- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- eI3-629-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01196-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- H. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Š. (H. Š.) skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J. (S. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (7)-1.7-7889 „Dėl gręžinio įregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti 2021 m. sausio 21 d. Tarnybos raštą Nr. (7)-1.7-546 „Dėl gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo“ (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-234 (AG-145/05-2021) (toliau – ir LAGK Sprendimas); 4) įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, neatnaujinus termino skundui dėl Sprendimo pateikti.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Byla nagrinėjama dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų: 1) panaikinti Tarnybos raštą; 2) panaikinti LAGK Sprendimą; 3) įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J. (S. J.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 19,1143 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurio naudojimosi tvarka yra nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016. Pareiškėjas iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. (18.2)-AD5-22693, sužinojo, kad Tarnyba įregistravo S. J. savavališkai (neturint raštiško bendraturčio H. Š. sutikimo) bei neteisėtai (pažeidžiant teisės aktų nustatytą 5 metrų apsaugos nuo statinių atstumą) įrengtą vandens gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžinys). Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas imtis priemonių, kad neteisėtai įrengtas Gręžinys būtų išregistruotas. Tačiau, Tarnyba Raštu nurodė, jog nėra pagrindo išregistruoti iš Registro gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes savininkas (S. J.) nugriovė gręžinio apsaugos juostoje esančią pastato dalį ir duomenų teikėjui 2020 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 595 Tarnybai pateikė prašymą, gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasą, žemės sklypo planą su aerofotonuotrauką bei pažymėta gręžinio vieta, vandens hidrogeocheminės analizės protokolą bei įrodymus (nuotraukas), kad pastato dalis gręžinio apsaugos zonoje nugriauta. Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 29 d. LAGK Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nes pareiškėjas neskundė 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo ir Tarnyba negali išregistruoti Gręžinio, nes tokia teisė jai nesuteikta teisės aktuose.
Nurodo, jog pareiškėjas, matydamas, jog statinys vis dar nėra nugriautas (Tarnybai Gręžinio registracijai buvo pateiktas planas kuriame Gręžinio apsaugos zonoje buvo nurodytas pastatas (jo dalis)), jis nėra davęs kaip bendraturtis rašytinio sutikimo įrengti ir registruoti Gręžinio bendrame žemės sklype, taip pat galiojant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. kovo 3 d. privalomajam nurodymui, turėjo pagrįstą lūkestį, jog Tarnyba, esant tokioms akivaizdžioms faktinėms ir teisinėms kliūtims, neįregistruos Gręžinio gelmių registre, taip pat buvo tikras kad Tarnyba atstovaujanti valstybę apsaugos jo kaip bendraturčio interesus ir gerbs jo teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Todėl Tarnybos atsisakymas pripažinti savo veiksmų neteisėtumą ir išregistruoti Gręžinį remiantis vien nepagrįstu teiginiu, jog neva tokia teisė yra nesuteikta išregistruoti neteisėtai įregistruoto Gręžinio, ne tik pažeidė pareiškėjo Konstitucijos kaip tiesiogiai taikomo teisės akto saugomus ir aukščiau paminėtus teisinės valstybės principo elementus, bet ir teisinės valstybės principą „iš neteisės negali atsirasti teisė“. Todėl Tarnybos Sprendimas ir LAGK 2021 m. kovo 29 d. sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti bei todėl naikintini.
Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba ir LAGK nepagrįstai teigia, jog neva Tarnyba neturėjo teisės išregistruoti neteisėtai įregistruoto Gręžinio, nes neva nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 patvirtinti Žemės gelmių registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 1-159 redakcija) patvirtintos Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nesuteikia teisės, nelikvidavus gręžinio, išregistruoti jį iš Žemės gelmių registro. Tokia išvada visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo, jog viena vertus, Nuostatuose yra aiškiai nustatyta, kad Tarnyba užtikrina, kad į tvarkomą registrą nebūtų įrašyti klaidingi ar neišsamūs duomenys (Nuostatų 12.9. p.), taip pat taiso registracijos klaidas ir apie tai praneša suinteresuotiems asmenims (Nuostatų 12.10. p), o jei į registrą įrašyti duomenys dėl registro tvarkymo įstaigos kaltės neatitinka faktinių duomenų, ši įstaiga privalo nedelsdama ištaisyti klaidą ir informuoti apie tai visus registro duomenų naudotojus, kuriems klaidingi duomenys buvo perduoti (Nuostatų 35. p.). Analogiškai yra nustatyta ir Taisyklėse, kurių 47 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas (Tarnyba), pastebėjus Registro duomenų netikslumus, nedelsdama informuoja apie tai Registro duomenų teikėjus ir pareikalauja šiuos duomenis ištaisyti arba papildyti per Lietuvos geologijos tarnybos nustatytą terminą, o gavus iš Registro duomenų teikėjų patikslintus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos ištaiso Registro duomenis ir neatlygintinai informuoja apie tai Registro duomenų gavėjus, turinčius galiojančius išrašus su klaidingais, netiksliais, neišsamiais duomenimis (Taisyklių 48 p.). Be to, pagal Taisyklių 49 punktą Tarnyba, nustačiusi, kad dėl jos kaltės į Registro duomenų bazę įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas netikslumus ištaiso ir neatlygintinai informuoja apie tai Registro duomenų gavėjus, turinčius galiojančius išrašus su klaidingais, netiksliais, neišsamiais duomenimis. Taigi aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, priešingai nei teigia Tarnyba Sprendime bei LAGK 2021 m. kovo 29 d. Sprendime, įgaliną Tarnybą esant duomenų neatitikimui ištaisyti klaidas, nepastebėtas įregistruojant gręžinį ir esant teisinėms kliūtims jį išregistruoti.
Pareiškėjas teigia, jog Tarnybos atsisakymas išregistruoti Gręžinį šiuo motyvu, akivaizdžiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintam teisėtumo principui. Nurodo, kad akivaizdu, jog jei Tarnyba būtų laikiusi teisėtumo principo, jis esant aukščiau nurodytoms teisinės ir faktinėms kliūtims (Gręžinio 5 metrų esant nenugriautam statiniui, nesant visų žemės sklypo, kuriame yra Grąžinus bendraturčių sutikimo, galiojant valstybės institucijos privalomiems reikalavimams likviduoti Gręžinį), užtikrinti, kad teisės normų, reglamentuojančių gręžinių registravimą ir išregistravimą Žemės gelmių registre, taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus, bei išregistruoti Gręžinį. Todėl, Tarnybai to nepadarius, o LAGK 2021 m. kovo 29 d. sprendimu konstatavus priešingas aplinkybes, neteisėti ir nepagrįsti sprendimai turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad LAGK 2021 m. kovo 29 d. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, jog nei Nuostatai, nei Taisyklės nereikalauja, kad registruojant gręžinį būtų pateikiami pakeisti pastato kadastro duomenys ar nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla. Nuostatų 24.2 papunktyje nurodyta, kad Tarnyba Registro gręžinių dalies objektus registruoja gavusi iš duomenų teikėjų užpildytą Tarnybos nustatytos formos gręžinio pasą ir kitus Taisyklėse nurodytus dokumentus. Taisyklių 39 punkte nurodyta kokie dokumentai pateikiami norint registruoti gręžinį: užpildytas gręžinio pasas, lydraštis ir tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, dokumentai (ataskaitos), kartu su gręžinio pasu pateikiamas žemės sklypo planas su nurodytu sklypo kadastro numeriu ir, jeigu teikiama raštu, ne mažesnio kaip M 1:10 000 žemėlapis arba to paties mastelio žemės naudojimo planas, arba aerofotonuotrauka su pažymėta gręžinio vieta, gręžinio vandens mėginio hidrocheminės analizės rezultatai. Tarnyba neregistruoja Nekilnojamojo turto registro objektų. Tarnyba UAB „ARTVA“ 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. 126 pateikto registravimui gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) neregistravo vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad visų grupių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 str. 3 d. nėra nuostatų apie pastatų buvimą, nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis ar registraciją Nekilnojamojo turto registre. Joje nustatytas reikalavimas nevykdyti veiklos tiesiogiai nesusijusios su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu. Tarnyba gavusi įrodymus, kad pastato dalis gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) vandenvietės apsaugos zonoje nugriauta, įregistravo gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) Registre.
Pažymi, jog pareiškėjo skunde teigiama, kad Tarnyba negalėjo registruoti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. vardu, nes nebuvo gautas visų žemės sklypo savininkų sutikimas. Tarnyba pažymi, jog nei Nuostatai, nei Taisyklės nereikalauja, kad registruojant gręžinį Registre Tarnybai būtų pateikiami žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, savininkų sutikimai. Nuostatų 24.2 papunktyje nurodyta, kad Tarnyba Registro gręžinių dalies objektus registruoja gavusi iš duomenų teikėjų užpildytą Tarnybos nustatytos formos gręžinio pasą ir kitus Taisyklėse nurodytus dokumentus. Tarnyba, registruodama Registro objektus, nenagrinėja asmenų tarpusavio turtinių santykių. Jeigu pareiškėjas mano, kad gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas pažeidžiant jo, kaip vieno iš žemės sklypo savininko, interesus, jis turėtų civilinio proceso tvarka ginti savo turtinius interesus.
Nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog Tarnyba negalėjo registruoti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) Registre, nes jo registravimo Registre metu galiojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai S. J. dėl gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), likvidavimo: 2020 m. kovo 2 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodymas duotas iki 2020 m. balandžio 30 d.) ir 2020 m. liepos 17 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodymas duotas iki 2020 m. rugsėjo 17 d., pratęstas iki 2020 m. lapkričio 17 d.) Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, skirtas konkrečiam asmeniui, jis nėra norminis teisės aktas. Todėl privalomieji nurodymai neturi galios kitiems asmenims, kuriems jis nėra skirtas, ir šie asmenys neprivalo jo vykdyti. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotas privalomasis nurodymas S. J. jokios įtakos Tarnybos sprendimams, be kita ko, ir registruojant gręžinius Registre, neturi. Taip pat pažymėtina, kad gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo Registre metu (2020 m. gruodžio 16 d.) 2020 m. liepos 17 d. privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) negaliojo (galiojo iki 2020 m. lapkričio 17 d.).
Šalies argumentai
Pabrėžia, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba neva turėjo ištaisyti registracijos klaidas ir apie tai informuoti suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas įgalina Tarnybą esant duomenų neatitikimui ištaisyti klaidas, nepastebėtas įregistruojant gręžinį, ir esant teisinėms kliūtims jį išregistruoti. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde duoda nuorodas į negaliojančius Žemės gelmių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“, kurie negalioja nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. Tarnyba nesutinka su tokiu vertinimu, Nuostatai ir Taisyklės nenumato atvejų, kad būtų galima panaikinti gręžinių registraciją. Pagal Nuostatų 37 punktą likvidavus gręžinį, jis išregistruojamas iš Registro per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių gręžinio likvidavimą, gavimo dienos. Kitų pagrindų, kada gręžinys gali būti išregistruojamas iš Registro, Nuostatai nenumato. Šiuo atveju nebuvo pagrindo išregistruoti iš Registro gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tą Tarnyba ir nurodė Sprendime adresuotame H. Š. ir J. Š.. Taip pat pažymėtina, kad gręžinio išregistravimas iš Registro, jo nelikvidavus, yra nelogiškas. Nes šiuo atveju, pats gręžinys fiziškai liktų ir egzistuotų, tik jo neliktu įrašyto Registre. Todėl Nuostatose ir yra norma numatanti, kad tik likvidavus gręžinį, jis išregistruojamas iš Registro per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių gręžinio likvidavimą, gavimo dienos (Nuostatų 37 punktas).
Teigia, jog Nuostatų 41 p. nustato, kad netikslūs, neteisingi, neišsamūs Registro duomenys taisomi Tarnybos iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (Registro duomenų gavėjo, susijusio registro tvarkytojo) prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo keliamo reikalavimo išregistruoti gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) negalima laikyti atveju, kuris atitinka Nuostatų 41 p. Nes Nuostatų 41 p. reglamentuoja netikslių, neteisingų ar neišsamių Registro duomenų taisymą, o ne gręžinių išregistravimo dalyką. H. Š. ir J. Š. 2020 m. gruodžio 22 d. skunde „Dėl nelegalaus gręžinio registravimo“ nereikalaujama ištaisyti klaidą Registre, o skunde prašoma „panaikinti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) registravimą“.
Nurodo, jog pareiškėjas skunde teigia, kad Tarnybos Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai įtvirtintą teisėtumo principą. Toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Tarnybos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. (S. J.) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad po Aplinkos departamento inspektoriaus patikrinimo iš Aplinkos departamento Vilniaus Valdybos 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavo laišką informuojantį, kad laikydamasis tam tikrų reikalavimų, trečiasis suinteresuotas asmuo gali gręžinį įteisinti. Dėl gręžinio įregistravimo fakto nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai nėra patyrę jokios žalos. Š. šeimai ir kitiems bendraturčiams nėra neigiamo poveikio asmeninei nuosavybei. Įregistruotas gręžinys visiškai netrukdo pareiškėjui patekti į jam priklausantį ūkinį pastatą, nes yra įrengtas šalia namo, kuris priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui. Reikalaudamas panaikinti gręžinį, pareiškėjas pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens, kaip bendraturčio, teises, nes tuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo neturės gėlo vandens bei negalės name turėti tualeto ir dušo.
Nurodo, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos privalomi nurodymai panaikinti gręžinį nebuvo įvykdyti, nes buvo siekiama išsaugoti gręžinį bei jį įteisinti. Nurodymų terminai, pagal trečiojo suinteresuoto asmens rašytus prašymus, buvo pratęsiami. Pagrindas pratęsimui – Aplinkos ministerijos ruošiamas projektas dėl vandens gręžinių apsaugos zonų sumažinimo (nuo 5 m iki 3 m). Įsigaliojus minimam projektui atsirastų realus pagrindas gręžinio įteisinimui. Kol projektas buvo svarstomas Aplinkos ministerijoje, trečiasis suinteresuotas asmuo tikėjosi, kad galima bus neardyti verandos, nes sumažinus apsaugos zoną, namo veranda į ją nepatenka. Bet ėjo į pabaigą paskutinio nurodymo laikas terminas ir pratęsimo galimybės buvo jau visos išnaudotos. Tada, dėl gręžinio išsaugojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė panaikinti dalį jam priklausančio turto – išardyti verandą, paliekant laiptus pateikti į namą. Namas priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise. Į valstybės įmonę „Registrų centras“ trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė ir nekeitė nekilnojamo daikto kadastrinių duomenų, nes planuojami namo atnaujinimo - renovaciniai darbai, kuriems pasibaigus, informacija bus pateikta valstybės įmonei „Registrų centras“.
Šalies argumentai
Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl žemės naudojimosi tvarkos pakeitimo (byla Nr. e2-1018-341/2022), ieškinio esmė – kad žemė aplink namą, kuri šiuo metu yra bendro naudojimo, būtų priskirta trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip vienintelio savininko, naudojimui, kas ateityje apsaugotų visas ginčo šalis nuo konfliktų.
Pareiškėjas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, kad jis buvo gavęs sutikimus iš kitų bendraturčių gręžiniui įrengti yra visiškai klaidingas ir nepagrįstas. Jis, įrengdamas gręžinį, turėjo gauti tų bendrasavininkių sutikimus, kuriems 1999 m. priklausė žemės sklypas, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl jau vien dėl to, Tarnyba negalėjo registruoti gręžinio. Teigia, kad nei pareiškėjas, nei dabartiniai žemės sklypo bendrasavininkai negavo jokių prie trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų nurodytų laiškų, nes laiškuose nurodytu adresu jie negyvena. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. yra deklaravęs kitu adresu, tad akivaizdu, jog pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens jokio prašymo net ir negavo. Taigi, jau vien dėl to vandens gręžinio registracija trečiojo suinteresuoto asmens vardu, nesant bendrasavininkių sutikimo ir jų informavimo apie gręžinio registraciją, yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. (7.)-1.7-546 „Dėl gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo“ ir LAGK 2021 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 21R-234 (AG-145/05-2021) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 19,1143 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurio naudojimosi tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016. Vilniaus apygardos 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-860-653/2017) (LAKG byla, 1 t., l. 113-119, 121-149).
2020 m. gruodžio 16 d. Tarnyba Sprendimu įregistravo Gręžinį, kurio indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (LAGK byla. 1 t., l. 91-103).
Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas imtis priemonių, kad Gręžinys būtų išregistruotas. Skunde nurodė, kad pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką, J. Š., H. Š. ir S. J. naudojasi 0,04 ha sklypo dalimi, žemės plane pažymėta „C“. Pareiškėjas ir J. Š. 2020 m. gruodžio 18 d. sužinojo, kad sklype be jų žinios ir sutikimo yra įregistruotas Gręžinys. Dėl Gręžinio likvidavimo S. J. 2020 m. kovo 3 d. yra įteiktas privalomasis nurodymas, 2020 m. liepos 17 d. – pakartotinis privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 17 d., todėl neaišku, kodėl tarnyba Gręžinį įregistravo, nepaisydama Departamento nurodymų.
Tarnyba Raštu nurodė, jog nėra pagrindo išregistruoti iš Registro gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba pareiškėjui Rašte nurodė teisės aktus (Žemės gelmių registro nustatai ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės), reglamentuojančius gręžinių išregistravimo tvarką bei nurodė argumentus, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išregistruoti gręžinį iš Žemės gelmių registro. Rašte nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. nugriovė gręžinio apsaugos juostoje esančią pastato dalį ir duomenų teikėjui 2020 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 595 pateikė prašymą, gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasą, žemės sklypo planą su aerofotonuotrauką bei pažymėta gręžinio vieta, vandens hidrogeocheminės analizės protokolą bei įrodymus (nuotraukas), kad pastato dalis gręžinio apsaugos zonoje nugriauta. Pateiktų dokumentų pagrindu ir vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatų atitinkamais punktais (24.4 punktu ir 27 punktu) ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių atitinkamais (39, 40, 41, 42, 43 punktais) 2020 m. gruodžio 16 d. Tarnyba Sprendimu įregistravo Gręžinį, kurio indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat išaiškinta, kad, kad pagal Nuostatų 37 punktą, likvidavus gręžinį, jis išregistruojamas iš registro, o kitų pagrindų, kada gręžinys gali būti išregistruojamas iš Registro, Nuostatai nenumato.
Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos Raštu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti Tarnybos Sprendimą bei įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2021 m. kovo 29 d. LAGK Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas neskundė 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo bei Tarnyba negali išregistruoti Gręžinio, nes tokia teisė neva jam nesuteikta teisės aktuose (LAGK byla, t. 2, l. 9-16).
Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenys apie gręžinius registruojami Žemės gelmių registre. Šis registras steigiamas Vyriausybės nutarimu ir yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis. Žemės gelmių registro paskirtį, jo objektus, sudarymą, vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos ir registro tvarkymo įstaigos teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų saugą, jų skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Nuostatai. Registrą sudaro šios 3 dalys, kuriose kaupiami duomenys apie žemės gelmes: 1) žemės gelmių išteklių dalis; 2) gręžinių dalis; 3) žemės gelmių tyrimų dalis (Nuostatų 3 p.).
Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 901 (toliau – ir Nuostatai), 9 punktu, Žemės gelmių registro duomenų teikėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis: tiriantys žemės gelmes arba užsakantys žemės gelmių tyrimo darbus (9.1 p. p.); naudojantys žemės gelmių išteklius ir ertmes (9.2 p. p.); gręžiantys gręžinius (9.3 p. p.); gręžinių savininkai (9.4 p. p.). Pagal Nuostatų 25 punktą registro objektus registruoja Tarnyba, gavusi iš registro duomenų teikėjų Taisyklių nustatyta tvarka pateiktus dokumentus ir atlikusi tam tikrus veiksmus.
Remiantis Nuostatų 25.2 papunkčio nuostatomis, registro gręžinių dalies objektai registruojami gavus Lietuvos geologijos tarnybos nustatytos formos užpildytą gręžinio pasą ir žemėlapį (planą) su pažymėta gręžinio vieta ir tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, dokumentus (ataskaitas). Pagal Nuostatų 21.7 papunktį Žemės gelmių registro gręžinių dalyje įrašoma gręžinio savininko juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas); arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (adresas); arba juridinių ir (ar) fizinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutarties sudarymo data ir numeris; savininko pasikeitimo data. Žemės gelmių registro tvarkytojas registro gręžinių dalyje objektus registruoja arba duomenis įrašo, gavęs: gręžinio arba gręžinio atšakos (5 priedas) pasą ir gręžinio savininko prašymą, o taip pat kitus registro duomenų teikėjų pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 38.1, 38.4 ir 38.5 p. p.). Pagal Taisyklių 40 punktą įregistruoto gręžinio duomenys turi būti keičiami, jeigu pasikeičia įregistruoto gręžinio savininkas, būklė ar paskirtis. Pasikeitus savininkui, naujasis gręžinio savininkas turi Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikti prašymą dėl gręžinio savininko pakeitimo ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.
Tarnyba objekto neregistruoja ir / ar duomenų neįrašo, jeigu ji nustato, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, taip pat jeigu pateikti dokumentai neatitinka šiuose Nuostatuose, Registro tvarkymo taisyklėse ir / ar kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų. Apie atsisakymą įregistruoti objektą ir / ar įrašyti duomenis Lietuvos geologijos tarnyba per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja registro duomenų teikėją, nurodydama šio sprendimo priežastį. Registro duomenų teikėjai, pašalinę priežastis, dėl kurių Lietuvos geologijos tarnyba objekto neregistravo ir/ar duomenų neįrašė, pakartotinai gali kreiptis dėl objekto registravimo ir / ar duomenų įrašymo (Nuostatų 28 p.).
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, jog valstybinę geologinės informacijos sistemą kuria, saugo ir valdo Tarnyba. Šią sistemą sudaro Tarnyboje kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, saugomas gręžinių kernas ir žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose (1 dalis). Duomenys apie žemės gelmių išteklius, žemės gelmių ertmes, gręžinius, geoterminių gręžinių sistemas ir žemės gelmių tyrimus registruojami Žemės gelmių registre, kuris yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis (2 dalis).
Pagal Žemės gelmių registro nuostatus Registro gręžinių dalies objektai - visi fiziškai egzistuojantys gręžiniai (išskyrus geoterminių gręžinių sistemų gręžinius), įrengti Lietuvos Respublikos teritorijos sausumoje <...> (13 punktas). Registro duomenų teikėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis: gręžiantys ir (ar) įrengiantys gręžinius, - teikia Nuostatų 15.2 papunktyje ir 19 punkte nurodytus duomenis (22.3 papunktis); gręžinių ir geoterminių gręžinių sistemų savininkai, - teikia Nuostatų 19.8 papunkčiuose nurodytus duomenis (22.5 papunktis).
Nuostatų 24 punkte įtvirtinta, jog Registro objektus registruoja Tarnyba, gavusi iš duomenų teikėjų Tarnybos direktoriaus tvirtinamų Taisyklių nustatyta tvarka pateiktus dokumentus elektroniniu būdu arba Nuostatų 24.1 ir 24.4 papunkčiuose nurodytais atvejais raštu ir atlikusi šiuos veiksmus: Registro gręžinių dalies objektai registruojami gavus užpildytą Tarnybos nustatytos formos gręžinio pasą ir kitus Taisyklėse nurodytus dokumentus (24.2 papunktis). Registro duomenų teikėjai atsako už pateiktų duomenų išsamumą, teisingumą ir tikslumą (26.2 papunktis). Tarnyba patikrina Registro duomenų teikėjų pateiktų dokumentų ir duomenų autentiškumą, teisingumą ir atitiktį Nuostatuose, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir įrašo (arba atsisako įrašyti) juos į Registrą per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo (27 punktas). Tarnyba objekto neregistruoja ir (ar) duomenų neįrašo, jeigu nustato, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, dokumentai neatitinka Nuostatuose, Taisyklėse ir (ar) kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų (28 punktas). Registro objektas laikomas įregistruotu, kai Tarnyba, patikrinusi pateiktus dokumentus ir duomenis, įrašo juos į Registro duomenų bazę ir suteikia identifikavimo numerį (32 punktas). Tarnybai įregistravus objektus gręžinių dalyje - pažyma apie gręžinio įregistravimą ir įregistruoto gręžinio pasas per 5 darbo dienas nuo įregistravimo perduodami duomenų teikėjui (33.2 papunktis). Likviduotas gręžinys išregistruojamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių gręžinio likvidavimą, gavimo dienos (37 punktas).
Taisyklėse detalizuota, jog dokumentus ir duomenis, reikalingus gręžinių registracijai teikia Registro duomenų teikėjai, nurodyti Taisyklių 6 punkte (34 punktas). Registro tvarkytojas numatomiems išgręžti (įrengti) gręžiniams suteikia išankstinius gręžinių numerius. Išankstiniai gręžinių numeriai suteikiami pateikus šiuos dokumentus: eksploataciniams geriamojo gėlo požeminio vandens gręžiniams iki 300 m gylio: pateikus prašymą suteikti išankstinius gręžinių numerius (forma R-3). (35.3 papunktis); nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 1999 m. gruodžio 30 d. (Pavienių gręžinių šulinių įrengimo ir likvidavimo nurodymų L AND 4-95, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 89 ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos direktoriaus 1995 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30 (Žin., 1997, Nr. 103-2599) galiojimo metu) įrengtiems ir neįregistruotiems geriamojo gėlo požeminio vandens eksploataciniams gręžiniams, kurių gylis neviršija 20 metrų: pateikus prašymą suteikti išankstinį gręžinio numerį (forma R-3) ir parengtą pagal LAND 4-99 reikalavimus gręžinio projektą (35.6 papunktis).
Registro tvarkytojas Registro gręžinių dalyje objektus registruoja arba duomenis įrašo, gavęs: gręžinio arba gręžinio atšakos pasą; tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, duomenis ir dokumentus (ataskaitas); gręžinio likvidavimo (konservavimo) aktą; gręžinio savininko prašymą; kitus Registro duomenų teikėjų pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus (38.1-38.5 papunkčiai). Taisyklių 35.2-35.6 papunkčiuose nurodytų eksploatacinių gręžinių gręžimo (įrengimo) ir gręžinių pergręžimo, išskyrus naftos ir dujų eksploatacinius gręžinius, dokumentai: užpildytas gręžinio pasas, lydraštis ir tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, dokumentai (ataskaitos), pateikiami Tarnybai per 60 dienų nuo gręžinio įrengimo. Kartu su gręžinio pasu turi būti pateiktas žemės sklypo planas su nurodytu sklypo kadastro numeriu ir, jeigu teikiama raštu, ne mažesnio kaip M 1:10 000 žemėlapis arba to paties mastelio žemės naudojimo planas, arba aerofotonuotrauka su pažymėta gręžinio vieta. Jei žemės sklypo planas sudarytas LKS-94 koordinačių sistemoje, galima pateikti smulkesnio mastelio (M 1:25 000 ar 1:50 000) žemėlapį (39 punktas). Kai Registre įregistruotą gręžinį numatoma likviduoti - pateikiamas prašymas ir pagal LAND 4-99 reikalavimus parengtas likvidavimo projektas. Pagal LAND 4-99 reikalavimus likvidavus ar užkonservavus gręžinį, gręžinio likvidavimo ar konservavimo aktas (6 priedas) pateikiamas Tarnybai per 15 dienų nuo gręžinio likvidavimo ar konservavimo (41 punktas). Jeigu Taisyklių 39, 40, 41 ir 42 punktuose nurodyti Tarnybai pateikti dokumentai atitinka Nuostatų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo Tarnyboje dienos gręžinys įregistruojamas Registre (Taisyklių 39 ir 42 punktai) ar išregistruojamas (likvidavus gręžinį) (Taisyklių 41 punktas) (43 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su Tarnybos Rašte padaryta išvada, kad Registre registruojami esami gręžiniai, kurie įregistruojami gavus Nuostatuose ir Taisyklėse nurodytus duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, o išregistruojami - gręžinius likvidavus ir Tarnybai pateikus su likvidavimu susijusius dokumentus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia vertinti, kad Tarnyba pareiškėjui 2021 m. sausio 21 d. Rašte pagrįstai paaiškino, jog UAB „ARTVA" su prašymu dėl Gręžinio įregistravimo pateikė Taisyklėse reikalaujamus dokumentus (Gręžinio pasą, žemės sklypo planą su aerofotonuotrauka bei pažymėta gręžinio vieta, vandens hidrogeocheminės analizės protokolą, įrodymus (nuotraukas), kad pastato dalis Gręžinio apsaugos zonoje nugriauta), todėl Gręžinys, vadovaujantis Nuostatų Nr. 901 24.2 papunkčiu ir 27 punktu, Taisyklių 43 ir 39 punktais, 2020 m. gruodžio 16 d. įregistruotas Registre. Šiuo Raštu buvo išsamiai paaiškinta gręžinių įregistravimo Registre tvarka ir registravimui teiktini dokumentai, taip pat nurodyta, jog Gręžinys buvo įregistruotas todėl, kad jo įregistravimui buvo pateikti visi minėtuose teisės aktuose reikalaujami dokumentai (tame tarpe, ir įrodymai, jog S. J. pastato dalis, patekusi į apsaugos zoną, yra nugriauta). Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba taip pat pagrįstai nurodė, jog pagal Nuostatų 37 punktą, gręžinys išregistruojamas iš Registro gavus dokumentus dėl gręžinio likvidavimo, o kitų pagrindų, kada gręžinys gali būti išregistruojamas, Nuostatai nenumato.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Tarnybos Raštas, kuriuo atsisakyta išregistruoti Gręžinį iš Registro yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas nenurodo viešosios teisės normų, kurios įpareigotų Tarnybą išregistruoti Gręžinį iš Registro kitais pagrindais, t. y. ne tik likvidavus gręžinį. Pareiškėjo nurodytos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios bendraturčiams priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, naudojimą, nėra aktualios nagrinėjamai administracinei byla, nes ginčai tarp bendraturčių yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Tarnybos 2020 m. sprendimas „Dėl gręžinio įregistravimo“ yra nenuginčytas ir galiojantis. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su šiuo sprendimu.
Taip pat pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintina skundžiamo sprendimo atitiktis VAĮ įtvirtintiems reikalavimams. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
Įvertinus skunde nurodytus argumentus ir motyvus, skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Tarnybos Raštas bei LAGK Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos išvadomis, taip pat teismas nenustatė, kad atsakovė būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų. Taigi, teismas sprendžia, jog Rašte yra aiškiai nurodytos teisės normos, kuriomis rėmėsi atsakovė. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir suprantamas. Motyvų išdėstymas yra pakankamas, aiškus ir adekvatus. Jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi jį priimdamas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo Rašto naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais, skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Tokiu atveju negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. Š. (H. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-234 (AG-145/05-2021) palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.