- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- N2-183-730/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07682-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- A. T.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant atsakovei D. D., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei D. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinė byla nagrinėjama ieškovo ieškinį, kuriuo jis reiškia reikalavimus pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą, ir priteisti iš ieškovo, išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 195,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė ir jis neturi galimybės mokėti 500,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Ieškovo pajamos ženkliais sumažėjo - šiuo metu ieškovas yra bedarbis, gauna 196,00 eurų dydžio pašalpą, patiria 900,00 eurų išlaidų nuomos mokesčiams, 160,00 eurų išlaidų kitiems mokesčiams. Sukūrus naują šeimą, (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė nepilnametė dukra R. T., kurios išlaikymui reikalinga skirti lėšų. Kadangi ieškovas neturi nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, kitų pajamų be bedarbio pašalpos negauna, turi kitų išlaikytinių, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, priteisti iš ieškovo mažesnį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R..
Atsiliepimas
Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, prašo jo netenkinti. Nesutikimo su ieškiniu motyvais nurodė aplinkybes, kad ieškovas nesilaiko savo pareigos teikti nepilnamečiui vaikui A. R. išlaikymą po 500,00 Lt. Jis savavališkai sūnaus išlaikymui skiria mažesnę 100,00 eurų (arba 350,00 Lt) sumą per mėnesį, pavedimai atliekami nereguliariai, šiuo metu jau yra susidaręs 5440,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Nors ieškovas žodžiu žadėjo padėti sumokėti skolas, atsiradusias po to, kai bankrutavo santuokos metu atsakovės vardu įregistruota individuali įmonė, pagalbos iš ieškovo atsakovė nesulaukė. Šiuo metu atsakovės sveikatos būklė pablogėjusi, jai nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis, dėl kurio ji negali dirbti jokio darbo susijusio su stovėjimu ar vaikščiojimu, sumažėjo atsakovės pajamos. Atsakovė niekada nėra dirbusi dviejuose darbovietėse, 2009-2010 atsakovė buvo socialiai remtina, gaudavo 315,00 Lt dydžio socialinę paramą, kuri jai nebemokama nuo santuokos sudarymo momento. Kadangi atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, patiria papildomų išlaidų gyvenamųjų patalpų nuomai. Atsakovės pajamas sudaro gaunama 290,00 Lt neįgaliojo pašalpa ir ieškovo mokamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, finansiškai šeimą remia atsakovės sutuoktinis. Atsakovė be ieškovo sūnaus turi nepilnametę išlaikytinę E. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai išlaikymas nemokamas. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės padėtis yra pablogėjusi, todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo dydžio (b.l.73-76).
Nagrinėjant bylą, ieškovas, jo atstovas nedalyvavo. Atsakovė, atsakovės atstovė ieškinio nepripažino. Be atsiliepime nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad jos šeimoje gyvena 5 asmenys - ji, jos sutuoktinis, trys nepilnamečiai vaikai - du jos ir vienas jos sesers. Atsakovės individualios įmonės veikla sustabdyta. Atsakovės šeimos pajamas sudaro 701,00 Lt sutuoktinio darbo užmokesčio, 220,00 Lt atsakovės darbo užmokesčio, 237,00 Lt netekto darbingumo pensijos. Šeimą finansiškai remia du suaugę atsakovės vaikai ir mama (b.l 164, 175).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. R. (b.l. 77). 2008-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R. po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (motinos) ar abiejų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai, atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos, prireikus teismas gali priteisti ir būtinas vaiko priežiūros išlaidas (LAT 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, pastarąjį mažinti dėl pablogėjusios išlaikančiojo padėties galima ne tik nustačius esminį tokios padėties pasikeitimą, bet taip pat, kad tėvas (motina), privalantys vykdyti išlaikymo pareigą, neprisidėjo savo kaltais veiksmais prie savo turtinės padėties pablogėjimo, tuo pačiu siekiant sumažinti išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004).
Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis, CK 3.192 straipsnio 2 dalis, kuriuose nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004), šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalis – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-596/2009).
Dėl ieškovo turtinės padėties.
Sprendimo priėmimo metu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, susitarta dėl išlaikymo dydžio (500,00 Lt) ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ieškovas registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturėjo, įrodymų apie gaunamas pajamas nėra, ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini).
Po sprendimo priėmimo ieškovas nekilnojamojo turto, kaip nurodo, neįgijo, gyvena (duomenys neskelbtini). 2009-07-11 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 248, ieškovas sudarė santuoką su D. T. (b.l. 30). (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dukra R. T.(b.l. 16-17). Ieškovas nurodo, kad jo būtinas išlaidas sudaro išlaidos buto nuomai – 900,00 eurų, apie 160 eurų kitų mokesčių. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2010-03-30 ieškovas sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo mokėti 900,00 eurų nuomos mokestį, nuomos sutarties terminas 12 mėnesių (b.l. 7-10, 32). Ieškovas pateikė įrodymus, kad mokesčiai už komunalines paslaugas yra: 82,49 eurų abonementinis mokestis ir kiti mokesčiai už 2010 m rugpjūčio mėnesį; 79,00 eurų abonementinis mokestis ir kiti mokesčiai už 2009 m rugpjūčio mėnesį; 148,27 eurų mokestis už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2010-08-08; 177,00 eurų mokestis už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-03-11 iki 2010-05-27 (b.l. 25-28, 31, 34). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis faktiškai yra mokėjęs už buto nuomą 900,00 eurų. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovo procesinių dokumentų įteikimo vieta ieškinio pateikimo metu buvo kita – (duomenys neskelbtini) (b.l. 3), nei nurodyta nuomos sutartyje, kur teismas įteikė procesinius dokumentus, vėliau ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodant šią procesinių dokumentų įteikimo vietą kaip savo gyvenamąją vietą (b.l. 102, 115, 133, 137, 138, 139), ieškovo nurodomos būtinos išlaidos per mėnesį viršija jo gaunamos bedarbio pašalpos dydį (1060,00 eurų tik būsto išlaikymui, 784,00 eurų bedarbio pašalpa) kas teismo nuomone, sudaro pagrindą abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie tokio dydžio ieškovo būtinas išlaidas.
2010-03-04 ieškovui paskirta 204,30 eurų (apie 704, 84 Lt) savaitinė bedarbio išmoka, nurodyta, jog pašalpa gali būti mažinama priklausomai nuo žmonos, partnerės pajamų (b.l. 13-15). Už laikotarpį nuo 2010-07-29 iki 2010-09-15 ieškovui buvo išmokėta 196,00 eurų (676,20 Lt) bedarbio pašalpa už kiekvieną savaitę, viso 1372 eurų (apie 4733,40 Lt), per mėnesį 784,00 eurų (apie 2704,00 Lt) (b.l. 18-24, 33). Nuo 2010-09-15 įrodymų apie gautą atsakovo bedarbio pašalpą nepateikta (ieškinys teismui pateiktas 2011-06-10). 2011-09-22 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas iki parengiamojo teismo posėdžio pateikti visus įrodymus apie gaunamas pajamas, nutartis įteikta ieškovui (b.l. 88-98), atsakovas įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė, nurodė, kad neturi (b.l. 102-103, 115, 133, 137 - 139). Ieškovo dukters R. T. gimimo liudijime, įregistruojant dukters gimimą, ieškovas nurodė savo užsiėmimą – plytelių klojėjas (b.l. 17). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas tik nuo 2010-03-04 iki 2010-09-15 buvo bedarbis, gavo bedarbio pašalpą, tai yra laikinai, po to jis dirbo plytelių klojėju, tačiau teismui neatskleidžia savo realiai gaunamų pajamų.
Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turi kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų gauti darbo, atitinkančio jo ir jo vaiko poreikių patenkinimą, jog ieškovas būtų ėmęsis kokių tai veiksmų, kad jo darbo užmokestis atitiktų jo galimybes teikti vaikui išlaikymą, ieškovas yra jauno amžiaus. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), kur įsidarbinimo galimybės, yra didesnės, priešingu atveju, ieškovas nuo 2007 metų (pagal byloje esančius duomenis) iki šiol negyventų (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad objektyviai veiksnių, ieškovui trukdančių pagerinti savo turtinę padėtį, kad būtų galimybė užtikrinti vaiko būtiniausių poreikių patenkinimą, ieškovui nėra. Ieškovas turi nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti, tačiau atsakovė taip pat turi nepilnametę dukrą, kurią reikia išlaikyti. Kiekvienam vaikui tėvų skiriamas protingo dydžio išlaikymas negali būti mažinamas vien dėl to, kad vaikas nėra vienturtis. Ieškovas, elgdamasis sąžiningai ir protingai, turėjo įvertinti savo galimybes, ar jis būdamas bedarbiu (2010-03-04 iki 2010-09-15 buvo bedarbis, 2010-12-06 ieškovui gimė dukra), turės galimybę užtikrinti dviejų nepilnamečių vaikų būtinų poreikių patenkinimą, o to neįvertinus, sau prisiimti tokių veiksmų riziką.
Remiantis šiomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad nėra pagrindo laikyti ieškovo turtinės padėties pasikeitimą esminiu, kas būtų pagrindu (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) pakeisti 2008-02-05 sprendimu priteistą išlaikymo dydį, kadangi, nors ieškovo turtinė padėtis ir buvo pablogėjusi, tačiau tik laikinai.
Dėl atsakovės turtinės padėties.
Sprendimo priėmimo metu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, atsakovė registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturėjo, įrodymų apie gaunamas pajamas nėra.
Po sprendimo priėmimo atsakovė kilnojamojo, nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovės vardu nuosavybės teise iki santuokos su ieškovu nuo 1995 metų įregistruotas lengvasis automobilis „Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam yra įregistruoti areštai (b.l. 122, 152-153).
Atsakovė nuo 2010-07-01 yra (duomenys neskelbtini) savininkė (b.l. 119, 165), ieškovės paaiškinimu įmonė nuo 2001 metų veiklos nevykdo, pajamų neturi, yra atliekami veiksmai dėl veiklos sustabdymo (b.l. 175). Pagal 2012-01-24 sutartį Nr. AD-22, Nr. AD-23, dėl (duomenys neskelbtini) įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėn. kiekvieną mėnesį mokėti po 100,00 Lt periodinių įmokų, siekdama padengti savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b.l. 168-173). Nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. atsakovei priskaičiuota 719,40 Lt darbo užmokesčio (b.l. 81). Atsakovė nuo 2010-11-18 iki 2011-07-04 buvo įregistruota darbo biržoje, jai nebuvo mokama bedarbio pašalpa (b.l. 46, 86, 155). Nuo 2011-08-18 ji dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas vidutiniškai 381,53 Lt darbo užmokestis per mėnesį (b.l. 119-121, 159-160). Nuo 2011-05-19 iki 2011-11-01 atsakovei mokėta 234,00 Lt netekto darbingumo pensija (b.l. 156-157), tai yra atsakovės pajamos per mėnesį vidutiniškai 615,53 Lt.
2010-08-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota atsakovės ir Ž. D. santuoka (b.l. 45, 80). Atsakovės sutuoktinis Ž. D. nuo 2011-08-03 iki 2011-08-09 dirbo (duomenys neskelbtini), jam išmokėtas 151,85 darbo užmokestis. Nuo 2011-08-11 Ž. D. dirba (duomenys neskelbtini), jam mokamas 800,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis (b.l. 116-118, 158). Atsakovės sutuoktinio vardu nuosavybės teise yra įregistruotas kilnojamasis turtas – lengvieji automobiliai „Renault espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jiems yra įregistruoti areštai (b.l. 123).
Dėl nelaimingo atsitikimo buityje atsakovė buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2010-11-22 iki 2011-05-18, nuo 2011-11-24 iki 2011-12-07 (b.l. 49-65, 110-111). Nuo 2010-11-22 iki 2010-11-29 atsakovė buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologijos skyriuje, dėl dešinio blauzdikaulio proksimalinio galo sąnarinio skeveldrinio lūžio su dislokacija. Atsakovei taikytas chirurginis gydymas (b.l. 66). Praėjus metams nuo nelaimingo atsitikimo (dešinio blauzdikaulio sąnarinio skeveldrinio lūžio) po osteosintezės su trimis kaniuliuotais sraigtais 2011-11-24 atsakovei atlikta sraigtų šalinimo operacija (b.l. 108-109). Atsakovei laikotarpiu nuo 2011-05-19 iki 2011-11-18 buvo nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis, tapatus nedarbingumo lygis nustatytas laikotarpiu nuo 2011-11-19 iki 2012-12-22 (b.l. 47, 79, 161). Jai draudžiama dirbti darbą veikiant visą kūną vibracijos poveikiu, darbą su jonizuojančia spinduliuote, nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, dirbti viršvalandinį darbą, darbą aukštyje virš 1,3 m, virš 5m, požeminius darbus (b.l. 85).
Atsakovė augina dar nepilnametę dukrą – E. G., gimusią (duomenys neskelbtini).
Pripažįstama, remiantis šiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias teismas laiko nustatytomis, yra pagrindas išvadai padaryti, jog po teismo sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, kadangi dėl ilgalaikio sveikatos pablogėjimo, jai dėl kojos traumos yra sutrikęs judėjimas, sveikatos pablogėjimas tęsiasi antrus metus, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar atsakovė pasveiks visiškai, ji prarado didelę dalį darbingumo (45 procentus), dėl to akivaizdu, jog yra sumažėjusios atsakovės galimybės įsidarbinti, dėl tokio sveikatos pablogėjimo išaugo išlaidos atsakovės sveikatos priežiūrai.
Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo.
Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismo nuomone, šiuo metu negali būti nustatytas maksimaliai patenkinantis šalių sūnaus poreikius išlaikymo dydis – 1066,00 Lt (b.l. 35), galimas nustatytinas išlaikymo dydis būtiniems poreikiams patenkinti - 800,00 Lt. Byloje yra rašytinių įrodymų apie A. R.(o) sveikatos sutrikimą, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog tam yra būtinos tam tikro dydžio papildomos išlaidos (b.l. 166).
Vertinant šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog atsakovei šiuo metu dėl objektyvių priežasčių (ilgalaikio sveikatos pablogėjimo) yra apribotos galimybės pagerinti savo turtinę padėtį, yra pagrindas pripažinti, jog šalių apimtis išlaikymo prievolėje skiriasi, tai yra ieškovas turi didesnės apimties išlaikymo prievolę – 500,00 Lt, atsakovė turi mažesnės apimties išlaikymo prievolę – 300,00 Lt. Ieškovas turi teisę, pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Kadangi byloje atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b.l. 145), todėl iš ieškovo priteistinos 500,00 Lt (b.l. 167) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 18,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo A. T. valstybei bylinėjimosi išlaidas: 18,15 Lt (aštuoniolika Lt 15 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 500,00 Lt (penkis šimtus Lt 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, iš bylos išskirti civilinę bylą Nr. N2-1415-37/2008.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.