Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. P. – Cvirkienė, A. C., antstolis A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2463-374/2012 dėl 131,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolis vykdymo procese nustatė, jog skolininkė turto ir pajamų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą šiuo metu neturi. Nustatyta, kad santuoka tarp skolininkės V. P.-Cvirkienės ir A. C. yra sudaryta 2016-02-17, vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. Antstolis, turėdamas duomenų apie skolininkės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Kauno tiltai“, 2016-09-05 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0023/13/00236 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

Vadovaujantis CPK 667 straipsniu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrajame turte, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatoma, kad skolininkei V. P.-Cvirkienei priklauso ½ skolininkės sutuoktinio A. C. pajamų, gaunamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei V. P.-Cvirkienei, a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.