Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei D. K., ginančiai viešąjį interesą,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Justui Vaitiekaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K., ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S., Ž. S., Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notarui Tomui P. V. dėl įsakymų dalies panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017-01-04 gautas pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K. pareiškimas, kuriame pareiškėja prašo teismo:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3988-(30) „Dėl R. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ 3 punktą;

2) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-17 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-738 „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo nuosavybei neatlygintinai R. Š. ir įregistravimo valstybės įmonėje registrų centre“ 1 punktą dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai R. Š. 0,2773 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) taikyti restituciją ir įpareigoti R. Š. 0,2773 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei;

4) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti valstybei iš R. Š. 2 896,2 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2014-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. TPV-6201).

Paaiškino, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016-12-06 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus prašymas kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, nes nesilaikant imperatyvių Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, neteisėtai privačion nuosavybėn perleista valstybinė žemė.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2000-11-09 įsakymu Nr. 3846-41 „Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu Z. V. Vilniaus rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3846-41) suteikė Z. V. nuosavybėn neatlygintinai 2,19 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už valstybės išperkamos 4,43 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre Įsakymo Nr. 3846-41 pagrindu nuo 2000-11-17 buvo įregistruota Z. V. nuosavybės teisė į 2,19 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas paženklintas preliminariais matavimais. 2000-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 2-7916) (toliau – ir Sutartis Nr. 2-7916) Z. V. pardavė, o R. Š. nupirko Žemės sklypą. R. Š. nuosavybės teisė į Žemės sklypą įregistruota nuo 2000-12-08.

Vilniaus apskrities viršininkas 2010-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3988-(30) „Dėl R. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir 2010-04-01 įsakymas) patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis, tame tarpe ir sklypo plotą – 17 127 kv. m. Šiuo įsakymu Vilniaus apskrities viršininkas taip pat pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui įpareigoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorių suformuoti R. Š. 0,4773 ha ploto žemės sklypą laisvoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybinės žemės fondo žemėje, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Nesant tokios galimybės – kitos kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (3 punktas). VĮ Registrų centre 2010-04-13 įregistruoti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys.

2009-06-22 aiškinamojo rašto duomenimis, Žemės sklypo maksimali leistina ploto paklaida pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą – 0,1332 ha. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012-06-13 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2012-06-13 įsakymas) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame R. Š. buvo suprojektuoti du 0,4773 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini): 0,2 ha ploto (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2773 ha ploto (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-04-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-738 „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo nuosavybei neatlygintinai R. Š. ir įregistravimo valstybės įmonėje registrų centre“ (toliau – ir 2013-04-17 įsakymas) suteikė R. Š. nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); miškų ūkio paskirties (vandens telkinių apsaugos zonų miškai) 0,2 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2773 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-04-17 įsakymu taip pat pavedė Vilniaus rajono skyriaus specialistams nustatyta tvarka pateikti registravimui suformuotus žemės sklypus VĮ Registrų centrui.

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-06-19 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1415 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VJ-(14.48.2.)-738 pakeitimo“ (toliau – ir 2013-06-19 įsakymas) 2013-04-17 įsakyme vietoje žodžių „vandens telkinių apsaugos zonų miškai“ įrašė žodžius „apsauginių miškų sklypai“. VĮ Registrų centre žemės sklypai: 0,2 ha ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2773 ha ploto Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti nuo 2013-07-11. R. Š. nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus registruota nuo 2013-08-22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2014-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro Tomo P. V., R. Š. ginčo žemės sklypą – 0,2 ha ploto (duomenys neskelbtini), pardavė K. S., kuris, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine Ž. S. nupirko minėtų žemės sklypų, esantį (duomenys neskelbtini), už 2 896,20 Eur. K. S. ir Ž. S. nuosavybės teisė į žemės sklypą registruota nuo 2014-10-20.

Taigi, aprašytos aplinkybės rodo, kad Z. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtų atkūrimo įstatymu, nuosavybėn neatlygintinai buvo suteiktas 2,19 ha žemės sklypas, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Šį žemės sklypą Z. V. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido R. Š.. Patikslinus kadastrinius matavimus nustatyta, kad Žemės sklypo plotas yra 1,7127 ha, t. y. mažesnis nei R. Š. pirko. Ploto skirtumas R. Š. kompensuotas suteikiant jai neatlygintinai du aukščiau minėtus valstybinės žemės sklypus bendro 0,4773 ha ploto.

Pažymėjo, kad ginčo santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-03-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS02-732-2014, teisę į kompensaciją dėl žemės sklypo ploto skirtumo, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, turi tik tie asmenys, kurie dalyvavo vykdant žemės reformą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Žemės sklypą, kuriam kadastrinių matavimų metu nustatytas ploto skirtumas, R. Š. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš fizinio asmens – Z. V.. Ši faktinė aplinkybė patvirtina tai, kad R. Š. pirko ne valstybinę žemę, bet sudarė civilinį sandorį dėl privačios žemės, t. y. R. Š. nedalyvavo žemės reformos teisiniuose santykiuose su valstybe, todėl neturėjo teisės į kompensaciją dėl Žemės sklypo ploto skirtumo, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus. Žemės reformos įstatymas nenumato galimybės kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą suteikiant naują žemės sklypą. Tokia galimybė yra numatyta tik poįstatyminiame teisės akte, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarime Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) ir Nutarimo pakeitimuose. Konstitucinis Teismas 2002-08-21 nutarime pažymėjo, jog poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kita vertus, bet kuriuo atveju, gali būti kompensuojamas tik tas žemės ploto skirtumas, kuris viršija leistiną matavimo tikslumą (LVAT 2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-902-2013). Iš nustatytų aplinkybių aišku, kad R. Š. buvo suformuoti ir perduoti ginčo žemės sklypai, neatsižvelgus į nustatytą leistiną Žemės sklypo ploto paklaidą. Tokiu būdu R. Š. neturi teisės į kompensaciją dėl Žemės ploto skirtumo. Šis skirtumas kompensuotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo nuostatas. Dėl to ginčijamų įsakymų dalys naikintini, R. Š. įpareigotina ginčo žemės sklypą grąžinti valstybei, iš R. Š. valstybei priteistina 2 896,2 Eur.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje Vilniaus rajono skyriaus pareiškimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo buvo gautas 2016-12-06, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., teismų suformuota praktika ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. nuostatomis, terminas prokurorui kreiptis su pareiškimu į teismą nėra praleistas.

Duomenų, kad ginčo teritorija yra priskirta rezervatų, draustinių ir panašių teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai nėra, kaip ir duomenų, kad yra pažeistas kito asmens teisėtas privatus interesas. Padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas, viešojo intereso aspektu, nėra išskirtinis bei ypatingai didelis.

Teismo posėdžio metu pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. K., ginanti viešąjį interesą, palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės R. Š. atsiliepime nurodytas teisėtų lūkesčių principas nebus pažeistas, o nurodyta teismų praktika nagrinėjamam ginčui neaktuali. R. Š., pirkdama šį žemės sklypą, turėjo būti atidi ir pasitikslinti, ar buvo atlikti kadastriniai matavimai. To nepadarius, jai pagrįstai kyla atitinkamos pasekmės.

Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. S. ir Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras Tomas P. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3988-(30) 3 punkto ir Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-17 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-738 1 punkto, kurių pagrindu R. Š. neatlygintinai buvo suteikti 0,2 ha ir 0,2773 ha žemės sklypai, teisėtumo ir pagrįstumo bei restitucijos taikymo.

Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3988-(30) buvo patvirtinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Krianta“ parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į tai, kad išmatuoto žemės sklypo plotas mažesnis (iki kadastrinių matavimų – 2,19 ha, po kadastrinių matavimų – 1,7127 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3988-(30) 3 p. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pavesta įpareigoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių už nustatytą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ploto skirtumą suprojektuoti šio žemės sklypo savininkei R. Š. 0,4773 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemėje, o nesant tokios galimybės – kitos kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemėje.

2009-06-22 aiškinamojo rašto duomenimis Žemės sklypo maksimali leistina ploto paklaida pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą – 0,1332 ha.

VĮ Registrų centre žemės sklypai: 0,2 ha ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2773 ha ploto Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti nuo 2013-07-11. R. Š. nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus registruota nuo 2013-08-22.

Dėl termino kreiptis į teismą viešajam interesui ginti

Pažymėtina, kad atsakovė R. Š. tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu akcentavo, jog NŽT nepateisinamai ilgą laiką nesikreipė į prokurorę dėl viešojo intereso gynimo, todėl teismas, vadovaudamasis teismų praktika, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, kai nustatoma, jog nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimties metų laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio galima būtų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti byloje ginti viešąjį interesą, ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (LAT 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; LAT 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). LVAT jurisprudencijoje pusiausvyros tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumo aspektu iš esmės laikomasi analogiškos pozicijos ir nurodoma, kad atitinkamais atvejais administracinis teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą. LVAT praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (LVAT 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008; LVAT 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014; LVAT 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015). Taigi teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą tais atvejais, kai yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai būna susiję ne tik su valstybės, visuomenės ar jos dalies neindividualizuotomis teisėmis, bet ir su teisėmis, kurios priklauso konkrečiam asmeniui ar asmenims. Ginant viešąjį interesą, dažnai įsiterpiama į kitų asmenų subjektinių teisių sritį. Šiame kontekste primintina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, šios konstitucinės vertybės negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13, 2006-09-21 nutarimai). Nustatant pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, prioritetas teisinių santykių stabilumui negali būti taikomas automatiškai, t. y. vien dėl to, kad nuo atitinkamo administracinio akto priėmimo iki kreipimosi į teismą praėjęs atitinkamai ilgas laiko tarpas (LVAT 2013-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą, turi būti vertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą laiką nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės (LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Taigi viešojo intereso pažeidimo mastas, kai nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas, konkrečių bylos aplinkybių visumos kontekste teismo gali būti vertinama kaip viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama teismui atsisakant ginti viešąjį interesą (LVAT 2012-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2758/2012).

Sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nuo ginčijamo 2010-04-01 įsakymo priėmimo yra praėję beveik 7 metai, o nuo 2013-04-17 įsakymo priėmimo – beveik 4 metai. Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-02-03 rašto Nr. 2D-523(12.152) matyti, jog NŽT kreipėsi į Ministeriją, prašydama pateikti nuomonę, ar galima žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytą žemės sklypo ploto trūkumą kompensuoti privačios žemės sklypo savininkui, kuris žemę įsigijo pagal privataus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Vadinasi, 2013-04-17 priėmus įsakymą, kurio pagrindu R. Š. buvo perduoti nuosavybėn žemės sklypai: 0,2 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2773 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT, galimai nustatęs, kad R. Š. galimai neteisėtai nuosavybėn buvo perduoti minėti žemės sklypai, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2014-12-29 kreipėsi į Ministeriją dėl nuomonės pateikimo. Nustatyta, kad NŽT 2015-02-04 gavo Ministerijos 2015-02-03 raštą Nr. 2D-523(12.152), prašymą dėl viešojo intereso gynimo Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė 2016 m. gruodžio mėn. (Vilniaus apygardos prokuratūroje raštas registruotas 2016-12-06).

Kadangi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Žemės reformos įstatymo taikymo, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1423-2013). Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, į NŽT aktyvumą renkant ir vertinant duomenis apie ginčo aktų teisėtumą, duomenų apimtį, į praėjusį laikotarpį nuo ginčijamų aktų priėmimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą – užtikrinti Žemės reformos įstatymo nuostatų laikymąsi. Viešojo intereso gynimas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos šioje administracinėje byloje, nepažeidžia pusiausvyros tarp ginamų vertybių, poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir privačių interesų.

Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3988-(30) 3 punkto ir Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-17 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-738 1 punkto teisėtumo

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, kurio 2 str. įtvirtina žemės reformos tikslus: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2010-07-01) reglamentavo, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Nuo 2010-07-01 galiojančioje straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2012-11-24 galiojančioje straipsnio redakcijoje, be kita ko, reglamentuojama, kad žemės, miško sklypo savininkui sklypo ploto skirtumas kompensuojamas pinigais.

Nutarimo 24 p. (redakcija, galiojusi 2007-09-12 iki 2011-08-24) nustatė, kad jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Jeigu šios kadastro vietovės teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės ar miško, perduodamas žemės ar miško sklypas formuojamas to rajono (savivaldybės), kurio teritorijoje yra šis privačios žemės, miško sklypas, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nuo 2011-08-24 įsigaliojus Nutarimo pakeitimams, Nutarimas, be kita ko, buvo papildytas 2.1 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad šis nutarimas taikomas vykdant žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miesto gyvenamosioms vietovėms po 1995-06-01 priskirtose teritorijose. Nutarimo 2.10 p. reglamentavo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas: pinigais arba vertybiniais popieriais (2.10.1 punktas); perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010-06-30 (2.10.2 punktas). Minėtos nuostatos nuo 2012-01-22 buvo išdėstytos Nutarimo 2.11 punkte, o nuo 2013-03-03 pakeistos, nurodant, kad žemės ar miško sklypo savininkui sklypo ploto trūkumas gali būti kompensuojamas pinigais (2.11.1 punktas); perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010-06-30.

Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 23 str. 3 d. su vėlesniais pakeitimais nenustatė galimybės kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą, suteikiant naują žemės sklypą. Tokia galimybė buvo nustatyta Nutarime su vėlesniais pakeitimais. Šiuo atveju sutiktina, su pareiškėjos pateiktais argumentais, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ar sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas).

Nurodytų teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Nutarimas taikomas vykdant žemės reformą inter alia (lot. be kita ko) kaimo gyvenamosiose vietovėse, t. y. grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis būtent valstybinę žemę. Pagal Žemės reformos įstatymo 2 str. nustatytus žemės reformos tikslus žemės reforma apima tik valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn. Vadovaujantis LVAT 2014-03-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-732/2014 pateiktais išaiškinimais, teisę į kompensaciją dėl žemės sklypo ploto skirtumo, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, turi tik tie asmenys, kurie dalyvavo vykdant žemės reformą. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja žemės sklypą, kuriam kadastrinių matavimų metu nustatytas ploto skirtumas, įsigijo ne iš valstybės vykdant žemės reformą, o pirkimo–pardavimo sutarties su privačiu asmeniu, t. y. su Z. V., pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo ir Nutarimo nuostatos dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo atsakovės R. Š. atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Atsakovė R. Š. neįgijo teisės į kompensaciją dėl žemės ploto skirtumo, todėl 2010-04-01 įsakymo 3 p. nepagrįstai buvo pavesta suformuoti R. Š. 0,4773 ha žemės ploto žemės sklypą laisvoje (duomenys neskelbtini) ar kitos kadastro vietovės valstybinės žemės fondo žemėje bei ginčijamo 2013-04-17 įsakymo 1 p. nepagrįstai R. Š. nuspręsta suteikti miškų ūkio paskirties (vandens telkinių apsaugos zonų miškai) 0,2 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2773 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad R. Š., būdama atidi ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, prieš sudarydama civilines pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės ploto trūkumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3988-(30) 3 punktas ir Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-17 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-738 1 punktas naikinti kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Dėl restitucijos taikymo

Prokurorė pareiškime prašo taikyti restituciją ir įpareigoti R. Š. 0,2773 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei, taip pat priteisti valstybei iš R. Š. 2 896,2 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2014-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. TPV-6201).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (LAT 2004-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2004; LAT 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; LAT 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; LVAT 2013-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013 ir kt.). Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu (LAT 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; LAT 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013 ir kt.).

Pagal CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė R. Š. valdo nuosavybės teise, todėl, vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d. ir 6.146 str., minėtas žemės sklypas grąžintinas valstybės nuosavybėn.

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal atlygintinį sandorį (2014-10-13 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TPV-6201) tretieji suinteresuoti asmenys K. S. ir Ž. S. įgijo iš atsakovės R. Š.. Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog minėti asmenys yra sąžiningi tretieji asmenys, yra pagrindas taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti valstybei iš R. Š. 2 896,2 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2014-10-13 pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. TPV-6201). Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentus, jog jos atžvilgiu negali būti taikoma restitucija piniginiu ekvivalentu, kadangi ji patyrė išlaidas, susijusias su žemės sklypų teisine registracija ir 2014-10-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, paneigia aukščiau nurodyta teismų praktika ir teisinis reglamentavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K., ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3988-(30) „Dėl R. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ 3 punktą.

Panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-17 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-738 „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) suteikimo nuosavybei neatlygintinai R. Š. ir įregistravimo valstybės įmonėje registrų centre“ 1 punktą.

Įpareigoti R. Š. grąžinti valstybei jos nuosavybės teise valdomo 0,2773 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš R. Š. 2 896,2 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2014-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. TPV-6201).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.