Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-791/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
1-44-791/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
R. Z.
Nukentėjusysis
T. M.
Advokatai
Laimius Platūkis, Lina Gervelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-791/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00518-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.7; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei ir Eglei Bubėnienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei,kaltinamajai R. Z., jos gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,nukentėjusiajai T. M., jos atstovei advokatei Linai Gervelienei,specialistui Leonui Urbanavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamoji R. Z. 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 12 val. sodybos kieme adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka sugriebusi T. M. už plaukų, traukė ją iš automobilio ir dešine ranka sudavė apie keturis smūgius jai į veido sritį, sukeldama fizinį skausmą bei padarydama nosies kaulų lūžį be poslinkio, tokiais savo veiksmais dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajai T. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji R. Z. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad ji yra R. Z. motina. Jos sūnus besimokydamas dvyliktoje klasėje dalyvavo statant spektaklį „Eglė ir Žilvinas“. Nukentėjusioji T. M. kultūros centre dirbo choreografijos mokytoja. Jie kartu daug repetavo, kartu statė šią pjesę. Abu sukūrė pagrindinius vaidmenis. Ji, kaip R. motina, bendravo su T. M., jų tarpusavio santykiai buvo geri. Ji pas T. lankė aerobikos užsiėmimus. Vėliau kalbų lygyje sužinojo, kad T., kaip ištekėjusi moteris, draugauja su jos sūnumi. Ji labai dėl to išgyveno, kadangi T. turėjo šeimą, kartu su vyru augino dukrą. Ji kartu su savo vyru pakalbėjo tiek su savo sūnumi, tiek ir su T.. Sūnus pažadėjo nutraukti santykius su T.. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, sužinojo, kad jie susitikinėja slapčia. Jie slėpėsi, nes žinojo, kad draugauti negali. T. nebuvo išsiskyrusi, gyveno su vyru. Dėl to jai buvo didelis šokas, kadangi abu melavo. Galėjo atėję atvirai pasakyti, kad draugauja, kad ji dar nespėjo išsiskirti su vyru, paprašyti leisti draugauti, gyventi kartu. Sūnus tuo metu ruošėsi studijuoti. Vėliau studijas sūnus metė, išėjo gyventi su T.. Kai sužinojo apie jų draugystę, nuvyko pas T. pasikalbėti. Jai, kaip mamai, slydo žemė iš po kojų. Ji nesusivaldė ir dėl to labai gailisi. T. sutiko važiuojančią į (duomenys neskelbtini). Jų automobiliai prasilenkė. Suprato, kad ji važiuoja pas senelį ir mamą. Pagalvojo, kad reikia su ja dar pakalbėti. Atvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2016-08-28 apie 12 val. T. rado sėdinčią automobilyje, valančią langą. Priėjo prie automobilio. Jos kalbėjosi. T. nežadėjo jos sūnaus palikti ramybėje. Klausė T., kodėl taip elgiasi, kadangi žadėjo nutraukti santykius. Ji nesusivaldė. T. sėdėjo mašinos priekyje, keleivio pusėje, šonu į ją. Pokalbio metu T. pasisuko į ją. Kaire ranka griebė T. už kasos, patempė, o dešine ranka sudavė smūgius. Turbūt pataikė į nosį. Galėjo ir keturis kartus suduoti, smūgius sudavė iš inercijos. Buvo labai supykusi. Jai sunku nurodyti smūgių skaičių, kadangi viskas vyko spontaniškai. Pamatė, kad T. iš nosies pradėjo kapsėti kraujas. Suprato, kad pataikė į nosį. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai galėjo būti sulaužyta nosis. Ji nesiekė taip sužaloti T., norėjo tik pliaukštelėti, nesitikėjo tokių pasekmių. Prisistatė du vyriškiai. T. liepė ją nuo jos patraukti. Ji paaiškino, kad nieko nedaro, tik stovi. Paaiškino, kad yra R. mama, o ji mokytoja, kad R. dvyliktokas, kad jis turi mokytis, o T. yra ištekėjusi moteris. Ji sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai sudavė smūgius, nukentėjusioji visą laiką sėdėjo mašinoje. Bandė mediacijoje susitaikyti, nepavyko. Mediacijos metu atsiprašė nukentėjusiosios. Tikėjosi iš T. geranoriškumo. Mano, kad nukentėjusiosios prašoma suma yra per didelė. Mano, kad 1000 eurų yra tinkama suma neturtinei žalai kompensuoti. Ligonių kasų pareikštą ieškinį atlygino. Visi žinojo, kad T. nosis yra su kuprele, tai patvirtina renginių nuotraukos. Nėra aišku, ar T. bus reikalinga plastinė operacija, todėl sunku spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji T. M. parodė, kad 2015 m. lapkritį pradėjo dirbti choreografe, vėliau režisiere (duomenys neskelbtini). Su R. pažįstami nuo sausio mėnesio. Pradėjo kartu vesti renginius. Jo motina lankė aerobikos užsiėmimus. Liepos mėnesį kalbėjosi su R. motina, ji paklausė, kas vyksta. Pasakė, kad jie myli vienas kitą ir kad ji skiriasi su vyru. Jos vyras tuo metu buvo užsienyje, neturėjo galimybės sutvarkyti dokumentus. Ji pasakė, kad yra vyresnė, sakė, kad nepripažins mūsų ryšio, paprašė pasitraukti nuo jos sūnaus. Pasakė, kad nepažada, kadangi ryšys tarp jų yra stiprus. 2016-08-25, ketvirtadienį, ji buvo darbe. Paskambino kaltinamoji, kadangi sužinojo, kad jie vėl susitikinėja. Pasipylė kaltinimai necenzūriniais žodžiais. Po to į telefoną gavo įžeidžiančio pobūdžio žinutes. Ji skambino ir jos buvusiam vyrui, ir mamai. Penktadienį buvo atvykusi pas jos mamą į namus (duomenys neskelbtini). Sekmadienį 2016-08-28 ryte su dukryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) susidėti likusius daiktus, išsisiurbti mašiną. Dukra liko namo viduje, o ji išėjo į kiemą valyti mašinos. Dėdė gulėjo hamake prie namo. Mašina stovėjo už sienos. Ji sėdėjo automobilyje keleivio pusėje, vienoje rankoje laikė stiklų valiklį, kitoje šluostę. Buvo susirišusi plaukus į kasą. Mašinos durelės buvau atidarytos. Pajuto, kad kažkas traukia ją už plaukų. Pasisuko pažiūrėti, ir gavo smūgius į galvos sritį. Pirmas smūgis buvo į smilkinį. Kai gavo antrą smūgį, jai iš rankų iškrito valiklis, skudurėlis, o pati kniaubėsi. Po antro smūgio pasipylė kraujas. Pradėjo šaukti pagalbos. Kaltinamoji mušdama rėkė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Ji visą laiką laikė ją už plaukų. Ji atsisuko, kojas iškėlė ant žemės. Kaltinamoji dar kelis kartus sudavė. Užpuolimas buvo netikėtas. Smūgiai suduoti suspaustu kumščiu, iš delno pusės. Pirmą smūgį sudavė į smilkinį ir iš karto sudavė antrą smūgį, tada pasipylė kraujas. Po antro smūgio buvo dar du smūgiai. Ji dengėsi veidą. Priėjo dėdė, suėmė jai už plaukų, kad kaltinamoji jos netemptų, liepė pasitraukti. Pagrasino iškviesti policiją. Ji pasitraukė. Paskambino 112, pranešė apie įvykį. Išbėgo jos dukra, ji pradėjo verkti. Paprašė dėdės ją nufotografuoti. Atvyko policijos pareigūnai. Ji atsisakė vykti į ligoninę. Giminaičiai ją nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Padarė rentgenogramą iš dešinės veido pusės. Rentgenologas dar nebuvo įvertinęs nuotraukos, bet gydytojas pažiūrėjo per kompiuterį ir pasakė, kad yra nosies lūžis. Kad nebūtų mėlynių, rekomendavo nusipirkti vaistų, 10 dienų gulėti tik ant nugaros. Liepė pasidaryti visus tyrimus, užsiregistruoti pas LOR gydytoją dėl operacijos. Grįžusi namo, negalėjo užmigti. Pirmadienį skaudėjo galvą, akis, buvau užtinusi, niekur negalėjau išeiti. Bijojo, prašė užrakinti duris. Antradienį kartu su R. važiavo į Vilnių. Skambino R. motina, jai grasino. Vilniuje bijojo išeiti iš namų. Jaučia skausmą nosies srityje žiovaujant, čiaudint. Naktį sunku kvėpuoti. Tarp nosies ertmės ir gerklės ir pačioje nosyje kaupiasi gleivės, kurių negali išpūsti. Jaučiasi graužimas nosies srityje. Dirba su vaikais, todėl turi būti sveika. Rugsėjo mėnesį kreipėsi pas gydytojus. Pasiėmė išvadą dėl lūžio, buvo nustebusi, kad nenustatytas nosies kaulo lūžimas. Gydytoja davė siuntimą į Santariškes. 2016-10-14 nuvyko pas gydytoją į Santariškes su išvada ir nuotrauka. Gydytojas apžiūrėjęs pasakė, kad yra lūžio linija. Patarė kreiptis dėl operacijos. Sakė, kad jei nesidarys operacijos, nosis bus užsikišusi, galbūt dėl pertvaros. Gydytojas pasakė, kad neatliks operacijos taip, kaip reikia, nes yra išreikšta nosies kuprelė ir nepažada, kad po operacijos ji neataugs, sakė, kad reikia ją nugremžti. Patarė kreiptis į plastikos chirurgus. Plastinė operacija gali kainuoti apie 6 000 litų. Plastikos chirurgas liepė po pusės metų pasidaryti nuotrauką iš priekio, kadangi sulaužytos nosies pasislinkimas keičiasi. Rekomendavo operaciją. Aiškino, kad nosies kuprelė susidarė, kadangi nuo smūgio audiniai sugrūsti į vieną pusę. Kuprelė pasimatė iš karto po šio įvykio. Iš pradžių buvo patinimas. Kol buvo patinimas, labiau matėsi kreivumas. Kai patinimas atslūgo, pradėjo ryškėti kuprelė. Kuprelės iki šio įvykio nebuvo. Jos nosis yra tiesi, tai yra genetiškai. Be šios operacijos negali kokybiškai gyventi, dirbti. Ji patyrė 60 eurų turtinę žalą už gydytojo konsultaciją. Už patirtus išgyvenimus prašo priteisti 2000 eurų neturtinę žalą. Skausmus jautė apie tris mėnesius laiko. Dabar jaučia nosies graužimą vienoje pusėje. Nosis ištisai šlapiuoja. Ji sportuoja, todėl jai yra sunku kvėpuoti. Kaltinamosios atsiprašymo nepriima, jis nėra nuoširdus.

Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesers dukra. 2016-08-28 sekmadienį su šeima atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas tėvą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo savaitgalis, gražus oras. Sesuo pasikvietė pasivaišinti cepelinais. Apie 12 val. atvyko T. M. su dukra T.. Ji pasistatė automobilį kieme. Ruošėmės gerti kavą. Jis sėdėjo lauke, mansardoje. T. M. automobilis stovėjo priekiu į mansardos pusę, bet už kampo, todėl jo nesimatė. Ji, atsidariusi abejas priekines automobilio dureles, valėsi automobilio panelę, kitas plastikines detales. Išgirdo, kaip į kiemą įvažiavo automobilis. Nekreipė dėmesio. Išgirdo moters balsą keikiant, rėkiant necenzūrinius žodžius. Išgirdo T. M. balsą, ji šaukėsi pagalbos. Pašoko, iš už mansardos kampo pamatė, kad moteris viena ranka sugriebusi T. M. už plaukų, kita ranka smūgiuoja T. M. į veidą. Iki jam prieinant prie automobilio sudavė 4-5 smūgius. T. M. bėgo kraujas, ji buvo užsidengusi veidą, gynėsi nuo R. Z.. Pribėgo prie jų. Sugriebė R. Z. už rankos, kita ranka, bandydamas atstumti, kad daugiau nesuduotų smūgių, dengė T. M. nuo R. Z.. Klausė, kas vyksta. R. Z. toliau vartojo necenzūrinius žodžius, keikė visą mūsų šeimą. Liepė jai baigti. R. Z. paleido T. M. plaukus ir labai greitai grūmodama išvažiavo iš kiemo sidabrinės spalvos automobiliu. Patarė T. M. kviesti policiją, nes tai yra viešos tvarkos pažeidimas, be to tai vyko privačioje valdoje. T. M. iškvietė policiją, policijos pareigūnai surašė protokolą, iškvietė medikus. Medikai išsivežė T. M. į priėmimo skyrių. T. M. veidas ir drabužiai buvo kruvini. Automobilyje buvo prilašėję kraujo. Kai atsidengė veidą, iš karto pasimatė, kad nosis kreiva. Buvo galima suprasti, kad nosis sulaužyta. Smūgius sudavė kumščiu.

Liudytojas R. Z. parodė, kad kaltinamoji yra jo motina. 2016-08-28 ryte gavo iš T. žinutę. T. parašė, kad ją sumušė jo motina, ji kraujuoja. Po kiek laiko į namus grįžo jo mama. Jis paklausė, kur ji buvo. Išsiaiškino, kad ji buvo nuvykusi ir pas T., ten kur gyvena T. senelis ir mama. Motina neigė, kad sumušė T.. Sakė, kad laikė T. už plaukų, tempė, reikalavo palikti jį ramybėje. Po kiek laiko, praėjus kelioms valandoms, jis susitiko su T., ji buvo grįžusi iš priėmimo skyriaus. Pamatė, kad nosis ištinusi, kreiva. Jam nekilo abejonių, kad nosis lūžusi. T. jautėsi labai blogai, ji buvo išsigandusi. Jis taip pat buvo sukrėstas šio įvykio. T. papasakojo, kaip buvo sumušta. Papasakojo, kad jai valant mašiną, užpuolė jo mama. Ji pajautė, kad ją tempė už plaukų, jai buvo suduoti 4 smūgiai į veido sritį, į nosį, kad mano mama rėkė, T. visaip vadino, liepė jį palikti ramybėje. 2016-08-30 su T. kartu išvažiavo į Vilnių. Kelionėje ji daug verkė, nes turėjo palikti savo dukrytę pas tuometinį vyrą. Buvo jaučiamos nuoskaudos, negatyvios emocijos po sumušimo, baimė, kas gali atsitikti mergaitei, baimė dėl šeimos narių – mamos, senelio. Jie nuo 2016-08-30 apsigyveno kartu. T. atrodo pažeidžiama, bijojo išeiti iš namų. Ji gyveno sukaustyta baimėje, nes nežinojo, kas gali atsitikti jos dukrai ir artimiesiems. Ji bijojo bent kokio pašalinio garso, jai atrodė, kad kažkas gali atsitikti. Naktį nemiegojo ramiai, jai skaudėjo nosį, jautė diskomfortą, negalėjo gerai kvėpuoti per nosį, miegodama kvėpuodavo per burną. Ir šiandien jai jaučiasi diskomfortas nosyje, skausmai, tuo metu žiovaudama jautė skausmą nosies srityje, buvo sukrėsta, išgąsdinta. 2016-08-28 sutikęs T. po sumušimo, pamatė nosies pokyčius. Iki įvykio jos nosis buvo tiesi. Po įvykio jos nosis iš kairės pusės buvo pasislinkusi į dešinę. Žiūrint iš šono, yra šiokia tokia kuprelė. Kuprelės iki sužalojimo nebuvo, nosis buvo tiesi. Šiuo metu T. psichologinė savijauta yra šiek tiek geresnė nei buvo po įvykio, bet ji vis tiek jaučia nerimą, stresą, sveikatos sutrikimus dėl nosies, diskomfortą.

Specialistas Leonas Urbanavičius parodė, kad išvadą dėl sužalojimo laipsnio davė, vadovaudamasis pateikta medicinine dokumentacija. Jam buvo pateiktos Alytaus ligoninės priėmimo skyriaus ir Santariškių klinikos konsultacijų poliklinikos išrašų kopijos. Pagal šiuos dokumentus padarė išvadą, kad T. M. buvo padarytas kairio nosikaulio lūžimas, kuris galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio nosikaulio lūžimo. Pastebėjo medicininiuose dokumentuose prieštaravimų. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta 2016-08-28 ir apžiūros metu objektyviai buvo nustatyta, kad nosies audiniai paburkę, patinę, nosies ašis nežymiai paslinkta į dešinę pusę, čiuopiant jaučiama krepitacija. Buvo atlikta nosies šoninė rentgenograma. Rentgenologas užrašė, kad lūžimo nėra. Po to buvo pristatyta Santariškių klinikos konsultacijų poliklinikos išrašo kopija, kur buvo apžiūrėta ta pati rentgeno nuotrauka, ir parašyta, kad rentgenogramoje stebimas kairio nosikaulio lūžimas, lūžimo linija be poslinkio, nosies deformacija, nosies pertvaros pakrypimas, nosies kriauklių paburkimas. Pagal šią išvadą buvo kvalifikuotas sužalojimo laipsnis – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Lūžio pastebėjimas priklauso nuo rentgenologo kvalifikacijos. Santariškių konsultacinėje poliklinikoje dirba aukštesnės kvalifikacijos specialistai, turintys daugiau patirties. Stebima kairio nosikaulio lūžimo linija be poslinkio reiškia, kad nėra poslinkio, kad pati lūžio linija stebima, bet tie lūžgaliai nėra pasislinkę vienas nuo kito. Tai rentgenologui gali užtušuoti lūžimą. Kai būna poslinkis, ryškiau matosi pats lūžimas. Dėl plastinės operacijos būtinumo jis nevertina. Nosies kuprelė yra subjektyvus dalykas. Ją nustato gydantis specialistas arba plastikos chirurgas. Nosies kuprelė gali būti dėl nosikaulio lūžimo ar ataugėlės pakrypimo. Sveikatos sutrikdymas dėl kuprelės nėra kvalifikuotinas. Labiausiai nosies kaulo lūžimą diagnozuoja rentgenologinis tyrimas. Nesant rentgenologinio tyrimo, chirurgas apžiūri ir jaučia nosies kaulų krepitaciją. Rentgenologinis tyrimas reikalingas diagnozės patvirtinimui. Nosies pertvaros pakrypimas sukelia diskomfortą, gali atsirasti uoslės sutrikimai, apsunkintas kvėpavimas, kvėpavimo takuose atsiranda kliūtis. Planine tvarka žmonės operuojami. Tokią operaciją galima atlikti be plastikos chirurgo, tokios operacijos daromos planine tvarka. Dėl nosies pertvaros operacijos nebūtina kreiptis į plastikos chirurgą, tokias operacijas daro nosies specialistai. Negali komentuoti, ar visi Vitkaus plastikos chirurgijos klinikos pažymoje aprašyti požymiai atsirado traumos pasėkoje. Jo manymu, atlikus ekspertizę, išvados dėl sužalojimo laipsnio nepasikeistų.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad T. M. 2016-08-28 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2016-08-28 apie 12 val. būnant (duomenys neskelbtini) ir valant automobilį, R. Z. suėmė ją už plaukų, dėl to ji jautė fizinį skausmą, ir dešine ranka kirto jai į veido sritį apie 4 smūgius, dėl ko jai iš nosies bėgo kraujas (1 t., b.l. 8).

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-12).

Iš 2016-08-28 Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medicinos dokumentų išrašo matyti, kad T. M. apžiūroje užfiksuoti sužalojimo požymiai: objektyviai - nosies audiniai paburkę, patinę; nosies ašis nežymiai pastumta į dešinę pusę; čiuopiant jaučiama krepitacija; rinoskopuojant - nosies gleivinė paburkusi, kraujavimas tyrimo metu nestebimas; atliktoje nosikaulių Rö - panašu į nosikaulių lūžį. Diagnozė: Fractura ossium nassi (1 t., b.l.19).

Iš 2016-10-14 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacijų poliklinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad šia dokumente nurodyti T. M. sveikatos apžiūros požymiai: nosies deformacija, užgulimas; šie skundai po patirtos nosies traumos 2016-08-28 - kumščiu sumušta į nosį, į kairę nosies pusę; kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę, atliktoje šoninėje nosikaulių rentgenogramoje stebima kairio nosikaulio lūžio linija, lūžis be poslinkio; 2016-10-14 kreipėsi į VULSK ANGc.KK - stebima nedidelė nosies deformacija, kuprelė, endoskopuojant - nežymus nosies pertvaros pakrypimas, nosies kriauklių paburkimas. Rek.: planinė septorinoplastika po 1-ų metų. Diagnozė: Fractura ossium nasalium, S02.2. Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: Rhinitis vasomotorica, J30.0. (1 t., b.l. 37-38).

Iš Specialisto išvados Nr. G1038/2016(06) matyti, kad T. M. kairio nosikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio nosikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 41).

Iš 2017-12-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. PEKG 87/2017 (01) matyti, kad T. M. nustatytas nosies kaulų lūžis be poslinkio. Sužalojimas galėjo būti padarytas bylos aplinkybėse nagrinėjamu laiku, tai yra 2016-08-28. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas mechaninės kilmės kūno sužalojimas, kuris padaromas nuo traukinio poveikio kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgį, konkrečiu atveju, į nosies nugarėlės sritį (pvz., ranka, koja ir pan.), tiek ir nosies sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių. Nustatytas kaulų lūžis objektyvių, šiuo metu stebimų potrauminių liekamųjų padarinių nesukėlė. T. M. nustatyta nosies pertvaros deformacija (pakrypimas į kairę) bei nežymi nosies kuprelė vidurinėje nosies nugarėlės dalyje. Kitų žymių nosies deformacijų nenustatyta. Objektyvių medicininių duomenų, kuriais remiantis būtų galima motyvuoti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susieti T. M. kaulų lūžį, galimai patirtą 2016-08-28, su jai nustatyta nosies kuprele, nosies pertvaros iškrypimu, nėra. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacijų poliklinikoje T. M. nosies kriauklių paburkimas 2016-10-14 medicinos dokumentuose nefiksuotas. Dėl padaryto nosies kaulų lūžio, galimai patirto 2016-08-28, atlikti nosies plastinę chirurginę operaciją būtinumo nėra ( 2 t., b.l. 50-54).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji R. Z. 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 12 val. sodybos kieme adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka sugriebusi T. M. už plaukų, traukė ją iš automobilio ir dešine ranka sudavė apie keturis smūgius jai į veido sritį, sukeldama fizinį skausmą bei padarydama nosies kaulų lūžį be poslinkio, tokiais savo veiksmais dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajai T. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada, ekspertizės aktu ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamosios tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. Z. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios R. Z. neteisėti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civiliniai ieškiniai

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b.l. 45-46) už nukentėjusiosios T. M. gydymo išlaidas 80,78 eurų sumai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji R. Z. 2017-03-06 perlaidos kvitu (1 t., b.l. 156, 157) 80,78 eur pervedė į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą, todėl ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji T. M. pareiškė 4760 eurų civilinį ieškinį dėl 2760 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 26-27). 2760 eurų turtinę žalą sudaro 60 eurų už gydytojo konsultaciją ir 2700 eurų už būsimą plastinę nosies ir pertvaros operaciją. 2017-03-06 pinigų perlaida Tautvilei M. R. Z. sumokėjo 300 eurų (1 t., 158-159), o 2018-01-17 mokėjimo nurodymu sumokėjo 1060 eurų (2 t., b.l. 90). Paaiškino, kad 60 eurų suma – turtinei žalai atlyginti, 300 eurų – nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1000 eurų – neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. M. ir jos atstovė advokatė L. Gervelienė atsisakė ieškinio dalyje dėl 2700 eurų turtinės žalos priteisimo už būsimą plastinę operaciją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui atlikus ekspertizę nustatyta, kad T. M. daryti nosies plastinę chirurginę operaciją jokio būtinumo nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Nukentėjusioji T. M. prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji prašo priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad dėl šio įvykio patyrė skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, baimės jausmą. Nurodo, kad dėl nosikaulio lūžimo deformavosi jos nosis, atsirado kuprelė, kuri bjauroja jos išvaizdą. Pažįstamiems žmonėms turi aiškinti, dėl ko pasikeitė jos nosies forma, dėl to patiria išgyvenimus (1 t., b.l. 26-27). Teisme paaiškino, kad iš karto po šio įvykio atsirado nosies kuprelė, pasimatė nosies kreivumas. Be plastinės operacijos negali kokybiškai gyventi, dirbti. Jaučia nosies graužimą vienoje pusėje, nosis ištisai šlapiuoja. Sunku kvėpuoti, o jos darbas susijęs su sportu. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios R. Z. tyčinių veiksmų nukentėjusioji T. M. patyrė išgyvenimų, tam tikrų nepatogumų, kentė skausmą, jautė baimę. Tačiau nukentėjusiosios T. M. nurodytas aplinkybes dėl atsiradusių ilgalaikių padarinių paneigia atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados (2 t., b.l. 50-54), iš kurių matyti, kad nors T. M. ir nustatyta nosies pertvaros deformacija (pakrypimas į kairę) bei nežymi nosies kuprelė vidurinėje nosies nugarėlės dalyje, tačiau objektyvių medicininių duomenų, kuriais remiantis būtų galima motyvuoti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susieti T. M. kaulų lūžį su jai nustatyta nosies kuprele, nosies pertvaros iškrypimu, nėra. Nosies kriauklių paburkimas 2016-10-14 medicinos dokumentuose nefiksuotas. Dėl padaryto nosies kaulų lūžio atlikti nosies plastinę chirurginę operaciją būtinumo nėra. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės akto išvados paneigia pačios nukentėjusiosios T. M., taip pat liudytojų D. M. ir R. Z. parodymus dėl nosies kuprelės atsiradimo susiejimo su šiuo įvykiu, taip pat dėl ilgalaikių potrauminių liekamųjų reiškinių atsiradimo. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nosies traumavimas, lydimas minkštųjų audinių patinimo bei nosikaulių lūžio, be skausmo, sukelia ir papildomą diskomfortą kvėpuojant, kuris tampa apsunkintas, kol minkštųjų audinių tynimas pilnumoje atslūgsta. Tas laikas gali būti skaičiuojamas nuo kelių iki keliolikos dienų ir vargu ar būtų viršijamas mėnesio laikui neprisidėjus kitiems faktoriams (pvz., potrauminei nosies kaulų, pertvaros deformacijai, pakartotiniam traumavimui, kraujavimui, peršalimo ligoms, emociniam nusiteikimui ir pan.). Nukentėjusiajai nustatytas nosies kaulų lūžis be poslinkio. Šiam lūžiui sugijus, jis neturėjo sukelti nosies kaulų deformacijos. Papildomai atlikus nosies rentgenogramą, šiuo metu nestebima buvusios nosikaulių lūžio vietos. Kaulų ašies pokyčiai galimi ir nepatyrus nosies kaulų lūžių. Stebėtas kaulinės nosies pertvaros iškrypimas į kairę apatinėje kaulinėje pertvaros dalyje, fiziologinis nosies pertvaros iškrypimas, kuris laikomas normos variantu, nes objektyvių traumavimo požymių nosies pertvaros dalyje nekonstatuota. Stebima nežymi nosies kuprelė galimai įprastas pacientės nosies fenotipas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, laikytina, kad šis nosies kaulų lūžis nukentėjusiajai T. M. rimtų potrauminių liekamųjų reiškinių nesukėlė ir tai patvirtina ekspertizės aktas. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir duomenis, teismas prašomą 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta. Pati nukentėjusioji šią neturtinės žalos sumą nurodė, taip pat įvertinus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su būsimos plastinės operacijos atlikimu, kurios būtinumą paneigia ekspertizės aktas.

Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš kaltinamosios priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų (CPK 109 str., CK 6.263 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamoji R. Z. mokėjimo nurodymu 2018-01-17 sumokėjo nukentėjusiajai T. M. 1060 eurų (2 t., b.l. 90). Kaltinamosios gynėjas paaiškino, kad šią sumą sudaro: 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o 60 eurų – turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji T. M. patvirtino, kad šią pinigų sumą yra gavusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji T. M. patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidas, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (1 t. b.l. 28, 2 t. 87, 88). Kadangi 2017-03-06 pinigų perlaida nukentėjusiajai buvo sumokėta 300 eurų (1 t., b.l. 158, 159), todėl likusi bylinėjimosi išlaidų suma (200 eurų) priteistina iš kaltinamosios R. Z. ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Bausmės skyrimo klausimai

Teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad kaltinamoji savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. Z. praeityje neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojama teigiamai. (1 t., b.l. 74, 75, 2 t., b.l. 153, 154-155).

Teismas yra gavęs kaltinamosios R. Z. sutuoktinio A. Z. ir J. A. prašymus atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jų atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b.l. 165-172, 2 t., b.l. 18-26).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. R. Z. pirmą kartą padarė šį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamoji R. Z. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Nors valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo nepripažinti šios aplinkybės kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji R. Z. panašius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 62-63, 66-67, 69), o prokurorė kaltinamajame akte nurodė atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (1 t., b.l. 120). Be to, kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji nukentėjusiajai sudavė apie keturis smūgius, specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, teisiamojo posėdžio metu R. Z. parodė, kad galėjo suduoti ir keturis smūgius, tai darė iš inercijos, buvo labai supykusi, viskas vyko spontaniškai. Todėl laikyti, kad R. Z. savo kaltę pripažino iš dalies, pagrindo nėra. Tai, kad kaltinamoji R. Z. išgyvena dėl šio įvykio, nuoširdžiai gailisi, akivaizdu buvo viso proceso metu. Teismas įvertinęs kaltinamosios parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad R. Z. nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiosios T. M. tiek ikiteisminio tyrimo, atliekant mediaciją (1 t., b.l. 89), tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji T. M. atsisakė taikytis su kaltinamąja, jos atsiprašymo nepriėmė. Įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patvirtinti BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Taip pat bylos dokumentais patvirtinta, kad kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, todėl patvirtinamas ir minėtos normos 2 dalies 3 punkto buvimas. Nagrinėjamu atveju ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti, kaltinamoji R. Z. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį, dėl jo išgyvena, kaip nurodė kaltinamoji, pasielgė spontaniškai, vedama motiniškų jausmų. Įvertinus visą ikiteisminį ir teisminį procesą, kaltinamosios asmenybę, tai, kad po šios nusikalstamos veikos nėra jokių neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių duomenų, nustatytos dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nebuvimas atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad kaltinamosios neteisėti veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, ji nėra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl yra pagrindo manyti, kad R. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl laikytina, kad ketvirtoji laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga yra išpildyta.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje yra pateikti du prašymai dėl laidavimo – R. Z. sutuoktinio A. Z. ir J. A. prašymai atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąją jų atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b.l. 165-172, 2 t., b.l. 18-26). Teismas įvertinęs laiduotojų charakterizuojančius duomenis, jų paaiškinimus, laiko, kad iš laiduotojų J. A. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis ir turintis realias galimybes daryti kaltinamajai R. Z. teigiamą įtaką. Laiduotoja J. A. parodė, kad jos su kaltinamąja yra senos pažįstamos, bendrauja artimai. Dalyvauja bendrame projekte (duomenys neskelbtini), kurį ji koordinuoja. Projekte teikiamos psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugos. Dalyvavimas šioje programoje daro R. Z. teigiamą įtaką. Bendrauja šeimomis, savaitgalius leidžia bendrai. Dėl šio įvykio R. Z. labai išgyvena, nuolat svarsto savo elgesį. Savo išgyvenimais pasidalina su ja. Yra įsitikinusi, kad R. Z. po šio įvykio padarė išvadas, toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Sutinka būti kaltinamosios R. Z. laiduotoja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad J. A. dirba Alytaus rajono Kumečių pagrindinėje mokykloje mokytoja, vadovauja Mokinių tarybai ir bendruomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini), yra atsakinga, reikli sau, charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Iš laiduotojos paaiškinimų matyti, kad šių asmenų bendravimas viso šio proceso metu duoda teigiamų rezultatų, daro kaltinamajai teigiamą įtaką, padeda jai atsiskleisti, būti atviresnei, įvertinti ir analizuoti savo veiksmus. Teismas, įvertinęs J. A. prašymo turinį, jos asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad J. A. yra verta teismo pasitikėjimo asmenybė, turinti galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojai J. A. be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 str., BPK 254 str. 5 d.).

Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį, atleidus R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Skaičiuojant įmokos sumą, taikomas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu – 37,66 eur. Teismas mano, kad taikant laidavimo institutą, bet skiriant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, R. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją J. A. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. Z. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams trims mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmoka sumokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Vilnius, Gedimino per. 30/1) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, mokėjimo paskirtis – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodomas vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą). Įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios T. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. Z. nukentėjusiajai T. M. 200 eurų bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Išaiškinti R. Z., jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė