Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeimai atvejo vadyba netaikoma, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota. Skyriaus specialistė (duomenys neskelbtini) lankėsi ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistams su atsakovu E. Ž. mobiliuoju telefonu susisiekti nepavyko. Skyrius, ištyręs ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti, namuose yra visi būtini daiktai skirti mažametės poreikių tenkinimui, taip pat būtina atsižvelgti į P. Ž. jauną amžių, į tai, kad tarp mažametės ir motinos yra susiformavęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys, į tai, kad mažametė nuolat ir nepertraukiamai nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškove, kuri rūpinasi dukros poreikiais, sudaro tinkamas sąlygas jai augti ir vystytis, Skyriaus specialistų nuomone, nepilnametės P. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina – ieškove – atitinka vaiko teises ir geriausius jo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaikų išlaikymą, į ieškinyje nurodytus nepilnametės būtinus poreikius ir išlaidas šiems poreikiams patenkinti, taip pat į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Taip pat Skyrius mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Konkreti bendravimo su vaiku tvarka leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei ir įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis ir pan., taip pat ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė E. P. ir atsakovas E. Ž. yra nepilnamečio vaiko P. Ž., (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečio vaiko tėvai nebuvo sudarę santuokos, gyvena atskirai. Nepilnametė P. Ž. gyvena su motina – ieškove E. P..

Ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 356 Eur draudimo išmoka, taip pat gauna 85,75 Eur vaiko išmoką ir papildomą 50,47 Eur išmoką. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto : 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi ūkio pastatų adresu (duomenys neskelbtini). Duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių.

Kadangi atsakovas E. Ž. nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo darbines pajamas ir jo vardu registruotą turtą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba. Duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad atsakovo vardu neregistruota transporto priemonių.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad dukra P. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko vaikų darželį. Dukros būtiniesiems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 650 Eur. Teismo nuomone, ieškinyje nurodytos nepilnametės P. Ž. poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta ieškovės pateikta į bylą vaiko poreikiams tenkinti išleidžiama pinigų lentele, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad P. Ž. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 650 Eur suma.

Ieškovė nurodė, kad valstybė moka nepilnametei P. po 136,22 Eur (85,75 Eur + 50,47 Eur) kas mėnesį vaiko išmoką. Taigi, abiems vaiko tėvams tenka dukros išlaikymui skirti 514 Eur, t. y. kiekvienam po 257 Eur.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, ja nesirūpina, su dukra nebendrauja, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė apie savo turtinę padėtį įrodymų, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio teismui nežinoma. Nors tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Teismas įvertina ir faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 257 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dukros P. Ž. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinamas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnametės P. Ž. atstovei motinai E. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros P. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. P..

Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė P. Ž. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su motina E. P., kitos gyvenamosios vietos neturi. Ieškovė paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Skyriaus išvadoje teigiama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenančią nepilnametę dukrą, tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, todėl Skyriaus specialistų nuomone, nepilnametės P. Ž. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, įvertinant nepilnametės P. Ž. amžių, jos ir motinos faktinį gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, kad atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės P. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina E. P., pripažinus, kad tai geriausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo, t. y. atsakovo, bendravimo su nepilnamete dukra P. tvarką, nurodydama, kad nors atsakovas nesidomi dukra, nedalyvauja jos auklėjime, tačiau tokią pareigą jis turi, todėl prašo nustatyti šią bendravimo tvarką : 1. Atsakovas E. Ž. bendrauja su dukra P., pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį – šeštadienį tarp 11 –12 val. ir parveždamas atgal sekmadienį tarp 17–18 val.; 2. Atsakovas E. Ž. su dukra P. leidžia atostogas ne mažiau kaip 1(vieną) kartą per metus. Atsakovas pasiima dukrą atostogoms pas save vasarą, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 14 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su dukra, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su dukters atostogų grafiku jos ugdymosi įstaigoje; 3. Ieškovė E. P. ir atsakovas E. Ž. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su dukra galimybes nuotoliniu būdu (telefonu vaizdo (skambučiais ir pan.); 4. Pasikeitus atsakovo E. Ž. ir ieškovės E. P., o kartu ir P. gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 5. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo E. Ž. ir dukters P. bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas (CK 3.170 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismui taip pat pateikta tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaidų, pagal kurią valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 260 Eur. Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 260 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 155 Eur (12 mėn. x 257 Eur = 3084 Eur x 3 proc. = 93 Eur x 75 proc. = 69 Eur + 43 Eur + 43 Eur = 155 Eur) žyminis mokestis už išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo E. Ž. laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui P. Ž. mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnametei P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) nuo (duomenys neskelbtini) iki P. pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka disponuos P. motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Nustatyti nepilnametės P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo E. Ž. ir nepilnametės P. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjime ir bendravimo tvarką:

1. Atsakovas E. Ž. bendrauja su dukra P., pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį – šeštadienį tarp 11–12 val. ir parveždamas atgal sekmadienį tarp 17–18 val.;

2. Atsakovas E. Ž. su dukra P. leidžia atostogas ne mažiau kaip 1 (vieną) kartą per metus. Atsakovas pasiima dukrą atostogoms pas save vasarą, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 14 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su dukra, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su dukters atostogų grafiku jos ugdymosi įstaigoje;

3. Ieškovė E. P. ir atsakovas E. Ž. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su dukra galimybes nuotoliniu būdu (telefonu vaizdo (skambučiais ir pan.);

4. Pasikeitus atsakovo E. Ž. ir ieškovės E. P., o kartu ir P. gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

5. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo E. Ž. ir dukters P. bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 155 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo E. Ž. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. Ž., mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.