Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-739-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
2A-739-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00813-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
S. P.
Trečiasis asmuo
E. M.
Civilinė byla Nr. 2A-739-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00813-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.8; 73.2.5.1.1; 114.9.6.2; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-980-359/2012 pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. P., trečiajam asmeniui E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 57 691,44 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. spalio 17 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio po ½ dalį priklauso atsakovei ir trečiajam asmeniui, kilo gaisras. Trečiajam asmeniui priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo apdrausta būsto draudimu. Ieškovė pripažino įvykį draudiminiu ir, vadovaudamasi būsto draudimo sutartimi, žalos aplinkybes patvirtinančiais dokumentais, lokaline sąmata, išmokėjo trečiajam asmeniui 57 691,44 Lt išmoką. Teismo eksperto kvalifikaciją turintis V. K., atlikęs 2011 m. spalio 17 d. kilusio gaisro tyrimą, padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dūmtraukio. Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba taip pat informavo, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio gedimas. Dėl atsakovės nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą CK 6.263 bei 6.266 straipsnių pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė ieškinį. Konstatavo, kad dūmtraukis nėra viešai registruotinas daiktas, todėl negalima nustatyti jo nuosavybės. Sprendė, kad šiuo atveju netaikytinos CK 6.266 str. nuostatos, nes žala padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl įrangos defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, todėl atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Žalų tyrimo eksperto V. K. išvados, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dūmtraukio, nelaikė pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės neteisėtus veiksmus ar kaltę, motyvuodamas tuo, kad, vadovaujantis Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327, 3.31 punktu, gaisrų ekspertizė nustato gaisro židinio vietą, tiesiogines gaisro kilimo priežastis, gaisro kilimą ir (ar) tam tikrus jo padarinius sukėlusias aplinkybes, atskirų darbų vykdymo tvarkos, techninių įrenginių ir technologinių procesų atitiktį priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimams, tačiau ekspertui nesuteikiama kompetencija nustatyti daiktines teises. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, jog išvadą apie gaisro židinio priklausymą atsakovei jis padarė iš kitų asmenų paaiškinimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepagrįstai eksperto V. K. 2011 m. lapkričio 14 d. išvada vertinta kaip netinkamas įrodymas byloje. Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, kiekvienas iš jų sau priklausančią nuosavybės dalį šildo atskiromis šildymo sistemomis (gyvenamajame name įrengti du kietojo kuro katilai, pajungti į du dūmtraukius), todėl ekspertas V. K., nustatinėdamas gaisro kilimo priežastį, gaisro kilimą ir padarinius sukėlusias aplinkybes, privalėjo nustatyti, dėl kurios šildymo sistemos netinkamo įrengimo kilo gaisras, t. y., atlikdamas gyvenamajame name kilusio gaisro tyrimą, neperžengė jo srities specialių žinių ribų. Ekspertas V. K. tyrimo metu nustatė, kad: 1) gyvenamąjį namą valdo du savininkai; 2) gyvenamajame name įrengtos dvi atskiros šildymo sistemos; 3) su pažeidimais įrengtas dūmtraukis priklauso patalpų savininkei S. P.; 4) prie su pažeidimais įrengto dūmtraukio rūsyje prijungtas S. P. patalpoms šildyti priklausantis katilas; 5) E. M. patalpos šildomos katilu, įrengtu jai priklausančioje namo dalyje, pirmo aukšto patalpose, kuris prijungtas prie plytų dūmtraukio. Darytina išvada, kad eksperto V. K. 2011 m. lapkričio 14 d. išvada yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dūmtraukio.

Atsiliepimas

Neatsižvelgta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija keitėsi keletą kartų priklausomai nuo ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, todėl atsakovės paaiškinimai yra nepatikimi, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad gyvenamajame name yra bendra šildymo sistema. 2012 m. spalio 31 d. atsakovės atstovas nurodė, kad trečiojo asmens kietojo kuro katilas naudojamas pašarui gyvuliams gaminti ir tos patalpos, kurioje yra kietojo kuro katilas, šildymui. Gyvenamojo namo rūsyje esantis kietojo kuro katilas naudojamas vandeniui pašildyti. Apie šildymo sistemą atsakovės atstovas nepaaiškino. Ieškovei aiškinantis aplinkybes dėl šildymo sistemos, pirmosios instancijos teismas jos atstovo klausimus šalino, kaip nesusijusius su byla. Tuomet ieškovė byloje esančiomis fotonuotraukomis įrodinėjo, kad E. M. asmenine nuosavybe priklausiančiose patalpose pirmajame gyvenamojo namo aukšte esantis kietojo kuro katilas skirtas apšildyti E. M. priklausančias patalpas. 2012 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad gyvenamajame name yra dvi šildymo sistemos, t. y. viena šildymo sistema šildomos E. M. asmenine nuosavybe priklausančios patalpos, kita – atsakovei asmenine nuosavybe priklausančios patalpos, tačiau nurodė, kad vanduo pašildomas iš rūsyje esančio kietojo kuro katilo, kuriuo šildomos atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos. Ši atsakovės versija mažai tikėtina, kadangi toks naudojimasis daiktu yra nepatogus ir neekonomiškas.

Nelaikant pakankamu įrodymu eksperto V. K. 2011 m. lapkričio 14 d. išvados, laikant patikimu įrodymu atsakovės paaiškinimus, pažeistos CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo prašo sprendimo nekeisti.

Atsakovė nurodo, kad eksperto V. K. pateikta išvada neatitinka CPK 212–219 straipsniuose numatytų reikalavimų, todėl ji šioje byloje gali būti vertinama tik kaip rašytinis įrodymas. Ekspertas V. K. į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas 127 numeriu, jo specializacija – gaisrų, apanglėjusios medienos, statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo ekspertizė. Ekspertas savo kompetencijos ribose gali nustatyti gaisro kilimo priežastis, bet ne dūmtraukio savininką, todėl kompetencijos ribas viršijanti eksperto išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad išvadą apie gaisro židinio priklausymą atsakovei jis padarė iš kitų asmenų paaiškinimų. Tokių jo parodymų nepatvirtino nei vienas civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, civilinėje byloje nėra kitų CPK leistinų įrodymų, patvirtinančių eksperto išreikštą nuomonę. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad gaisro židinys – kaminas (dūmtraukis) yra trečiojo asmens naudojamoje namo dalyje. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. P. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas patvirtino, kad jį ir ieškovę sieja sutartiniai santykiai dėl ekspertinių išvadų teikimo. Ši aplinkybė verčia abejoti eksperto išvados patikimumu ir objektyvumu. Liudytojas R. P. patvirtino atsakovės parodymus dėl katilų, dūmtraukių, faktinės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės duotus parodymus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, neatitinka tikrovės.

Trečiasis asmuo nurodo, kad gaisras įvyko 2011 m. spalio 17 d. apie 15.30 val., kuomet atsakovė buvo darbe. Tą dieną tik trečiasis asmuo naudojosi rūsyje esančiu katilu. Dūmtraukis, dėl kurio įvyko gaisras, yra namo dalyje, kuria faktiškai naudojasi tik trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės nurodomus įrodymus apie pastato bendraturčio kaltę dėl gaisro kilimo, draudikui siekiant žalos atlyginimo, išmokėjus draudimo išmoką kitam nuo gaisro nukentėjusiam bendraturčiui.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovė neįrodė gaisro gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kilimo priežastimi esant neteisėtus atsakovės veiksmus.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodoma, kad gaisro židinio zona yra namo viduje, mansardoje, toje vietoje, kur metalinis dūmtraukis pritvirtintas prie mūrinio dūmtraukio, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dūmtraukio perkaitimas.

Eksperto V. K. išvadoje nurodoma, kad gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra namo mansardiniame aukšte metalinio dūmtraukio įrengimo vietoje. Gaisras kilo nuo netvarkingai sumontuoto katilo dūmtraukio, įrengto su izoliacijos ir atstumų iki degių medžiagų pažeidimais. Ekspertas konstatavo, kad name yra įrengtos dvi atskiros šildymo sistemos, o su pažeidimais įrengtas dūmtraukis priklauso S. P. (atsakovei) – prie jo rūsyje prijungtas atsakovės patalpoms šildyti priklausantis katilas. Trečiojo asmens E. M. (draudėjos) patalpos šildomos katilu, įrengtu jai priklausančioje namo dalyje pirmo aukšto patalpose. Šis katilas yra prijungtas prie plytų dūmtraukio.

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad apie dvi šildymo sistemas, patalpų priklausomybę atsakovei ar trečiajam asmeniui bei galimybę šias patalpas atskirai apšildyti sprendė iš R. P. (atsakovės sutuoktinio) žodžių gaisravietės apžiūros metu, tačiau liudytojas R. P. teismo posėdyje tai paneigė. Jis parodė, kad namo šildymo sistema buvo bendra, savininkės bendrai užsiėmė ir jos eksploatacija.

Atsakovė ir trečiasis asmuo, kurioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis namas, nurodė, kad naudojimosi patalpomis tvarka nėra įteisinta, namas nepadalintas, jame yra bendra šildymo ir kitos komunikacinės sistemos, kuriomis bendraturtės bendrai naudojasi. Iš atsakovės pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad namo apžiūros metu dalyvavo abi namo bendraturtės, iš kurių žodžių antstolis konstatavo atsakovės naudojimąsi namo patalpomis, pažymėtomis indeksu 2, o trečiojo asmens – patalpomis, pažymėtomis indeksu 1 (t. 1 b.l. 90, 105-106). Tokiu būdu antstolis nustatė, kad gaisro židinys - dūmtraukis - yra ne atsakovės, o trečiojo asmens naudojamoje namo dalyje.

Trečasis asmuo (draudėja) pripažino, jog gaisro kilimo dieną katilą kūreno ji.

Apeliantas nepaneigė draudėjos teiginio, kad draudimo sutartis buvo sudaryta, draudiko atstovams namo neapžiūrėjus, neįvertinus šildymo sistemos funkcionavimo pobūdžio ir šildymo prietaisų būklės.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad gaisro židiniu buvęs dūmtraukis yra bendros pastato šildymo sistemos dalis, kuria pagal CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinį reglamentavimą yra naudojamasi bendraturčių sutarimu, kad atskirų šildymo sistemų buvimo ieškovas neįrodė jokiais objektyviais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog gaisro židinio vietoje esantis su pažeidimais įrengtas dūmtraukis priklauso atsakovei, todėl ji laikytina kalta dėl gaisro kilimo.

Be nurodytų motyvų, apeliantės argumentus dėl atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos šildymo sistemos įrengimo klausimu vertinimo apeliacinės instancijos teismas atmeta ir dėl to, kad objektyvius faktus apie naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe ir šildymo sistemas turėjo užfiksuoti pati ieškovė, sudarant trečiojo asmens būsto draudimo sutartį. Formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atsiradimo rizikos vertinimo draudimo teisiniuose santykiuose, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „ ...draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. Ši draudimo sutarties esmė lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifinė – fiduciarinė (lot. fiducia – pasitikėjimas), taigi tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties šalių santykiams taikomas šalių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo (uberrimae fidei) principas, kuris lemia ir šios prievolės šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (1964 m. CK 176 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Dėl šių priežasčių draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiškai atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos šios sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui. Draudėjo pareiga suteikti draudikui visą nurodytai sutarčiai reikšmingą informaciją gali lemti tiek šio apsisprendimą prisiimti draudimo riziką, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokų (premijų) bei draudimo išmokų dydžius. Aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, neabejotinai yra tos, kurios yra nurodytos draudimo rūšies taisyklėse“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Vigidas” ieškinį atsakovui UAB DK “Censum”, trečiajam asmeniui G.M. dėl draudimo išmokos priteisimo).

Apeliantė nepaneigė draudėjos teiginio, kad, sudarant būsto draudimo sutartį, pagal šios rūšies draudimo taisykles AB Lietuvos draudimo atstovas privalėjo apžiūrėti draudžiamą objektą. Nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių neužfiksavus iki gaisro, namo bendraturtėms bylos nagrinėjimo metu teigiant apie atsakovės kaltės nebuvimą ir bendrą šildymo sistemą, nesant duomenų apie kitokią naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe tvarką bei šildymo sistemų atskyrimą, šiuo metu tokia aplinkybė objektyviai negali būti nustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovei nepagrindus, kad gaisras kilo dėl atsakovės nesugebėjimo naudotis bendru turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės neįrodytas civilinės atsakomybės sąlygas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovės atsakovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės sumokėtos 1000 Lt šios rūšies išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas iki 300 Lt jas sumažina įvertinus procesinio dokumento apimtį, tai, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių teisine analize, vertinimu, kad ieškovė advokato padėjėjui ui už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 300 Lt (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 300 (tris šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė