 vnt. tablečių (2 t. b. 1. 48-49).

Iš specialisto išvados matyti, kad 10 vnt. rausvos spalvos tablečių iš gamyklinės pakuotės su užrašu „LORAFEN 2,5 mg lorazepamum“, 2011-10-04 kratos metu rastų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį D. N., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio bendroji masė yra 0,025 g (25 mg) (2 t. b. 1. 53-54, 55, 56).

BK 259 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Duomenų, kad kaltinamajam atsirado būtinumas gydytis minėtais medicininiais preparatais, turinčiais psichotropinės medžiagos, byloje nėra. Receptas šiems vaistams D. N. nebuvo išrašytas. Kadangi D. N. neteisėtai disponavimo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, jo veika atitinka BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Skiriant D. N. bausmę pagal BK 259 str. 1 d., atsižvelgtina, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. N. šio nusikaltimo padarymo metu buvo laikomas neteistu ir administracine tvarka nebaustu. Skirtina bausmė – areštas.

Dėl kaltinimų pagal BK 157 str. 1 d. D. Č. ir D. N..

D. Č. ir D. N. kaltinami tuo, jog jie abu ir V. M., iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, siekdami, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, melagingai žadant jai gerai apmokamą darbą prie daržovių, žinant, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudojant jos pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, psichiniu sutrikimu, depresiniu elgesio sutrikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, verbavo, laikė nelaisvėje, gabeno ir perleido vaiką – (duomenys neskelbtini) metų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), o būtent: 2010 m. lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, A. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei V. M. automobilyje „Renault Lagūna“, v.n. (duomenys neskelbtini) D. Č. kartu su V. M. bendrais veiksmais, per kelis kartus, įkalbėjo nukentėjusiąją J. K. vykti į Ispaniją dirbti prie daržovių. J. K. sutikus, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) D. Č. kartu su D. N. nufotografavo nukentėjusiąją J. K.. 2010 m. gruodžio 2 d. D. Č. kartu su V. M. padėjo jai ir jos motinai J. K. pagreitinta tvarka išsiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjo mokestį už jų išdavimą. 2010 m. gruodžio mėnesio nenustatytą dieną D. Č. kartu su V. M. ir D. N., V. M. vairuojamu automobiliu „Renault Lagūna“, v.n. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąją ir iki 2010 m. gruodžio 9 d. laikė ją nelaisvėje – išnuomotame bute (duomenys neskelbtini) name, kur ją prižiūrėjo D. Č.. Po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, V. M. kartu su D. N. nugabeno automobiliu „Renault Lagūna“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. M., nukentėjusiąją J. K. prie (duomenys neskelbtini) pastato Panevėžyje, įsodino į mikroautobusą, vežantį keleivius į Ispanijos Karalystę, vairuojamą R. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas), turint tikslą nugabenti ją į Ispanijos Karalystę, D. N. sumokėjo R. K. 500 litų už jos nugabenimą ir po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną išgabeno nukentėjusiąją J. K. iš Lietuvos Respublikos, po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną nugabenus J. K. į Ispanijos Karalystę, tokiu būdu perleidus ją nenustatytiems asmenims, kurie pasitikę bei įgiję nukentėjusiąją atėmė iš jos asmens dokumentus, laikė nelaisvėje skirtingose vietose, tame tarpe pasimatymų klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, vertė užsiimti prostitucija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. vasario mėn. pradžios.

Kaltinamasis D. Č. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Parodė, kad su J. K. kartu gyveno maždaug pusmetį. Jis galvojo išvažiuoti dirbti į Ispaniją. Konkrečios darbo vietos ten susiradęs nebuvo, Ispanijoje jis nėra buvęs. J. K. tuo metu laukė teismų. Jis jai pasiūlė kartu važiuoti į Ispaniją, nes namuose ją skriaudžia tėvas, o būdama nuteista papuls į kalėjimą. Ji sutiko. Kadangi jie neturėjo kur gyventi, paprašė V. M., kad jis išnuomotų Panevėžyje butą, nes V. M. gyveno Panevėžyje ir jam surasti butą buvo lengviau. Jis pats Panevėžio mieste būtų dirbęs statybos darbus. Su V. M. bendraudavo, anksčiau yra kartu dirbę. V. M. jiems su J. K. surado ir už 70 litų išnuomojo butą Tulpių g. savaitei. Į tą butą jį ir J. K. nuvežė V. M.. Jokie kiti asmenys nevažiavo. Buto raktus padavė kažkoks žmogus, kurio neatpažintų. Kadangi J. K. neturėjo asmens dokumento, D. Č. nusprendė kreiptis dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo J. K. skubos tvarka, kad ji galėtų greičiau išvykti į užsienį. Į migracijos tarnybą J. K., jos motiną ir jį patį nuvežė V. M.. Kadangi J. K. pasas negaliojo, buvo paduotas prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę ir J. K.. Už J. K. ir J. K. asmens tapatybės dokumentų išdavimą sumokėjo jis. Pinigų tam skolinosi iš V. M.. Važiuojant į migracijos tarnybą V. M. pinigų neturėjo, todėl jis sustojo Liepų al. ir pinigų pasiėmė iš savo namų. Dėl J. K. išvykimo į užsienį D. Č. kalbėjo su jos motina. Motina neprieštaravo. Kadangi kaltinamasis dalyvavo metadono programoje ir ketino dalyvauti reabilitacijoje, išvykti į Ispaniją galėjo tik vėliau nei už mėnesio. Jis pasiūlė J. K. palaukti, tačiau ji sakė, kad laukti nebegali dėl teismų. Ji sakė, kad į užsienį turi kur važiuoti – pas draugą ar draugę, o paskui atvažiuos ir jis. J. K. jam davė to žmogaus telefono numerį, tačiau telefono numeris liko sename telefone. J. K. paklausė jo, gal koks draugas važiuos į Ispaniją, tai gal galėtų pavežti ir ją. Tuo metu buvo atvažiavęs V. M.. Jis paprašė V. M., kad šis surastų autobusą, važiuojantį į Ispaniją. V. M. surado, sutarė su vairuotoju. J. K. iki autobuso nuvežė jis su V. M.. D. Č. vairuotojui už J. K. kelionę sumokėjo 500 Lt, pinigų jis tam pasiskolino iš V. M.. Su J. K. atsisveikino ir ji išvyko. Galėjo būti maždaug gruodžio 10-12 d. Kelionės metu J. K. su juo telefonu nekontaktavo, nes jis buvo pametęs telefoną. V. M. sakė, kad kelis kartus skambino ir rašė žinutes. Vėliau J. K. paskambino jam, kad ją apgavo draugė ar draugas, ir sakė, kad yra kažkokioje prieglaudoje. Jis siūlėsi paprašyti, kad kas nors parvežtų, bet ji paskambino, kad nereikia, nes įsidarbino kirpykloje. Kai J. K. grįžo į Lietuvą, iš karto jam paskambino, jis nuvažiavo ir ją parsivežė. Ji nepasakojo, kur gyveno, kur dirbo, ką darė. Sakė tik, kad dirbo kirpykloje. Kažkada jis J. K. prieš jos išvažiavimą yra nufotografavęs. Tada dviese su V. M. grįždami iš žvejybos važiavo pro jos namus. Jis paskambino, kad ji išeitų ant keliuko pasikalbėti, o kadangi ji buvo juokingai apsirengusi, tai ją nufotografavo. Nuotraukos nebuvo panaudotos. Kai pareigūnai paėmė fotojuostelę, ji buvo apšveista ar sugadinta. Su D. N. buvo susitikę būdami suimti. Anksčiau nėra bendravę.

Kaltinamasis D. N. pagal pareikštą kaltinimą veika, numatyta BK 157 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, jog su J. K. išvežimu į užsienį nėra susijęs. V. M. jam yra pasakojęs, kad padėjo savo draugo draugei išvykti į Ispaniją, tačiau ten kažkas atsitiko, ir ji paskambino V. M. prašydama atsiųsti pinigų sugrįžti atgal. Nukentėjusiąją J. K. yra matęs du kartus – vieną kartą, kai jis susitiko su V. M. Panevėžyje prie „Norfos“. Kartu su V. M. automobiliu važiavo ir nukentėjusioji. V. M. tada sakė, kad ją veža iš policijos komisariato. Kitą kartą su V. M. buvo nuvažiavę iki kaimo pas savo kažkokį draugą pasišnekėti. Matė išėjusius į lauką V. M. draugą ir J. K.. Kaltinamasis tuomet pasiliko automobilyje, gėrė alų ir išlipęs nebuvo. Jis pats su J. K. nėra bendravęs. Su V. M. yra draugai nuo senų laikų, susipažino dirbdami Ispanijoje. V. M. 2010 m. gruodžio mėn. yra skolinęs 100 litų mašinos remontui, V. M. skolą atidavė. V. M. iš jo skolindavosi pinigų ir kitais atvejais, kai nebeturėdavo pinigų. Skolas grąžindavo. Su D. Č. nebuvo pažįstami. Pripažino, jog dalis byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių yra jo ir V. M.. Kai V. M. buvo suimtas, šio prašymu per kitą suimtą draugą domėjosi D. Č.. V. M. žadėjo įvykdyti jo prašymus paveikti nukentėjusiąją, tačiau tik tam, kad nuraminti V. M., bet realiai jokių veiksmų nesiėmė. Kodėl jį apkalba J. K., jis nežino. J. K. jis nefotografavo ir niekur jos nevežė. 2010 m. gruodžio 2-4 d. buvo jo močiutės K. K. laidotuvės, kuriose jis dalyvavo ir niekur vežti J. K. negalėjo.

Nukentėjusioji J. K. parodė, jog 2011 m. lapkričio mėn. ketvirtą dieną iš eilės girtaujant A. K. namuose, ten esant jai, A. K., D. Č. ir V. M., kaltinamasis V. M. jai pasiūlė važiuoti į užsienį dirbti kažkokio darbo Lenkijoje ar Latvijoje. Po kurio laiko, kai V. M. ją pavežė iš policijos namo, automobilyje jis dar kartą pasiūlė važiuoti į užsienį dirbti. Kaip ji suprato, darbas bus susijęs su pomidorų dorojimu. Ji sutiko važiuoti, nes neturėjo pajamų. Nebūtų sutikusi vykti, jeigu būtų žinojusi ar supratusi, kad tas darbas bus prostitutės. Kadangi ji buvo nepilnametė ir neturėjo asmens dokumento, po kurio laiko D. Č. ir V. M. ją ir jos motiną nusivežė į migracijos tarnybą Panevėžyje išsiimti asmens tapatybės kortelių. Apmokėti už dokumentų išdavimą nuėjo jos mama ir D. Č.. V. M. migracijos tarnyboje prisistatė kaip jos patėvis. Jai asmens tapatybės kortelę išdavė per penkias dienas, o motinai – per mėnesį. Iki kol atsiėmė kortelę ir laukė išvykimo, ji su D. Č. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Su D. Č. kelis mėnesius kartu gyveno ir prieš tai. Į šį butą ją su D. Č. atvežė V. M.. Raktą nuo buto turėjo V. M.. Patalynę iš savo namų paėmė D. Č.. Bute lankydavosi ir maistu aprūpindavo V. M.. D. Č. jai sakė, kad pirma į užsienį dirbti nuvažiuos ji, o po to atvažiuos ir jis pats. Kai pasiėmė asmens tapatybės kortelę, sekančią dieną ji išvyko į Ispaniją. Kur konkrečiai važiuos, jai niekas nepasakė. Ją iš buto iki autobuso atvežė V. M. ir D. N.. D. N. sumokėjo vairuotojui už kelionę, o V. M. jai padavė maišelį su maistu. Kelionės metu vaikinas, sėdėjęs prie vairuotojo, jai davė vaistų tablečių ir švirkštu suleido kažkokių vaistų. Autobuso vairuotojas ją išleido degalinėje prie M. miesto, iš kur ją išsivežė du vaikinai, kurie iš anksto žinojo apie jos atvykimą. Vaikinai buvo lietuviai, jai nepažįstami. Ją nuvežė į butą M. mieste. Iš pradžių ji bute buvo viena, paskui atsikraustė dar viena moteris. Vienas iš minėtų dviejų vaikinų paaiškino nukentėjusiajai, kad ji dirbs prostitute. Kai ji pareiškė, jog nesutinka, vienas iš vaikinų ją sumušė ir išprievartavo. Tame bute ji buvo savaitę, ar ilgiau. Po to ją nuvežė į klubą „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirbo prostitute apie savaitę laiko. Jai du kartus per dieną leisdavo narkotikus. Klientus aptarnaudavo ir bute. Pinigus iš klientų pasiimdavo tie vaikinai, jai duodavo tik mažą dalį gautų pinigų. Vienas iš klientų pasitaikė lietuvis. Jos prašymu šis klientas ją nuvežė į degalinę. Degalinėje ten buvusių vairuotojų pagalba išsikvietė policiją. Po to iki grįžimo į Lietuvą, Ispanijoje ji buvo apgyvendinama keliuose globos namuose. Daugiau užsienyje nėra buvusi, iš užsienio kalbų – silpnai kalba rusiškai, o ispaniškai ir kitų kalbų nemoka.

Liudytojas V. K. parodė, kad yra J. K. tėvas. Jam apie J. K. išvykimo į Ispaniją aplinkybes žinoma tik tiek, kad buvo gautas raštas, jog dukra yra užsienyje. Prieš tai dukra su D. Č. ruošėsi važiuoti į Latviją skinti apelsinų arba pomidorų. Kai dukra sugrįžo, ji sakė, kad buvo išvežta į užsienį prievarta. Praeityje yra buvęs toks atvejis, kad jis dukrą auklėjo diržu, dėlto dukra buvo jį apkalbėjusi, kad jis ją išprievartavęs. D. Č. jį sumušė.

Liudytoja J. K. parodė, kad V. M. ir D. Č., su kuriuo jos dukra J. K. draugavo, dukrai siūlė vykti dirbti į užsienį. Dukra kalbėjo, kad ruošiasi važiuoti į Angliją, Airiją ar į Latviją skinti pomidorų. Kadangi be tėvų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepilnametei neišduoda, V. M. kreipėsi į liudytoją kartu vykti į migracijos tarnybą. Ją su dukra į Panevėžio migracijos tarnybą vežė V. M. su D. Č.. Pakeliui Liepų alėjoje V. M. sustojo ir atsinešė pinigų sumokėti už asmens dokumentus. Migracijos tarnyboje V. M. prisistatė J. K. patėviu. Už dokumentus ėjo sumokėti D. Č.. Liudytojai asmens tapatybės kortelė buvo užsakyta išduoti per mėnesį, o J. K. skubos tvarka, gal per savaitę. Kelias dienas pabuvusi namuose, J. K. pabėgo į (duomenys neskelbtini) pas D. Č. su V. M.. Prieš išvykdama į užsienį, su jais dukra dar kartą buvo grįžusi namo pasiimti daiktų. D. Č. sakė, kad su jos dukra nuomojasi butą ir gyvena kartu. D. Č. su V. M. liudytojai sakė, kad dukra išvyks ir užsidirbs pinigų, tačiau nesakė, nei kuriam laikui išvyksta, nei kur. Po Naujųjų metų liudytojai buvo pranešta, kad dukra yra užsienyje prieglaudoje. Su „(duomenys neskelbtini)“ pagalba dukra grįžo į Lietuvą. Grįžusi iš pradžių ji nieko nepasakojo, buvo ištinusi, sakė, kad nuo narkotikų. Vėliau pasipasakojo, kad buvo išvežta į Ispaniją, kur dirbo prostitute. Sugrįžusi iš Ispanijos dukra iš pradžių nuėjo gyventi pas D. Č., vėliau pabendravus su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, padavė pareiškimą policijai. J. K. turi sveikatos problemų, ne sykį gydyta, užeina priepuoliai. Grįžus iš Ispanijos jos sveikata nepasikeitė. Iki nagrinėjamo įvykio į užsienį dukra niekada nebuvo išvykusi, silpnai kalbėjo rusiškai, o kitų užsienio kalbų visai nemokėjo. Grįžusi J. K. turėjo tą patį asmens dokumentą, su kuriuo ir išvyko. Kaltinamasis D. N. liudytojai nėra matytas.

Liudytojas A. K. parodė, jog pas jį namuose (duomenys neskelbtini) lankydavosi buvęs klasiokas V. M. ir kaimynas D. Č.. D. Č. pas jį yra nakvojęs su J. K., kurią pristatė kaip savo panelę. Patvirtino parodymus, jog girdėjo, kaip D. Č. siūlė J. K. važiuoti į užsienį skinti apelsinų.

Liudytojas J. K. parodė, jog tyrė nepilnametės J. K. pirkimo-pardavimo bylą. V. M. telefone buvo adresai įvardinti kaip „D“ ir „D naujas“. Kadangi tai galėjo būti J. K. minėtas asmuo, buvo kreiptasi dėl pokalbių pasiklausymo sankcionavimo. Liudytojas matė grupės asmenų, tarp kurių buvo užsiimančių prekyba žmonėmis, susitikimą prie degalinės, vienas iš asmenų buvo panašus į D. R., todėl iš pradžių buvo manyta, jog minėtas „D“ yra D. R.. Vėliau buvo nustatyta, jog tai kaltinamasis D. N.. Atliekant kratą D. N. bute, stalčiuje buvo rastas telefonas be SIM kortelės ir nustatyta, jog šiuo telefonu buvo kontaktuota su V. M.. Iš V. M. ir D. N. pokalbių telefonų turinio buvo matyti, jog jie bandė paveikti J. K. ir D. Č., kad šie neduotų kaltinamiesiems nepalankių parodymų.

Liudytoja N. O. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) projekto „Pagalba prostitucija ir prekyba moterimis aukoms“ darbuotoja. 2011-03-22 gavo informaciją, jog iš Ispanijos turėtų grįžti mergina, kuri ten buvo parduota. Per vaiko teisių apsaugos tarnybos ir socialinius darbuotojus liudytoja rinko informaciją apie nukentėjusiosios šeimą ir išsiaiškino, jog J. K. šeima gyvena labai skurdžiai. 2011-03-23 ir 2011-03-24 liudytoja kalbėjo su nukentėjusiosios tėvais, klausė, kuo galėtų padėti. 2011-04-01 J. K. mama pranešė, kad dukra grįžo iš užsienio, tačiau ne į namus. 2011-04-03 dieną J. K. mama informavo, kad dukra grįžo namo. 2011-04-05 jos abi atvyko pas liudytoją. J. K. sakė, jog nori rašyti pareiškimą prieš asmenis, kurie ją buvo išvežę. J. K. liudytojai sakė, kad tie asmenys pasiūlė jai vykti į užsienį dirbti kažkokį darbą, bet apie prostituciją nebuvo kalbėta. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad ji buvo Ispanijoje įtraukta į prostituciją ir iš jos buvo pelnomasi. Nukentėjusioji minėjo, kad į užsienį ją išvežė tas žmogus, kurį ji mylėjo, minėjo D. Č.. Liudytoja susisiekė su policijos tyrėju. 2011-04-06 ir 2011-04-07 J. K. buvo apklausta policijoje. Liudytoja patvirtino, jog J. K. ir V. J. buvo apklausiamos atskirai.

Specialistė Ž. P. paaiškino, jog J. K. teikė psichologines konsultacijas. J. K. būklę įvertino kaip sudėtingą dėl nukentėjusiosios turėtų bauginančių patirčių. J. K. neturi socialinių įgūdžių, kaip asmenybė ji nelinkusi paklusti socialinėms normoms ir yra ties adaptacijos riba. Labai linkusi prisirišti, ieško globos. Ji elgiasi gynybiškai, visą laiką ieško nebrandžių būdų nerimui numalšinti. J. K. pasakojimuose gali pridėti detalių, bandyti sukurti tokį vaizdą, kad ja patikėtų.

Liudytojas R. K. parodė, jog jis mikroautobusu veža keleivius į Ispaniją. Keleivius įlaipina Panevėžyje aikštelėje šalia Ukmergės g. esančio prekybos centro „Iki“. Pamena tokį atvejį, kai pavežė merginą iki (duomenys neskelbtini) degalinės prie (duomenys neskelbtini) miesto, nes po to kita keleivė pasigedo savo telefono. Ta mergina po 2-3 dienų jam skambino, prašydama parvežti namo, tačiau jis jau buvo išvykęs. Minėtą merginą į aikštelę Panevėžyje atvežė du vyrukai. Tas, kuris mokėjo pinigus už jos nuvežimą, buvo nedidelio ūgio, panašus į kaltinamąjį D. Č., o kitas buvo didelio ūgio, stambus, panašus į kaltinamąjį V. M.. Prieš merginai išvažiuojant, jie atsisveikino, kažką kalbėjosi. Kas šią merginą pasitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje, liudytojas nepamena. Jo autobusiuke nėra buvę tokių įvykių, kad kas nors su švirkštu leistųsi narkotikus ar vaistus. Giminaičio, ar pažįstamo vardu D., liudytojas neturi.

Liudytojas G. L. parodė, jog dirbdamas Lietuvos Respublikos konsulate Valensijoje dalyvavo sprendžiant J. K. parvežimo į Lietuvą klausimus. J. K. tuo metu buvo Ispanijos nepilnamečių globos institucijoje ir jis su ja kalbėjo telefonu. Jis pats į globos įstaigą nuvykęs nebuvo. Nukentėjusioji telefonu prašė užtikrinti kuo greitesnį jos grįžimą namo, kitų pageidavimų nepareiškė. Bendradarbiavo su Ispanijos atsakingomis globos institucijomis, iš kurių gavo su J. K. susijusius dokumentus. Šių dokumentų pagrindu liudytojas pateikė informaciją 2011-01-12 pranešime Nr. S-11. Su Ispanijos teisėsaugos institucijomis bendradarbiavimas nevyko. Ispanijos teisėsaugos pareigūnai į konsulatą nesikreipė. Duomenis apie J. K. asmenį Ispanijos teisėsaugos pareigūnai galėjo gauti iš Lietuvos policijos institucijų. Konsulate buvo žinoma, kad J. K. byloje buvo liudytoja. Apie apklausų vykdymo eigą bei jų turinį liudytojui nėra žinoma. Apie tai, kada atvyko į Ispaniją, nukentėjusioji telefonu tiksliai pasakyti negalėjo. Vietovardžių ji jokių neminėjo. Ar nukentėjusioji moka ispanų kalbą, ar nemoka, liudytojas su J. K. neaptarinėjo. Liudytojui yra žinoma, jog arčiausiai (duomenys neskelbtini) oficialūs vertėjai iš lietuvių kalbos į ispanų yra Madride, maždaug už 600 kilometrų. Vertėjos ten yra tik dvi, todėl Ispanijos institucijose vertėjų į lietuvių kalbą dalyvavimas oficialiose apklausose yra problematiškas.

Liudytojas J. K. parodė, jog su D. N. 2010-12-02 apie 12.00-12.30 vyko į Karmėlavos aerouostą parsivežti D. N. motinos. D. N. 2010-12-03 ir 2010-12-04 kartu su kitais giminaičiais visą laiką buvo močiutės laidotuvėse.

Liudytoja I. N. parodė analogiškai, kaip J. K., kad 2010-12-02 D. N. su J. K. buvo atvykę jos pasiimti į Karmėlavos oro uostą, o 2010-12-03 ir 2010-12-04 kartu buvo jos motinos laidotuvėse. Liudytoja taip pat parodė, jog tuo metu D. N. su drauge gyveno (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis yra dirbęs Ispanijoje. Liudytoja iš matymo pažįsta V. M., nes kai gyveno Ispanijoje, ten gyveno ir (duomenys neskelbtini) šeima. Liudytojos motinai gydytojai buvo išrašę raminančių vaistų. Šių vaistų motina yra davusi nuo nemigos ir D. N..

Liudytoja R. V. parodė, jog su D. N. kartu gyvena nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. (duomenys neskelbtini) butą nuomojo maždaug nuo 2010 m. pabaigos. 2011 m. gruodžio 3-4 d. kartu su D. N. dalyvavo jo senolės K. K. laidotuvėse. Tada D. N. su dėde J. K. važiavo į oro uostą pasitikti mamos. Pats D. N. neturi vairuotojo teisių ir nevairuoja. Per laidotuves jį paveždavo dėdė J. K.. Prieš mirtį K. K. gyveno (duomenys neskelbtini). Raminamuosius vaistus, kurie buvo paimti kratos metu, D. N. pasiėmė po močiutės mirties tvarkantis iš jos buto, nes jam kartais būdavo sunku užmigti, būdavo nervingas, dėl kojos traumos šlubavo. Ar D. N. kitiems asmenims paskolindavo pinigų, jai nėra žinoma. Kažkada D. N. su tėvu yra dirbęs Ispanijoje, tačiau ji nežino, ar D. N. turi ten pažįstamų ir su jais bendrauja. D. M. liudytoja nepažįsta.

Nukentėjusioji V. J. parodė, jog girdėjo, kaip D. Č. siūlė J. K. važiuoti dirbti į užsienį. Grįžusi iš Ispanijos J. K. liudytojai sakė, jog ten turėjo dirbti prostitute. J. K. prašė jos, kad ji policijos komisariate paliudytų, jog į užsienį buvo išvežta kartu su J. K., nors to iš tiesų ji išvežta nebuvo.

Iš nukentėjusios J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji parodė namą (duomenys neskelbtini), kurio viename iš butų ji gyveno iki buvo išvežta į Ispaniją (l t. b. 1.49-50,51).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. atpažino V. M., apie kurį yra davusi parodymus (1 t. b. 1. 52-54, 55).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. atpažino R. K. kaip asmenį vardu R., vairavusį mikroautobusą, kuriam D. sumokėjo 200 ar 500 litų ir kuris nuvežė ją į Ispaniją (1 t., b. 1. 56-57, 58).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog J. K. neatpažino D. N. (6 t., b.l. 1-3).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog V. J. neatpažino D. N. (6 t., b.l. 4-6).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji J. K. turėjo psichinį sutrikimą, diagnozė: depresinis elgesio sutrikimas. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Šiuo metu J. K. yra psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Mišrūs asmenybės sutrikimai. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, J. K. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, J. K. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos. J. K. nenustatyti atminties sutrikimai. Jai nėra būdinga, kad kiti gali įkalbėti tam tikrą informaciją. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (l t., b. 1. 66-68).

Iš J. K. charakteristikos matyti, kad J. ir V. K. šeima socialiai remtina, įtraukta į (duomenys neskelbtini) seniūnijos probleminių šeimų sąrašą (1 t., b. 1. 79).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad J. K. 2010-12-09 skubos tvarka – per 5 d. d. buvo išduota asmens tapatybės kortelė. J. K. asmens tapatybės kortelė išduota 2010-12-14 (1 t., b. 1. 88, 89-90, 91).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad V. J. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris jai ir J. K. siūlė vykti dirbti į užsienį. Po dviejų savaičių, kai jai buvo pasiūlyta dirbti užsienyje, šis asmuo atvažiavo su D. Č. ir pasakė, kad J. K. jau dirba užsienyje (1 t., b. 1. 115-116, 117).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. atpažino V. M. ir nurodė, kad jis labai panašus ir jai atrodo, kad tai jis, tai yra vyriškis vardu V., kuris 2010 m. lapkričio mėn. kartu su D. Č. ją ir J. atvežė imigracijos skyrių. Jis vairavo automobilį, jis buvo užėjęs kartu ir į migracijos skyrių (1 t.. b. 1. 157-158, 159).

Iš prašymo išduoti asmens tapatybės kortelę matyti, kad J. K. dėl asmens tapatybės kortelė išdavimo kreipėsi 2010-12-02 bendra tvarka (1 t. b. 1. 160-161).

Iš 2013-11-22 tarnybinio pranešimo Nr. 50-10-PR5-614 matyti, jog 2010-12-02 į Panevėžio VPK migracijos skyrių kreipėsi J. K. ir J. K. su prašymais išduoti asmens tapatybės korteles. J. K. veido vaizdas nuskaitytas biometrinių duomenų registravimo įranga, o J. K. – iš pateiktos nuotraukos (9 t., b.l. 183).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios J. K. pateiktame mobilaus ryšio telefono Samsung SGH-B130 skyriuje „adresų knyga“ yra įrašas „V. Pnv. (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. 1. 37-43).

Iš nutarimo kratai daryti ir kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos pas D. N. metu rastame mobiliojo ryšio telefone Sony Ericsson, IMEI (duomenys neskelbtini) veikė numeris (duomenys neskelbtini), kurio metu atlikus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo užfiksuota pokalbių tarp D. N. ir V. M. (2 t., b. l. 48-49, 57-58, 59-67).

Iš asmens kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu pas V. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Skiltyje „adresų knyga“ yra įrašas „D. Naujas +(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 81, 84-88).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir pokalbių suvestinių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismui sankcionavus, buvo klausomasi D. N. bei V. M. telefoninių pokalbių ir daromi pokalbių įrašai. Šiuose garso įrašuose užfiksuota, kaip būdamas suimtas V. M. su laisvėje esančiu D. N. telefonu aptarinėjo bylos eigą, prašė, kad D. N. paveiktų nukentėjusiąją J. K., D. N. pažadėjo tą padaryti, teiravosi D. Č. vardo ir pavardės, siūlė jį paveikti. Be to, V. M. kalbėjosi su asmeniu, vardu A., apie bylą kalbėjo su A. K. ir su nenustatytu asmeniu (2 t., b. 1. 121-130, 134-161).

Iš V. M. pokalbių analizės matyti, jog nuo 2010-12-01 iki 2011-04-13 V. M. su D. N. kontaktavo 222 kartus, su J. K. – 132 kartus, su A. Č. – 30 kartų, daug kontaktų su A. K..

Taip pat matyti, jog 2011-01-17 V. M. du kartus skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011-01-19 V. M. kontaktavo su numeriu (duomenys neskelbtini) (Ispanijos numeriai). Iš Ispanijos Karalystės gautos teisinės pagalbos medžiagos matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. nepilnamečių centrui (9 t., b.l. 121)., o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo mobiliuoju telefonu kortelė, išduota T. M., pateikusiam Lietuvos Respublikos piliečio pasą (9 t., b.l. 119).

Iš J. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių bei SMS žinučių išklotinių analizės matyti, jog J. K. kontaktų per jos skambučių paėmimo laikotarpį su D. Č. buvo 1387, su V. M. – 132, su A. K. - 72 kartai, su D. N. kontaktų nėra. 2010-12-08 jos telefonas veikė Panevėžio mieste. Tą pačią dieną Panevėžio m. veikė V. M. telefonas. J. K. telefonas Panevėžyje veikė iki 2010-12-12. 2010-12-12 J. K. telefonas veikė ties L., K., K.. 2010-12-12 21:02 val. paskutinį kartą J. K. telefonas prisijungė Lietuvos Respublikos teritorijoje – bazinėje stotyje Nr. 336 Trakėnuose, Marijampolės r., kur kontaktavo su D. Č. telefonu. Kelionės dieną J. K. kontaktavo su V. M. 29 kartus (3 t., b.l. 1-4).

Iš Ispanijos Karalystės Teisingumo ministerijos gautos medžiagos matyti, kad buvo atliekamas tyrimas, nepilnametė tarp parodytų nuotraukų atpažino vieną asmenį, lietuvį, identifikuotą kaip D. Č., gimusį Panevėžyje (Lietuva), registruotą (duomenys neskelbtini). Nepilnametė davė parodymus, kad savo tėvynėje kenčia nuo tėvo blogo elgesio su ja ir kad 2010 m. kovo mėnesį, jos draugas vardu D. Č. pasiūlė jai vykti į Ispaniją, kur dirbdama kaip prostitutė galės užsidirbti daug pinigų. Kadangi ji atsisakė savo draugo pasiūlymo, jis ją užpuolė ir kelis kartus išprievartavo. Atvykus į Ispaniją, jos draugas ją patalpino į Pasimatymų Klubą „(duomenys neskelbtini)“ C., kur ji kalbėjosi su tokiu M., kuris vėliau ją mušė, nes ji netenkino įstaigos klientų norų. 2011-02-02 atlikus policijos kontrolę Pasimatymų klube „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rastas nei vienas nepilnametės nurodytas asmuo, tačiau buvo aptiktos šešiolika jaunų, ten dirbančių merginų iš užsienio, jos apklaustos (3 t., b. 1. 38, 40-200, 4 t., b. 1. 1-116).

C. Tardomojo teismo Nr. 5 2012-01-13 nutarimu byloje dėl nepilnametės J. K. vertimo užsiimti prostitucija konstatuota, jog atlikti tyrimo metu procesiniai veiksmai prideramai neįrodo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, dėl kurio iškelta byla (3 t., b.l. 166).

Iš bylos matyti, jog kaltinimų pagal BK 157 str. 1 d. D. Č. ir D. N. pagrindą sudaro nukentėjusiosios J. K. parodymai apie jos išvykimo į Ispaniją aplinkybes ir išnaudojimą prostitucijai Ispanijoje. Aplinkybių visuma yra panaši į žmogaus verbavimo ir perleidimo prostitucijai schemą, tačiau vertinant nukentėjusiosios J. K. parodymų patikimumą atsižvelgtina ir į šias aplinkybes.

J. K. išvyko į Ispaniją tuoj po to, kai dėl jos nusikalstamų veikų į teismą buvo perduotos dvi baudžiamosios bylos ir jai grėsė atsakomybė už plėšimą ir vagystę.

J. K. anksčiau yra apkalbėjusi savo tėvą V. K., nepagrįstai apkaltindama jį seksualinio prievartavimu, nes šis mušdamas prieš ją pavartojo fizinį smurtą, neva, „auklėjimo“ tikslais, dėl ko D. Č. jos tėvą po to sumušė.

Teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvadose nurodoma, jog iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji J. K. turėjo depresinį elgesio sutrikimą, mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą, jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Nukentėjusioji J. K. teismui nurodė išgalvotas neatvykimo į posėdžius priežastis, vėliau pati pripažinusi, jog neatvyko be pateisinamos priežasties dėl girtavimo.

Išdėstytos aplinkybės nereiškia, jog prasižengusio įstatymams asmens teisėti interesai neturi būti ginami. Tačiau dėl nukentėjusiosios asmenybės ypatumų ir aukščiau aptartų priežasčių J. K. parodymai vertinami kaip mažiau patikimi ir įrodymais pripažintini tik toje dalyje, kur jos parodymus neabejotinai patvirtina kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji J. K. skirtingose apklausose nurodė skirtingas jos išvežimo, perdavimo dirbti prostitute, išnaudojimo bei atsiradimo globos namuose aplinkybes.

J. K. pirminiuose parodymuose parodė, jog į Ispaniją dirbti buvo išvežta kartu su V. J. (t. 1, b.l. 22-24). Ji V. J. įkalbinėjo duoti policijoje neteisingus parodymus, kad vyko su ja kartu, nors V. J. išvykusi į Ispaniją nebuvo, ką patvirtina V. J. parodymai. Vėliau ir pati J. K. pripažino, jog V. J. kartu su ja į Ispaniją nevyko.

Teismo posėdyje J. K. parodė, jog 2011 m. lapkričio mėn. ketvirtą dieną iš eilės girtaujant A. K. namuose, kaltinamasis V. M. jai pasiūlė važiuoti į užsienį dirbti kažkokio darbo Lenkijoje ar Latvijoje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-04-13 parodė, jog išvykti į užsienį ją įkalbėjo D. Č., o V. M. pirmą kartą pamatė, kai šis ją vežė į butą (duomenys neskelbtini). Nuo namo (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su D. Č., Į Ispaniją ją išvežė baltas mikroautobusas, kurį vairavo vyriškis vardu R.. Į Ispaniją ją lydėjo D. Č. ir V. M. draugas D., kurį atvežė V. M. ir kuris visoms merginoms į rankos veną švirkštu suleido kažkokių vaistų, nuo kurių ji užmigo. Atvykus į Ispaniją M. mieste R. sustojo prie dviaukščio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Visas merginas D. nuvedė į penkių kambarių butą. Dirbti prostitute ji turėjusi gatvėje, klientus vesdavosi į minėtą butą, arba važiuodavo su jais. Išdirbus prostitute apie dvi savaites, jai pagelbėjo vienas klientas – lietuvis vardu M., kuris nuvežė ją prie degalinės, kur degalinės darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Policija Ispanijoje pradėjo pagal jos pareiškimą tyrimą ir apgyvendino ją globos namuose.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-12-08 nurodė kitas aplinkybes – jog išvažiavo į Ispaniją iš aikštelės prie parduotuvės IKI, kur ją atvežė V. M. ir D. N.. Į Ispaniją autobuse ją lydėjo ne D. N., bet vairuotojo sūnėnas D., kuris kelionės metu davė vaistų. Tačiau byloje iš viso nenustatyta, kad asmuo vardu D., kuris neva sėdėjo prie vairuotojo, kelionėje būtų lydėjęs J. K. ir davęs jai vaistų. Tą paneigia vairuoto R. K. parodymai. J. K. parodė, jog autobuso vairuotojas ją išleido (duomenys neskelbtini) degalinėje prie M. miesto, iš kur ją į butą M. nuvežė du lietuviai vaikinai. Dirbo prostitute ir aptarnavo klientus klube. Po dviejų savaičių vienas iš vaikinų ją sumušė dėl to, kad pasiėmė rusės drabužius. Pasakius, kad nori namo, vaikinai ją su daiktais nuvežė į degalinę, atidavė telefonus, asmens tapatybės kortelę, davė 20 eurų ir vairuotojo telefono numerį. Ji paskambino vairuotojui, tačiau šis pasakė nieko nežinantis ir, kad jau yra išvažiavęs.

Teismo posėdyje nurodė dar kitas aplinkybes – jog iš buto, kuriame buvo verčiama užsiimti prostitucija, pabėgo išlipdama per langą ir pati nuėjo į globos namus.

Vėliau teismo posėdyje parodė, jog teisingų aplinkybių nurodyti negali, nes neprisimena, nors iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad jai atminties sutrikimų nenustatyta (l t., b. 1. 66-68).

Nukentėjusioji J. K. skirtingose apklausose nurodė, jog prostitute buvo verčiama dirbti nuo vienos iki kelių savaičių. Tačiau šiuos jos parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Neabejotinai nustatyta, jog iš Panevėžio J. K. išvyko 2010-12-12, ką patvirtina telefonų išklotinės, o kadangi kelionė truko tris paras, į Ispaniją nuvyko 2010-12-15. Tačiau pagal bylos duomenis 2010-12-16 ji neaiškiomis aplinkybėmis jau buvo atsiradusi prie (duomenys neskelbtini) nepilnamečių apsaugos centro durų, iš kur sekančią dieną perkelta į (duomenys neskelbtini) nepilnamečių apsaugos centrą, ką patvirtina iš Ispanijos gautoje teisinės pagalbos medžiagoje esantis (duomenys neskelbtini) 2011-01-11 pranešimas, adresuotas Lietuvos Respublikos konsulatui Valensijoje. Šiame pranešime taip pat nurodoma, jog J. K. pateikia skirtingas versijas apie savo asmeninę istoriją, kurioje yra daugybė prieštaravimų. Paklausus prieš kiek laiko ji atvyko (į Ispaniją), vieną kartą sako, kad prieš mėnesį, kitą kartą, kad prieš trejus metus. Lygiai taip pat nuo pat pradžių tvirtina, kad neturėjo šeimos, arba, kad negalėjo išeiti į gatvę, nes lietuvių mafija ją persekiojusi ir grasinusi nužudyti (t.3, b.l. 131-133).

Visuma šių duomenų rodo, jog J. K. parodymai nagrinėjamu klausimu yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog J. K. šeima gyveno vargingai, buvo įrašyta į seniūnijos socialiai remtinų ir probleminių šeimų sąrašus, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota charakteristika. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis D. Č. keletą mėnesių gyveno kartu su J. K. iki jos išvykimo, ką patvirtina ne tik J. K., bet ir J. K. bei paties D. Č. parodymai. Taip pat neabejotinai nustatyta, jog D. Č. įkalbinėjo J. K. išvykti į užsienį dirbti, ką patvirtina ne tik J. K., bet ir J. K. bei V. J. parodymai. Nustatyta, jog jis rūpinosi, kad J. K. skubos tvarka gautų tam reikalingą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir žinojo, kad ji nepilnametė. Jis V. M. pinigais apmokėjo už J. K. ir J. K. asmens tapatybės dokumentų išdavimą. Taip pat nustatyta, jog jis su J. K. maždaug savaitę gyveno Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laukiant, kol jai bus išduotas asmens dokumentas ir suorganizuotas išvykimas, ką patvirtina J. K., V. M. ir paties J. Č. parodymai. Tačiau neįrodyta, jog D. Č. įkalbinėdamas J. K. išvykti į užsienį ir tuo rūpindamasis, siekė, kad ji būtų išnaudojama vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams.

D. Č. kaltinamas tuo, jog nufotografavo nukentėjusiąją J. K., laikė ją nelaisvėje – išnuomotame bute (duomenys neskelbtini) name. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad išėjusi pas D. Č. iš savo namų ir laukdama išvykimo į užsienį, J. K. pati savo valia vyko gyventi su D. Č. kaip sugyventiniu į minėtą butą, ką patvirtina ir jos motinos J. K. parodymai. J. K. kelis kartus parodė, kad su D. Č. tame bute gyveno apie savaitę ir nieko neveikė, tik gėrė (t.1, b.l. 1-2, 22-24, 30-34). Tik nuo paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-08 nurodė, kad iš buto jos vienos neišleisdavo, kelis kartus buvo išėjusi kartu su D. Č..

D. Č. pats parodė, jog kaime nufotografavo J. K., su kuria pastoviai bendravo, tą patvirtino ir V. M., tačiau nukentėjusiosios nufotografavimas kaime specialiai neparengtomis sąlygomis nevertintinas pakankamu įrodymu, kad ją rengtasi išvežti prostitucijai.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusioji J. K. patekusi į Ispaniją laikotarpiu tarp 2010-12-15 ir 2012-12-16 patyrė seksualinę prievartą, ką patvirtina minėto (duomenys neskelbtini) pranešimo duomenys, kur nurodoma, kad J. K. diagnozuotas histoniškas asmenybės sutrikimas, panašu, kad ji yra patyrusi potrauminį šoką, kad nežiūrint į tai, ar nepilnametės pasakojama istorija yra tikra, ar ne, J. rodo aiškius simptomus, kad yra seksualinio išnaudojimo auka ir, kad yra patyrusi fizinę prievartą. Tą patvirtina ir specialistės Ž. P. paaiškinimai. Tačiau patikimų duomenų, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, byloje nėra surinkta. J. K. parodymai apie jos perdavimą išnaudoti prostitucijai prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl vadovautis vien jais negalima. Turėdama menką gyvenimišką patirtį, atsidūrusi užsienyje – Ispanijoje, ji seksualinės prievartos ar išnaudojimo auka galėjo tapti pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis. Atsižvelgtina ir į tai, jog byloje nenustatyta nei D. Č., nei su juo kaltinamų kitų asmenų ryšių Ispanijoje su asmenimis, kurie būtų vertę J. K. užsiimti prostitucija, nei tokių asmenų. Byloje yra duomenys, kad V. M. 2010-12-17 du kartus skambino iš M. esančio nepilnamečių centro telefono, kaip jis parodė, J. K., o 2010-12-18 V. M. telefonas jungėsi su T. M. telefonu, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad minėtų telefonų abonentai būtų kaip nors susiję su J. K. įgijimu, vertimu užsiimti prostitucija. Visos galimybės tam išsiaiškinti ir prieštaravimams pašalinti teismo yra išnaudotos. Be to, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)Tardomojo teismo Nr. 5 2012-01-13 nutarimu byloje dėl nepilnametės J. K. vertimo užsiimti prostitucija konstatuota, jog atlikti tyrimo metu procesiniai veiksmai prideramai neįrodo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, dėl kurio iškelta byla (3 t., b.l. 166).

Byloje liko nepaneigta D. Č. iškelta versija, jog jis rūpinosi sugyventinės J. K. išvykimu į užsienį ir tam skolinosi pinigus dėl jai galimai gręsiančios atsakomybės ir dėl darbo užsienyje bei pajamų susiradimo. Šiuo požiūriu svarbi ir ta aplinkybė, jog grįžusi iš Ispanijos J. K. pirmiausia skambino ir grįžo ne namo pas tėvus, bet pas D. Č.. Tik po to, kai grįžo namo ir pabendravo su motina bei „(duomenys neskelbtini)“ atstove N. O., ji kreipėsi į policiją.

Įvertinus visumą aptartų aplinkybių kaltinimą D. Č., jog jis apgaule siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, ją verbavo, laikė nelaisvėje, gabeno ir perleido teismas vertina kaip prielaidą, o prielaida grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

Kaltinimai D. N. pagal BK 157 str. 1 d. iš esmės taip pat grindžiami J. K. parodymais, jog jis fotografavo ją, su D. M. vežė iš buto iki autobuso, mokėjo autobuso vairuotojui, kad D. N. skambino vaikinai iš Ispanijos, skundė ją jam ir jo nurodymu jie pirko jai nėštumo testą. Nukentėjusioji teisme tvirtina, kad dėl D. N. ji neabejoja, tikrai buvo jis. Asmens parodymo atpažinti metu J. K. D. N. neatpažino. Liudytojas J. K. parodė, kad po parodymo atpažinti J. K. jam sakė, kad D. N. atpažinusi, tačiau bijojusi tą pasakyti, nes buvo įbauginta. Tačiau asmens atpažinimo atveju įrodomąją reikšmę visų pirma turi BPK 192 str. tvarka atlikto ir protokole nurodyto parodymo atpažinti veiksmo rezultatai, o ne pokalbio su pareigūnu po procesinio veiksmo duomenys. Be to, apklausta teismo posėdyje J. K. D. N. neatpažinimą siejo su tuo, kad atpažinime kartu su ja dalyvavo ir V. J., kurios nukentėjusioji susigėdo. Toks paaiškinimas neįtikinantis, be to, bylos duomenimis V. J. šiame procesiniame veiksme kartu su J. K. nedalyvavo. Be to, J. K. teismo posėdyje parodė, kad jai ikiteisminio tyrimo metu buvo darytas poveikis, K. jos prašė, kad ji neatpažintų D. Č., V. M., tačiau tai neturėjo įtakos dėl D. N.. Kad D. N., dalyvavęs apklausoje, yra jos minėtas D., J. K. parodė tik apklausos 2011-12-08 pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Įvertinus nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą negalima atmesti, jog D. N., kaip asmenį, ją išvežusį į Ispaniją, J. K. nurodė todėl, kad jis jai buvo matytas V. M. aplinkoje.

Kaltinimas, jog D. N. prieš J. K. išvažiuojant į Ispaniją ją fotografavo, grindžiamas tik jos parodymais. Pažymėtina ir tai, jog tokius parodymus J. K. davė ne iš karto, o tik trečioje jos ikiteisminio tyrimo apklausoje 2011-12-08, t. y., po įvykio praėjus maždaug metams (t.1, b.l. 38-43). D. N. fotografavęs J. K. neigė. Kaltinamasis D. Č. parodė, jog J. K. fotografavo jis, jog tuo metu buvo su V. M., D.N. ten nebuvo. Analogiškai parodė ir V. M.. Liudytojas J. K. parodė, jog D. Č. neoficialiame pokalbyje paaiškino, kad fotografavo V. M., į klausimą kas dar - „nu tai D.“, o kas dar - „nu toks šviesus“. Šie liudytojo J. K. parodymai nelaikytini įrodymu, nes įtariamojo apklausų duomenys turi būti BPK 188 str. 4 d. ir BPK 179 str. nustatyta tvarka fiksuojami apklausos protokoluose, o D. Č. apklausos įtariamuoju protokole duomenų, kad prie J. K. fotografavimo būtų prisidėjęs būtent D. N., nėra užfiksuota. D. Č. apklausos įtariamuoju protokole užfiksuoti duomenys, jog fotografuojant J. K. buvo jis ir V. M., buvo dar kažkoks V. M. draugas, kurio D. Č. neįvardino, bei, jog D. Č. fotografavo J. K. V. M. prašymu (4 t., b. 1. 128-129). Be to, byloje nustatyta, jog V. M. prieš išvežant J. K. į Ispaniją, ją vežė fotografuoti ir į fotoatelje, ką patvirtina J. K. ir V. M. šioje dalyje sutampantys parodymai bei Panevėžio VPK migracijos tarnybos duomenys, jog tapatybės kortelei išduoti J. K. nuotrauka nemokamai padaryta vietoje, o J. K. – nuskaičius jau turimą nuotrauką. Dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių atsižvelgus į galimybę J. K. parodymus vertinti patikimais tik tuomet, kai juos patvirtina kiti bylos duomenys, o leistinais būdais gautų tokių duomenų nesant aplinkybė, kad D. N. fotografavo J. K., nėra įrodyta, o tai, kad sugyventinis D. Č. fotografavo nukentėjusiąją, nevertintina pakankamu įrodymu, kad ją rengtasi išvežti prostitucijai.

Analogiškai dėl to, kad D. N. su D. M. vežė J. K. iš buto iki autobuso, mokėjo autobuso vairuotojui, parodė tik J. K.. Byloje nėra jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute juos pasitiko jaunuolis, kuris užvedė į namo ketvirtą ar penktą aukštą ir atrakino buto duris, paliko raktą. Tačiau konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, jog tai būtų buvęs D. N., D. Č. nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, o bylos teisminio nagrinėjimo metu paneigė, kad tai buvo D. N.. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. N. yra kaip nors susijęs su minėtu butu.

D. Č. ir D. N. vienodai parodė, jog iki autobuso J. K. lydėjo jie abu, kad pinigus vairuotojui sumokėjo D. Č.. Šiuos jų parodymus iš esmės atitinka liudytojo R. K. parodymai, kad merginą atlydėjo stambus vaikinas panašus į V. M. ir smulkaus sudėjimo vaikinas, panašus į D. Č., kuris ir sumokėjo pinigus už merginos kelionę. Iš bylos taip pat matyti, jog J. K. iš Panevėžio išvažiavo 2010-12-12 apie 12.13 val., tačiau 2010-12-12 D. M. ir D. N. kontaktų telefonu nenustatyta (t. 3, b.l. 3).

Duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad ją kontroliavę Ispanijoje nenustatyti vaikinai skųsdavo ją D. N. ir iš jo gaudavo nurodymų, byloje nėra. Nors D. N. yra gyvenęs Ispanijoje, tačiau duomenų apie ten jo turimus kontaktus, telefonų numerius, byloje nėra. Be to, jau aptarta, jog J. K. parodymai dėl jos vertimo Ispanijoje užsiimti prostitucija yra nenuoseklūs ir prieštaringi ir, nesant kitų įrodymų, dėl jau aptartų priežasčių nevertintini kaip patikimi.

Bylos duomenimis D. N. ir V. M. yra seni ir dažnai bendraujantys draugai, todėl dažni jų kontaktai neturėtų būti sietini tik su bendrininkavimu darant nusikaltimus.

Byloje taip pat yra duomenų, jog D. N. klozeto bakelyje slėpė du telefonus, tačiau įvertinus protokolų duomenis ir liudytojo J. K. parodymus, duomenų, kad šie telefonai būtų susiję J. K. išgabenimu į Ispaniją, byloje nėra. D. N. pripažįsta, jog su V. M. bendravo kitu – stalčiuje be kortelės rastu telefono aparatu, kas matyti iš bylos protokolų ir telefonų IMEI duomenų.

Byloje taip pat nustatyta, jog D. N. bei V. M. telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuota, kaip būdamas suimtas V. M. su laisvėje esančiu D. N. telefonu aptarinėjo bylos eigą, prašė, kad D. N. paveiktų nukentėjusiąją J. K., D. N. pažadėjo tą padaryti, teiravosi D. Č. vardo ir pavardės, siūlė jį paveikti. Už neteisėtą įtaką nukentėjusiajai J. K. yra nuteisti V. M., D. N. ir K. M.. Tačiau vienareikšmiškai interpretuotinų užuominų, kad D. N. dalyvavo išvežant J. K., šiuose garso įrašuose nėra.

Kaltinimą D. N., jog jis apgaule siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, dalyvavo ją verbuojant, laikant nelaisvėje, gabenant ar perleidžiant, teismas vertina kaip prielaidą, nepagrįstą byloje surinktų duomenų visuma.

Neįrodžius, kad kaltinamieji D. Č. ir D. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 str. 1 d., jie dėl šių kaltinimų išteisintini (BPK 305 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,

nusprendžia:

D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. išteisinti.

D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. skirti 30 parų arešto bausmę. Į bausmę įskaityti suėmimą ir laikyti atlikusiu bausmę.

D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. išteisinti.

Dokumentus – 2 kompaktinius diskus su telefoninių pokalbių duomenimis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eligijus Gladutis