Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. C. (S. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų remontininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. C. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

jis, 2024 m. gruodžio 24 d., apie 19.03 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas peilį prie L. C. kaklo grasino jai sakydamas: „aš tave užmušiu, o po to užmušiu tavo mamą ir spėsiu pabėgti“, bei toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus į svetainę įėjus E. V., jis rankoje laikydamas peilį eidamas link jos grasino sakydamas: „aš tave užmušiu sene“, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti L. C. ir E. V. gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis S. C. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno penkiese: jis, jo žmona L., L. mama E. ir du vaikai. Vakare vaikai žiūrėjo televizorių, o virtuvėje tarp jo ir L. įvyko konfliktas, kodėl – nesuprato; tuo metu jis ir L. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po konflikto jis buvo nurimęs, kai nuėjo į virtuvę, kurioje buvo L., prašė jos nurimti ir ateiti į kambarį. L. pradėjo ant jo šaukti, todėl jis vėl išbėgo į kitą kambarį, atsisėdo į krėslą, užsidėjo ausines ir pradėjo klausytis muzikos. Tada į namus atvažiavo policija ir jį išvežė į areštinę. Konflikto metu galėjo L. iškolioti, tačiau peilio rankose neturėjo, jo paėmęs nebuvo ir L. peiliu negrasino; nesupranta kam to reikia, būtų norėjęs, būtų galėjęs suduoti ranka. Durų stiklas dužo pareigūnams jį tempiant iš namų; jeigu jis stiklą būtų sudaužęs anksčiau, jis būtų susipjaustęs kojas. Atvykęs pareigūnai iš jo rankų peilio nepaėmė; jie pasiėmė pirmą pasitaikiusį peilį buvusį namuose. Prieš šį konfliktą namuose barniai tarp jo ir žmonos vykdavo dažnai. Nukentėjusiosios meluoja, nes nori juo atsikratyti ir iškraustyti iš namų.

Nukentėjusioji L. C. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 24 d. po vakarienes vaikai nuėjo į kambarį, o vyras pradėjo kalbėti apie mirtį ir kunigus. Tą vakarą buvo išgėrusi kelis gurkšnius vyno. Po kiek laiko vyras ją įžeidė , pavadinęs necenzūriniu žodžiu , todėl ji nuėjo į virtuvę ir ten leido laiką, nes nenorėjo, kad kiltų konfliktas. Kadangi S. ne pirmą dieną buvo grįžęs ir vartojo alkoholį, jis gali ne viską prisiminti. Kiek vėliau ji grįžo į svetainę, kur krėsle sėdėjo S., kuris, turėdamas rankoje peilį, pasakė „nužudysiu tave, tavo mamą ir pats pabėgsiu“; jis taip pasakė, būdamas atokiau nuo jos, tačiau kai jis su peiliu priėjo prie jos – išsigando, galvojo, kad gali padaryti taip, kaip sakė. Kur peilis buvo, kai S. priėjo prie jos, nematė, kadangi žiūrėjo tiesiai ir paskui pasiėmusi telefoną bandė išsikviesti policiją; peilio S. prie kaklo pridėjęs jai nebuvo. Kai tarp jų vyko konfliktas svetainėje, atėjo jos mama, kurią S. pastūmė, dėl ko išdužo stiklas. Mano, jog S. mamą pastūmė, kad ji nesikištų į konfliktą; ar mama įsitraukė į konfliktą, neprisimena. Vaikai išgirdę triukšmą, kai dužo stiklas, atėjo į svetainę raminti S., o jos mama tuo metu nuėjo pas kaimyną iškviesti policiją. Vyras grasinančius žodžius sakė pirmą kartą; S. labai seniai yra buvęs ją sumušęs, tačiau jie tada susitaikė. Šiuo metu ji ir S. gyvena atskirai, ji nenori, kad jis sugrįžtų gyventi kartu, dėl šio įvykio pradėjo skyrybų procesą.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama nukentėjusiąja, L. C. buvo parodžiusi, kad S. C. tą vakarą jai pasakė, kad ją užmuš; stovėdamas prie stalo vis jai kartojo, kad ją papjaus ir pradėjo eiti link jos rankoje laikydamas peilį, laikė jį rankoje ir priėjęs prie jos iš šono, grasino, kad užmuš ir ją, ir jos mamą bei spės pabėgti; ji tokio grasinimo labai išsigando, bijojo, kad jis jos nesužalotų, todėl bandė telefonu išsikviesti policiją, tačiau nespėjo atsidaryti telefono. Tuo metu, galimai dėl triukšmo, iš savo kambario į svetainę atėjo jos mama E.; ką ji sakė, L. D. dėl patirto streso neprisimena, tačiau jos vyras, laikydamas peilį rankoje, pradėjo eiti link jos mamos sakydamas, kad ją užmuš, rankomis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė kūnu į svetainės duris, nuo ko išdužo svetainės durų stiklas (1 t., b. l. 23-26).

Nukentėjusioji E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad po 2024 m. gruodžio 24 d. po vakarienės nuėjo į savo kambarį. Būdama kambaryje išgirdo, jog L. susibarė su S. ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjusi į svetainę pamatė, kad S. laiko peilį dukrai L. prie gerklės; ji paklausė S. ką jis daro, o pastarasis pasakė „aš tave sene užmušiu, visus užmušiu“. Tuo metu į kambarį atbėgo vaikai, kurie šaukė „padėk peilį, nedaryk šito“ ir S. ją pastūmė, dėl ko dužo stiklas. Tuo metu ji buvo labai išsigandusi, bijojo, kad S. gali įgyvendinti savo žodžius. Atsitokėjusi norėjo paskambinti policijai, tačiau jos mobilusis buvo išsikrovęs, todėl nubėgo pas kaimyną V. I., kurio paprašė paskambinti policijai. Kaimynas įvykio nematė, tik davė telefoną jai paskambinti policijos pareigūnams; pareigūnams nurodė, kad žentas namuose puola savo žmoną ir ją peiliu. Kai atvažiavo policija, S. su jais barėsi, nepakluso jiems, todėl buvo surakintas ir išvežtas. Anksčiau L. su S. dažnai pykdavosi, tačiau susitaikydavo, bet taip pavojingai S. elgėsi ir grasino pirmą kartą. S. gyvena atskirai ir ji nenori, kad jis grįžtų gyventi kartu.

Savo tokius parodymus E. V. yra patvirtinusi apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 46-49, 54-57).

Akistatos metu S. C. bei nukentėjusiosios L. C. ir E. V. laikėsi tų pačių duotų parodymų ( 1 t., b. l. 23-36 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. I. parodė, kad 2024 m. gruodžio 24 d., apie 19.00 val., į jo buto duris paskambino kaimynė iš gretimo buto, kurią pažįsta tik iš matymo. Moteris jo paprašė paskambinti į policiją, nes namuose girtas žentas triukšmauja. Jis savo telefone surinko pagalbos centro telefono numerį ir telefoną davė moteriai. Ką kaimynė nurodė pagalbos centro darbuotojai, nežino, pats į situaciją nesigilino. Žino, kad gretimame bute gyvena šeima, su jais nepalaiko jokių ryšių, juos žino iš matymo (1 t., b. l. 77-79).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 24 d., apie 19.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus S. C., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu priėjo prie blaivios sutuoktinės L. C. ir laikydamas rankoje peilį jį prirėmė žmonai prie kaklo ir pasakė frazė „aš tave papjausiu“, taip grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti L. C. sveikatą. Konflikto metu į kambarį įėjo L. C. mama E. V., kurią išvydęs, S. C. pradėjo eiti link jos laikydamas rankoje peilį, kuris buvo nukreiptas į moterį, sakydamas „nužudysiu“ ir tokiais veiksmais grasino moteriai. Priėjęs prie E. V. vyras ją ranka pastūmė, dėl ko moteris atsitrenkė į stiklines duris ir stiklo dalis skilo. E. V. nurodė, kad fizinio skausmo dėl pastūmimo nepatyrė, tačiau yra labai susijaudinusi dėl grasinimu. L. C. ir E. V. dėl didelio susijaudinimo ir šoko būsenos apklausti galimybės nebuvo. Įvykio metu bute buvo nepilnamečiai asmenys, t. y. S. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai įvykio metu buvo kitame kambaryje, todėl įvykio nematė. L. C. nurodė, kad su vyru dažnai vyksta žodiniai konfliktai, tačiau anksčiau jis prieš žmoną nesmurtavo. Apžiūrėjus L. C. ir E. V. atviras kūno vietas, akivaizdžiai matomu sužalojimu nepastebėta. S. C. bendrauti su policija nepageidavo, paaiškinti įvykio aplinkybės atsisakė. Peilis iš įvykio vietos paimtas ir supakuotas į popierinį Voką Nr. 1, plombos Nr. H200159037. S. C. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinė (1 t., b. l. 1-4, 15-18).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, jog svetainės durų stiklas sudužęs, ant žemės matomos stiklo šukės. Svetainėje ant stalo matomas odinis rudos spalvos peilio dėklas, kurio viduje peilis su ruda medine rankena; peilis galimas nusikalstamos veikos įrankis. Peilis bei peilio dėklas paimti iš įvykio vietos ir supakuoti į paketą Nr. H20 0159037 (1 t., b. l. 80-93).

Iš 2025 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdimas pokalbis tarp operatorės ir E. V., kuri nurodė, jog namuose girtas ženklas grasina peiliais, sakydamas „papjausiu, užmušiu“ (1 t., b. l. 102-104).

Iš 2025 m. sausio 20 – 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka E. V., kuri nurodo, jog yra labai išsigandusi, žentas pasiėmęs peilį; pareigūnas lieka stovėti laiptinėje su moterimi, o pareigūnė nueina į butą, kuriame yra L. C.. Pareigūnei paklausus kur vyras, L. C. ranka parodė į kambarį. Pareigūnui įėjus į kambarį matoma, kad kambaryje ant krėslo sėdi S. C.. Į pareigūno klausimą kur peilis, S. C. nieko neatsako; L. C. nurodo, kad S. C. peilį ką tik turėjo, kur padėjo, nežino. Pareigūnui dar kartą paklausus kur peilis, S. C. nurodo, jog peilių turi daug ir sulenkiamą peilį paduoda pareigūnui į rankas, kuris jį padeda ant stalo. Toliau vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas S. C. nurodo pateikti asmens dokumentą. S. C. pereina per kambarį ir iš kelnių kišenės ištraukęs piniginę, ją paduoda pareigūnui. Tada konfliktuoja su pareigūnu dėl dokumento pateikimo, konfliktas pereina į grumtynes. Matyti, kad S. C. atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės elektrošoko impulsinis prietaisas bei antrankiai. Tuo metu kitame kambaryje pareigūnas bendrauja su L. C., kuri nurodė, kad iš pradžių su vyru susiginčijo, o paskui išsitraukęs peilį pradėjo grasinti jai ir mamai, kad jas nužudys. Po grumtynių pareigūnas prieina prie krėslo, kur sėdėjo S. C., ir rankoje laiko peilį, kalbėdamas su kitais pareigūnais nurodo, kad peilis buvo ant stalo, ištrauktas iš dėtuvės. S. C. nurodo, kad negrasino, susipyko su žmona ir tiek. Vyras išvedamas iš buto ir pasodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Tuo metu bute buvusiam pareigūnui E. V. nurodė, kad S. C. ją rankomis pastūmė į duris, dėl ko išdužo durų stiklas. E. V. nurodo, kad S. C. peilį dukrai L. C. prie gerklės buvo pridėjęs (1 t., b. l. 105-109).

Iš 2025 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vietoje paimtas peilis su juodos spalvos odine įmaute. Pateikto peilio bendras ilgis 263 mm, geležtės ilgis 144 mm, didžiausias geležtės plotas 23 mm, geležtės didžiausias storis 2,5 mm. Peilis turi atramą, pakotę, pakotės ilgis 9 mm, vienpusę galandinimo ašmenys, ašmenys aštrūs, peilio geležtės smaigalį sudaro ašmenų užlinkimas ir penties nuožambis. Peilio rankena pagaminta iš į medį panašios rudos spalvos medžiagos, turi antgalį. Pateiktas peilis pagal savo formą, dydį, išvaizdą yra bendros paskirties medžioklinis peilis. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, medžiokliniai peiliai prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriami (1 t., b. l. 110-116).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėta E. V., ant kurios dešinės rankos dilbio matomas odos įdrėskimas (1 t., b. l. 94-101).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Šioje byloje S. C. kaltinamas tuo, jog laikydamas peilį prie nukentėjusiosios L. C. kaklo grasino jai sakydamas, kad užmuš ją, o po to ir jos mamą bei toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, į svetainę įėjus E. V., rankoje laikydamas peilį eidamas link jos grasino sakydamas, kad ją užmuš, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiosioms peiliu negrasino, jo net neturėjo, o nepasitenkinimą dėl kilusio žodinio konflikto galėjo tik išsakyti žodžiu, tačiau kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina S. C. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų nustatyta, kad patalpoje, kurioje S. C. grasino nukentėjusioms, liudytojų, kurie būtų matę įvykį, nebuvo, todėl pagrindinių įrodymų šaltinių tampa nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai; pažymėtina, jog nukentėjusiosios L. C. parodymai iš dalies keitėsi. Pačiuose pirminiuose parodymuose, užfiksuotuose 2024 m. gruodžio 25 d. liudytojos apklausos protokole, kurie duoti beveik iš karto po įvykio, nukentėjusioji L. C. išsamiai nurodė kaltinamojo išsakytus žodžius ir atliktus bauginamojo pobūdžio veiksmus jos ir jos mamos atžvilgiu, apibūdino savo būseną tuo metu: nurodė, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį priėjo prie jos, po to peilį pridėjo prie kaklo, grasindamas, jog pirma užmuš ją, paskui jos mama ir pats pabėgs, o į svetainę atėjus E. V., jis, eidamas link jos su peiliu rankoje, grasino jai, kad ją užmuš ir ją pastūmė. Tokius pat parodymus nukentėjusioji L. C. patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Visgi 2025 m. sausio 8 d. akistatos metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. C. parodė, jog kaltinamasis, rankoje laikydamas peilį, grasino, jog nužudys ją ir jos mamą, tačiau pažymėjo, jog kaltinamasis peilio prie jos kaklo pridėjęs nebuvo. Šią nukentėjusiosios L. C. parodymų dalį paneigia nukentėjusiosios E. V. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. Nukentėjusioji E. V. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog išgirdusi, jog dukra L. C. susibarė su kaltinamuoju S. C. nuėjo į svetainę, kur pamatė, kad kaltinamasis laiko peilį dukrai prie kaklo sakydamas „aš tave sene užmušiu, visus užmušiu“. Tada į kambarį atbėgo vaikai nuraminti kaltinamojo, po ko šis priėjo prie jos ir pastūmė į duris. Tokio S. C. elgesio ji labai išsigando ir bijojo, kad jis gali įgyvendinti savo žodžius, dėl ko tuo pat nubėgo pas kaimyną V. I. ir iškvietė pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. I. patvirtino, jog pas jį buvo atėjusi kaimynė E. V., kuri paprašė pagalbos, jos šis iškviestų policijos pareigūnus, nes namuose triukšmauja girtas žentas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusiosios E. V. ir teisminio proceso metu, sutapo ir nekito, juos patvirtina tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės, taip pat daiktinio įrodymo – peilio apžiūros protokolas ir fotografijos, iš kurių matyti, kad tai išties potencialiai pavojingas daiktas, keliantis didelę baimę dėl savo tiesioginio neigiamo poveikio asmens gyvybei ir sveikatai, policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašai ir kt. Tai, kad kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė tokio įvykio net nebuvus, žmonai kartu su jai, o ne kaltinamajam palankesne mama jį apkalbant, nesudaro pagrindo teismui netikėti logiškais ir nuosekliais nuo pat pranešimo apie šį įvykį nukentėjusiosios E. V. parodymais, bei ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. C. parodymais, kurie patvirtinti visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuriai paneigti kaltinamasis nėra pateikęs jokių įrodymų. Teismo vertinimu, nukentėjusioji L. C. akistatos metu ir apklausta teisminio nagrinėjimo metu parodymus iš dalies pakeitė, nurodydama, jog kaltinamasis, laikydama rankoje peilį, grasino, jog užmuš ją, o po to ir jos mamą, tačiau peilio prie kaklo nelaikė, tik siekdama švelninti savo vyro teisinę padėtį. Kaip nustatyta, nukentėjusioji L. C. ir kaltinamasis yra sutuoktiniai, kartu pragyvenę daug metų, turintys du bendrus paauglius vaikus, šis konfliktas, peraugęs į grasinimą nužudyti, tarp jų buvo pirmas ir labai tikėtina, kad, nukentėjusioji, vedama ją su kaltinamuoju saistančių ilgalaikių jausmų, o galimai ir paveikta kaltinamojo, savo parodymus jo atžvilgiu sušvelnino. Visgi, teismo vertinimu, visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, garsiai ir aiškiai, nors be jokios aiškios priežasties, grasino savo žmonai ir jos mamai, savo grasinimus išreikšdamas rankoje laikomu peiliu bei sutuoktinei prie kaklo. Teismui nekyla abejonių, kad šioje situacijoje nukentėjusiosios turėjo realaus pagrindo bijoti, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, būtent tokios nukentėjusiųjų būsenos ir siekė S. C., todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus laisvės pažeidžiamumu; kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9 punktas), kadangi tai turėjo esminės reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti dvi už jį silpnesnes ir psichologiškai su kaltinamuoju tampriai susijusias moteris – jo žmoną ir jos motiną. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis užsienyje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslais ir paskirtimi, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis komandiruotėmis dirba užsienyje, nusprendžia, skirti S. C. BK 145 straipsnio 1 dalyje sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis, tikintis, kad tokia bausmė sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl daiktų, turėjusių reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui

Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, buvo perduotas saugoti vokas su peiliu ir juodos spalvos dėklu. Šie daiktai teismo pripažįstami nusikalstamos veikos, kurią padarę šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltinamasis, įrankiais, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1,2,4 punktais, konfiskuojami ir sunaikinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

S. C. (S. C.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę (santykiu 1:6) įskaityti S. C. (S. C.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 24 d. 19.15 val. iki 2024 m. gruodžio 26 d. 13.33 val. (dvi paros), paskiriant jam galutinę bausmę – 68 MGL (3 400 Eur) (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą baudai savanoriškai sumokėti.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. C. (S. C.) asmens dokumentą, saugomą byloje – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinti jam po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su peiliu ir juodos spalvos dėklu, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.