- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2-980-359/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00813-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- E. M.
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui T. D., atsakovei S. P., jos atstovui advokatui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. P., trečiajam asmeniui E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. P., prašydamas priteisti iš atsakovės 57691,44 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1731 Lt žyminio mokesčio bei 1300 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Ieškinyje nurodyta, jog 2011 m. spalio 17 d. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris po ½ dalį priklauso atsakovei S. P. bei trečiajam asmeniui E. M., kilo gaisras. Gyvenamojo namo ½ dalis, priklausanti trečiajam asmeniui E. M. buvo apdrausta Būsto draudimo. Ieškovas, įvertinęs Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 13K-75, žalos aplinkybes patvirtinančius dokumentus, lokalinę sąmatą, pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui E. M. 57691,44 Lt draudimo išmoką. Teismo ekspertas V. K. 2011 m. spalio 17 d., atlikęs tyrimą, nustatė, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio su pažeidimais įrengto dūmtraukio, taip pat Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informavo, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio gedimas. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai- pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, yra tiesioginė gyvenamojo namo gaisro ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą LR CK 6.263 bei 6.266 straipsnių pagrindu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padasėjėjas T. D. ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, kad specialisto išvadoje užfiksuoti faktai, kurių nenustatė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o būtent, kad name buvo įrengtos dvi šildymo sistemos, buvo du katilai bei du kaminai, ir dėl vieno iš kaminų, būtent to, kuris priklausė atsakovei S. P., netinkamo įrengimo kilo gaisras. S. P. priklausanti namo dalis nebuvo drausta. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau ši nesutiko geruoju atlyginti žalą. Atsakovė savo nurodytos aplinkybės, kad gaisro kilimo dieną, katilą kūrė trečiasis asmuo E. M., neįrodė. Katilas buvo įrengtas bendro naudojimo patalpoje – rūsyje pagal bendrasavininkių susitarimą katilą įsirengė atsakovė, prijungė prie kamino. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad name gyvena kartu su sutuoktiniu ir mama E. M.. ½ dalį nusipirko iš savo brolio, kita namo dalis priklauso mamai. Kai įsikėlė į namą, vandentiekis bei šildymo sistema jau buvo įrengta, jos šeima nieko neįrenginėjo, tik pasidarė vidaus apdailą. Katilas įrengtas rūsyje, pagal tai kaip gyvena, gautųsi, kad mamos namo pusėje, bet kadangi jie nėra sutarę dėl naudojimosi namu dalių, tai laiko rūsį bendru. Šildymo ir vandentiekio sistema bendra. Katilą kūreno visi kartu. Daugiausiai jie su sutuoktiniu, tačiau ateidavo ir mama pakurti. Gaisro dieną katilo nekūrė, nes išėjo į darbą, katilą pakūrė mama E. M..
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas adv. T. V. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Buvo sudaryta gyvenamojo namo draudimo sutartis, kurioje nurodytas gyvenamojo namo plotas 163 kv.m. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, gyvenamasis plotas šiame name užima 97,88 kv.m, naudingas plotas - 170 kv.m, bendras plotas – 325 kv.m. Gyvenamasis namas tarp bendrasavininkių nėra padalintas, nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl negalima paneigti fakto, kad apdrausta būtent ta vieta, kurioje buvo gaisro židinys. Ieškovas nustatinėja katilų bei dūmtraukio priklausomybę, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gaisro židinys buvo palėpėje. Nesant duomenų apie naudojimosi bendruoju turtu tvarkos nustatymą, ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Abu dūmtraukiai eina per trečiajam asmeniui E. M. priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tai patvirtino ir ieškovė ir liudytojas R. P. bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė katilų ir dūmtraukių neįrenginėjo, jai apsigyvenus name, šie jau buvo. Atsakovė gaisro sukelti negalėjo, nes tuo metu buvo darbe. Byloje išvadą pateikęs ekspertas, kurio kompetencija yra nustatyti gaisro kilimo priežastis, taip pat vertino dūmtraukių ir kaminų priklausomybės klausimus, kurie į jo kompetenciją neįeina. Šis ekspertas nuolatos dirba su ieškovu, todėl yra pagrindas abejoti jo sąžiningumu. Liudytojas T. Š. taip pat yra ieškovo darbuotojas, akte nurodė, kad šalia iš plytų sumontuoto kamino buvo pritvirtintas skardos kaminas, kuris buvo apsuktas apšiltinimo medžiaga su folija, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią aplinkybę sužinojo iš pašalinių asmenų, o defektiniame akto to nepaminėjo.
Trečiasis asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 27 d. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo E. M. sudarė Būsto draudimo sutartį, liudijimo LD Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe ugnies, buvo apdraustas E. M. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo objektas – 163 kv.m. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. P. bei trečiajam asmeniui E. M.. Kauno apskr. PGV Kaišiadorių PGT 2011 m. spalio 17 d. aktu dėl kilusio gaisro (b.l. 95-96) bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus D. V. 2011 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu (b.l. 97) nustatyta, kad 2011 m. spalio 17 d. 15 val. 58 m. kilo gaisras minėtame gyvenamajame name, gaisro židinio zona gyvenamojo namo viduje, mansardoje, gaisro priežastis – dūmtraukio gedimas (perkaitimas). Iš 2011 m. spalio 19 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, jo priedo (b.l. 11-12, 13-14), lokalinės sąmatos (b.l. 15-22) bei pranešimo apie nuostolių atlyginimą (b.l. 23), matyti, kad draudimo išmokos apskaičiuota suma yra 57691,44 Lt. Nurodyta draudimo suma pervesta draudėjai E. M. 2011 m. gruodžio 13 d. (b.l. 24).
LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei S. P., kaip netinkamos šildymo įrangos savininkei LR CK 6.266 straipsnio pagrindu. Nurodyta, kad žala padaryta dėl atsakovės, kaip namo bendrasavininkės kaltės, nes gaisro kilimo priežastis – jai priklausantis dūmtraukis buvo sumontuotas pažeidžiant teisės normų reikalavimus. LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ginčo byloje dėl to, kas buvo gaisro kilimo priežastis nekyla. Tačiau dūmtraukis nėra viešai registruotinas daiktas, kad galima būtų nustatyti jo nuosavybę, viešame registre atsakovė yra nurodyta kaip gyvenamojo namo bendrasavininkė kartu su trečiuoju asmeniu, o duomenų, kad tarp bendrasavininkių būtų nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, nustatytos konkrečios naudojamos patalpos, nėra. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (b.l. 49), taip pat byloje apklaustas liudytojas R. P. (b.l. 115), patvirtino, kad name gyvena kaip šeima, atsakovė su sutuoktiniu bei atsakovės motina – trečiuoju asmeniu E. M., naudojimosi tvarka nenustatyta, namu naudojasi visi bendrai, name yra bendras vandentiekis, bendra šildymo sistema. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šios kategorijos bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota įrangos defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, o ne vieno bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju, tiek asmuo patyręs žalą, ir gavęs draudimo išmoką, tiek atsakovė yra pastato bendrasavininkės ir yra atsakingos už žalą be kaltės LR CK 6.266 str. pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau šiuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl įrangos defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, LR CK 6.266 str. nuostatos netaikytinos, o kaip minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Todėl šioje byloje turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieškovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, būdas ir kiti objektyvūs parametrai. Žalos dydis nusako, kaip pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, išreikšta pinigais. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Tai yra bendra taisyklė, kai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Draudikas yra verslininkas ir sudarydamas draudimo sutartį dėl nekilnojamojo turto dalies, kai naudojimosi dalys nenustatytos, prisiėmė riziką dėl sunkumų, įrodinėjant ir išieškant žalą iš kalto asmens.
Vertinant byloje surinktus įrodymus spręstina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, jog gaisras gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas reikalavimą įrodinėjo 2011 m. lapkričio 14 d. žalų tyrimo eksperto V. K. išvada (b.l. 25-26), kad gaisras kilo dėl priklausančio S. P. su pažeidimais įrengto dūmtraukio. Minėta išvada, teismo nuomone, negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės neteisėtus veiksmus ar kaltę, visų pirma todėl, kad vadovaujantis Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327, 3.31 punktu, gaisrų ekspertizė – nustato gaisro židinio vietą, tiesiogines gaisro kilimo priežastis, gaisro kilimą ir (ar) tam tikrus jo padarinius sukėlusias aplinkybes, atskirų darbų vykdymo tvarkos, techninių įrenginių ir technologinių procesų atitiktį priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimams, tačiau ekspertui nesuteikiama kompetencija nustatyti daiktines teises. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad išvadą apie gaisro židinio priklausymą atsakovei jis padarė iš kitų asmenų paaiškinimų.
Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad gaisro dieną, nei jos pačios, nei jos sutuoktinio namuose nebuvo (b.l. 75, 76). Trečiasis asmuo E. M. atsiliepime į ieškinį (b.l. 49) taip pat nurodė, kad gaisro dieną atsakovė buvo darbe, katilą, kuris buvo naudojamas bendrai viso namo šildymui, kūrė ji pati.
Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.
Iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai – 1200 Lt (b.l. 77) (LR CPK 98 str.), ir valstybei – 46,55 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) 46,55 Lt (keturiasdešimt šešis litus 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.